Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. A. (E. A.), jo gynėjai advokatei Anai Ustinovič

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. A. (E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo nedirba, teistas:

1) 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lieutovos Respublikos baudžiamuojo kodekso (toliau ir –BK) 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams skiriant auklėjimo poveikio priemones; 2013 m. spalio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2013 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimu, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams skiriant auklėjimo poveikio priemones;

3) 2014 m. vasario 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams skiriant auklėjimo poveikio priemones;

4) 2014 m. spalio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. iš dalies sudėta su 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi 2016 m. gegužės 26 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 11 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

5) 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, jos vykdymą vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6, 7, 8, 9 p. atidedant 2 metams, įpareigojant per šį laiką pradėti legaliai dirbti arba tęsti mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su R. J. (Juškevič); Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

6) 2019 m. lapkrčio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. spalio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos, pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį neatliktos (neatlikta 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo) bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ši subendrinta bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. lapkričio 27 d. Šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ pareiškimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)’’ 2018 m. gruodžio 15 d. su E. A. (toliau ir - gavėjas) sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ suteikė gavėjui teisę valdyti ir naudotis bei išpirkti automobilį AUDI A6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o gavėjas priėmė transporto priemonę iš nukentėjusiojo ir ją valdė bei ja naudojosi ir naudojasi nuomos pagrindu su teise išpirkti, įsipareigojo mokėti transporto priemonės nuomos išmokas nukentėjusiajam, bei vykdyti kitas sutarties nuostatas. Tačiau gavėjas neatliko nei vienos įmokos pagal sutartį bei automobilio negrąžino. 2019 m. vasario 6 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ nuotoliniu būdu užblokavo transporto priemonės variklį ir apie tai informavo gavėją el. paštu. Nuvykus paskutinėmis GPS signalo kordinatėmis nukentėjusiojo atsakingas darbuotojas surado (duomenys neskelbtini) esantį autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘, kurio darbuotojas patvirtino, kad 2019 m. vasario 7 d. ieškoma transporto priemonė buvo pristatyta į šį autoservisą ir A. P. užsakė GPS įrangos išėmimą/išmontavimą iš transporto priemonės (1 t. b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismų praktikoje konstatuojama, jog pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012, 2K-7-262/2013, 2K-138/2014, 2K-508/2015, 2K-382-489/2015, 2K-89-303/2017). Taigi, siekiant konstatuoti, kad yra padarytas BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas kaltininkui patikėto svetimo turto pasisavinimas, yra būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosiu šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl ištirtų įrodymų ir aptarto reglamentavimo teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip turto pasisavinimas, kadangi E. A. 2018 m. gruodžio 15 d. ,,(duomenys neskelbtini)’’, adresu (duomenys neskelbtini) su UAB ,,(duomenys neskelbtini)’’ sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią išperkamosios nuomos būdu įsigijo automobilį AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės ir įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 15 d. mokėti kasmėnesines 171.91 Eur įmokas bei automobiliu naudotis ir neperduoti jo tretiesiems asmenims iki atsiskaitymo su lizingo davėju, tačiau nei vienos įmokos neįmokėjo, išsinuomoto automobilio UAB ,,(duomenys neskelbtini)’’ negrąžino, nes 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jo žinioje buvusį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)’’ priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia neteisėtai už 850 Eur pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą - svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį 3000 Eur vertės turtą, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)’’, 3150 eurų turtinę žalą.

Be kaltinamojo E. A. prisipažinimo ir parodymų (1 t. b. l. 20, 143), pastarojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis): liudytojo A. R. parodymai (2 t. b. l. 52), liudytojo J. A. parodymai (1 t. b. l. 59-60), liudytojos Ž. R. parodymai (2 t. b. l. 6) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ pareiškimas (1 t. b. l. 1).

Taigi, iš surinktų ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamasis E. A. padarė jam inkriminuojamą turto pasisavinimą. Kaltinamojo E. A. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (1 t. b. l. 20, 143) (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ 2019 m. liepos 17 d. reikalavimo teisę į kaltinamojo skolą perleido PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui (2 t. b. l. 68). Civilinis ieškovas ,,PlusPlus Capital“ yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3323,53 eurų turtinei žalai atlyginti, 146,55 eurų baudai atlyginti pagal Sutarties 10.8 punktą, 299,12 eurų deslpinigių priteisimo bei 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad dėl kaltinamojo E. A. tyčinių veiksmų pasisavinus civilinio ieškovo turtą, konstatuojama, kad jis padarė turtinę žalą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti padarytą turtinę žalą. Ieškinys dėl 3323,53 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais, pačio kaltinamojo bei liudytojų parodymais, todėl teismo vertinimu, tenkintinas visiškai. Be to, pats kaltinamasis E. A. civilinį ieškinį pripažino (Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškovo prašymo civiliniame ieškinyje priteisti jam baudą, delspinigius ir palūkanas, pažymėtina, jog Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad skolininkui, naudojančiam kreditoriaus lėšas, kai kreditoriaus interesai yra pažeidžiami pastarajam patiriant nuostolių dėl skolininko delsimo sumokėti visą skolą ir naudojimosi nesumokėta kreditoriui skolos dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu kyla pareiga mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Kartu procesinių palūkanų institutas skirtas ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, skolininką skatinant ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias palūkanas mokėti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Taigi procesinės palūkanos atlieka skatinamąją ir kompensacinę funkcijas. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-352-976/2018). Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-02-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-11-303/2019). Taigi, nagrinėjamoje byloje esant ieškovo reikalavimui skaičiuoti ir procesinės palūkanas, šias palūkanas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, tikslinga priteisti. Taip pat priteistina 146,55 eurų bauda pagal Sutarties 10.8 punktą ir 299,12 eurų deslpinigių, t.y. ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bausmių skyrimo

Už Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas E. A. bausmę, teismas atsižvelgiant į BK 54, 55 ir 61 straipsnius. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis E. A. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti pinigų. Pareikšto civilinio ieškinio kaltinamasis neatlygino. Kaltinamasis E. A. yra jauno amžiaus (22 metai), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, adminsitracine tvarka baustas (1 t. b. l. 166-170), praeityje teistas (b. l. 146-149). Šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Psichiatrinis gydymas – negydytas (2 t. b. l. 24). Priklausomybės lygų gydymas įskaita – neįrašytas (2 t. b. l. 25). Teismas nenustatė E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, įvertinęs kaltinamojo E. A. asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam E. A. paskyrus, prokurorės siūlomą, be kita ko, įvertinus jam ankstesniais nuosprendžiais skirtų švelnesnių bausmių ir švelnesnių baudžiamųjų įstatymų taikymo neveiksmingumą jo elgesiui, realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. A. dėl nusikalstomos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. A. nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlė bendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2019 m. lapkrčio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu E. A. paskirta 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme (šiuo metu E. A. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose). Tačiau, kaip matyti, minėtas nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, neįsiteisėjęs, todėl kol kas bendirnti nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti E. A. (E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. A. (E. A.) 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, pareikštą civilinį ieškinį tenkinti vsiškai ir priteisti atlyginti 3769, 20 Eur žalos civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo E. A. bei 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą žalą, skaičiuojant jas nuo E. A. paleidimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.