Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo individualios įmonės „Utenos stogai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-226-544/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utvilsta“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Utenos stogai“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „BĄ investiciniai projektai“ dėl nepagrįstai gautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo nuomone, byloje įrodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai leidžia pripažinti, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. UAB „BĄ investiciniai projektai“ atliktas 15 240,39 Lt mokėjimas atsakovui IĮ „Utenos stogai“, vietoje turėjusio su atsakovu pagal rangos sutartį atsiskaityti UAB „Utvilsta“, vykdant 2006 m. gegužės 5 d. ieškovo prašymą Nr. 06-05-06 ir atsakovo 2006 m. rugsėjo 5 d. prašymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui 15 240,39 Lt skolą.

Teismo nuomone, minėtas atsiskaitymas vertintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2006 m. spalio 12 nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Utvilsta“ konstatavo, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. dienos balanso duomenimis UAB „Utvilsta“ turėjo turto 4 970 841 Lt, o skolos kreditoriams buvo 7 200 901 Lt, įskaitant 97 988 Lt darbo užmokesčio skolą, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. skola VSDF biudžetui buvo 40 614 Lt, kad UAB „Utvilsta“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes ūkinės veiklos nevykdo, kad vadovas 2006 m. liepos 18 d., 2006 m. liepos 26 d. kreditorių buvo informuotas, jog, neatsiskaičius su kreditoriais, jie kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. ir vėlesnėmis nutartimis patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių reikalavimai yra virš 6 000 000 Lt, iš kurių atsiskaitymo su atsakovu metu buvo virš 120 000 Lt reikalavimai kreditorių, kurių reikalavimų patenkinimo eilė buvo pirmesnė negu atsakovo (darbo užmokestis darbuotojams, valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetams. Teismas konstatavo, kad minėtas veiksmas pažeidė įstatymų reikalavimus, ieškovo kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą įstatymų numatyta tvarka.

Teismo nuomone, šiuo atveju nei atsakovo, nei trečiojo asmens negalima laikyti sąžiningais. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenų bei viešai skelbiamų Turto arešto aktų registro duomenys patvirtina, kad Turto arešto aktų registre nuo 2006 metų buvo registruota eilė nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Utvilsta“, įskaitant 2006 m. rugpjūčio 25 d. registruotą Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartį, priimtą BUAB „Utvilsta“ bankroto byloje, areštuoti BUAB „Utvilsta“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą ilgalaikį materialų turtą, pinigines lėšas. Teismas nurodė, kad atsakovui, trečiajam asmeniui, kaip verslu užsiimantiems juridiniams asmenims, taikytini didesni reikalavimai dėl ūkinės veiklos vykdymo bei sandorių sudarymo ir preziumuojama, kad Turto arešto aktų registro duomenys atsakovui buvo žinomi, ir jis šios prezumpcijos nepaneigė. Teismo nuomone, kad, žinant apie registruotus draudimus, 2006 m. rugsėjo 5 d. atsakovo prašymas, kad su juo atsiskaitytų ne ieškovas, kurio pareiga atsiskaityti numatyta rangos sutartyje, bet tiesiogiai tretysis asmuo ir ieškovo subrangovas, nors to nenumatė rangos sutartis, vertintinas nesąžiningu ir neteisėtu veiksmu, nes taip atsakovas apėjo kitus kreditorius, be teisėto pagrindo gavo savo reikalavimo patenkinimą pirmiau už juos. Teismas pažymėjo, kad tretysis asmuo taip pat tiek iš minėtų registro duomenų, tiek iš antstolio patvarkymo turinio neabejotinai žinojo, kad UAB „Utvilsta“ atžvilgiu dėl neatsiskaitymo su kreditoriais ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir piniginių lėšų areštas, dėl to suprato ar turėjo suprasti, kad ieškovas turi finansinių sunkumų ir gali būti nemokus, todėl neturėjo tenkinti neteisėtų ir nesąžiningų prašymų apeinant ieškovo kasą ir atsiskaitomąsias sąskaitas atsiskaityti su ieškovo kreditoriumi tiesiogiai. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra verslininkai, kuriems keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai ir kurie privalėjo laikytis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, kuris nustato mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė (mokėtojas) visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, reikalavimų. Teismas konstatavo, kad nepaisydami šio įstatymo reikalavimų, jie pažeidė kitų kreditorių teises, suteikė nepagrįstą pirmumą atsakovui, kas neatitinka sąžiningo verslo praktikos.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamų teisinių santykių specifiką, jų teisinį reglamentavimą specialiosiomis materialinės teisės normomis, konstatavo, kad aptartais dalyvaujančių byloje asmenų veiksmais buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės interesai. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog minėti asmenys buvo verslo įmonės, tai pagal CK 2.4 straipsnį verslo santykiuose turėjo elgtis taip, kad nepažeistų sąžiningo verslo kriterijų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad ūkinės veiklos subjektas savo veiksmais neklaidintų verslo partnerių.

Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ginčijant 2006 m. rugsėjo 7 d. atlikto atsiskaitymo teisėtumą negalima vadovautis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, nes tuo metu ieškovui dar nebuvo iškelta bankroto byla, tačiau, teismo teigimu, tai nėra teisinis pagrindas ieškinį atmesti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio sumos pervedimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, konstatavo, kad ieškovui iš atsakovo priteisiama ieškinio suma. Teismas pažymėjo, kad tenkinus ieškinį, išieškotas turtas įskaitomas į bendrą ieškovo turto masę ir naudotinas visų kreditorių reikalavimams tenkinti, o atsakovas turi teisę kreiptis dėl savo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Utvilsta“ bankroto byloje.

Teismas, konstatuodamas, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitymas vertintinas neteisėtu, turėjo nurodyti kuo pasireiškė atsiskaitymo neteisėtumas, t. y. kokias konkrečiai teisės normas pažeidė IĮ „Utenos stogai“. Teismas, konstatuodamas nesąžiningus IĮ „Utenos stogai“ veiksmus, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2008, kadangi minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės, nei šioje civilinėje byloje. Teismo išvada, kad IĮ „Utenos stogai“ žinojo, jog atsiskaitymo metu UAB „Utvilsta“ yra nemoki, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai sprendime nevertino IĮ „Utenos stogai“ savininko E. Šeduikio paaiškinimų, duotų nagrinėjant bylą iš esmės, nenurodė motyvų kodėl šiais paaiškinimais nesivadovauta. Teismas IĮ „Utenos stogai“ nesąžiningumą nepagrįstai siejo su aplinkybe, kad Turto arešto aktų registre 2006 m. rugpjūčio 25 d. buvo registruota Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. B-376-278-2006, areštuoti UAB „Utvilsta“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nėra teisinga turto arešto duomenų žinomumo prezumpciją taikyti besąlygiškai – tokiu atveju kiekvienam verslo subjektui kiltų pareiga kreiptis į Turto arešto aktų registrą prieš kiekvieną atsiskaitymą, siekiant išsiaiškinti ar kontrahentas yra mokus. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad su IĮ „Utenos stogai“ atsiskaitė ne UAB „Utvilsta“, o UAB „BĄ investiciniai projektai“, kurios turtui jokie apribojimai nebuvo taikyti. Nepagrįsta teismo išvada, kad IĮ „Utenos stogai“ apėjo kitus kreditorius, be teisėto pagrindo pirmiau gaudamas savo reikalavimų patenkinimą, kadangi pats teismas pripažino, kad ginčijant 2006 m. rugsėjo 7 d. atlikto atsiskaitymo teisėtumą, negalima vadovautis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, nes tuo metu UAB „Utvilsta“ dar nebuvo iškelta bankroto byla. Neaišku kuo remiantis teismas konstatavo, kad IĮ „Utenos stogai“ buvo žinoma apie UAB „Utvilsta“ finansinius sunkumus. Byloje buvo nustatyta, kad antstolės N. Šiugždaitės 2006 m. birželio 6 d. patvarkymą IĮ „Utenos stogai“ gavo tik 2008 m. kartu su ieškiniu ir minėtas patvarkymas IĮ „Utenos stogai“ anksčiau siųstas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Utvilsta“ ir IĮ „Utenos stogai“ 2005 m. birželio 27 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2005-06-01, pagal kurią IĮ „Utenos stogai“ įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus darbus, o UAB „Utvilsta“ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2006 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo IĮ „Utenos stogai“ 15 240,39 Lt už atliktus darbus pagal nurodytą statybos rangos sutartį Nr. 2005-06-01. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Utvilsta“ iškelta bankroto byla.

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nepagrįstai numatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.). CK 6.241 straipsnis reglamentuoja be pagrindo įgytą turtą, kurio negalima išreikalauti Teisės doktrinoje pareikšta nuomonė, kad jeigu įgytą turtą galima išreikalauti kitokiais pagrindais, pavyzdžiui, taikant nuostolių atlyginimo institutą, restituciją, įpareigojant įvykdyti prievolę natūra ir panašiai, CK XX skyriaus normos netaikomos. Taigi nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo institutui būdingas subsidiarumas – jis taikomas tik kai kiti civilinės teisės gynybos būdai negalimi ar neduoda norimo rezultato.

CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomonė, jog 2006 m. rugsėjo 7 d. trečiojo asmens UAB „BĄ investiciniai projektai“ atliktas 15 240,39 Lt mokėjimas atsakovui IĮ „Utenos stogai“ vietoje turėjusio su atsakovu pagal rangos sutartį atsiskaityti ieškovo, vykdant 2006 m. gegužės 5 d. ieškovo prašymą Nr. 06-05-06 ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 5 d. prašymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui 15 240,39 Lt skolą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė kokios konkrečios teisės normos pagrindu priteistina iš atsakovo ieškovui skola. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-540/2008 BUAB „Utvilsta“ v. UAB „Gilius ir Ko“ iš esmės aplinkybės tokios pačios.

Nagrinėjamoje byloje ieškiniu nebuvo ginčijamas nei vienas sandoris ir ieškiniu nebuvo įrodinėjama, kad dėl UAB „BĄ investiciniai projektai“ atlikto 15 240,39 Lt mokėjimo IĮ „Utenos stogai“ buvo sudaryti reikalavimo perleidimo ar kitokie sandoriai. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina ir ieškovas BUAB „Utvilsta“ neginčija, kad atsakovas IĮ „Utenos stogai“ atliko darbus pagal 2005 m. birželio 27 d. statybos rangos sutartį Nr. 2005-06-1. Todėl atsakovas IĮ „Utenos stogai“ įgijo teisę gauti atlyginimą už atliktus pagal statybos rangos sutartį darbus. Antstolės N. Šiugždatės 2006 m. birželio 6 d. patvarkymu sustabdyti lėšų išmokėjimą buvo sustabdytas UAB „Utvilsta“ priklausančių lėšų, esančių UAB „Baltijos ąžuolas“ bei UAB „BĄ investiciniai projektai“ išmokėjimas ir nebuvo areštuotos UAB „BĄ investiciniai projektai“ piniginės lėšos ir sustabdytas tokių lėšų mokėjimas. Į bylą nepateikta įrodymų ir ieškovas neįrodė, kad UAB „BĄ investiciniai projektai“ sumokėjo IĮ „Utenos stogai“ 15 240,39 Lt skolą ieškovui priklausančiomis, bet ne UAB „BĄ investiciniai projektai“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Nurodytą aplinkybę patvirtina tai, kad į bylą nepateikti duomenys apie taikymą UAB „BĄ investiciniai projektai“ įstatymo nustatytų sankcijų dėl antstolės patvarkymo netinkamo vykdymo. Į bylą taip pat nepateikti duomenys, kad įstatymo nustatyta tvarka pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių dėl minėto antstolės patvarkymo nevykdymo, atlyginimo. Pažymėtina, kad UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „Utvilsta“ 2004 m. lapkričio 29 d. statybos rangos sutarties Nr. A272-4 4 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad užsakovas (UAB „BĄ investiciniai projektai“) apmoka tik tuos darbus, kurių apmokėjimą jis tiesiogiai prisiėmė sutartyje, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Aplinkybė, kad UAB „Utvilsta“ turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepanaikino UAB „BĄ investiciniai projektai“ teisės naudotis CK 6.50 straipsnyje nurodytomis teisėmis. UAB „BĄ investiciniai projektai“, turėdami teisę įvykdyti prievolę CK 6.50 straipsnio nustatyta tvarka, neprivalėjo vadovautis tuo metu galiojusiu Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagal CK 6.50 straipsnio reikalavimus UAB „BĄ investiciniai projektai“ turėjo teisę įvykdyti prievolę už UAB „Utvilsta“ ir sumokėti IĮ „Utenos stogai“ 15 240,39 Lt skolą už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį. Todėl IĮ „Utenos stogai“ nepagrįstai neįgijo turto ir nepagrįstai nepraturtėjo dėl UAB „BĄ investiciniai projektai” sumokėtos 15 240,39 Lt skolos už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir nustatytas byloje aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo yra nepagrįstos ir kad ieškinys nėra pagrįstas ir todėl atmestinas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 830 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir į valstybės biudžetą 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir į valstybės biudžetą 4,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia, kad grąžintinas atsakovui IĮ „Utenos stogai“ 2009 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 59 sumokėtas 457 Lt (keturių šimtų penkiasdešimt septynių litų) žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utvilsta“ ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utvilsta“ atsakovui individualiai įmonei „Utenos stogai“ 830 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir į valstybės biudžetą 44 Lt (keturiasdešimt keturis litus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utvilsta“ atsakovui individualiai įmonei „Utenos stogai“ 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir į valstybės biudžetą 4,05 Lt (keturis litus penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Grąžinti atsakovui individualiai įmonei „Utenos stogai“ 2009 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 59 sumokėtą 457 Lt (keturių šimtų penkiasdešimt septynių litų) žyminį mokestį.