Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovams V. M., atsakovo atstovui advokatui Linui Songailai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei V. P.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S. N., tretiesiems asmenims D. D., N. B., S. Z. ir R. S. (tretieji asmenys pateikę teismo posėdžio metu žodinius paaiškinimus, sekančiuose teismo posėdžiuose nusprendė toliau nedalyvauti),

nedalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Domus future service“ atstovui, V. R., A. G., I. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį atsakovams V. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savininko teisių pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Domus future service“, D. D., I. Š., V. R., A. G., R. S., S. Z., N. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

23. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos ,,Infostatyba“ duomenimis, atsakovo V. M. užsakymu projektuotojas UAB „Domus future service“ 2022 metais parengė vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. 2022-08-08-TP ir IS „Infostatyba“ 2023 m. balandžio 27 d. pateiktas atsakovo1 prašymas išduoti leidimą Nr. SRA-01-230427-02345, kuris buvo patenkintas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 18 d. atsakovui V. M. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį (-ius), registracijos Nr. LRS-01-230518-00066 (toliau – ir SLD).

24. Ieškovai, kaip gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai, nesutinka su atsakovui V. M. išduotu rekonstrukcijos leidimu ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 18 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį, reg. Nr. LRS-01-230518-00066, esantį (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), daliai o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant namo dalį į padėtį, buvusią 2022 m. birželio 1 d.

25. 2023 m. liepos 7 d. Statybos inspekcijai, atlikus SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą, surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-230707-00079 (toliau – ir 2023 m. liepos 7 d. patikrinimo aktas), kuriuo konstatuota, kad SLD išduotas teisėtai. Statybos inspekcija patikrinusi, ar rekonstruota gyvenamojo namo dalis nepažeidžia projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, sprendinių ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. surašė statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. BCPPA-20-230808-00083 (toliau – 2023 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktą), kuriuo konstatuota, kad „statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius.“ 2023 m. rugpjūčio 8 d. Inspekcija, nustačiusi, kad SLD išduotas teisėtai ir, kad rekonstruota gyvenamojo namo dalis atitinka esminius projekto sprendinius, surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-230808-00158, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas.

28. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ne kartą šiame teisminiame procese (jau nagrinėjant bylą iš esmės) tiek žodiniu būdu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek per baigiamąsias kalbas vis siekė tikslinti ieškinio pagrindą ar net ieškinio dalyką, vis papildant skirtingomis aplinkybėmis ar reikalavimais nei nurodyta priimtame ieškinyje, kurio nagrinėjimo ribos buvo nustatytos pradinėse bylos nagrinėjimo stadijose. Dar teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi teismas buvo išaiškinęs ir atkreipęs ieškovų dėmesį, kad ieškinio ribos buvo aiškiai apibrėžtos ieškinyje ir teismo posėdžio metu pasirengimo stadijoje, todėl bet kokie ieškinio pagrindo ir dalyko keitimai turi būti formuluojami patikslintame ieškinyje. Kartu pabrėžus nagrinėjamos bylos stadiją, jog byla jau nagrinėjama iš esmės, o pareiškimas dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo gali būti pateiktas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017). Šiuo atveju pastebėta, kad ieškovė, nepaisant teismo pažymėjimo dėl šių aplinkybių ir atsisakymų priimti, vis tiek bandė toliau tikslinti ginčą naujais ieškinio pagrindais ar dalykais jau ne tik nagrinėjant bylą iš esmės, bet ir per baigiamąsias kalbas, neteikus to savalaikiai kaip nustatyta, faktiškai siekė praplėsti ginčo ribas. Šiuo atveju per baigiamąsias kalbas ieškovė pareiškė (nurodė) dar naujų pagrindų ir naujų reikalavimų, kurie nebuvo aiškiai suformuluoti ir reiškiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Teismas neturi pagrindo išspręsti ieškovės naujų reikalavimų, pareikštų baigiamosiose kalbose, ar naujų ieškinio pagrindų, o naujus savarankiškus reikalavimus ieškovai turi teisę reikšti naujoje byloje, suteikiant pilnavertę galimybę priešingai pusei ar net kitiems asmenims (pvz., per baigiamąsias kalbas buvo kalbėta ir apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisininkės V. P. atsakomybę; kalbėta apie suklastotus dokumentus; Statybos inspekcijos dokumentų panaikinimo ir pan.) nuo jų gintis. Apygardos teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad CPK 253 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigiamųjų kalbų turinio ribojamas, t. y. baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Tokie ribojimai susiję su CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo tinkamu įgyvendinimu ir užtikrinimu. Ieškovai savalaikiai nepatikslino ieškinio pagal naujus pagrindus/dalykus, todėl ieškovės baigiamosiose kalbose paminėti dar nauji reikalavimai, nauji pagrindai sudaro teisėtą pagrindą pirmosios instancijos teismui atsisakyti nagrinėti proceso šalies naujai pareikštus reikalavimus ar keičiant pagrindą baigiamosiose kalbose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-852/2023 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo ribos nustatytos ieškiniu ir teismas nenagrinėja per baigiamąsias kalbas ieškovės pareikštus dar naujus reikalavimus ir (ar) ieškinio pagrindo tikslinimus.

29. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

30. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose sprendžiami statybą leidžiančio dokumento ir statybos pagal tokį dokumentą teisėtumo klausimai, kartu reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl padarinių šalinimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam tokius reikalavimus, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas. Tokio pobūdžio byloms kartu būdingas viešojo intereso elementas. Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), inter alia, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo aspektu, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus. Vis dėlto viešojo intereso elemento egzistavimas nepaneigia rungtyniškumo, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo, nors ir gina ne (išimtinai) savo asmeninį, bet viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus ir prašo statybos padarinių pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

32. Sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad projektavimo sąlygų sąvado išdavimui ir vėlesniam Statybos leidimo išdavimui esant neatskiriamiems statybos leidimo išdavimo proceso etapams, Statybos leidimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024).

33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (kaip yra nagrinėjamu atveju), šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

34. Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje (galiojusiai statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentu) nustatyta, kad neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šio straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadinasi, statyba vertintina kaip neteisėta (pažeidžianti teisės aktų reikalavimus) tiek tais atvejais, kai statoma savavališkai (statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius), tiek tais atvejais, kai statoma nors ir turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pastarasis išduotas neteisėtai.

35. Taigi privačiam asmeniui ginčijant išduotą statybos leidimą (kartu prašant taikyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimą) turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.), o įrodinėjant tokias faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Kaip kasacinio teismo išaiškinta, teismui, sprendžiančiam tokius reikalavimus, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas, dėl to šalys, vykdydamos įrodinėjimo ir atsikirtimų pareigas, turėjo pasverti ar byloje yra pakankamai neabejotinų ir objektyvių įrodymų, teismas tai ne kartą siūlė padaryti, o kartu pasinaudoti teise skirti byloje teismo ekspertizę.

36. Ieškovai remiasi byloje 2023 m. spalio 31 d. teismo eksperto Gintauto Tiškaus konsultacija „Ekspertinis nagrinėjimas-konsultacija. Objektas Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“; 2023 m. lapkričio 8 d. – 2023 m. lapkričio 22 d. specialistės R. L. surašyto vertinimu aktu; 2023 m. lapkričio 27 d. Žydrūno Kuodžio parengta išvada dėl gaisrinės skyriaus ploto skaičiavimo ir gaisrinės saugos reglamentuojamų atstumų tarp pastatų, taip pat savo paaiškinimais ir kita byloje esančia medžiaga.

37. Teismas, atsižvelgdamas kartu į apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties išaiškinimus, siūlė ginčo šalims ne kartą apsvarstyti spręsti klausimą dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, ginčo pastato rekonstrukcijos projekto ir atliktų rekonstrukcijos darbų vertinimui, jų įtaka kitiems asmenims (galimą poveikį ieškovų valdomam kaimyniniam žemės sklypui ir pastatui), kuriems reikalingos specialios žinios, tačiau nė viena iš ginčo šalių nusprendė nesinaudoti šia teise, aiškiai teismui teismo posėdžio metu patvirtino, kad teismo ekspertizės neprašo byloje skirti ir rėmėsi byloje esančiais pateiktais dokumentais (įrodymais) ir paaiškinimais.

38. Kadangi ginčijamas statybą (rekonstrukciją) leidžiantis dokumentas – statybos leidimas, kuris buvo išduotas 2023 m. gegužės 18 d., todėl šiai bylai išspręsti aktualios tą dieną galiojusios statybą reglamentuojančios teisės aktų redakcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2023). Kartu priklausomai nuo reiškiamų įrodinėjamų konkrečių aplinkybių, kaip nagrinėjamoje byloje, pvz. liečiamas klausimas, teisinis pagrindas, kuriuo ginčo namas ((duomenys neskelbtini)) įregistruotas vienbučiu, tai šioms aplinkybėms spręsti turi būti taikomos minėto namo statybos ir registravimo proceso metu galiojęs reglamentavimas, t. y. šiuo atveju matyti, jog ginčo namo statybos pradžios metai buvo 1940 m., o statybos pabaiga – 1991 metais. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad svarbus tokiais atvejais statybos metu galiojęs reguliavimas, reglamentavimas. Taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo tais momentais.

39. Ieškovai pirmiausia įrodinėjo, kad atsakovas2, išduodamas statybą leidžiantį dokumentą ginčo pastato daliai, nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, ne vienbutis, todėl išduodamas statybos leidimą turėjo taikyti daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus.

40. Kaip apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009;2014 m. spalio 15 d. nutartis 3K-3-428/2014, kt.). Tuo pačiu nėra pagrindo laikyti, kad pats įrašas registre savaime įrodo įrašo statybos leidimo teisėtumą arba buvo ginčo išsprendimui būtina pareikšti atskirą savarankišką reikalavimą dėl registro duomenų panaikinimo.

41. Šioje dalyje ieškovai pagrinde remiasi 2023 m. spalio 31 d. teismo eksperto Gintauto Tiškaus konsultacija „Ekspertinis nagrinėjimas-konsultacija. Objektas Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“. 2023 m. spalio 31 d. teismo eksperto Gintauto Tiškaus konsultacijoje nurodyta, kad Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte 26 patalpos, kurių bendras plotas - 247, 32 kv. m, naudingas plotas - 243, 12 kv. m. Pastogėje 18 patalpų, kurių bendras plotas - 197,89 kv. m, naudingas plotas - 188,63 kv. m. Viso pastate 46 patalpos (dvi rūsyje) kurių bendras plotas – 445,21 kv. m, naudingas plotas – 431,75 kv. m. Atlikus pastato (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto, pastogės ir antresolės patalpų analizę, matomos šešios patalpų grupės A -10 patalpų, B - 9 patalpos, C - 5 patalpos, D - 10 patalpų, E - 5 patalpos F - 5, patalpos. Visose patalpų grupėse yra kambariai, virtuvės, sanitariniai mazgai, todėl jos gali būti įvardintos, kaip atskiri butai (atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ buto sąvoką: butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų). Visose šešiose patalpų grupėse yra kambariai, virtuvės, sanitariniai mazgai, patalpų grupės atskirtos viena nuo kitos pertvaromis ir turi atskirus įėjimus iš lauko, todėl jos gali būti įvardintos, kaip atskiri butai (atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ buto sąvoką - butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų). Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ numatytą gyvenamųjų namų skirstymą į pogrupius galima teigti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), atitinka daugiabučio gyvenamojo namo apibrėžimą (gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau.

42. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šis ginčas namas įregistruotas kaip neypatingasis gyvenamosios (vienbučio paskirties) pastatas – gyvenamasis namas, kurį bendros dalinės nuosavybės teise valdo bendrasavininkai. Kartu teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad gyvenamojo namo savininkai dar 1976 m. vasario 25 d. notarine tvarka nusistatė naudojimosi tvarką, kuria jau tuo metu gyvenamajame name buvo įsikūrę daugiau nei viena šeima ir buvo susitarę dėl konkrečių gyvenamojo namo patalpų naudojimo, taip gyveno iki šiol.

43. Bylą nagrinėjant teisme iš naujo buvo pasiūlyta ir klausiama ne kartą byloje dalyvaujančių nuomonės dėl šios konsultacijos įrodomosios reikšmės bei ieškovų nurodytos pozicijos dėl ginčo pastato laikymo daugiabučiu/vienbučiu.

44. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Statybos inspekcija 2023 m. liepos 7 d. patikrinimo aktu nustatė, jog SLD išduotas teisėtai. Statybos inspekcija tokių pažeidimų, kuriuos nurodė ieškovai, nenustatė. Statinio projekto ekspertizėje nustatyta, kad įgyvendinamas vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas. Teismo posėdžio metu Statybos inspekcijos atstovė detaliau paaiškino, kad Statybos inspekcija, tikrindama dokumentus, būtent taip pat pirmiausia vadovaujasi registro duomenimis ir kadastro duomenimis, kurie iki šiol teisėti ir nenuginčyti. Statybos inspekcijos pozicija yra tokia, kad nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti tai, kad ginčo namas (jo kadastrai) yra įregistruoti oficialiai ir nėra pakeisti. Dėl statybos leidimo išdavimo taikomi teisės aktai, galiojantys statybos leidimo išdavimo metu, bet sprendžiant dėl pastato, turi įvertintos pastato statyba, jo laikotarpiai, namas buvo baigtas statyti 1991 metais ir kokie duomenys galėtų padėti spręsti, ar tai daugiabutis, ar vienbutis namas. Daugiabučiams namams reikalavimai yra griežti, o pats pastatas iki šiol nėra išskirstytas atskirais turtiniais vienetais, o iki šiol yra bendras turtas su naudojimosi tvarka.

45. Teismui buvo pateikta 2025 m. teismo eksperto Dariaus Kalibato konsultacinė išvada, kurioje teismo ekspertas nurodo, kad kartu įvertino ir eksperto G. Tiškaus konsultaciją. Buvo prašoma eksperto atsakyti, ar ginčo namas (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis. Tai teismo ekspertas padarė išvadą, kad įvertinus tą aplinkybę, jog gyvenamojo namo statybos metų užbaigimo data yra 1991 metai bei pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra vienbutis gyvenamasis namas, kuriame skirtingi savininkai nuosavybės teise valdo skirtingas patalpas, dėl kurių naudojimo tvarkos yra susitarę. Ekspertas pažymėjo, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto vidaus planų eksplikacija iš 1984 m. namų valdos techninės apskaitos bylos ir iš 2010 m. kadastrinių matavimų bylos rodo, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto išplanavimas iš esmės nėra pakitęs. 1976 m. vasario 25 d. notarinė sutartis dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatė, kad dar 1976 metais gyvenamajame name gyveno daugiau nei viena šeima ir buvo susitarę dėl konkrečių gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos. Eksperto vertinimu, jau šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iki gyvenamojo namo statybos pabaigos 1991 metais šis namas galėjo ir turėjo būti įregistruotas kaip vienbutis. Pažymi, kad pagal LTSR MT Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto 1962 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 161 patvirtintą asmeninių gyvenamųjų namų priėmimo naudojimui instrukciją (RSN3-62)1 buvo įteisinti kolektyviniai asmeniniai gyvenamieji namai.

46. Teismo posėdžio metu G. Tiškaus konsultaciją kritiškai įvertino trečiasis asmuo S. Z. (ginčo namo bendraturtis), kuris akcentavo, jog šioje konsultacijoje trūksta objektyvumo. Jo manymu, ši išvada parengta subjektyviai net neapžiūrėjus objekto, šio objekto patalpų, nebendravus nei su bendraturčiais, selektyviai pasirinkus tam tikras aplinkybes. Pažymėjo, kad jis ir jo sutuoktinė N. B., būdama architektė, įvertino visas teisines bazes dėl galimybės šį vienbutį namą pakeisti į daugiabutį bei pagal dabartinį reglamentavimą nematė tam galimybių. Pažymi, kad ieškovai, turėdami teisinį išsilavinimą, puikiai žino, kad ginčo pastatas pagal dokumentus yra vienbutis ir visi asmenys, pirkdami patalpas šiame name, žino, kad jie perka bendrą ūkinę veiklą ir su ja atsirandančius įsipareigojimus, o faktiškai pakeisti namą iš vienbučio į daugiabutį pagal dabartinius reikalavimus bei faktinę padėtį neįmanoma. Su sutuoktine skaitė visus ieškovų pateiktus dokumentus bei nori atkreipti dėmesį į ieškovų teikiamus dokumentus, į tai, kad neva, jog tai yra atskira elektros apskaita, atskira dujų apskaita ir pan., tai jau laikoma, kad namas yra daugiabutis. Pabrėžia, jog galbūt ieškovai nesupranta, kad galima gyventi atskirai ir vienbučiame name, pasiskirsčius pagal naudojimo tvarką, tačiau visi puikiai sugyvena, prižiūri turtą ir iki šiol jokių nesklandumų nekildavo. Tretieji asmenys D. D. ir R. S. papasakojo aplinkybes, kad šiame name gyveno senelis su močiute (namas buvo jų šeimos namas), vėliau jį paveldėjo tėvai, broliai ir pasidalino gyvenamąsias erdves bei kartu buvo parduodamos namo dalis kitiems asmenims. Susiklostė taip, kad šeimos namo dalis vis mažėjo dėl parduodamų dalių, bet visąlaik buvo laikoma, jog tai yra vienbutis namas. Bendrasavininkai buvo pasidalinę dalis pagal naudojimosi tvarką. Buvo sutvarkyti visi dokumentai ir notarai patvirtino susitarimus. Palaiko atsakovų pozicija, kad ginčo namas yra vienbutis namas, tame niekada problemų nematė nei savivaldybė, nei notarai, namas neturi nei bendros laiptinės, nei bendro koridoriaus. Teismo posėdžio metu kritiškai įvertino ir abu atsakovai, pateikė įvairius nesutikimo su ieškovų argumentais šioje dalyje, atsakovas V. M. nuolat akcentavo, jog ieškinys jo atžvilgiu pareikštas dėl ieškovų asmeniškumų, savo asmeninių tikslų.

47. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, jų visumą ir tai, kad įrodinėjant tokias faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas, vertina, jog ieškovai neįrodė šių aplinkybių, taip pat neįrodė, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti registre, yra neteisėti ar neteisingi. Taip pat į bylą pateikta pastato kadastrinių matavimų byla liudija, kad ginčo pastatas yra gyvenamasis namas – vienbutis pastatas. Teismo ekspertizės šioje dalyje nebuvo prašoma skirti, objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovų įrodinėtas šioje dalyje aplinkybes, nėra.

48. Dėl Gintauto Tiškaus konsultacijos, pirmiausia pažymėtina, kad pačioje konsultacijoje nurodyta, jog šiuo ekspertiniu nagrinėjimu konsultantas neįsipareigoja atstovauti užsakovą (t. y. ieškovus) teisme ar kitose institucijose, šis ekspertinis nagrinėjimas taip pat nėra teismo ekspertizės aktas, tai konsultacija raštu (tai nurodo pats ekspertas). Taigi pats ekspertas neprisiima atsakomybės kaip ekspertinio vertinimo ir nurodo pačioje išvadoje, kad jo konsultacinė išvada neturi teismo ekspertizės akto statuso (atlikta konsultacija tiesiog pagal ieškovų užsakymą ir ieškovų pasirinktus teikti jam dokumentus, pasirinktus užduoti klausimus). Taip pat svarbu pabrėžti į šio eksperto naudojamas konsultacijoje formuluotes, pvz. nurodo, jog patalpos gali būti įvardintos kaip atskiri butai, tačiau nepateikia konkrečios (kategoriškos) išvados, jog patalpos iš tikrųjų (kategoriškai) yra atskiri butai. Iš G. Tiškaus konsultacijos taipogi matyti, jog ekspertas rėmėsi šiomis aplinkybėmis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu (pvz., STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priimtas 2016 m. spalio 27 d., ne karta keitėsi redakcijos), objektyviai nepaaiškinta, kodėl nesiremta teisiniu reglamentavimu, kuomet ginčo namas buvo pastatytas (laikoma baigta statyba) ir buvo įregistruotas vienbučiu, o remiamasi dabartiniu reglamentavimu jau gerokai po ginčo namo statybų ir jo įregistravimo vienbučiu, pagal dabartinį reglamentavimą, kuris nuolat keičiasi. Pabrėžtina, kad ginčo atveju įvyko ne nauja statyba, kai namas tik pastatytas, o namas pastatytas daug seniau nei eksperto konsultacijoje nurodytas teisinis reguliavimas (baigtumas nurodytas 1991 metais), taip pat ginčo atveju ginčijamu SLD nėra atliekamas namo paskirties keitimas (iš vienbučio į daugiabutį). Nėra sprendžiamas klausimas dėl paskirties keitimo projekto (kurio metu būtų vertinamas šio projekto metu galiojantis reglamentavimas), o faktiškai ieškovai ginčija SLD, nurodant pačio namo paskirties neatitikimą faktinei situacijai, nenaudojant namo pagal paskirtį (nurodant, kad dėl to ir SLD turi būti taikomas daugiabučiams SLD taisyklės). Taip pat nėra ginčo, kad ekspertas G. Tiškus, pateikęs šią konsultaciją, neapžiūrėjo ginčo namo ir patalpų, kas rodo, jog ekspertas net netikrino faktinės padėties pačiame ginčo name (taigi tokiam tyrimui trūksta objektyvios prigimties). Pažymėtina, kad iš esmės visi tretieji asmenys (namo bendraturčiai), kurie dalyvavo teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus, patvirtino, jog laiko namą vienbučiu ir gyvena name pagal naudojimosi tvarką. Nusipirkę patalpas S. Z. ir N. B. patvirtino, kad suprato kokios paskirties patalpas pirko. Taip pat išvadoje nurodyta, kad klausimas ekspertui buvo užduotas – ar nurodytos konkrečios patalpos atitinka buto sąvoką, bet ne klausimas, ar visas ginčo pastatas – gyvenamasis namas (kurio bendras plotas 445,21 kv. m) laikomas daugiabučiu ar vienbučiu. Atsakovas V. M. taip pat pateikė teismui iš esmės lygiavertį įrodymą (eksperto D. Kalibato išvadą), kuris faktiškai atliktas panašiomis aplinkybėmis kaip eksperto G. Tiškaus (tik jau pagal atsakovo (priešingos šalies) užsakymą), kuris pateikė priešingą išvadą (ekspertas D. Kalibatas yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą). Kaip minėta, pagal byloje reiškiamus reikalavimus, teismui turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai). Pažymėtina ir tai, kad nekilnojamo turto objektas gali priklausyti keliems savininkams, šis objektas gali būti pasidalintas naudojimosi tvarka ir tai dar neįrodo, jog tai yra daugiabutis. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia dalinės nekilnojamojo turto nuosavybės, todėl nekilnojamo turto bendrasavininkų skaičius ir jų gyvenimas tame turte (objekte) dar nenusako pastato paskirties. Galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai leidžia vienbutį gyvenamąjį namą pardavinėti dalimis, o namo bendrasavininkams apsistoti turimose patalpose bei prižiūrėti savo nuosavybės dalį. Taip pat pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra draudžiama vienbučiame gyvenamajame name įsirengti pvz., kelias virtuves, kelis vonios kambarius, kelis išėjimus ir t. t. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.81 straipsniu, namo bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Laikytina, kad ieškovai, įrodinėdami šias aplinkybes byloje nepateikė teismui neprieštaringų ir patikimų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui pagal ginčo SLD rekonstruojant dalį ginčo pastato (duomenys neskelbtini), buvo būtina taikyti daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija į tai neva neatsižvelgė. Kartu pažymėtina, kad ieškovai neprašė byloje atlikti teismo ekspertizės ginčo pastato rekonstrukcijos projekto ir atliktų rekonstrukcijos darbų vertinimui, kartu ir šio namo paskirties įvertinimui, taigi nėra kartu paneigta (oficialaus įrodymo išvados), jog atliekamas konkrečiai vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas (kaip ir nurodyta paveldosaugos (specialiosios) 2023 m. vasario 27 d. ekspertizės akte, ir šio vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto – sprendiniai atitinka kartu reikalavimus, privalomiems projekto rengimo dokumentams, teritorijų planavimo dokumentams, esminiams statinių ir statinio architektūros reikalavimams, tokią išvadą pateikė kvalifikuota architektė J. M. Statybos inspekcija ir savivaldybė pažeidimų taip pat nenustatė. Tuo tarpu aplinkybės, ar statinys (jo patalpos) (ne)naudojamos pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, tai jau nėra šios civilinės bylos dalyku (kuriame sprendžiamas ginčas dėl konkretaus SLD panaikinimo ir padarinių šalinimo pagal pareikštą ieškinį), ir nekeičia išvadų, jog šiuo atveju pagal įrodymų visumą ginčo namas yra (ginčijamo SLD išdavimo metu buvo) vienbutis. Tuo labiau pastebėtina, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiuose teisės aktuose neliko nuostatų, nustatančių, jog vienbučiai yra skirti gyventi vienai šeimai (pakeitus tuomet iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusias STR Statinių klasifikavimo nuostatas, kurios nustatė, kad vienbučiai – skirti vienai šeimai, vieno buto gyvenamajame name įrengus atskiras patalpas ir jas įsigijus ne vienos šeimos nariams, turėjo būti sprendžiamas dėl vienbučio naudojimo paskirties keitimo arba to nesprendžiant atitinkamai ANK 359 straipsnio nuostatų taikymas), tačiau nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiuose teisės aktuose neliko nuostatų, nustatančių, jog vienbučiai skirti gyventi vieni šeimai. Šiuo metu galiojantis STR statinių klasifikavimo 1 priedo 1 punktas nustato, kad vienbutis namas – tai pastatas, kuriame įrengtos gyvenamosios (kambariai) ir pagalbinės (garažas, rūsys) patalpos, kuris formuojamas kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) ir atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju išduotu SLD neatliekamas vienbučio paskirties keitimas. Todėl įvertinus visų įrodymų visumą, šioje dalyje (t. y. kad atsakovas2 išduodamas statybą leidžiantį dokumentą ginčo pastato daliai, nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, ne vienbutis, todėl išduodamas statybos leidimą turėjo taikyti daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus) ieškovų pozicija laikytina nepagrįsta.

49. Kitas ieškovų argumentas, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, nes neatitinka imperatyvių priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų. Konkrečiai ieškovai akcentuoja tai, jog minimalus priešgaisrinis atstumas tarp pastatų, kai pastato atsparumo ugniai laipsnis yra III (Vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini)) ir pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis II (namas (duomenys neskelbtini)), privalo būti ne mažiau 10 metrų.

50. Norminius atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju. Atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede (STR 1.05.01:2017 55 punktas). STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte nustatyta bendra taisyklė, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

51. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl nurodytų atstumų skaičiavimo, pažymėta, kad atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018).

52. STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta išimtis iš taisyklės, kai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Šiame punkte reglamentuojama, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

53. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

54. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio), kitaip tariant, šalia statinio esančio, sklypo savininkų (valdytojų) interesus. Šį tikslą, be kita ko, atspindi ir šio atstumo skaičiavimo taisyklė: atstumas nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2023).

55. Byloje nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) statybos pradžios metai – 1940 m., statybos pabaigos metai – 1991 m., o pastato (duomenys neskelbtini) statybos pradžios metai – 1999 m., statybos pabaigos metai – 2006 m. Vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto, kuriuo vadovaujantis išduotas rekonstrukcijos leidimas, 5 pastraipoje „Architektūriniai sprendimai“ nurodyta, kad naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m. atstumą iki sklypo ribos (ieškovų sklypo), ir kad atsakovo 1 pastato (dalies) gabaritai, užstatymo plotas, aukštis, stogo kraigo aukštis, fasadų apdaila, jų spalvinis sprendimas, ir medžiagiškumas, esamos lauko durys išlieka. Šios aplinkybės jau tikėtinai rodo, kad iki rekonstrukcijos buvęs atstumas tarp ieškovų pastato ir pastatų po rekonstrukcijos įgyvendinimo nesikeis. Byloje nustatyta, kad projekto sprendiniuose pastato gabaritai, užstatymo plotas, pastato aukštis ir fasadų medžiagiškumas išlieka esamas (Architektūrinė projekto dalis). Rekonstrukcijos metu nežymiai pertvarkomos vidaus patalpos pirmame aukšte, demontuojama dalis pertvarų ir projektuojamos naujos esamose patalpose pastogėje. Pjūvio brėžinyje akivaizdžiai matoma, kad rekonstrukcijos metu atstumas tarp rekonstruojamo ir pastato gretimame sklype nekinta. Naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m atstumą iki sklypo ribos, todėl besiribojančio sklypo savininkų sutikimai nereikalingi. Kaip minėta, teismo ekspertizės byloje nebuvo prašoma skirti, jog teismo ekspertas galėtų objektyviai įvertinti šias aplinkybes, projektinius sprendinius taipogi šioje dalyje, aukščiau nurodytų aplinkybių teisingumo nėra paneigta.

56. Pažymėtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi statybą leidžiančio dokumento patikrinimą, nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su priešgaisrinės apsaugos pažeidimais, dėl ko negalėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat tokių pažeidimų nenustatė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

57. Šioje dalyje ieškovai pagrinde kaip įrodymu rėmėsi 2023 m. lapkričio 27 d. specialisto Žydrūno Kuodžio parengta išvada dėl gaisrinės skyriaus ploto skaičiavimo ir gaisrinės saugos reglamentuojamų atstumų tarp pastatų.

58. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas Žydrūnas Kuodis, kuris paaiškino, kad į jį kreipėsi ieškovai iš esmės dėl išaiškinimų kokiais teisės aktais vertinami priešgaisriniai atstumai, pats specialistas konkrečių matavimų ir skaičiavimų pagal faktą ginčo vietoje neatlikinėjo ir negali atsakyti dėl faktinės padėties. Paaiškino, kad jo pateikta išvada buvo ne nustatyti, ar buvo išlaikyti, ar neišlaikyti atstumai pagal faktą, tačiau išvadoje paaiškino iš esmės teisinę bazę dėl gaisrinės saugos. Jam faktiškai dokumentų išvadai nereikėjo. Paaiškino, kad svarbus yra gaisrinio tūrio plotas, jeigu statybomis didėja bendrasis pastato plotas, tai reiškia, jog turi būti perskaičiuotas ir gaisrinio tūrio plotas. Pats jokių konkrečių skaičiavimų neatliko. Jeigu neišlaikoma to gaisrinio tūrio ploto, tuomet reikia gauti sutikimą iš kito pastato savininkų.

59. Teismui pateikta trečiojo asmens UAB „Domus future service“ (ginčo projekto projektuotojo) papildoma išvada dėl gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimo ir gaisrinės saugos reglamentuojamų atstumų tarp pastatų. Pasisakyta, kad nors projekto architektūros dalies 5 skyriuje teigiama, kad pastato gabaritai, užstatymo plotas išlieka nepakitęs, to paties projekto bendrosios dalies bendrųjų statinių rodiklių skyriuje nurodoma, kad pastato bendrasis bei naudingasis plotai ir tūris padidėję. Nurodo, kad sąvokos „pastato gabaritai, statinio išorės matmenys“ apibrėžtis statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nepateikiama. Siūloma vadovautis esminių statinio projekto sprendinių sąvoka, pagal kurią statinio išorės matmenys – tai aukštis, ilgis, plotis ir pan. Nagrinėjamu atveju rekonstruojamo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), po sprendinių įgyvendinimo, pastato gabaritai, statinio išorės matmenys – nesikeičia, lieka esami. Rekonstruojamo gyvenamojo namo po sprendinių įgyvendinimo, pastato aukštis išlieka esamas. Rekonstruojamo gyvenamojo namo po sprendinių įgyvendinimo, pastato užstatymo plotas išlieka esamas. Rekonstruojamo gyvenamojo namo po sprendinių įgyvendinimo, pastato bendras bei naudingas plotas padidėjo dėl suprojektuoto tūrinio lango ir balkono kur patalpos aukštis skaičiuojamas nuo 1,6 m, tačiau grindų plotas nepasikeitė, jis liko esamas. Padidėjęs pastato plotas, turi įtakos pastato gaisrinio skyriaus leistinam plotui Fg, todėl gaisrinio skyriaus didžiausias plotas Fg turi būti perskaičiuojamas vadovaujantis GSPR 51 punkto nuostatomis. Pagal namo pjūvio brėžinį, pastato plotas išlieka esamas grindų plotas esantis pirmame aukšte, grindų plotas esantis pastogės aukšte yra esamas. Projektuotojas išvardino pastate atliekamus rekonstravimo darbus pagal projektą, pastatui apskaičiuojant maksimalų gaisrinio skyriaus plotą. Nurodė formulę pagal kurią skaičiuojamas gaisrinio skyriaus maksimalus plotas ir gavo skaičiavimą 856 m2. Nurodyta, kad pastato bendras plotas neviršija maksimalaus gaisrinio skyriaus ploto. Pastato padidėjęs bendras ir naudingas plotas neįtakoja gaisrinio skyriaus ploto. Papildomas dalinimas gaisriniais skyriais nereikalingas. Kartu įvertinti tiek ieškovų, tiek atsakovo gyvenamojo namo atstumai pagal dokumentus ir įvertinta, kad esamo, rekonstruojamo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai yra 1991 m., o ieškovų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektavimas ir statyba vyko 1999 m. Vėliau pastatytas ieškovų namas pats nesilaikė bendrų priešgaisrinių atstumų ir nėra aišku, kokiu pagrindu buvo suderintas statybos leidimas. Jeigu buvo gauti (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimai, kai šie du namai formuos bendrąjį gaisrinį skyrių, ieškovas, įgyvendindamas projektą, pats tokiu būdu sąmoningai pasirinko tokį sprendimą, savo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), projektuoti ir statyti neišlaikant priešgaisrinių reikalavimų šalia kaimyninio namo. Pagal schemas, gyvenamojo namo rekonstravimo sprendiniai neįtakoja pastato gaisrinės saugos reikalavimų, nei viena konstrukcija neišsikiša labiau link sklypo ribos adresu (duomenys neskelbtini) nei jau esamos gyvenamojo namo konstrukcijos.

60. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, šioje dalyje susiklostė neįprasta situacija, kadangi tokios aplinkybės šioje dalyje susidarė kartu dėl pačių ieškovų faktinių veiksmų (jiems patiems pastačius savo gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)), kuris buvo pastatytas vėliau nei namas (duomenys neskelbtini), ir pagal tuometinius statybos projektinius sprendinius nustatant atstumus tarp kaimyninių namų), todėl šioje dalyje susiklosčiusią situaciją ir aplinkybes būtina kartu vertinti ir pagal teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Kaip minėta, šioje byloje ieškovai, reikšdami ieškinį pagal tokio pobūdžio reikalavimus, kartu turi pagrįsti kaip išduodant konkretų ginčijamą SLD ir jame numatyti konkretūs sprendiniai (o ne pvz., kitų asmenų sprendiniai) daro įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams, ir tokie įrodymai turi būti objektyvūs bei aiškūs. Pirmiausia dėl Ž. Kuodžio išvados, ji faktinės įrodomosios reikšmės byloje kaip įrodymas neturi, kadangi faktinės situacijos objekte šis specialistas netyrė, savo matavimų ar skaičiavimų neatliko (pats specialistas tai patvirtino teismo posėdžio), o pateikė tik teisės aktų ištraukas, ką reikėtų vertinti esant tokio pobūdžio ginčui (tą atkartojo teismo posėdžio metu, jog būtent tokio pobūdžio konsultaciją pateikė). Specialistas akcentavo, kad jeigu rekonstrukcijos metu pasikeis gyvenamojo pastato bendrasis ir naudingas plotas, tuomet turi būti perskaičiuotas gaisrinio skyriaus didžiausias plotas. Svarbios aplinkybės šioje dalyje byloje, kad ginčo gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti 1940 m. ir baigtas 1991 m., tuo tarpu ieškovų kaimyninis namas ((duomenys neskelbtini)) pradėtas statyti 1999 metas ir baigtas 2006 metais, t. y. ieškovų namas buvo pastatytas vėliau nei atsakovo ir kitų bendraturčių ginčo namas. Ieškovai paaiškino, kad jų namas ((duomenys neskelbtini)) pastatytas gavus namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus, pabrėžia, kad jau yra suėję senaties terminai ginčyti šias aplinkybes, tačiau bet kuriuo atveju tai reiškia, jog buvo statoma (iš pačių ieškovų pusės) nesilaikant pačių ieškovų akcentuojamo šioje byloje 10 metrų priešgaisrinio atstumo, o sudarant dviejų namų gaisrinį plotą. Tokius veiksmus atliko patys ieškovai, kurie tuomet parengė statybos projektą ir pastatė savo gyvenamąjį namą pagal dabartinius atstumus prie tuo metu jau buvusio pastatyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovai šia situaciją ginčo byloje modeliuoja (pasirenka vertinti ir įrodinėti ginče savo naudai, kas prieštarauja ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams) taip, kad tarsi atsakovas V. M., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu jam ginčijamu SLD dėl rekonstrukcijos, pasistatė kaimyninį (ieškovų atžvilgiu) namą nesilaikant 10 metų atstumo. Nors šiuo atveju ginčijamas SLD tik išduotas rekonstrukcijai dėl konkrečių projekte nurodytų sprendinių (rekonstrukcijomis neartinant net atstumo), būtent šie rekonstrukcijos sprendiniai turi būti vertinami, ar pažeidžiantys ieškovų teises ir teisėtus interesus, o ne ankstesnė situacija (kai patys ieškovai statė namą pagal savo projektinius sprendinius ir pasirinko būtent tokį atstumą nuo kaimyninio namo, gavę kaimyninio sklypo sutikimus). Tokia situacija privalomai turi būti vertinama kartu per teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi nėra teisinga. Toks faktas, minėtų 10 metrų atstumo nebuvimas, kuris atsirado iš esmės dėl pačių ieškovų pasirinkimo projektuojant ir statant jiems savo gyvenamąjį namą, negali būti panaudotas prieš priešingą šalį neva įrodinėjant pažeidžiamas ieškovų teises ir teisėtus interesus, atsakovui atliekant rekonstravimo veiksmus (CK 1.5 straipsnis), kadangi būtent ieškovų, o ne (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių, ne ginčijamu SLD, iniciatyva tarp ginčo abiejų namų nėra ieškovės nurodyto (akcentuojamo) 10 metrų priešgaisrinio atstumo. Ginčijamo SLD išdavimas ir jame nurodyti projekto sprendiniai neturi įtakos šiam 10 metrų atstumui. Be to ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų dėl atstumų ir konkrečių priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo pagal faktinį tyrimą (jau nurodžius, jog Ž. Kuodis yra pateikęs konsultaciją tik dėl teisinės bazės). Byloje taip pat UAB „Domus future service“ (projektuotojas) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose kaip ginčo projekto projektuotojas paaiškino projektinius sprendinius šioje dalyje detaliau ir pateikė išvadas, jog gaisrinio ploto perskaičiavimas nereikalingas. Projektuotojas paaiškino, kad bendrasis plotas padidėjo dėl tūrinio stoglangio įrengimo, tačiau grindų plotas nedidėja. Tuo pačiu projektuotojas atliko ir konkrečius gaisrinio skyriaus ploto perskaičiavimus, kuriuose pažymėjo, jog jeigu net laikyti, kad namo bendrasis plotas padidėja, perskaičiuotas gaisrinis plotas neviršija leistino didžiausio. Šie skaičiavimai pateikti prie bylos. Ieškovai šių skaičiavimų savo objektyviais ir patikimais įrodymais nenuneigė, o pasitelktas specialistas Ž. Kuodis ir jo išvada, kaip pats patvirtino, konkrečių matavimų ir skaičiavimų pagal faktą ginčo vietoje neatlikinėjo ir negali atsakyti dėl faktinės padėties pagal konkretų ginčo projektą. Specialistas konkrečiai paaiškino, kad jo išvada buvo ne nustatyti, ar buvo išlaikyti, ar neišlaikyti atstumai pagal faktą, tačiau paaiškino teisinę bazę šioje dalyje. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir teismo posėdžio metu buvo analizuojamos nuotraukos su atstumais, ir nurodyti tokie ginčijamo projekto sprendiniai, kad ginčo leidimo pagrindu atliekamų statybos darbų atstumas tarp ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ne tik, kad nesumažės, bet padidės (tai svarbu vertinant ar apskritai pagal ginčo SLD tokie projektiniai sprendiniai šioje dalyje galėtų pažeisti ieškovų interesus). Atliekant rekonstravimo darbus papildomai atitraukiama pastogė nuo sklypo ribos, išlaikant 3 metrų atstumą. Tai įvertinta ir projekto ekspertizė. Tą įvertino ir Statybų inspekcija. Kitokią išvadą galinčių pagrįsti įrodymų teismui nepateikta, teismo ekspertizės neprašyta atlikti. Taigi byloje šioje dalyje nustačius, kad ginčijamo SLD pagrindu atliekamų darbų atstumas tarp pastatų netgi didėja, neįrodžius, jog atliekant rekonstravimo darbus kiek nors pamažėtų dar atstumas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad dėl to ginčijamu priimtu SLD būtų pažeidžiamos ieškovų teisės. STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta taipogi išimtis iš taisyklės, kai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Šiame punkte reglamentuojama, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Ginčo pastato dalies rekonstrukcija išlaikant fasado medžiagiškumą nesukelia didesnių priešgaisrinės saugos grėsmių nei jos buvo iki ginčo pastato rekonstrukcijos. Ieškovai neįrodė (nepateikti objektyvūs įrodymai), kad ginčo rekonstrukcija šioje dalyje (dėl gaisrinės saugos) pažeidžia jų, kaip gretimų sklypo savininkų interesus (CPK 178 straipsnis). Ieškovai, siekdami įrodyti šioje dalyje savo teisių pažeidimą (konkrečiai atsiradusi dėl SLD išdavimo) apie tam tikrų priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą, turėjo nagrinėjamojoje byloje tai įrodyti objektyviais ir abejonių nekeliančiais įrodymais (pagal aukštesnį įrodinėjimo standartą), tokių įrodymų byloje nėra. Teismo ekspertizės pastato rekonstrukcijos projekto ir atliktų rekonstrukcijos darbų vertinimui šioje dalyje nebuvo prašoma skirti. Byloje neįrodyta, kad atlikus ginčijamu SLD suplanuotus ginčo pastato dalies darbus priešgaisrinė situacija jų atžvilgiu pablogėtų ar neigiamai pasikeistų. Darytina išvada, kad šioje dalyje ieškovų argumentai neįrodyti.

61. Taip pat ieškovai teigia, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas ir neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl dujų katilų ir jų kaminų montavimo vietos ginčo pastate, kurie tiesiogiai įtakoja ir įtakos ieškovo (žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininko) teises ir teisėtus interesus. Kartu ieškovai teigia, jog V. M. po surašyto savavališkos statybos akto, atliko statybos darbus ir iškirto angas laiptinės sienoje vitrininiams langams įrengti, atliko kitus veiksmus, įskaitant esantį laiptinės sienoje dujų katilo kamino perkėlimą į kitą, ne jam nuosavybės teise, priklausančią laiptinės vietą ir tokiu būdu pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus dėl dujų katilo kamino įrengimo laiptinės sienoje, kuri privalo būti ugniasienė.

62. Pirmiausia pažymėta, kad ieškiniu ginčijamas SLD tokių ieškovų nurodomų projektinių sprendinių nenumatė, o jeigu buvo atlikti faktiniai darbai neatitinkantys projekto, tai jau yra dar kita neteisėta statyba ir nėra ginčo dalyku dėl ginčijamo konkretaus SLD ir jame nurodytų konkrečių sprendinių (kadangi ieškiniu prašoma panaikinti būtent konkretų SLD ir atitinkamai taikyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą). Kaip kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, konkretaus projektavimo sąlygų sąvado išdavimas, konkretaus projekto derinimas ir konkretaus statybos leidimo išdavimas yra atskiros statybos dokumentų rengimo ir tvirtinimo procedūros. Taigi, sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti kokį ginčą kelia ieškovai, o šiuo atveju ginčijamas konkretus ginčo SLD dėl rekonstrukcijos ir projekte nurodytų sprendinių, konkretaus dujų sistemos klausimai šiuo atveju ginčijamu SLD neliečiami ir nekeičiami. Kartu pažymėtina, jog byloje pateikti duomenys, kad Statybų inspekcija patikrino, ar rekonstruota gyvenamojo namo dalis nepažeidžia projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, sprendinių ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. surašė statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. BCPPA-20-230808-00083, kuriuo konstatavo, kad „statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius.“ Statybos inspekcija taip pat nustačiusi, kad SLD išduotas teisėtai ir, kad rekonstruota gyvenamojo namo dalis atitinka esminius projekto sprendinius, 2023 m. rugpjūčio 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-230808-00158 taipogi konstatavo, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. CPK 197 straipsnio 2 dalis nustato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teismas pažymi, kad šie didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai nėra objektyviai paneigti ieškovų, ypač kai tokius duomenys pateikė Lietuvos Respublikoje statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija. Tai apima įstatyme nustatytą statybos valstybinę priežiūrą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 7 straipsnis). Taigi šiuo atveju Statybos inspekcija, jos pareigūnai, atliko SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą, teisės aktų pažeidimų nenustatė ir konstatavo, kad SLD išduotas teisėtai, o kartu 2023 m. liepos 7 d. patikrinimo aktu nustačius, jog SLD išduotas teisėtai, o 2023 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktu buvo patvirtinta, kad rekonstruota gyvenamojo namo dalis atitinka esminius statinio projekto sprendinius, 2023 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktu buvo konstatuotas privalomojo nurodymo įvykdymas. Iš Statybos inspekcijos šių patikrinimo dokumentų matyti, kad Statybos inspekcija įvertino esminius statinio projekto sprendinius, konstrukcijas, konstrukcijų medžiagas, konstrukcijų tipus, išdėstymą, matmenis, įvertino patalpas ir pan. Kitame oficialiame įrodyme paveldosaugos 2023 m. vasario 27 d. ekspertizės akte taip pat nurodyti ir aprašyti aiškiai ginčo projekto sprendiniai, tarp jų nurodyta – kaminai esami; demontuojami esami „velux“ tipo stoglangiai, įrengiami tūriniai stoglangiai. Ginčo SLD sprendiniuose nieko nėra dėl dujų katilo kamino, dujinės sistemos įrengimo ir (ar) pertvarkymo. Kaip teisingai pastebėjo ir pažymėjo atsakovai procese, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtintos Dujų sistemų pastatuose taisyklės nustato techninius ir organizacinius reikalavimus projektuojant ir įrengiant ar pertvarkant (rekonstruojant) dujų sistemas pastatuose, kuriuose didžiausias darbinis dujų slėgis ne didesnis kaip 16 bar. Šių taisyklių 8 punktas nustato, kad planuojant įrengti ar pertvarkyti (rekonstruoti) pastatų dujų sistemas rengiami šių Taisyklių 12 priede nustatytus reikalavimus atitinkantys projektai (dujų sistemos projektai). Taisyklių 9 punktas nustato, kad projektuojant, įrengiant, pertvarkant (rekonstruojant) pastatų dujų sistemas turi būti laikomasi teisės aktų, Taisyklių reikalavimų ir dujinių prietaisų gamintojo nurodymų. Pastatų dujų sistemų projektai rengiami užsakovui ar jo įgaliotam asmeniui gavus skirstymo sistemos operatoriaus prisijungimo sąlygas ir turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), Taisyklių, kitų teisės aktų nuostatas. Pastatuose dujų sistemos turi būti įrengiamos ir pertvarkomos (rekonstruojamos) laikantis Taisyklių 13 priede nustatytų reikalavimų, pagal projektus, kurie turi būti patikrinti prisijungimo sąlygas išdavusioje dujų įmonėje. Skirstymo sistemos operatorius, išdavęs prisijungimo sąlygas, tikrina projekto sprendinių atitiktį prisijungimo sąlygose nurodytiems reikalavimams. Įrengiant, pertvarkant (rekonstruojant) pastatų dujų sistemas turi būti pildomas Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techninis pasas (Taisyklių 10 priedas). Paminėtas teisinis reglamentavimas rodo, jog dujų sistemų pertvarkymas (rekonstrukcija) vykdomas pagal konkrečius specialius dujų sistemos projektus, juose numatytus sprendinius. Taigi faktiškai ieškovai nors ginčija SLD ir jo konkrečius numatytus sprendinius, bet bando šiuo ginču papildomai didinti ginčo ribas (nors teismas su tuo nesutiko, nurodęs, kad patikslinimai turi būti įtvirtinti aiškiai tinkamai ieškinyje), apimtį iš esmės ir daugelį kitų ginčo namo sistemų teisėtumo klausimus, tačiau šios papildomos aplinkybės nėra susijusios su ginčijamu SLD ir jo sprendiniais, kuriame nieko neaptarta dėl šių ieškovų nurodomų papildomų aplinkybių. Tai faktiškai būtų kitas projektas ir jo sprendiniai, atskiras ginčas, todėl tokie ieškovų argumentai, kurie kartu objektyviai neįrodyti, laikomi nepagrįsti ir neturintys įtakos ginčijant konkretų SLD ir projekto (kuriam išduotas leidimas) nurodytus konkrečius projektinius sprendinius. Kartu pažymint, kad atsakovas procese taip pat akcentavo, jog jam nepriklausančio dujų katilo kaminas yra įrengtas toje namo vietoje, kuri net nėra rekonstruojama (nevykdoma rekonstrukcija). Teismui pateiktos eksplikacijos ir nuotraukos, kas šias aplinkybes tikėtinai rodo, ir faktiškai šios aplinkybės nėra paneigtos, taigi tokiu būdu ginčijamas SLD ir su konkrečiais projektiniais sprendiniais šioje ieškovų akcentuojamoje dalyje net negalėtų pažeisti ieškovų teisių.

63. Likę ieškovų ieškinio argumentai susiję dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų. Ieškovai nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas ir neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl lauko inžinerinio tinklo – kanalizacijos neišlaikyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo ribos, negavus prisijungimo sąlygų iš UAB „Vilniaus vandenys“ ir nevertinant to, kad lauko vandentiekio įvadinis tinklas yra ieškovams priklausančiame žemės sklype.

64. Šioje dalyje ieškovai kartu rėmėsi 2023 m. lapkričio 8 d. – 2023 m. lapkričio 22 d. specialistės R. L. surašytu vertinimo aktu, taip pat susirašinėjimu su UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojais, savo paaiškinimais.

65. Vertinant ieškovų argumentus šioje dalyje ir šios specialistės R. L. aktą, pirmiausia pažymėtina, kad šis specialistės tyrimas atliktas išimtinai pagal ieškovų (kaip užsakovų) užsakymą, ieškovų pateiktus specialistei pasirinktus dokumentus, jų atkreiptas pasirinktinai specialistei vietas ir klausimus bei nėra įrodymų, jog specialistei faktiškai apžiūrėjus šių tinklų sistemas ginčo objekte, apžiūrėjus sujungimo vietas faktiškai, nes patys tinklai (kaip nurodyta projekte) nėra keičiami. Ši specialistė nėra įrašyta į teismo eksperto sąrašus. Ši specialistė nurodo vertinamo akto objektas (įžanginėje dalyje) – lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai, numatyti gretimame sklype (duomenys neskelbtini), atliekant namo rekonstrukcijos projektą. Pažymėtina, kad pačiame ginčo projekte numatyta (kas detaliau matyti 2023 m. vasario 27 d. ekspertizės akto dalyje) dėl lauko ir vidaus inžinerinių tinklų, jog lauko inžineriniai tinklai paliekami esami (iš namo vidaus tinklų): pritaikomi gyvenamųjų patalpų schemai; nurodyta, kad pastate jau yra komunalinio vandentiekio ir nuotekų tinklai – yra karštas vanduo, elektra, dujos (gamtinės); projekto sprendiniuose žemės judinimo darbai nenumatomi. Taigi projektas, kurio pagrindu išduotas ginčijamas SLD, nenumato jokių lauko inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstravimo, o pritaikomi esami, t. y. lauko inžineriniai tinklai paliekami esami (iš namo vidaus tinklų) ir projekto sprendiniuose žemės judinimo darbai nenumatomi. Taip pat byloje nepateikta duomenų, kad ginčo gyvenamojo namo statybos metu inžineriniai tinklai (kadastriniais duomenimis – komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas) būtų buvę nutiesti neteisėtai ir šios aplinkybės objektyviais įrodymais neįrodytos (objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nurodyti tinklai buvo įrengti neteisėtai, byloje nėra, keliamos tik prielaidos). Tinklo dalies, vamzdžių išmontavimas (esančių ieškovų žemės sklype) yra faktiškai atskiras šalių ginčas pagal visai kitą ieškinio pagrindą (kadangi vamzdžiai ieškovų sklype neatsirado vykdant ginčo SLD projektinius sprendinius ir objektyvių įrodymų šioje dalyje nėra), kurį ne kartą akcentavo ieškovė ir šiame teisminiame procese (šioje dalyje teismas atsisakė priimti ieškovų papildomus reikalavimus (tarp jų įpareigojimas atsakovui gauti prisijungimo technines sąlygas prie vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros bei vandens tiekimo tinklą, esantį ieškovų žemės sklype ir iškelti nuotekų tvarkymo tinklą). Kartu pažymint, kad pagal teismui pateiktus duomenis šie inžineriniai tinklai buvo pažymėti paties ieškovų 1999 metų sklypo detaliame plane (detaliojo plano organizatorius buvo ieškovas J. J.) ir buvo naudojami iki šiol. Kaip matyti iš ieškovų 1999 m. detaliojo plano, jame nurodyta, jog genplanas suderintas su atsakingomis institucijomis (nurodyta, jog jam pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas Miesto inžinerinės infrastruktūros) bei jam pritarė ieškovai. Minėtame plane suderinti ir pažymėti taip pat ir ginčo objektu esantys inžineriniai tinklai, kuriais tiekiamas vanduo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Taigi šie tinklai buvo fiksuojami detaliajame plane ir derinami kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Miesto inžinerinės infrastruktūra suderinimui, joks neteisėtumas nebuvo keliamas. Kartu pažymint, kad atsakovas įsigijo patalpas ginčo name 2018 m., kai ginčo pastate šie nuotekų vamzdynai jau buvo įrengti. Taigi lauko inžineriniai tinklai (kuriuos akcentuoja ieškovai) ne atsakovo1 sprendimu ar ginčijamo SLD pagrindu (ginčo ribos) įrengti ieškovų žemės sklype, o egzistavo jau atsakovui1 įsigyjant ginčo pastato dalį, tačiau ir vėl ieškovai bandė didinti ginčo ribų apimtis, pasinaudojant ginčijamu SLD ir jo visai kitais projektiniais sprendiniais. Nagrinėjamu atveju pertvarkomas vidaus pastato dalies patalpos, netvarkomas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas, tai gana aiškiai nurodyta projekte. Atsakovo1 bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas pastatas pradėtas statyti dar 1940 m. Iš byloje pateiktos 1973 m. dujotekio įvedimo (duomenys neskelbtini), schemos matyti, jog gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), buvo įvestas dujotiekis. 1973 m. šio dujotekio įvedimo schemoje atvaizduota ir tuomet jau buvusi vandentiekio linija. Ši vandentiekio linija atitinka UAB „Vilniaus vandenys“ duomenis. Nėra pateikta teismui objektyvių įrodymų dėl šių tinklų neteisėtumo, išskyrus prielaidas. Ieškovams darant prielaidas, jog vis dėlto įgyvendinant tokį projektą ir jo konkrečius sprendinius šioje dalyje bus pažeisti jų interesai, tuomet teismui turėjo būti pateikti aiškūs ir objektyvūs, šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, remiantis ir aktualiu reglamentavimu. Kaip minėta, šioje byloje (reiškiant tokio pobūdžio reikalavimus) taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl padarinių šalinimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją, surinkti. Teismui, sprendžiančiam tokius reikalavimus, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas. Šiuo atveju ieškovai remiasi minėtu, jų užsakymu atliktu, specialistės R. L. vertinimu tačiau, kaip matyti iš pačios specialistės vertinimo, ji kategoriškų išvadų taipogi nedaro ir remiasi dalyje tik galimomis išvadomis, o kai kurie nurodyti vertinimai aplamai nepaaiškinami detaliau ir remiasi darant prielaidas bei nepatikrintais duomenimis, remiamasi suinteresuotų asmenų (pačių ieškovų) pateiktais jai duomenimis, pvz., nurodyta akte, jog projekto techninis projektas tik galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų; nurodo išvadoje, jog remiasi užsakovo (t. y. ieškovų) pateiktais duomenimis ir patvirtinimais, kad daugiau duomenų nėra; taip pat specialistė remiasi UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojo P. V. 2023 m. vasario 23 d. atsakymu el. paštu, tačiau šis atsakymas buvo teikiamas išimtinai į ieškovės L. J. užklausimą pagal ieškovės suformuluotus klausimus ir nurodant šiai bendrovei faktines aplinkybes kaip ieškovė įsivaizduoja šią situaciją, faktiškai menamus klausimus (nenurodant ir konkrečių duomenų apie tai kokio pobūdžio konkreti rekonstrukcija atliekama). Tai rodo ir pateikti teismui ieškovės 2023 m. vasario 22 d. el. pašte formuluojami klausimai bendrovei – nurodant (ir klausiant), kad vandens tiekimo sistemos šiame sklype nėra; nuotekų sistema nesilaikant teisės aktų, todėl, ieškovės vertinimu, nesant jokių vandens tiekimų sistemų ir esant neteisėtai nuotekų sistemai, klausė, ar reikia prisijungimo sąlygų. Taigi atsakymas buvo teikiamas į tokius suinteresuoto asmens (šios bylos ieškovės) klausimus, o ne tiriant konkrečią bylos medžiagą, dokumentus, individualias aplinkybes, archyvinę medžiagą ar faktinę situaciją (darbuotojui nebuvo teikiamas ginčo rekonstrukcijos projektas, jog šis pateiktų atsakymą į šį konkretų klausimą, pateiktas atsakymas pagal ieškovės formuluojamus konkrečius tokio pobūdžio klausimus, kaip ieškovė įsivaizduoja (vertina) šią situacija). Tokie įrodymai, kaip el. susirašinėjimai, turi būti aiškūs ir objektyvūs, kad šie turėtų tam tikrą įrodomąją reikšmę. Šiuo atveju pagrinde, kitokio atsakymo praktiškai bendrovės darbuotojas ir negalėjo pateikti, jeigu jo klausiama, ar reikia išsiimti prisijungimo sąlygas, kai ieškovė nurodo (klausia), jog nėra vandens tiekimo sistemų, o nuotekų šalinimo sistema neteisėta, tačiau teikiant atsakymą netikrinant faktinių duomenų (ar būtent taip yra, kaip nurodo ieškovė), kaip minėta, teismo ekspertizės šioje dalyje nebuvo prašoma. Kitas el. laiškas (atsakymas iš bendro info@vv.lt) 2023 m. kovo 31 d. aplamai apkarpytas, neaišku ir aplamai kokio bendrovės darbuotojo rengtas ir teiktas (toks ne pilnas susirašinėjimas pateiktas ir byloje, toks įrodymas negali būti laikomas objektyviu ir patikimu). Šių atsakymų, kuriais rėmėsi specialistė R. L., siekiant objektyvaus tyrimo, faktiškai specialistė detaliai nepatikrino, pati specialistė nesikreipė į UAB „Vilniaus vandenys“ papildomos informacijos, nerinko (neprašė) papildomų duomenų apie tinklus, o kaip pati pažymėjusi, rėmėsi ieškovės jai pateiktais duomenimis. Svarbi aplinkybė, kad nėra patikimų duomenų, jog specialistė būtų apžiūrėjusi faktiškai tinklus (prijungimo zonas, kur bus jungiami esami tinklai, jų nekeičiant) ginčo pastate, kuriame atliekama rekonstrukcija, tikrinusi tinklų faktinę apkrovą, faktinę tinklų būklę ir pan. Specialistė nurodo, kad apžiūra vykdoma fiksuojant, tačiau išvadoje nėra ne vienos originalios nuotraukos, jeigu iš tiesų foto fiksacija buvo, niekas iš ginčo pastato bendraturčių nedalyvavo apžiūroje ir nedalyvavo kartu atliekant apžiūrą (jog tokia faktinė apžiūra galėtų būti patvirtinta), specialistė rėmėsi iš esmės google maps nuotraukomis (tai patvirtina ir išvadoje nuotrauka su nepilnai nukirptu google pavadinimu ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikti teismui rašytiniai duomenys, kad iš tiesų specialistės nurodyta (naudojama) fiksacijos nuotrauka, yra tapati nuotrauka iš google paieškos sistemos), t. y. tikėtina, kad specialistė vietoje faktinės apžiūros, pasirinko tiesiog apžiūrėti viešai prieinamus duomenis internete. Nėra įrodymų, kad iš tiesų specialistė būtų paprašiusi patekti į ginčo pastatą, siekiant apžiūrėti tinklus išvadai pateikti ir būtų apžiūrėjusi ginčo rekonstruojamas patalpas su konkrečiais projektiniais sprendiniais, kartu dalyvaujant šio pastato bendraturčiams arba bent jau SLD statytojui. Konkrečių projektinių sprendinių detaliau su faktiniais skaičiavimais, apžiūra ir pan. netyrė. Taigi specialistė rėmėsi jai ieškovų pasirinkimu pateiktais rašytiniais dokumentais ir viešais prieinamais duomenimis. Neapžiūrėjimas faktinės situacijos ginčo pastate, kuriame atliekama rekonstrukcija, konkrečių vidaus tinklų neapžiūrėjimas ir pan., o juos vertinant be faktinio įvertinimo, jau rodo, jog toks vertinimas stokoja pakankamo objektyvumo (objektyvios prigimties) ir visapusiškumo, o grindžiamas prielaidomis, tyrimo paprastumu gavus apmokamą užsakymą (įvertinus užsakovo duomenis ir lengviau pasiekiamus viešus duomenis, neatliekant faktinio tyrimo vietoje su objektu, o kadangi specialistė ne teismo ekspertė, tai ir neprisiima atsakomybės), kaip ir pati specialistė paminėjo, jog išvados kai kur daromos galimai, o dar remiantis ir duomenimis, kurie nepatikrinti faktiškai. Toks nevisapusiškas faktinės situacijos vertinimas (faktiškai pagal vienos pusės tik teiktą medžiagą) prieštarauja šioje byloje taikomiems ginčo aukštesniems įrodinėjimo standartams, ypač, kai yra ginčijamas konkretus SLD ir konkretus projektiniai sprendiniai, kurie buvo tikrinti oficialių institucijų, tarp jų ir statybinę priežiūrą vykdančios institucijos. Išvados šuo atveju grindžiamos prielaidomis, jog tiesiog prijungus (pvz., jungiant vonią) prie esamų tinklų kažkas galimai pasikeis, o turėjo objektyvioje išvadoje būti nurodyta aiškiai ir konkrečiai kas būtent pasikeis ginčo objekte, kaip konkrečiai pasikeis ir kaip tai konkrečiai pažeistų ieškovų interesus, pateikti ir konkrečias detales, skaičiavimus (pvz., apkrovų) ir pan.), tokio tyrimo nebuvo atlikta, ir kaip minėta, faktinė situacija ginčo name specialistės net neapžiūrėta, o išvados padarytos be pakankamo ir nuodugnaus tyrimo. Nors siekiant, jog būtų panaikintas statybų leidimas ar paneigtos oficialių institucijų (tarp jų ir statybos priežiūrą vykdančių) kitokios išvados, turėjo būti atliktas nuodugnus, išsamus ir visapusiškas kompetentingo asmens tyrimas. Statybų inspekcijos pareigūnai (kurie priešingai, nei specialistė R. L., apžiūrėję ginčo objektą faktiškai) jokių pažeidimų nenustatė (ieškovė Statybos inspekcijos sprendimo dėl nenustatytų pažeidimų neskundė), jokių pažeidimų nenustatė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pažymėtina, kad ieškovai minėjo teismo procese, jog jų specialistų niekas neįleistų apžiūrėti ginčo patalpų, tačiau faktiškai to net nebuvo bandoma padaryti (tokių įrodymų teismui nepateikta) ir kaip jau minėta, byloje nebuvo prašoma skirti teismo ekspertizės, kurios metu kompetentingas teismo ekspertas, atsižvelgdamas konkrečiai į visą bylos medžiagą (o ne vienos šalies tik teikiamus duomenis ir formuojamus klausimus specialistui) būtų atlikęs teismo ekspertizę, kartu ir apžiūrėjęs visas faktines aplinkybes, sprendęs ar įgyvendinant esamą projektą (kuriam duotas SLD), toliau naudojant esamus tinklus kas nors konkrečiai keisis ar ne pagal faktinę situaciją. Kartu specialistė R. L. pasisako apie tai, kad lauko vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros buvimas gretimame, adresu (duomenys neskelbtini), sklype, nesant rašytinio ieškovų sutikimo, pažeidžia ieškovų teises ir interesus, ir neapsaugo jų nuosavybės, tačiau faktiškai ginčijamu SLD ir jo projektiniais sprendimais tokie projektiniai sprendiniai aplamai neatliekami, atsakovas netiesė šio ginčijamo SLD jo projektinių sprendinių pagrindu jokių vandentiekio ir nuotekų tinklo, o pagal projektą (kuriam išduotas SLD) planuojami inžineriniai tinklai esami, keičiama šioje dalyje nebus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jų visumą, specialistės R. L. tokiu būdu surinktus duomenis ir padarytas išvadas, negalima vertinti objektyviu ir abejonių nekeliančiu įrodymu (pagal aukštesnį įrodinėjimo standartą), kai faktiškai kartu byloje yra ir oficialūs institucijų įrodymai, kurie nėra nuneigti. Ieškovai nepasinaudojo teise šioje dalyje įrodinėti aplinkybes teismo ekspertize.

66. Keliamas klausimas ir dėl prisijungimo sąlygų, ar buvo privaloma atsakovui V. M., dėl ginčo rekonstrukcijos projekto, išsiimti prisijungimo sąlygas iš UAB „Vilniaus vandenys“.

67. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

68. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statyboms rūšims. Reglamentas kartu yra statinio saugos ir paskirties dokumentas, nustatantis vandentiekio bei nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų statybos rūšis. Šio STR priedo Nr. 1 antrame punkte nurodyta, kas yra laikoma vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimu: 2. Vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimui priskiriama: 2.1. vandentiekio ar (ar) nuotekų šalinimo tinklo ar jo dalies (arba tarp dviejų gretimų šulinių) keitimas (nekeičiant trasos) kito tipo ir kito skersmens vamzdynais; 2.2. įvadų į pastatus, išvadų iš pastatų pakeitimas, keičiant įvadų trasą, vamzdžių tipą, skersmenį; 2.3. esamuose tinkluose papildomų šulinių, kamerų įrengimas ir juose (jose) armatūros sumontavimas; 2.4. vandentiekio ar (ar) nuotekų šalinimo tinklo atskirų vamzdynų ruožų panaikinimas; 2.5. vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo dalies trasos keitimas.

69. Vertinant projekto ekspertizės duomenis, matyti, kad nei vienas iš aukščiau paminėtų darbų, kurie leistų teigti, jog atsakovas ketina rekonstruoti vandentiekio ir nuotekų tinklus, nėra numatyti. Todėl jeigu rekonstrukcijos projektu nėra rekonstruojami vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, statytojui gauti prisijungimo sąlygas nėra privaloma.

70. Ieškovai taip pat remiasi STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 165 punkto nuostata, kad abonentas, rekonstruodamas objektą arba keisdamas jo paskirtį, privalo gauti ir įvykdyti naujas technines sąlygas. Objekto sąvokos apibrėžimo šiame STR nėra nurodyta, taip pat STR nenurodyta kada būtent abonentas turi gauti naujas technines sąlygas esant šioms sąlygoms, nes tik nurodyta, jog rekonstruodamas (t. y. nenurodyta, jog būtinai prieš pradedamas rekonstrukciją; kad pirmiau turi būti gaunamos naujos techninės sąlygos, o tik po to gaunamas leidimas rekonstrukcijai). Todėl ši norma turėtų būti aiškinama pasitelkiant sisteminį teisės aiškinimo metodą. Teismo vertinimu, pritariant atsakovų pozicijai (taip pat Statybų inspekcijai, kuri pažeidimų nenustatė), objektas šiuo atveju yra ne rekonstruojamas statinys, o jo dalis – vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklai, rekonstrukcija turi būti susijusi su vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų rekonstrukcija, tai rodo ir aukščiau nurodytų teisės aktų sąvokų apibrėžimai. Dar kituose susijusiuose įstatymuose, į kuriuos minėtas STR pateikia nuorodas, tarp jų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, jog šiame įstatyme objektas priskiriamas prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir vandens tiekimo infrastruktūros (2 straipsnyje). Taigi minėto STR 165 punkte kalbama ne apie bendrai statinio rekonstrukciją (apie statybą, kurios tikslas – perstatyti statinį, o apie objekto, konkrečiai rekonstrukciją, liečiančią kartu vandentiekio ir nuotekų tinklus). Pažymint, kad statybų praktikoje yra statinių, kurie rekonstruojami, tačiau neturi jokių šių tinklų, taigi rekonstrukcija turi būti susijusi sušiais tinklais, ir šioje sąvokoje pradedama nuo abonento. Abonentas pagal minėtą STR yra juridinis arba fizinis asmuo, sudaręs vandens tiekimo ir (arba) nuotekų šalinimo sutartį su vandens tiekėju ir (arba) nuotekų šalintoju. Kartu minėtame STR ir nurodytame punkte neįtvirtinta, nenurodyta kada būtent abonentas turi gauti naujas technines sąlygas, nes STR nurodyta, jog rekonstruodamas (t. y. nenurodyta, jog naujos techninės sąlygos pirmiau turi būti gaunamos prieš statybos leidimą rekonstrukcijai). Statybų inspekcija 2023 m. liepos 7 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte (oficialiame įrodyme) taip pat nurodė, jog statytojas pateikė visus privalomus dokumentus pradėti tokią rekonstrukciją ir gauti leidimą, nurodyta aiškiai, jog projekto sprendinių atitiktis STR ir kitiems teisės aktų nuostatoms, nurodyta, jog nepažeidžia, nurodyta, kad nenustatyta, jog tokie sprendiniai pažeistų trečiųjų asmenų interesus. Bet kuriuo atveju, reikšminga šioje dalyje, jog ieškovai neįrodė byloje, kad konkretus SLD ir jame nurodyti konkretūs projektiniai sprendiniai pažeistų ieškovų teises ir interesus, o daromos tik prielaidos, nors kartu statybos priežiūrą vykdanti institucija, patikrinusi projekto sprendinius faktiškai, jokių galimų pažeidimų nenustatė, tą atkartojo ir teismo posėdžio metu. Buvo surašytas ir faktinis statinio atitikties statinio projektui 2023 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktas, kai Statybos inspekcijos pareigūnai (priešingai nei ieškovų pasitelkta specialistė R. L.), apžiūrėjo ginčo vietą, apžiūrėjo statinio projekto sprendinius, apžiūrėjo vizualiai statinį, jo konstrukcijas ir kitus sprendinius, įvertintas topografinis planas, padarytos apžiūros nuotraukos. Statybos inspekcija (jos pareigūnai) padarė išvadas, jog statinio rekonstravimas atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Kartu pažymėtina, kad Statybos inspekcija 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu (sprendimu) Nr. 2D-14379 išnagrinėjo ieškovės skundą dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini), kuriame informavo ieškovę apie tai, kad buvo atliktas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad SLD išduotas teisėtai; konstatuota, kad statinio rekonstravimas atitinka esminius statinio projekto sprendinius, privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų yra įvykdytas, pažeidimų statybos srityje nenustatyta. Kartu nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos Kauno apygardos skyriui, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Šio Statybos inspekcijos sprendimo teisėtumo ieškovai neginčijo. Įvertinus visas šias aplinkybes, jų visumą, vertinama, kad šie ieškovų argumentai taip pat nepagrįsti.

71. Taigi, įvertinus išsamiai ir detaliai visą bylos medžiagą, šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pirmiau aptartas teisės normas, bei teismų praktiką, teismas laiko, kad ieškovų ieškinys laikomas neįrodytu, dėl to atmestinas.

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

73. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys atmestas, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

74. Tretieji asmenys nepateikė duomenų apie kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas.

75. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė duomenų apie kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas.

76. Atsakovas V. M. nurodė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 4 200 Eur išlaidos už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme; 2) 2 400 Eur išlaidos už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje; 3) 15 633,20 Eur išlaidos už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme; 4) 683,37 Eur kitos išlaidos – 0,32 Eur išlaidos už VĮ Registrų centro paslaugas; 18,15 Eur išlaidų už dokumentų vertimą; 59,90 Eur išlaidų už archyvinių dokumentų paiešką; 605 Eur išlaidų už vertinimo aktą. Taigi bendrai patirta 22 233,20 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 683,37 Eur kitų išlaidų, bendrai 22 916,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

77. Teismo vertinimu, 683,37 Eur kitos išlaidos yra pagrįstos, paaiškintos (detalizuotos) ir teismui pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

78. Vertinant patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisines paslaugas, teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

79. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (galiojantis redakcija) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

80. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).

81. Teismas, vertindamas šiuo atveju atsakovo V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisinę pagalbą, pažymi, kad iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad atsakovas V. M. šiame ginčo procese buvo nuolat atstovaujamas advokatų, kurie teikė atsakovui įvairias teisines paslaugas (nuo įvairių procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo teismo posėdžiuose), teisminis procesas buvo gana ilgas (nagrinėtas pirmosios instancijos teisme du kartus), atsakovo atstovų parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, byla priskirta prie ypač sudėtingų (daug ginčo faktinių aplinkybių, daug įrodinėjimo/atsikirtimų, daug bylos dokumentų, daug skirtingų laikotarpių įvertinimui ir pan.), buvo atliekami ir išsamūs atsakovo pozicijos pristatymai teismo posėdžio metu, teikiami papildomi rašytiniai paaiškinimai teismo nustatytais terminais, išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti, todėl laikoma, kad atsakovo V. M. patirtos bendros 22 233,20 Eur išlaidos už teisines advokatų paslaugas yra pagrįstos, realios ir protingos. Sprendžiant dėl šių išlaidų realumo ir protingumo, teismas taip pat pažymi, kad ir ieškovai buvo nurodę, jog buvo patyrę 25 003,45 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. y. panašaus dydžio išlaidos), tarp jų taip pat didžioji dalis už advokato teisines paslaugas, todėl šių abiejų ginčo šalių patirtų išlaidų dydis rodo, jog tokio dydžio išlaidos tokiame sudėtingame ginče laikomos pagrįstomis (atitinka realumą ir protingumą), teismas neturi pagrindo jų mažinti, kai jos atitinka realumo ir protingumo kriterijų, vien dėl to kad šios bylinėjimosi išlaidos yra didelės. Šalys, nesiekdamos taikos susitarimo ir tęsdamos tokį sudėtingą ginčą (kai abi ginčo šalys naudojasi ir profesionalių teisininkų – advokatų, pagalbomis), turėjo pasverti visas galimas rizikas dėl tokio vykstančio ginčo, jog išnagrinėjus ginčą teismui reikės paskirstyti šias visas šalių išlaidas ir jos bus nemažos.

82. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo V. M. naudai priteisiama lygiomis dalimis iš ieškovų J. J. ir L. J. 22 916,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

83. Byloje patirtos 150,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos iš ieškovų lygioms dalimis, t. y. po 75,35 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 22 916,57 Eur (dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų ir 57ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 150,70 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.