- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-1130-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01961-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- R. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4391-911/2024, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. V. 16 800 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, finansinio ir kito nematerialaus turto bei turtinių teisių (įskaitant reikalavimo teises į trečiuosius asmenis), taip pat lėšų, esančių tiek atsakovo banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, tiek atsakovo turimų grynaisiais pinigais, tiek esančių pas trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant bendros 16 800 Eur sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu.
3. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas mažina tiek savo asmeninį, tiek savo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Internete rastas skelbimas, kuriuo atsakovas siekė parduoti vienintelį savo įmonės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas santuokos nutraukimo byloje iš esmės ginčijo savo sutuoktinės pateiktą ieškinį, tačiau atsakovo ir jo įmonės kreditoriams pareiškus reikalavimus ir iniciavus civilinius ginčus, atsakovas su sutuoktine sudarė taikos sutartį ir pasidalino santuokoje įgytą turtą, kurio didžiąją dalį paliko sutuoktinei (civilinėje byloje Nr. e2- 330-939/2024 (vėliau Nr. e2YT-330-939/2024)). Pagal viešai prieinamą informaciją atsakovas savo įmonėje yra vienintelis darbuotojas, 2023 metais nėra deklaravęs nei vienos transporto priemonės įsigijimo, nors pagrindinė atsakovo veikla yra susijusi su naudotų transporto priemonių pardavimu. Tuo tarpu skelbimų portale www.autoplius.lt yra eilė skelbimų apie parduodamas transporto priemones, kuriuose nurodytas atsakovo telefono numeris, transporto priemonių įsigijimas deklaruojamas V. A. vardu, kas leidžia teigti, jog R. V. ir jo įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą vykdo ir turto (automobilių) įgijimą deklaruoja pas trečiuosius asmenis. Pagal turimą informaciją yra žinoma, jog šiuo metu vyksta du ikiteisminiai tyrimai ir net keli civiliniai ginčai dėl skolų priteisimo, kuriuose R. V. ir jo įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakovais. Be to, atsakovas po skyrybų byloje sudarytos taikos sutarties ir panaikintų laikinųjų apsaugos priemonių savo tėvui V. V. pardavė transporto priemonę, taip sumažindamas savo turto apimtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo pareikšto reikalavimo ribose – 16 800 Eur, atsakovui R. V., priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą ir/ ar pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar pas kitus asmenis, neviršijant 16 800 Eur sumos, atsakovui uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui R. V. leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu civilinėje byloje Nr. eL2-4391-911/2024.
5. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į ieškinio sumą (16 800 Eur), į tai, jog atsakovas vengė geranoriškai atsiskaityti su ieškovu per šalių susitartą terminą ir ieškovo teismui nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi, bei pateiktus įrodymus apie atsakovo siekį sumažinti jam nuosavybės teise priklausančio turto apimtį, taip pat į tai, kad šiuo metu vyksta ir kiti su atsakovu susiję teisminiai procesai, įvertinus, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais, gali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl ieškovo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas R. V. prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Vekselis, kurio suma viršija 3 000 yra išduotas fizinio asmens ir nėra notarinės formos, todėl yra niekinis ir negalioja. Taigi, jau ieškinio priėmimo metu buvo pakankamai akivaizdu, kad ieškiniu prašoma tenkinti niekinį sandorį, todėl, neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
6.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsižvelgus į ieškiniu reiškiamą sumą – 16 800 Eur ir kartu vien ieškovo su ieškiniu pateiktą atsakovo vykdomą veiklą, turimą turtą, tokia suma nėra tokia, kurios išieškojimui egzistuotų objektyvios kliūtys. Ieškovo nurodytas bylas (per labai trumpą laiko tarpą) iniciavo ieškovo sūnus D. P.. Atsakovą ir ieškovo sūnų siejo bendra veikla, tačiau dėl giminystės ryšių visi šalių susitarimai buvo grįsti žodiniais susitarimais. Jiems susipykus ieškovo sūnus iniciavo visas šias bylas. Automobilis tėvui buvo parduotas, ne siekiant išvengti turto išieškojimo, o siekiant padėti tėvui įsigyti jam reikalingą automobilį.
Atsiliepimas
7. Ieškovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
7.1. Tais atvejais, kai Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas, kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles. Šiuo atveju teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar, kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu.
7.2. Atsakovo vadovaujama įmonė, kurioje vienintelis darbuotojas yra atsakovas, nuo 2022 m. balandžio 8 d. nedeklaruoja naujų transporto priemonių įsigijimo, atsakovas perka ir registruoja transporto priemones kito asmens vardu. Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-330-939/2024 (vėliau e2YT-330-939/2024) po inicijuotų civilinių bylų ir ikiteisminių turimų visą neareštuotą turtą perleido savo sutuoktinei V. V.. Atsakovas, siekdamas užkirsti kelią galimiems skolų išieškojimams, savo tėvui perleido automobilį Citroen Berlingo. Be to, šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai, kuriuose atsakovas įtariamas sukčiavimu. R. V. ir jo vadovaujamos įmonės vardu yra inicijuoti ir civiliniai ginčai dėl skolų priteisimo. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas buvo parduotas skolininko (atsakovo) pasiūlytam pirkėjui. Šis atsakovo turtas buvo parduotas tą pačią dieną, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Būtent šis turto pardavimas įrodo tai, kad atsakovas visais įmanomais, galimai ir nesąžiningais, būdais siekia, jog priteisus skolas kreditoriams, atsakovas nebūtų pajėgus jas grąžinti. Atsakovas niekada nebandė su ieškovu tartis dėl skolos grąžinimo, atvirkščiai, teikdamas įvairius skundus, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas siekė perleisti ir jau perleido, tiek savo, tiek įmonės vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl kyla reali grėsmė, jog atsakovas parduos ir likusį turtą. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ar panaikinimas teismo sprendimo įvykdymą gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
11. Pirmosios instancijos teismui atsakovo atžvilgiu taikius laikinąsias apsaugos priemones, atskiruoju skundu ginčijamas abiejų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas.
12. Pažymėtina, kad, atliekant ieškinio preliminaraus, tikėtino pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan..
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018)
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai įvertinus, ieškovo pareikšti reikalavimai, nurodytos faktinės aplinkybės bei joms pagrįsti pateikti įrodymai šioje proceso stadijoje leidžia manyti, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja. Nagrinėjamu atveju ieškovas suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kurie, jo nuomone, pagrindžia jo nurodomas aplinkybes.
15. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad paprastajam vekseliui, kurio viršija 3 000 Eur, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, nustatyta privaloma notarinė forma (2014 m. rugsėjo 18 d. įstatymu Nr. XII-1093 ĮPVĮ 77 str. 2 d.). Tačiau vien šios sandorio formos nesilaikymas savaime nereiškia, kad šis dokumentas yra niekinis ir jo šalims neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad, jeigu vekselis neturi paprastojo vekselio įstatyminės galios, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti, įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą ginčo teisenos tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl skolos priteisimo, taigi, savo reikalavimo pagrįstumą gali įrodinėti, remdamasis minėtu vekseliu, todėl atmestini apelianto argumentai, kad jau šioje proceso stadijoje yra akivaizdu, kad ieškovo ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
Dėl grėsmės sprendimo įvykdymui
16. Kaip minėta, antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).
18. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovui – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020 ir kt.).
19. Taigi, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, esminę reikšmę turi ne tiek ieškinio suma, kiek atsakovo nesąžiningumas. Todėl vien atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškinio suma jam nėra didelė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo nepaneigia. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus duomenis, leidžiančius spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad aplinkybės, jog 2024 m. vasario 6 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių turtas buvo perduotas buvusiai sutuoktinei V. V. (civilinė byla Nr. e2YT-330-939/2024), kad nevykdomi pagal taikos sutartį savanoriškai prisiimti įsipareigojimai (civilinė byla Nr. e2-SP-8019-615/2024), kad įmonės veikla vykdoma kito asmens vardu, kad yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali bandyti išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, taigi, ir antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra įrodyta (CPK 144 str. 1 d.).
21. Nustačius, jog egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.
22. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.