- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-354/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Utvilsta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-813-425/2009 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Utvilsta“ (procesinių teisių perėmėjas – O. V.) ieškinį atsakovui V. K. statybos ir remonto įmonei (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“) dėl neteisėtai gautų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Utvilsta“ ir UAB „BĄ Investiciniai projektai“ 2004 m. lapkričio 29 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti pagal parengtą projektą gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio objekto vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemų montavimo darbams atlikti ieškovas, kaip generalinis rangovas, sudarė sutartį su atsakovu V. K. statybos ir remonto įmone, kaip subrangovu. Atsakovas, įvykdęs sutartinius įsipareigojimus, pateikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Trečiasis asmuo skolą už ieškovą sumokėjo tiesiogiai atsakovui (2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimais po 50 000 Lt, iš viso - 100 000 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Ultvista“ bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių, kuris, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, 2009 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neteisėtai gautų lėšų. Ieškovo teigimu, trečiojo asmens atliktas mokėjimas už UAB „Utvilsta“ pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo tvarką ir 2006 m. birželio 6 d. antstolės N. Š. patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0033/06/00344. Trečiasis asmuo, sumokėdamas tiesiogiai atsakovui, pažeidė ieškovo kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, nes atsakovas finansinio reikalavimo patenkinimą gavo anksčiau nei kiti ieškovo kreditoriai. Ieškovo teigimu, mokėjimas už atliktus darbus turėjo būti atliktas tiesiogiai jam, todėl atsakovas gavo pinigus neteisėtai ir turi pareigą juos grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad nenustatyta būtinųjų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovas 2006 m. gegužės 5 d. prašymu pasiūlė trečiajam asmeniui už atliktus darbus ir nupirktas statybines medžiagas atsiskaityti ne tik tiesiogiai su juo (generaliniu rangovu), bet ir su subrangovais, tarp jų ir atsakovu; trečiasis asmuo 2006 m. gegužės 16 d. patvirtinimu sutiko su ieškovo prašymu. Teismas sprendė, kad taip šalys susitarė dėl 2004 m. lapkričio 29 d. statybos rangos sutarties sąlygų pakeitimo, toks susitarimas atitiko jos 13 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl sutarties pildymo ir keitimo. Dėl tokių aplinkybių, teismo nuomone, negalima pripažinti, kad atsakovui 100 000 Lt buvo sumokėta be teisinio pagrindo. Nors skolą atsakovui sumokėjo ne ieškovas, o trečiasis asmuo, teismas nelaikė tai neteisėtai gautomis lėšomis, nes atsakovas šią sumą gavo už sutartimi numatytus darbus, kurie buvo atlikti trečiajam asmeniui priklausančiame objekte. Taigi atsakovas, kaip kreditorius, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti jam trečiojo asmens už skolininką (ieškovą) sumokėtos skolos. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens atliktu mokėjimu nebuvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio reikalavimai, nes mokėjimai atlikti 2006 m. birželio 14 d. ir 15 d., tuo tarpu nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui priimta 2006 m. spalio 12 d., o įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 14 d., t. y. po 6 mėnesių nuo ginčijamų mokėjimų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neatliko darbų, nepirko medžiagų už prašomą priteisti 100 000 Lt sumą, todėl, tenkinus ieškinį, susidarytų situacija, kai ieškovui būtų priteista suma už statybos - rangos darbus, kurių jis neatliko. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, atlikdamas mokėjimus už darbus, nepažeidė ir 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymo, nes pagal pateiktą trečiojo asmens mokėjimų žiniaraštį, nuo 2006 m. birželio 6 d. pinigai mokėti subrangovams už jų atliktus darbus ir pateiktas medžiagas, todėl nelaikė, kad jie priklausė ieškovui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolės patvarkyme nurodyta sustabdyti ne visus trečiojo asmens atliekamus mokėjimus, o tik dėl 403 060,33 Lt; trečiasis asmuo savo sąskaitoje turėjo kelis kartus didesnę nei antstolio areštuota sumą, todėl jis galėjo atlikti mokėjimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Utvilsta“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas ir atsakovas 2005 m. kovo 17 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti darbų už 850 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Sutartis buvo realiai vykdoma ir nebuvo pakeista ar nutraukta, atsakovas nesudarė jokio susitarimo nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu, kurio pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas nutraukė ar pakeitė su ieškovu sudarytą sutartį arba, kad ją pakeitė taip, jog atsakovą sietų sutartiniai santykiai ne su ieškovu, o su trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad būtent ieškovas visus iš subrangovų, įskaitant atsakovą, priimtus darbus perdavė užsakovui – trečiajam asmeniui UAB „BĄ investiciniai projektai“.
2. Iš ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo matyti, kad trečiasis asmuo vykdė 2004 m. lapkričio 29 d. sutartį, informavo ieškovą apie tai, kas perves mokėtinas sumas tretiesiems asmenims, kai ieškovas pilnai įvykdys statybos rangos sutartį ir perduos užbaigtą statyti objektą. Toks susirašinėjimas neleidžia daryti išvados, kad trečiasis asmuo sudarė kokius nors susitarimus su subrangovais ir prekių tiekėjais, tarp jų ir su atsakovu, o tik sutiko pagal ieškovo prašymą sumokėti ieškovo nurodytiems asmenims tam tikras pinigų sumas, priklausančias ieškovui.
3. Būtent tai, kad trečiasis asmuo atsiskaitė ne su ieškovu, o tiesiogiai su atsakovu, pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus ir Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.
4. Apeliantas ginčija ir teismo argumentus, susijusius su antstolės patvarkymo nesilaikymu, kadangi nebuvo galima atlikti jokių mokėjimų tretiesiems asmenims, nes ieškovas buvo skolingas daugeliui kreditorių, tarp jų ir VMI bei socialinio draudimo fondui, o patvarkymas buvo viešai įregistruotas.
5. Susitarimas, kurio pagrindu trečiasis asmuo atsiskaitė su atsakovu, yra niekinis, nes juo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, t. y. tokiu susitarimu buvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Kadangi atsakovas, pažeisdamas kitų asmenų teises ir teisėtus interesus bei įstatymų nuostatas, veikė neteisėtai, jo įgytos lėšos negali būti laikomis gautomis teisėtai, todėl turi būti grąžintos teisėtam savininkui.
6. Bankroto byloje yra teismui pateikta vykdomoji byla, kurioje nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolei būtų įmokėta prašoma suma, o tai leidžia daryti išvadą, jog antstolės patvarkyme nurodytas draudimas atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, įskaitant atsakovą, buvo pažeistas.
6. Teismas, apelianto nuomone, padarė nepagrįstą išvadą, kad sumokėtos lėšos nepriklausė ieškovui, kadangi byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą (UAB „BĄ investiciniai projektai“ atsiskaitė su atsakovu ir tuo pačiu sumažino savo įsiskolinimą UAB „Utvilsta“).
7. UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „Utvilsta“ birželio mėnesio susitarimas savaime yra niekinis, nes juo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, o tokio sandorio pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.78 ir 1.80 straipsnių nuostatas nereikia ir jam taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.
8. Teismas neteisingai nustatė, kad mokėjimo atlikimo dieną ieškovas buvo mokus, nes tai prieštarauja bankroto byloje esančiai medžiagai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. statybos ir remonto įmonė prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, įteikdamas trečiajam asmeniui prašymą apmokėti už atliktus darbus bei medžiagas, pats pripažino, jog rangos sutartis yra vykdoma netinkamai, ieškovas nesugeba atlikti jam nustatytų pareigų, todėl rangos sutartimi sutartų darbų finansavimas buvo perduotas pačiam užsakovui (trečiajam asmeniui). Tokiu rašytiniu susitarimu ieškovas perdavė mokėjimo pareigos vykdymą trečiajam asmeniui, taigi pakeitė sutarties sąlygas. Tvirtina, jog 100 000 Lt buvo skirti atsakovui už realiai atliktus darbus, o ir pats ieškovas neginčija, kad atsakovas atliko darbus pagal sutartį, todėl įgijo teisę gauti atlygį už atliktus darbus. Ieškovas pats asmeniškai jokių statybos darbų neatliko, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad užmokestis priklauso jam. Ieškovas šiuo atveju buvo tik tarpininkas, ir jokių realių nuostolių nepatyrė. CK 6.50 straipsnis numato, jog prievolę gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditoriui neleidžiama priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens tik tokiu atveju, jei skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Šiuo atveju, nei susitarimas, nei prievolė nereikalavo, jog prievolę įvykdytų tik pats ieškovas, tam neprieštaravo ir pats skolininkas (ieškovas), išreiškęs prašymą, kad už jį būtų dengiamas įsiskolinimas. Be to, trečiasis asmuo turėjo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis ir iš jų atlikti mokėjimus, nes ieškovas neįrodė, kad trečiasis asmuo sumokėjo būtent ieškovo, o ne savo lėšomis. Teigia, kad atsakovas apskritai nebuvo informuotas apie antstolės patvarkymą ir nežinojo apie areštuotas lėšas, todėl nepažeidė antstolės nustatytų apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo V. K. statybos ir remonto įmonės ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Utvilsta“ 100 000 Lt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu UAB „Utvilsta“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, o 2011 m. gruodžio 8 d. įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro.
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo prašymas pakeisti jį procesinių teisių perėmėju O. V., atsižvelgiant į reikalavimo perleidimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą svarbu atsižvelgti į 2006 m. kovo 26 d. Konstitucinio teismo nutarimo nuostatas. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ,,Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų“. Tuo tarpu ,,bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina“. Minėtų išaiškinimų svarba pasireiškia tuo, kad bendrosios kompetencijos teismai išnagrinėjo keletą civilinių bylų, kurių aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes ieškinius jose iš esmės tuo pačiu teisiniu bei tuo labiau faktiniu pagrindu buvo pareiškusi ta pati bendrovė ,,Utvilsta“, o ieškovo reikalavimai buvo kildinami iš tos pačios 2004 m. lapkričio 27 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos statybos rangos sutarties (CPK 179 str. 3 d.). Tiek nagrinėjamuoju, tiek ir anksčiau išnagrinėtose bylose ginčas kilo dėl užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu, esant generaliniam rangovui nemokiam ir antstolės patvarkymui sustabdyti jam priklausančių lėšų išmokėjimo, teisėtumo. Pažymėtina, kad priimant paminėtose bylose galutinius sprendimus tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismai bendrovės ,,Utvilsta“ ieškinius tenkindavo bei priteisdavo ieškovo naudai trečiojo asmens (užsakovo), tiesiogiai subrangovams (apeinant ieškovą) sumokėtus pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-208/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-727/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylai reikšmę turinčias aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad sprendžiant nagrinėjamą ginčą nėra pagrindo keisti tokio pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką bei kurti naują teismo precedentą.
Atmetęs ieškinį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovui 2006 m. gegužės 5 d. pateikus trečiajam asmeniui prašymą už atliktus darbus tiesiogiai atsiskaityti su atsakovu, o trečiajam asmeniui sutikus su tokiu pasiūlymu, 2004 m. lapkričio 29 d. rangos sutarties šalys susitarė dėl jos pakeitimo, kas atitinka ir sutarties 13 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tačiau padaręs tokią išvadą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad rangos sutarties 4 straipsnio 9 dalyje nustatyta generalinio rangovo (ieškovo) pareiga atsiskaityti su subrangovais ir tiekėjais, o šios sąlygos nesilaikymas buvo prilygintas sutarties pažeidimui, dėl ko būtų laikoma, kad pastato statybos darbai nėra baigti. Be to, paminėtame sutarties straipsnyje įtvirtinta būtent užsakovo (trečiojo asmens) pareiga sumokėti už atliktus darbus ieškovui. Tiesa, šalys gali keisti sutartis, tačiau tai darydamos privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimais (CK 1.5, 6.158 straipsniai) ir negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, joms skirtų nurodymų, įpareigojimų iš valstybės institucijų ar valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgaliojimus kitų asmenų atžvilgiu.
Tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi iškėlęs ieškovui bankroto bylą konstatavo, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. duomenimis ieškovo įsiskolinimas kreditoriams sudarė 7 200 901 Lt, tame tarpe darbo užmokesčio įsiskolinimas 97 988 Lt, o 2006 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis ieškovo įsiskolinimas VSDFV Utenos skyriui sudarė 40 614 Lt. Akivaizdu, kad tokio dydžio įsiskolinimai negalėjo susidaryti per dviejų su puse mėnesių terminą po trečiojo asmens įvykdytų mokėjimų (priešingu duomenų šalis į bylą nepateikė). Tai reiškia, kad atliekant ginčo mokėjimus buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, kurias tuo metu gynė Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas (1 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 3 dalis). Taigi ieškovui ir trečiajam asmeniui susitarus dėl tiesioginių mokėjimų atsakovui, bei trečiajam asmeniu išmokant, o atsakovui priimant tokius mokėjimus, buvo pažeistos imperatyvios Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (nuoroda į šio įstatymo pažeidimą yra ir ieškinyje) nuostatos, kas sudaro pagrindą teigti, kad ginčijamas atsiskaitymas yra niekinis (CK 1.80 str. 1 dalis).
Be to, ieškovo nemokumą patvirtina ir 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymas, kuriuo trečiasis asmuo įpareigotas sustabdyti 406 060,33 Lt, priklausančių ieškovui išmokėjimą, neišmokėti šių lėšų nei ieškovui, nei kitiems asmenims ieškovo nurodymu, pervesti nurodytą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolio, jo įgaliojimų ribose, duodami reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, be kitų įgaliojimų, turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje ir kituose įstatymuose (išieškoti iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010 bei 2011 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011, kurių faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos šioje byloje nustatytosioms, išaiškino, kad sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą, duotą intra vires, yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja. Vadovaudamasis šiuo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens atliktas mokėjimas atsakovui pažeidė ieškovo, taip pat jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, kartu ir viešąjį interesą, taip pat privalomą antstolės patvarkymą, ir tai prieštarauja viešėjai tvarkai, todėl ir šiuo pagrindu ginčo atsiskaitymai pripažintini niekiniais.
Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nuoroda į tai, kad trečiasis asmuo savo sąskaitoje turėjo kelis kartus didesnę sumą nei antstolio areštuota. Ši aplinkybė teisinę reikšmę turėtų tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo įvykdytų antstolio patvarkymą bei pervestų nurodytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, o ginčo mokėjimus atliktų iš likusių lėšų. Tačiau bylos dalyviai įrodymų apie tai, kad atliekant ginčo atsiskaitymus trečiasis asmuo būtų įvykdęs nurodytą veiksmą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.), todėl teigti, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, kad tretysis asmuo galėjo atlikti ginčo atsiskaitymą, nėra pagrindo.
Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir byloje minimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. birželio 1 dienos sudarytas susitarimas, kurio pagrindu tretysis asmuo dėl susidariusių aplinkybių turėjo organizuoti bei finansuoti statybos darbus ir baigti gyvenamojo namo statybą. Taip teigti leidžia aplinkybė, kad ginčo atsiskaitymai buvo įvykdyti ne už nurodytu susitarimu pagrindu atsakovo atliktus darbus, bet pagal sąskaitas - faktūras, išrašytas dar iki jo sudarymo, tai yra už darbus, atliktus tiek tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2004 m. lapkričio 29 d. sudarytos rangos sutarties, tiek ir šios sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo 2005 m. kovo 17 d. sudarytos rangos sutarties pagrindu, ką be kita ko patvirtina ir 2006 m. gegužės 5 d. bendrovės ,,Utvilsta“ raštas trečiajam asmeniui dėl apmokėjimo už atliktus darbus, kas dar kartą patvirtina, kad ginčo mokėjimais buvo pažeistos 2004 m. lapkričio 29 d. rangos sutarties 4 straipsnio nuostatos.
Tenkinant apeliacinį skundą taip pat atsižvelgtina į tai, kad savo atsiliepimą į jį atsakovas iš esmės grindė cituodamas, kaip jis nurodė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-566/2009. Iš tikrųjų bylą Nr. 2A-566-2009 išnagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri 2009 m. spalio 6 d. sprendimu atmetė BUAB ,,Utvilsta“ ieškinį IĮ ,,Utenos stogai“ (trečiasis asmuo ,,BĄ investiciniai projektai“) dėl nepagrįstai gautų pajamų priteisimo (būtent šis procesinis dokumentas cituojamas atsiliepime į apeliacinį skundą; CPK 179 str. 3 d.). Tačiau paminėtas sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo panaikintas, o bylą iš naujo išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimą, kuriuo BUAD ,,Utvilsta“ ieškinys buvo patenkintas. Todėl atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisiniu požiūriu laikytini niekiniais bei nepaneigiančiais apeliacinio skundo argumentų.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį patenkinti (CK 1.5 str., 1.70 str., Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 1 str. 1 dalies 1, 3 punktai, 3 dalis, CPK 177 str., 575 str., 624 str.).
Ieškinį patenkinus, ginčo lėšos priteisiamos tiesiogiai ieškovui (nagrinėjamuoju atveju jo teisių perėmėjui O. V.), nes tais atvejais, kai skolininkas yra nemokus ir trečiasis asmuo atsiskaito ne su skolininku, o tiesiogiai su jo kreditoriais, pažeisdamas mokėjimų eiliškumo tvarką, pripažinus tokį atsiskaitymą negaliojančiu, restitucijos ypatumas yra tas, kad pinigai grąžintini skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-120/2008, patvirtino taikos sutartį, kuria buvo išspręstas ieškovo ir trečiojo asmens ginčas dėl trečiojo asmens įsiskolinimo pagal rangos sutartį, bet ne dėl trečiojo asmens atliktų atsiskaitymų su subrangovais.
Tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistina 9,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (1 t., 151 b. l., 2 t., 5 b. l.). Be to, apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), todėl iš atsakovo taip pat priteistina 28,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 t., 1 b. l.) ir 46,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, valstybei.
Be to, tenkinant ieškinį iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 3000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, nes civilinėse bylose, iškeltose pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį, atsakovas atleistas tik nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje atsakovas permokėjo 3000 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (1 t., 169, 205 b. l.; CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl šis sumokėtas žyminis mokestis įskaitytinas kaip už ieškinį iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma, dėl ko žyminis mokestis už ieškinį papildomai nepriteisiamas (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo V. K. statybos ir remonto įmonės (į. k. 125457851) 100 000 Lt (šimtą tūkstančių litų) ieškovui O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 9,45 Lt (devynis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovo V. K. statybos ir remonto įmonės 28,60 Lt (dvidešimt aštuonis litus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 46,45 Lt (keturiasdešimt šešis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, valstybei.