Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Utvilsta“ ir UAB „Gilius ir Ko“ 2006 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo perleidimo sandorį, priteisė ieškovui BUAB „Utvilsta“ iš atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ 80 000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2005 m. liepos 22 d. ieškovas UAB „Utvilsta“ (rangovas), vykdydamas jo ir trečiojo asmens UAB „BĄ investiciniai projektai“ (užsakovo) 2004 m. lapkričio 29 d. statybos rangos sutartį dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), sudarė subrangos sutartį su atsakovu UAB „Gilius ir Ko“ dėl aikštelės vėdinimo sistemos montavimo darbų. Ieškovas nemokėjo atsakovui atlyginimo už pagal rangos sutartį atliktus darbus, todėl 2006 m. gegužės 18 d. atsakovas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas priimti teismo įsakymą dėl 144 814,31 Lt skolos už atliktus parkingo vėdinimo sistemos montavimo darbus, 1852,73 Lt delspinigių ir 983,34 Lt žyminio mokesčio priteisimo. Kartu atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą motyvuodamas tuo, kad prievolių įvykdymas neužtikrintas, skolos suma didelė ir ilgą laiką neapmokama, skolininkas nerodo jokių ketinimų įvykdyti prievolę. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gegužės 23 d. teismo įsakymu priteisė UAB „Gilius ir Ko“ iš UAB „Utvilsta“ nurodytas sumas ir tos pačios dienos nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Antstolė N. Š., vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2006 m. gegužės 29 d. turto aprašu aprašė ieškovo UAB „Utvilsta“ nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, o 2006 m. birželio 6 d. patvarkymu, turėdama duomenų, kad generalinis rangovas UAB „Utvilsta“ turi gauti lėšų iš užsakovų UAB „Baltijos ąžuolas“ ir UAB „BĄ investiciniai projektai“, iš kurių bus galima išieškoti iš UAB „Utvilsta“ priteistas sumas, sustabdė 403 060,33 Lt sumos, priklausančios UAB „Utvilsta“, išmokėjimą iš užsakovų UAB „Baltijos ąžuolas“ bei UAB „BĄ investiciniai projektai“ ieškovui UAB „Utvilsta“ ir kitiems tretiesiems asmenims UAB „Utvilsta“ nurodymu. 2006 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Utvilsta“ ir UAB „Gilius ir Ko“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią, atsakovui UAB „Gilius ir Ko“ garantavus, kad, pasirašius reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir gavus apmokėjimą, besąlygiškai ir negrįžtamai atsisako savo 160 904,79 Lt reikalavimo ieškovui UAB „Utvilsta“, šis perleido atsakovui savo 160 904,79 Lt reikalavimo teises į trečiąjį asmenį UAB „BĄ investiciniai projektai“. Šios sutarties pagrindu ir UAB „Utvilsta“ 2006 m. rugsėjo 27 d. prašymu 2006 m. spalio 12 d. UAB „BĄ investiciniai projektai“ sumokėjo UAB „Gilius ir Ko“ 80 000 Lt sumą. Tą pačią dieną, t. y. 2006 m. spalio 12-ąją, Panevėžio apygardos teismas iškėlė UAB „Utvilsta“ bankroto bylą. Šioje nutartyje nurodyta, kad įmonės turto vertė, 2006 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, buvo 4 970 841 Lt, o įsiskolinimas kreditoriams – 7 200 901 Lt, įskaitant 97 988 Lt darbo užmokesčio skolą; 2006 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Utvilsta“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 40 614 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktą bankroto administratorius turi teisę pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Teismas laikė, kad nagrinėjamoje byloje pagal ieškinio pobūdį ir turinį yra pareikštas actio Pauliana ieškinys, kuriuo siekiama apginti BUAB „Utvilsta“ kreditorių interesus. Teismas pripažino, kad ginčijamu sandoriu ieškovas UAB „Utvilsta“ atsiskaitė su atsakovu, neturinčiu pirmumo teisės, ir taip pažeidė ieškovo, taip pat kreditorių, kurių reikalavimai turi būti tenkinami pirmiausia, teises. Teismo vertinimu, atsakovas, sudarydamas ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, turėjo žinoti ir greičiausiai žinojo, kad UAB „Utvilsta“ yra faktiškai nemoki, nes atsakovo naudai buvo priimtas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. teismo įsakymas dėl sumų išieškojimo iš UAB „Utvilsta“, skola nebuvo išieškota, UAB „Utvilsta“ turtas ir lėšos buvo areštuotos ne tik atsakovo interesais, bet ir pagal kitų kreditorių reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad turto areštas buvo taikytas ir atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ prašymu, teismas darė išvadą, jog sutarties sudarymo dieną ne tik ieškovas UAB „Utvilsta“, bet ir atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ buvo nesąžiningi (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Be to, teismo nuomone, nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad antstolės patvarkymu buvo sustabdytas lėšų mokėjimas kitiems asmenims UAB „Utvilsta“ nurodymu, tuo tarpu 2006 m. spalio 12 d. trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ sumokėjo atsakovui UAB „Gilius ir Ko“ 80 000 Lt, remdamasis būtent UAB „Utvilsta“ 2006 m. rugsėjo 27 d. nurodymu, kuris išduotas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Dėl to, teismo vertinimu, nekyla jokių abejonių dėl atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ nesąžiningumo. Teismas nepripažino, kad sandoris neatlygintinis, kaip nurodyta sutartyje, nes už reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį įgijimą atsakovas atsisakė savo reikalavimo teisės ieškovui, nereiškė ieškovui jokių turtinių reikalavimų, nebesikreipė dėl teismo įsakymu priteistų sumų išieškojimo iš UAB „Utvilsta“. Atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ į bylą pateiktus įrodymus teismas vertino kaip patvirtinančius, kad trečiasis asmuo ir atsakovas, turėdami antstolės N. Š. 2006 m. birželio 6 d. patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą, žinodami, kad yra priimtas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš UAB „Utvilsta“ atsakovui UAB „Gilius ir Ko“, tarėsi, kaip atsakovui perimti UAB „Utvilsta“ reikalavimo teises, nes elektroniniame pokalbyje UAB „BĄ investiciniai projektai“ siūlė atsakovui, kad šis atsisakytų ieškinio UAB „Utvilsta“, taip pat prašė atsakovo pateikti patvirtinimą, kad neturės pretenzijų dėl objekto. Teismo nuomone, tai buvo daroma tik tam, kad UAB „Utvilsta“ nebegalėtų iš trečiojo asmens reikalauti sumų už UAB „Gilius ir Ko“ atliktus darbus, į kurias pretendavo atsakovas UAB „Gilius ir Ko“, žinodamas, jog jam UAB „Utvilsta“ nebegali sumokėti, nes turi kitų kreditorių, kurių reikalavimai tenkintini pirmąja eile. Teismas pažymėjo, kad darbų perdavimo-priėmimo aktas, 2006 m. birželio 14 d. surašytas atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ ir pasirašytas ne tik UAB „BĄ investiciniai projektai“ , bet ir UAB „Utvilsta“, patvirtina tik tai, jog darbų rezultatas pagal 2005 m. liepos 22 d. rangos sutartį perduotas generaliniam užsakovui (trečiajam asmeniui UAB „BĄ investiciniai projektai“), atitinka norminių aktų reikalavimus ir yra tinkamas naudoti, jo pagrindu jokia PVM sąskaita-faktūra ar kitas mokėjimo dokumentas neišrašytas, nes atliktų darbų aktus 160 904,79 Lt sumai iki 2006 m. balandžio 10 d. pasirašė ieškovas ir atsakovas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.5, 1.81 straipsniai), imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalis 3 punktas, Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnis). Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažino ieškinį tenkintinu. Laikydamas, kad atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ nuginčyto sandorio pagrindu gavo iš trečiojo asmens 80 000 Lt, kurių neturėjo teisės gauti, teismas sprendė, jog ši suma priteistina ieškovui BUAB „Utvilsta“, kurios kreditorių interesais pareikštas šis ieškinys. Kartu teismas pažymėjo, kad taikant restituciją atsižvelgiama į tai, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovas UAB „Gilius ir Ko“, turintis reikalavimo teisę ieškovui pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. teismo įsakymą, turi teisę Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka būti įtrauktas į kreditorių sąrašą UAB „Utvilsta“ bankroto byloje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškiniu ginčijamu sandoriu UAB „Utvilsta“ atsiskaitė su UAB „Gilius ir Ko“, neturinčia pirmumo teisės, ir taip pažeidė UAB „Utvilsta“, kartu ir kreditorių, kurių reikalavimai turi būti tenkinami pirmiausia, teises, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas turėjo žinoti ir greičiausiai žinojo, jog UAB „Utvilsta“ yra faktiškai nemoki 2006 m. rugpjūčio 11 d., bei kad UAB „Utvilsta“ ir UAB „Gilius ir Ko“, sudarydamos ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningos, patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Utvilsta“ 2006 m. rugsėjo 1 d. balanso duomenis bei pateiktus į bylą įrodymus, laikė, kad įmonės finansinė padėtis, įmonės atsiskaitymo su kreditoriais bei mokumo galimybės negalėjo iš esmės pasikeisti nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento 2006 m. rugpjūčio 11 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d., t. y. per 20 dienų. Aplinkybė, kad UAB „Gilius ir Ko“ 2006 m. gegužės 22 d. padavė Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Utvilsta“, ir antstolės N. Šiugždaitės 2006 m. birželio 6 d. patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą, išsiųstas UAB „Gilius ir Ko“ bei kitiems kreditoriams, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ iki ginčijamo sandorio sudarymo bei sudarymo momentu žinojo arba turėjo žinoti, kad UAB „Utvilsta“ neatsiskaito ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovui UAB „Gilius ir Ko“, kaip verslu užsiimančiam juridiniam asmeniui, taikytini didesni reikalavimai dėl ūkinės veiklos vykdymo bei sandorių sudarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės ir pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų UAB „Utvilsta“ kreditorių teisės, ginčijamo sandorio šalys tai žinojo arba turėjo žinoti ir, sudarydamos sandorį, buvo nesąžiningos. Atkreipusi dėmesį į tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas likus dviem mėnesiams iki UAB „Utvilsta“ bankroto bylos iškėlimo ir kad UAB „Utvilsta“ nemokumas bei sąlygos iškelti šiai bendrovei bankroto bylą atsirado jau anksčiau, nes kreditoriai 2006 m. liepos 18 d. bei 2006 m. liepos 26 d. raštais pranešė UAB „Utvilsta“ vadovui dėl kreipimosi į teismą iškelti bankroto bylą, jei UAB „Utvilsta“ neatsiskaitys su kreditoriais, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Laikydama, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčijamo sandorio pagrindu ir UAB „Utvilsta“ prašymu trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2006 m. spalio 12 d. sumokėjo atsakovui UAB „Gilius ir Ko“ 80 000 Lt sumą, teisėjų kolegija pripažino pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui iš atsakovo 80 000 Lt (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, imperatyviosioms įstatymo normoms, tačiau nesutiko su išvada dėl sandorio prieštaros Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, nes ginčijamo sandorio sudarymo momentu dar nebuvo iškelta bankroto byla UAB „Utvilsta“. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė ir apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria padaryta nurodyta išvada, panaikinti ar pakeisti. Apeliacinio skundo argumento, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo UAB „Gilius ir Ko“ iš UAB „Utvilsta“ buvo vėliau panaikintas, ir kitų argumentų teisėjų kolegija taip pat nepripažino pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.