- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- e2-705-1135/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01830-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „P. V.“
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė, veikdama Alytaus apylinkės teismo vardu,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „M. L.“ ir UAB „P. V.“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos bei patirtų papildomų nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė (toliau – ir AB „L. D.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas V. B. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu (DOK-8908) prašė teismo įpareigoti atsakovus perkelti (duomenys neskelbtini), namų valdoje pastatytą vandens pajungimo šulinį už šios namų valdos ribų; iš atsakovo UAB „M. L.“ (toliau – ir atsakovas Nr. 1, rangovas) priteisti 600 Eur padarytą žalą, neišmokėtą besąlyginę išskaitą iš pripažintos ir nustatytos žalos dydžio; iš atsakovų UAB „M. L.“ ir UAB „P. V.“ (toliau – ir atsakovas Nr. 2) solidariai priteisti 2000 Eur neturtinę žalą atsiradusią dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir ilgalaikio žalos nepašalinimo; iš atsakovų solidariai priteisti ieškovo patirtas 500 Eur honoraro advokatui išlaidas siekiant ginčą išspręsti taikiai ikiteisminėje stadijoje; iš atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pareigos sumokėti piniginę prievolę dienos; iš atsakovų solidariai priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
1.1. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2023 m. vasarą atsakovas Nr. 2 vykdė tinklų rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini) mieste, kuriuos atliekant atsakovui Nr. 1, buvo padaryta žala ieškovo nuosavybei, turtinėms ir neturtinėms teisėms: nuosavybei (tvoros statiniui jį sugriaunant), nuosavybės neliečiamumui (jo sklype pastačius statinį – vandentiekio pajungimo šulinį), aplinkos saugumui ir estetikai (po rangos darbų palikus nesutvarkytą ir nesaugią aplinką), t. y.: sugriauta, apie 6 m. 50 cm tvoros konstrukcijos esančios (duomenys neskelbtini), įskaitant pamato konstrukcijas; be ieškovo sutikimo ir žinios jo namų valdoje buvo pastatytas vandens pajungimo statinys; po rangos darbų palikta nesutvarkyta teritorija. Po 2023 m. lapkričio 22 d. pretenzijos gavimo su advokate susisiekė atsakovo Nr. 2 atstovas ir pasakė, kad draudžia savo civilinę atsakomybę ir jie pateiks reikalavimą AB „L. D.“ (toliau – ir trečiasis asmuo) . Kalbant telefonu su abiem atsakovais abu patvirtino, kad sutinka, kad vandens pajungimo šulinys „netyčia“ pastatytas ieškovo valdoje ir pažadėjo tartis dėl jo perkėlimo iš ieškovo teritorijos. Po AB „L. D.“ atstovų įvykio apžiūros ir dokumentų pateikimo 2024 m. sausio 22 d. gavo AB „L. D.“ pranešimą ir išvadą dėl žalos dydžio, kurioje nurodė, kad ieškovo valdoje pastatytas šulinys, atstovavimo išlaidos ir neturtinė žala pagal jų su UAB „M. L.“ sudaryta sutartį ir Taisykles negali būti pripažinti draudiminiu įvykiu ir nebus tiriami, o žalai, padarytai sugriauta tvoros konstrukcija, pateiktas siūlymas atlyginti 1526,85 Eur nuostolius, iš kurių 926,85 Eur sumokės AB „L. D.“, o 600 Eur kaip besąlyginę išskaitą (franšizę) UAB „M. L.“. Ieškovui sutikus, jam buvo išmokėti 926,85 Eur. Laukė kol atsakovas UAB „M. L.“ sumokės franšizę, t. y. trūkstamą 600 Eur žalą, 2024 m. rugsėjo 5 pakartotinai parašė atsakovams dėl šulinio perkėlimo ir franšizės , tačiau gavo atsakymą, kad siūlo 450 eurų kompensaciją dėl sklype pastatyto šulinėlio arba į perkelti už sklypo ribos iki 2024 gegužės 31 dienos. Dar kartą atsakius, kad laukia šulinio perkėlimo ir franšizės, nei vienas atsakovas neatsakė. Ieškovas iki šiol negali tvarkyti namų valdos fasadinės teritorijos dalies. Toks jo pagrindinės namo dalies sugadinimas sukelia jam nemažai nepatogumų, reikia nuolat aplinkui vaikščioti, gadina bendrą namo vaizdą, gėda prieš kaimynus, žmona negali pilnavertiškai dekoruoti teritorijos, nesaugu.
Šalies argumentai
1.2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad palūkanas prašo priteisti solidariai tik nuo tos sumos, kurią prašo priteisti iš abiejų atsakovų (t. y. išskyrus 600 Eur sumą). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), todėl prasidėjus darbams ne iš karto (tik grįžęs) pamatė ir suprato, kad pažeistos jo teisės. Tik išsiaiškinęs, kad šulinys tikrai patenka į jo sklypo teritoriją, kreipėsi su pretenzijomis. Atsakovas Nr. 1 elgėsi nepagarbiai, reagavo arogantiškai. AB „L. D.“ išmokėjo dalį žalos būtent už tvoros konstrukcijų sugadinimą, likusios dalies, t. y. franšizės, atsakovas Nr. 1 iki šiol nesumokėjo. Kodėl šulinys buvo įrengtas ieškovo sklype ieškovas tiksliai neišsiaiškino, jo leidimo dėl to niekas neprašė ir jo jis nedavė. Neturtinės žalos prašo, nes šulinys ilgą laiką yra namų valdos fasadinėj teritorijos dalyje, ieškovas du metus negali pabaigti tverti tvoros, atlikti želdinimo, kaimynai mato, žmona pergyvena, patyrė dvasinį skausmą. Pažymėjo, kad ta vieta yra nesaugi, nes konstrukcijos juda. Paskaičiavus, tai po 100 Eur per mėnesį žalos prašoma. Išlaidas advokato pagalbai, kurias patyrė iki teismo prašo priteisti kaip nuostolius. Ieškovas apskaičiavo, kad jam neužtenka 450 Eur, nes tam, kad apeiti trinkelėmis tą vietą, jam kainuotų papildomai 1500 Eur. Sutinka, kad keturi mėnesiai reikalingi iškelti šuliniui. Supranta, kad atsakovas Nr. 2 yra situacijos įkaitas, todėl įtraukė abu atsakovus.
II. Atsakovų atsikirtimai ir argumentai
2. Atsakovas Nr. 2 atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-11841) su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo iškelti vandentiekio šulinį iš ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, nustatyti ne trumpesnį kaip 4 mėnesių įpareigojimo įvykdymo terminą, atsižvelgiant į tai, kad šie darbai turi būti vykdomi šiltuoju metų laiku; atmesti ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo Nr. 2; priteisti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Nr. 2 geranoriškai sutinka su ieškovo reikalavimu dėl vandentiekio šulinio iškėlimo.
2.1. atsiliepime nurodė, kad atsakovas Nr. 1 pagal su atsakovu Nr. 2 2023 m. vasario 24 d. sudarytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), statybos darbus, pagal parengto techninio projekto sprendinius ir perdavė atliktus darbus atsakovui Nr. 2. Gavus ieškovo pretenziją apie darbais padarytą žalą ieškovo turtui, atliko patikrinimą ir nustatė, kad vandentiekio kapos įrengimo vieta neatitinka darbų techninio projekto sprendinių, todėl tai yra laikytina rangovo klaida (defektu) už kurį atsakingas rangovas. Sutarties 5.4. p. nustatyta, kad rangovas yra atsakingas už visus savo veiksmus ir statybos darbų metodų tinkamumą, patikimumą bei darbų saugą visu darbų vykdymo laikotarpiu; 5.19. p. numatyta, kad rangovas atsako už nuostolius, kuriuos tretieji asmenys patiria dėl to, kad rangovas neužtikrino saugos objekte ir/ar kitu būdu pažeidė Sutartį ir atleidžia užsakovą nuo šios atsakomybės trečiųjų asmenų (ieškovo) atžvilgiu, o Sutarties 11.1 p. nustatyta, kad užsakovas (bendrovė), nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus po darbų perdavimo - priėmimo, privalo apie juos pranešti rangovui, be to Sutarties 11.2 p. nurodyta, kad garantinio laikotarpio metu užsakovui pareikalavus, rangovas privalo atlikti visus defektų ar žalos ištaisymo darbus, savo sąskaita ir rizika, jei tai susiję su netinkamu įsipareigojimų pagal sutartį vykdymu. Atsakovas Nr. 2 informavo rangovą ir prašė informuoti, kokių veiksmų jis imsis tam, kad pretenzijoje nurodyti galimi darbų trūkumai būtų pašalinti, bei įspėjo, kad jei rangovas netinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus, bendrovė įgis teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Tolimesnis bendravimas dėl pretenzijoje nurodyto įvykio ir žalos atlyginimo pagrinde vyko tarp ieškovo ir rangovo, atsakovas Nr. 2 apie jį buvo informuotas, tačiau jame nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, jog rangovas taip ir nesugebėjo iš ieškovui priklausančio žemės sklypo iškelti vandentiekio kapą į techniniame projekte numatytą vietą – atsakovas Nr. 2 bus priverstas tą atlikti savo jėgomis 2025 m. šiltuoju metų laiku (Žiemą ir pavasarį dėl įšalusio/drėgno grunto tai daryti rizikinga), o patirtus nuostolius reikalaus atlyginti iš rangovo, kaip kad tai ir numato sutartis. Palyginus interaktyviame žemėlapyje „google maps“ esančius duomenis matyti, kad buvo dar tik tvoros pamatas 2012 birželį. Lyginant to paties objekto vaizdą 2019 gegužę, 2023 gegužę, 2024 gegužę matyti, kad vaizdas iš esmės nesikeičia, t. y. pamatas, stulpai lieka tokie patys, kažkiek pasikeičia apželdinimas. 2023 m. fotonuotraukoje pastebima, kad iki rangovui pradedant vykdyti darbus, tvoros stulpai nėra idealiai vertikaliai tiesūs. 2024 m. fotografijoje matoma, kad rangovo Darbų vykdymo vietoje yra sugriautas pamatas, o likusioje tvoros dalyje tvoros būklė nepakitusi. Pirmiau nurodytų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad iš esmės nepakitusioje aplinkoje (be tvoros) ieškovas gyvena jau nuo 2012 metų, sklypo dalies, šalia kurios vyko darbai, apželdinimas iš esmės nesikeitė. Pokyčiai, kurie matosi iš duomenų, tai nuo rangovo darbo pasėkoje sugriauta dalis tvoros pamato, kuris netrukto judėjimui sklype ir gatvėje, o taip pat dėl atmosferos poveikio suklypę tvoros stulpai toje tvoros dalyje, kurioje darbai nevykdyti. Manytina, kad ieškovo įvardijamas diskomfortas (gėda prieš kaimynus, būtinybė apeiti, negalėjimas dekoruoti sklypo dalies) ir jo įvertinimas, pinigine išraiška yra pernelyg hiperbolizuotas. Atsakovas Nr. 2 prie nepatogumų „sukūrimo“ (nepatogumų dėl iškastų tranšėjų, vykdomų darbų triukšmo, laiko, resursų) prisidėjo tiek, kad pagal viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimus sudarė rangos sutartį su rangovu.
2.2. Teismo posėdžio metu atsakovo Nr. 2 atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad iki šiol atsakovas Nr. 2 nesiėmė išspręsti šios problemos, kadangi tai yra savivaldybės įmonė ir be teismo sprendimo žalos atlyginimas galėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsakovas Nr. 2 rengs viešąjį pirkimą, organizuos darbus o vėliau reikalaus nuostolių atlyginimo iš atsakovo Nr. 1. Dėl neturtinės žalos reikalavimą prašė atmesti arba tenkinti iš dalies, papildomai pažymėjo, kad ieškovas 12-13 m. gyveno tokioj aplinkoj ir tai jam netrukdė, šiuo metu netrukdoma įvažiuoti, įeiti į kiemą. Dėl nuostolių atlyginimo patyrus advokato išlaidas iki teismo, sutinka, kad tokios išlaidos patirtos, todėl palieka spręsti teismo nuožiūrai, dėl procesinių palūkanų, kai paaiškino ieškovo atstovė teismo posėdžio metu savo reikalavimą, neprieštarauja.
2.3. Atsakovas Nr. 1 atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti per EPP sistemą, taip pat elektroniniu paštu.
III. Trečiųjų asmenų pozicija
3. Trečiasis asmuo AB „L. D.“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti per EPP sistemą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, surinkti įrodymai, ginčo esmė, įrodinėjimo tasyklės
4. Byloje surinktų rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kartu su gyvenamuoju namu, kitais statiniais, kiemo aikštele nuosavybės teise priklauso ieškovui ir jo sutuoktinei L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (el. b. l. 26-29). 2023 m. vasario 24 d. rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) atliko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) statybos darbus (toliau – Darbai) (el. b. l. 63-78). 2023 m. lapkričio 22 d. pretenzija ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovą Nr. 2, nurodydamas, kad be savininko sutikimo ir žinios jo namų valdoje buvo pastatytas vandens pajungimo statinys, kurį prašo perkelti už jo atstovaujamojo namų valdos bei atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą (el. b. l. 15-16). 2023 m. lapkričio 29 d. atsakovas Nr. 2 kreipėsi raštu į rangovą, nurodydamas informuoti per dešimt dienų, kokių veiksmų imsis ieškovo nurodytų darbų trūkumams pašalinti ir žalai atlyginti (el. b. l. 61-62). 2024 m. sausio 13 d. UAB „S. C.“ ekspertinėje nuomonėje (toliau – ir Ataskaita) dėl nuostolio sumos nurodytos išvados: betoninio tvoros rostverko sugadinimas, stulpų išjudinimas laikytinas žala, kurią savininkas turėjo numatyti ir prisiimti, sutikdamas su projekto sprendiniai; UAB „M. L.“ vandentiekio šulinėlį sumontavo ne projektinėje vietoje, o arčiau tvoros, bei atitolintai nuo kanalizacijos įvado; darbų vadovo T. A. teigimu, tai padaryta savininko prašymu, kuris nėra tinkamai įformintas; tai laikytina rangovo nukrypimu nuo projektinio sprendimo, klaida; žala yra vertinama dėl betoninio rostverko pakeitimo ir stulpų atstatymo; darbus vykdant rangos būdu su sudaro: 1526,85 Eur su PVM; darbus vykdant ūkio būdu/ tiesioginės išlaidos: 1076,93 Eur (el. b. l. 9-14). 2024 m. sausio 22 d. AB „L. D.“ raštu pasiūlė ieškovui baigti ginčą taikiai ir nurodė, jog sutinka išmokėti draudimo išmoką, kuri paskaičiuojama taip: suderina nuostolio sumą: 1.526,85 Eur, besąlyginė išskaita: 600,00 Eur, prašo pateikti o sutikimą, jog AB „L. D.“ perduotų asmens duomenis draudėjui (UAB „M. L.“), bei paprašytų pervesti į šią sąskaitą draudimo sutartyje nustatytos besąlyginės išskaitos sumą (600,00 Eur), draudimo išmokos suma: 926,85 Eur (el. b. l. 7-8). 2024 m. vasario 6 d. pretenzijoje ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovą Nr. 2, nurodydamas, kad iš AB „L. D“ gavo pranešimą apie pasiūlymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau tai apima tik dalį pretenzijos pareikštų reikalavimų, nepateiktas pasiūlymas dėl vandens pajungimo šulinio perkėlimo iš V. B. namų valdos; 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo (el. b. l. 17). 2024 m. rugsėjo 6 d. rangovas atsakė ieškovui į pretenziją, kad siūlė prie AB „L. D.“ žalos atlyginimo pasiūlymo papildomą 450 eurų kompensaciją dėl sklype pastatyto šulinėlio arba gali įsipareigoti jį perkelti už sklypo ribos iki 2024 gegužės 31 dienos, tačiau ieškovas neatsakė (el. b. l. 18). Ieškovo atstovė elektroniniu laišku 2024 m. rugsėjo 26 d. informavo atsakovus, kad iki 2024 m. spalio 1 d. neįvykdžius bent vieno įsipareigojimų atstovaujant kliento interesus bus kreiptasi į teismą (el. b. l. 19).
5. Civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 34 punktas). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; kt.).
6. Šioje civilinėje byloje ieškovas reiškia ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu (negatorinį ieškinį), bei žalos, atsiradusios dėl šio pažeidimo, atlyginimo. Atsakovas Nr. 1 neteikė atsiliepimo, ignoravo procesą ir savo pozicijos neišreiškė. Atsakovas Nr. 2 sutiko su reikalavimu ginti nuosavybės teisę, tačiau prašė atmesti ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo arba šią dalį tenkinti iš dalies, kitus reikalavimus iš esmės paliko spręsti teismo nuožiūra.
V. Teismo argumentai dėl ieškovo reikalavimo ginti jo valdymo teisę
7. Ieškovas reiškia ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu, reikalaudamas įpareigoti atsakovus įpareigoti atsakovus perkelti (duomenys neskelbtini), namų valdoje pastatytą vandens pajungimo šulinį už šios namų valdos ribų.
8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal Lietuvos Respublikos CK4.98 straipsnį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra daikto savininkas; kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis).
9. Atsakovas Nr. 2 sutiko su reikalavimu ginti nuosavybės teisę, tik prašė suteikti keturių mėnesių terminą vandens pajungimo šulinio perkėlimo darbams atlikti (su kuo ieškovo atstovė teismo posėdžio metu sutiko). Atsakovas Nr. 1 neteikė atsiliepimo, ignoravo procesą ir savo pozicijos neišreiškė, tačiau iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos, Ataskaitoje fiksuotų paaiškinimų bei atsakovo Nr. 2 paaiškinimų matyti, kad rangovas neginčijo fakto, kad vandens pajungimo šulinys jo darbo pasekoje buvo įrengtas ieškovo Sklype, neginčijo, jog neturi įrodymų apie teisėtą tokio veiksmo pagrindą, pavyzdžiui rašytinio ieškovo sutikimo.
10. Ieškovo pateikti įrodymai (Registrų centro išrašas, ieškovo rašytinės pretenzijos nuo 2023 m. lapkričio 22 d. ir susirašinėjimo medžiaga, Ataskaita ir trečiojo asmens raštas), atsakovo Nr. 2 išreikšta pozicija patvirtina, kad ieškovo, kaip Sklypo savininko, nuosavybės teisės buvo pažeistos, kai Sutarties pagrindu atsakovui Nr. 1 atliekant Darbus be teisinio pagrindo ieškovo Sklype buvo įrengtas vandentiekio šulinėlis, sumontuojant jį ne projektinėje vietoje. Ieškovui įrodžius negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, t. y. kad ieškovas yra Sklypo savininkas ir kad jo teisės nurodomais veiksmais buvo pažeistos, o atsakovams neįrodžius, kad atsakovo Nr. 1 elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, ieškinio reikalavimas tenkintinas, atsakovai įpareigotini per keturių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti (duomenys neskelbtini), namų valdoje pastatytą vandens pajungimo šulinį už šios namų valdos ribų.
VI. Teismo argumentai dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, procesines palūkanas
11. Ieškovas ieškiniu reikalauja iš atsakovo Nr. 1 priteisti 600 Eur padarytą žalą, kurią sudaro neišmokėta besąlyginė išskaita iš apskaičiuotos draudimo išmokos, iš atsakovų solidariai priteisti 2000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir ilgalaikio žalos nepašalinimo, iš atsakovų solidariai priteisti ieškovo patirtas 500 Eur honoraro advokatui išlaidas ikiteisminėje stadijoje, iš atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pareigos sumokėti piniginę prievolę dienos. Taigi, šioje byloje žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo reikalavimų faktinis pagrindas kildinamas iš ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo.
12. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
13. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
14. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto ir nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
15. Ieškovas pateikė įrodymus (Ataskaita, trečiojo asmens raštas su pasiūlymu), o atsakovai jų neginčijo, kad atsakovas Nr. 1, atliekant Darbus, be teisinio pagrindo ieškovo Sklype įrengdamas vandentiekio šulinėlį, padarė žalą ieškovo įrengtam betoninam tvoros pamatui su metaliniais stulpais (ieškovas nurodė, kad viso sugriauta, apie 6 m. 50 cm tvoros konstrukcijos, atsakovo Nr. 2 atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija šio teiginio), t. y. dalis pamato tarp stulpų – betoninio rostverko buvo demontuota, stulpai išjudinti, dėl betoninio rostverko pakeitimo ir dviejų stulpų atstatymo trečiasis asmuo apskaičiavo draudimo išmoką ir, ieškovui sutikus, išmokėjo ieškovui 926,85 Eur draudimo išmoką, nurodydamas, kad 600,00 Eur sumos besąlyginę išskaitą ieškovui papildomai tiesiogiai perves atsakovas Nr. 1. Taigi, ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo Nr. 1 veiksmus dėl tvoros apgadinimo, žalos dydį, apskaičiuotą Ataskaitoje, priežastinį ryšį, įvardintą Ataskaitoje ir kaltę, todėl dėl šio reikalavimas priteisti iš atsakovo Nr. 1 600 Eur neišmokėtą besąlyginę išskaitą kaip turtinę žalą tenkintinas.
16. Teismas sprendžia, kad įrodytas ir pagrįstas yra ir ieškovo reikalavimas atsakovams solidariai atlyginti 500 Eur nuostolius, susidariusius apmokant advokato teisinę pagalbą iki ieškinio pateikimo teisme, t, y. rengiant pretenzijas, konsultuojant, susirašinėjant, kadangi akivaizdu, jog paaiškėjus atsakovo nuosavybės teisių pažeidimui, reikėjo surinkti informaciją, susisiekti su atsakovais, bandyti ginčą spręsti iki teismo, kas ir sudarė neteisėto nuosavybės pažeidimo nulemtus nuostolius. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį paslaugų apmokėjimą, taip pat Advokatės ataskaitą apie sutektas paslaugas (el.b.l. 24-25), todėl šis reikalavimas laikytinas įrodytu.
17. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat, kai prievolės dalykas nedalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla ar kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6. straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju Darbus atsakovas Nr. 1 atliko atsakovo Nr. 2 užsakymu, taigi jis veikė ne savarankiškai, atsakovo Nr. 2 naudai, pretenzijas ieškovas reiškė abiem atsakovams, abu atsakovai delsė spręsti ginčą, trečiasis asmuo, apdraudęs atsakovo Nr. 1 veiklą verslo civilinės atsakomybės draudimu, išmokėjo išmoką ieškovui, todėl teismas sprendžia, kad atsakovai abu solidariai yra atsakingi už nuostolius, atsiradusius dėl nuosavybės teisių pažeidimą, kurių nepadengia draudimas. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti žalą iš atsakovų solidariai yra pagrįstas.
17. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
18. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo.
18. Ieškovas prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimą grįsdamas tuo, kad šulinys ilgą laiką yra namų valdos fasadinėje teritorijos dalyje, ieškovas du metus negali pabaigti tverti tvoros, atlikti želdinimo, kaimynai mato, žmona pergyvena, vieta yra nesaugi, dėl to patyrė dvasinį skausmą. Atsakovas Nr. 2 prašė tenkinti reikalavimą tik iš dalies arba jį atmesti.
19. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pabrėžė, kad pažeidimas tęsiasi du metus, todėl žalos suma dengtų po 100 Eur per mėnesį, tačiau byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad ieškovas dar 2023 m. reikalavo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ataskaitoje nurodyta, kad objekto apžiūros metu fiksuota, jog tvoros stulpai yra pasvirę, ne vertikalūs ir tose vietose, kur įvadai nebuvo daromi, iš ko spręstina, kad ne visi tvoros konstrukcijos defektai buvo nulemti rangovo darbų, o kitų priežasčių, pavyzdžiui dėl aplinkos poveikio ilgą laiką tvoros netveriant.
20. Teismas sutinka su atsakovo Nr. 2 argumentais, kad peržvelgus duomenis viešai skelbiamame interaktyviame žemėlapyje „Google Maps“ ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad nuo 2012 birželio ieškovo sklype buvo tik tvoros pamatas ir stulpai, tačiau nebuvo įrengta tvora, kas leidžia daryti išvadą, kad iš esmės nepakitusioje aplinkoje (be tvoros) ieškovas gyvena nuo 2012 metų, iš esmės nekito ir apželdinimas, o ginčo šulinys įrengtas, netrukdant ieškovui patekti į namus ir įvažiuoti į kiemą ((duomenys neskelbtini)).
19. Atsižvelgus į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei įvertinus būsto ir nuosavybės neliečiamybės principo reikšmę, teismas sutinka, kad dėl ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo įrengiant be teisėto pagrindo šulinį ieškovo Sklype bei po to sekusio ilgo (dviejų metų) proceso, kuomet buvo susirašinėjama su atsakovais ir trečiuoju asmeniu, siekiant išspręsti problemą ir jos neišsprendžiant be teismo sprendimo, ieškovas galėjo patirti diskomfortą, tam tikrą nesaugumo jausmą, dvasinį skausmą, todėl jo neturtinės vertybės buvo pažeistos, tačiau įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nepateikus įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į gydymo įstaigą dėl pablogėjusios emocinės sveikatos bei atsižvelgiant tai, kad pažeidimas nesusijęs su poveikiu tokioms svarbioms sritims, kaip sveikata, garbė, orumas ir pan., kas savaime leistų spręsti apie patirtą didelę neturtinę žalą, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik iš dalies, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
20. Ieškinį iš dalies tenkinus, ieškovo prašymu iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos solidariai iš atsakovų 1 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškinį patenkinus iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų solidariai, tačiau proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, o teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas, todėl iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi būti priteistos dalimis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovų (dėl kurių veiksmų buvo pateiktas ieškinys, todėl jie abu iš esmės vienodai atsakingi dėl ieškinio poreikio) ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis.
21.1. Nustatyta, kad ieškovas viso proceso metu sumokėjo 181 Eur žyminio mokesčio, patyrė 878 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (nors advokato ataskaitoje nurodyta, jog jis patyrė 1 202 Eur išlaidų advokato pagalbai, tačiau pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius tik 878 Eur išlaidų sumą (el.b.l. 148-150), kurias teisme prašė priteisti iš atsakovų. Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, dydžių, sprendžia, jog ieškovo išlaidų advokato pagalbai suma yra pagrįsta, atitinka bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių ir trukmę, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.
21.2. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 85 proc. (keturi reikalavimai tenkinti 100 procentu, vienas reikalavimas - 25 procentais), ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 900,15 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (181 Eur + 878 Eur × 85 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
21.3. Nustatyta, kad atsakovas Nr. 2 patyrė 2092,89 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el.b.l. 152-156), kurias prašė priteisti iš ieškovo. Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, dydžių, sprendžia, jog atsakovo Nr. 2 išlaidų advokato pagalbai suma yra pagrįsta, atitinka bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių ir trukmę, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.
21.3. Ieškinio reikalavimus atmetus iš dalies, t. y. 15 proc., atsakovui Nr. 2 iš ieškovo priteistinos 313,93 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (2092,89 Eur × 15 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
21.4. Atsakovas Nr. 1 ir trečiasis asmuo nepateikė teismui duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21.5. Ieškinį atmetus iš dalies, t. y. 15 proc., iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 20,22 Eur bylinėjimosi išlaidos (iš susidariusių 23,79 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus uždarąją akcinę bendrovę „M. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarąją akcinę bendrovę „P. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, pastatytą vandens pajungimo šulinį už šios namų valdos ribų.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „M. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų 0 ct) žalos atlyginimą (neišmokėtą besąlyginę išskaitą).
Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „M. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „P. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct) turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2024 m lapkričio 25 d.., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „M. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „P. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atsakovo po 450,07 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 313,93 Eur (trijų šimtų trylikos eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „P. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „M. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „P. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atsakovo po 10,11 Eur (dešimt eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į pasirinktą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (LT78 7290 0000 0013 0151, AS ,,Citadele bankas“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; LT24 7300 0101 1239 4300, ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300), įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus, veikiančius Alytaus apylinkės teismo vardu.