Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – S. G. ir Vilniaus miesto 36-as notarų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. G. 2016 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties dieną jo sūnui A. G. buvo reikalingas išlaikymas. Juridinis faktas nustatytinas tikslu išskirti privalomąją palikimo dalį Vilniaus miesto 36-o notarų biuro notarės Jolantos Dubinienės pradėtoje paveldėjimo byloje Nr. 46/2016.Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas V. G. testamentu visą savo turtą paliko sutuoktinei S. G.. Tačiau pareiškėjas nuo vaikystės yra pripažintas neįgaliu, jo netektas darbingumas sudaro 90 procentų, jis yra išlaikomas iš valstybės gaunama 224 EUR dydžio šalpos pensija ir 112 EUR tiksline kompensacija.Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas yra išlaikomas valstybės. Be to pareiškėjas yra savo veiksmais prisidėjęs prie sunkios materialinės padėties, kadangi veda netinkamą gyvenimo būdą, nesaikingai vartoja alkoholį, yra padaręs nusikalstamų veikų ir buvo teistas. Pareiškėjas nesirūpino savo mirusiu sergančiu tėvu, su juo beveik nebendravo.Suinteresuotas asmuo notarė Jolanta Dubinienė bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas tenkintinas.

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Ši byla nagrinėjama pareiškėjo A. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.

14. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017; kt.).

15. Tuo atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka dar nėra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo CPK dvidešimt šeštojo skirsnio tvarka.

16. Kasacinio teismo praktika dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir išlaikymo reikalingumo pagal CK 5.20 straipsnį yra išplėtota ir nuosekli. Pagal ją CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

17. Ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams, kriterijai (CK 3.72 str. 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 str.), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi konkrečioje byloje, sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Pareiškėjas A. G. yra mirusiojo V. G. sūnus (b.l. 4), taigi turintis teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį.

19. Iš Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo 2006-01-27 pažymos Nr. 113 matyti, kad pažyma išduota asmeniui, kuriam iki 18 metų nustatytas sunkus neįgalumo lygis; asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, kuriam nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis; nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos poreikis) iki 2040-04-30 (b.l. 7). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad A. G. yra netekęs 90 procentų darbingumo (b.l. 8).

20. Pažymėtina, kad darbingumo lygis apibrėžiamas kaip asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d.). Jau minėta, kad pareiškėjas yra netekęs 90 procentų darbingumo. Taigi šie įrodymai yra objektyvūs duomenys, kad asmuo (pareiškėjas) yra nedarbingas dėl savo sveikatos būklės, kurią jis įgijo dar iki pilnametystės. Duomenų, kad pareiškėjas kaltais savo veiksmais prisidėjo prie tokios būklės, į bylą nepateikta. Taigi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis yra įrodytos objektyviai sumažėjusios pareiškėjo galimybės įsidarbinti ir kitais būdais gauti pajamų.

21. Kita vertus, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, jog palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo gautos pajamos, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad jam buvo reikalingas išlaikymas. Taigi nagrinėjamu atveju taip pat turi būti įrodyta, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms.

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2042 m. lapkričio 1 d. paskirta 224 EUR dydžio šalpos pensija (b.l. 9) ir 112 EUR dydžio tikslinė kompensacija (b.l. 10). Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kokie yra pareiškėjo būtinieji poreikiai, ar A. G. gali tuos poreikius pilnai patenkinti iš savo gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nereikalavo, neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

23. Apelianto teiginys, jog jo gaunamos pajamos iš valstybės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali alga ir tokiu būdu nėra užtikrinamas pareiškėjo būtiniausių poreikių tenkinimas, yra nepaneigtas, nors ir nėra niekur reglamentuota, kad LR Vyriausybės nustatyta minimali alga yra skirta užtikrinti būtinus minimalius asmens poreikius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarime Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ netgi nėra numatyta kriterijų, kuriais remiantis, nustatomas minimalus darbo užmokestis. Be to kiekvieno asmens poreikiai yra skirtingi ir nagrinėjamoje civilinėje byloje turi būti nustatinėjami individualiai.

24. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šių nuostatų pirmosios instancijos teismas laikėsi tinkamai.

25. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), kadangi nurodytu aspektu byla pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo nagrinėta. Taigi yra pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi būtų nepagrįstai užkirstas kelias šalims į apeliacinę instanciją.

26. Be to įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.