- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1380-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01961-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 16 800 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2019 m. vasario 1 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – vekselis arba ginčo sandoris), kuriuo atsakovas besąlygiškai, jį pats surašydamas, įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 16 800 Eur. Vekselis nebuvo sudarytas notarine tvarka, nes šalys giminaičiai, ieškovui nekilo abejonių, kad skolą atsakovas grąžins, tačiau to iki šiol nepadarė. Vekselio notarinės formos nesilaikymas nepaneigia atsakovo prievolės grąžinti skolą. Net ir pripažinus sandorį negaliojančiu dėl to, kad nesilaikoma įstatymo reikalaujamos formos, atsiranda įstatyme numatytos pasekmės, t. y. restitucija, kai viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad vekselis nėra notarinės formos, todėl yra niekinis ir negaliojantis. Jis vekselio pagrindu pinigų nėra gavęs. Vekselis negali būti vertinamas ir kaip paskolos raštelis, nes jame neužfiksuotas nei pinigų perdavimas, nei įsipareigojimas pinigus grąžinti. Tačiau atsakovas pripažįsta, kad vekselis surašytas jo ranka ir asmeniškai jo pasirašytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino šalių 2019 m. vasario 1 d. paskolos sutartį niekine ir negaliojančia teismo iniciatyva (ex officio) nuo jos sudarymo momento (ab initio), taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 16 800 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 683 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismo vertinimu, nors vekselis nėra privalomos notarinės formos, tai savaime nereiškia, kad jis yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas šis dokumentas. Jeigu atsakovas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas šis dokumentas, esant ginčui teisme, ieškovas gali jį panaudoti įrodinėdamas prievolinių teisinių santykių egzistavimą.
5. Teismas nustatė, kad vekselis surašytas ir pasirašytas paties atsakovo ranka, su kuo jis sutiko. Atsakovas nors ir neigė gavęs pinigus, teismo vertinimu, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, verslus, turintis savo įmonę, vykdantis komercinę veiklą, turėjo ir privalėjo suvokti tokio veiksmo padarinius.
6. Teismas nustatė, kad vekselio originalas liko ieškovo žinioje, o atsakovas neigęs prievolę per daugiau nei penkerius metus nesiėmė veiksmų dokumentui susigrąžinti ar jo pagrindu susiformavusiai prievolei ginčyti. Ieškovas turėjo piniginių lėšų tokio dydžio paskolai suteikti. Lėšos ieškovo buvo faktiškai perduotos atsakovui, o šis jas gavo kaip paskolą. Duomenų, kad paskola grąžinta byloje nėra.
7. Teismas ginčo sandorį pripažintino niekiniu ir negaliojančiu kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms nuo jo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis) ir taikė restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas, priešingai negu nurodė teismas, neprašė pripažinti vekselio kaip negaliojančio paskolos sandorio ir taikyti restituciją, jis prašė priteisti paskolintus pinigus. Byloje kilo ginčas ar buvo sudaryta paskolos sutartis, apelianto (atsakovo) nuomone, ji nebuvo sudaryta. Teismas sprendė, kad buvo sudaryta niekinė paskolos sutartis, kas iš esmės ir reiškia, kad nebuvo sudaryta paskolos sutartis ir pinigai paskolinti, tačiau teismas taikė restituciją, tokiu būdu viršydamas pareikštus reikalavimus. Be to, teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes nustatė neįrodinėtinas aplinkybes ir šių nepagrįstai nustatytų prieštaringų faktinių aplinkybių kontekste priėmė sprendimą. Iš apelianto (atsakovo) buvo atimta galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas konstatavo du vienas kitam prieštaraujančius juridinius faktus. Teismas pripažino paskolos sutartį sudarytą, bet tuo pačiu ją pripažino ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kas reikštų kaip ir nesudarytą. Teismas priėmė sprendimą, kad buvo sudaryta niekinė paskolos sutartis, kas teisine prasme ir reiškia, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ką ir įrodinėjo apeliantas (atsakovas). Konstatavus, kad ginčo sandoris nesudarytas restitucija netaikytina, todėl teismas dirbtinai pirmiausia nusprendė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, nors tam ir nebuvo teisinio pagrindo, ir tuo pačiu ją pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taip atstatydamas faktinę situaciją į tikrąją padėtį, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau toks dirbtinis veiksmas be teisinio pagrindo neteisėtai pagrindė restitucijos taikymą.
1.3. Teismui pagrįstai konstatavus, kad dokumentas neturi paprastojo vekselio galios, nes nepatvirtintas notarine tvarka, jo turinys negalėjo būti vertinamas sukuriantis prievoles. Paskolos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, o to nepadarius ji turi būti laikoma nesudaryta. Jeigu tarp šalių nebūtų kilę ginčo dėl sutarties sudarymo, teismas būtų galėjęs ex officio spręsti dėl jos galiojimo. Liudytojų parodymais remtis galima tik įrodinėjant rašytinės sutarties sudarymo faktą, o ne notarinės.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Paskolos sutarties negaliojimo pagrindas akivaizdus – įstatymo imperatyviai nustatytos notarinės sandorio formos nesilaikymas. Atitinkamai teismas savo iniciatyva (ex officio) pagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu. Todėl pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu pagrįstai pritaikyta restitucija.
2.2. Faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl teismo aktualių teisės normų pritaikymas faktinei situacijai nelaikomas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, o apelianto (atsakovo) samprotavimai dėl siurprizinio teismo sprendimo neatitinka teismų praktikoje suformuluotos sampratos.
2.3. Vekselis pasirašytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl jis neturi paprastojo vekselio galios. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias teisės normas. Tais atvejais, kai paskolos dalyko perdavimas nėra tiesiogiai užfiksuotas rašytiniame dokumente, šis faktas gali būti nustatomas aiškinant paties dokumento turinį, įvertinus jo surašymo aplinkybes ir pan. Skolos faktas įrodinėjamas apelianto (atsakovo) ranka surašytu vekseliu, kaip antai jis savo ranka įrašė mokėtiną sumą, vekselio išrašymo vietą ir savo rekvizitus. Nors vekselyje pinigų perdavimo faktas aiškiai ir nėra užfiksuotas, tačiau apeliantas (atsakovas) yra patyręs verslininkas, kuris pats surašė vekselį, todėl įsipareigojimą suprato. Tokio turinio dokumento, negavus nurodytos sumos, asmuo nebūtų surašęs, nes bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo neįsipareigotų besąlygiškai grąžinti negautos sumos.
2.4. Teismas priimdamas sprendimą teisingai ir pagrįstai įvertino liudytojo parodymus. Ieškovui apeliantas (atsakovas) buvo išdavęs dar vieną neprotestuotiną vekselį ir jo sudarymo aplinkybės identiškos išnagrinėtoje byloje Nr. e2-141-939/2025.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
10. Apeliantas (atsakovas) (vekselio davėjas) 2019 m. vasario 1 d. išrašė ieškovui (vekselio gavėjui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – vekselis arba ginčo sandoris) už 16 800 Eur sumą (e. b. t. 1, l. 4). Vekselio apmokėjimo data – 2019 m. vasario 28 d. Vekselis notarine tvarka patvirtintas nebuvo.
11. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš apelianto (atsakovo) 16 800 Eur skolą įrodinėdamas, kad pagal vekselį pinigai jam buvo perduoti, kurie iki šiol negrąžinti. Apeliantas (atsakovas) su ieškiniu nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad jis pinigų nesiskolino ir jų pagal vekselį negavo.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai: pripažino 2019 m. vasario 1 d. paskolos sutartį niekine ir negaliojančia teismo iniciatyva (ex officio) nuo jos sudarymo momento (ab initio), taikė restituciją, be kita ko, priteisdamas ieškovui iš apelianto (atsakovo) 16 800 Eur paskolą. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė pinigų apeliantui (atsakovui) perdavimo faktą.
13. Apeliantas (atsakovas) su skundžiamu sprendimu nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu.
Dėl apeliacinio skundo
14. Byloje ginčo nekilo, kad vekselis, kaip sandoris, negali būti laikomas galiojančiu, nes nebuvo notarinės formos (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalis), todėl ĮPVĮ netaikytinas.
15. Tačiau, kai atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties 32 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. 61-72).
16. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo faktiniu ieškinio pagrindu nurodydamas paskolos sudarymo faktą (žr. ieškinio 13 punktą, o dubliko 17 punktą). Todėl įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti šį faktą. Kaip antai ar ieškovas pinigus kaip paskolą apeliantui (atsakovui) perdavė ir ar apeliantas (atsakovas) gautus pinigus įsipareigojo ieškovui grąžinti.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas 16 800 Eur apeliantui (atsakovui) perdavė, o pastarasis įsipareigojo ieškovui šiuos pinigus grąžinti. Byloje ginčo nekilo, kad apeliantas (atsakovas) ginčo sandorį surašė ir pasirašė, atitinkamas dokumentas iki šiol yra ieškovo žinioje. Ieškovas paaiškino priežastis, dėl kurių jis ilgą laiką nesikreipė dėl skolos grąžinimo: šalis sieja giminystės santykiai, pasitikėjo apeliantu (atsakovu), kuris vis žadėjo pinigus grąžinti. Byloje nėra objektyvaus pobūdžio prieštaringų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šiais ieškovo paaiškinimais. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas), siekdamas paneigti pinigų gavimo faktą, remiasi formaliais argumentais apie netinkamą įrodymų vertinimą ir įstatymų reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymą, konkrečių faktinių aplinkybių nenurodydamas ir paaiškinimų dėl susiklosčiusios faktinės situacijos iš esmės neduodamas. Todėl nėra pagrindo kitokiai išvadai, nei kad apeliantas (atsakovas) ieškovui dokumentą perdavė kaip patvirtinantį skolą. Be to, apeliantas (atsakovas) yra verslininkas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą (CPK 182 straipsnio 2 dalis, žr. nutarties Nr. e2A-942-924/2025 23 punktą), kuris ieškovo atžvilgiu yra išdavęs dar vieną vekselį (žr. civilinę bylą Nr. e2-141-939/2025 (Nr. e2A-942-924/2025). Nurodomoje civilinėje byloje, kurioje vekselių sudarymo aplinkybės yra identiškos, apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-141-939/2025, niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento pripažintas šalių 2019 m. vasario 4 d. sandoris dėl 10 300 Eur paskolos ir pritaikius restituciją ši suma priteista ieškovui iš apelianto (atsakovo). Neabejotinai ir nagrinėjamu atveju apeliantui (atsakovui) buvo suprantamos tokių veiksmų teisinės pasekmės, o jo nurodymas, kad pagal ginčo sandorį pinigų negavo laikomas nepagrįstu (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį paskolos sutarčiai, jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, taip pat nustatytas notarinės formos reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ginčo sandorio vertė (16 800 Eur) didesnė nei 3 000 Eur ir jis buvo vykdomas grynaisiais pinigais. Todėl ginčo sandoris prieštarauja nurodytam teisiniam reguliavimui, nes neatitinka tokio pobūdžio paskolos sutarčiai nustatyto imperatyvaus notarinės formos reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs pinigų kaip paskolos apeliantui (atsakovui) perdavimo faktą pagrįstai ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ginčo sandorį nesilaikius notarinės formos pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, t. y. kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015) ir taikė iš to kylančias teisines pasekmes – restituciją ieškovui iš apelianto (atsakovo) priteisdamas negaliojančio sandorio pagrindu perduotus 16 800 Eur (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties 29 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020). Tokia pozicija suformuota apeliacinės instancijos teismo minėtoje byloje Nr. e2A-942-924/2025, su kuo teisėju kolegija visiškai sutinka.
19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
20. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jam iš apelianto (atsakovo) jos nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.