- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-208/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- UAB „Asmareta“
- Ieškovas
- BUAB „Utvilsta“
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Girdutis Vainius
- Kategorijos
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Asmareta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-235-544/2009 pagal ieškovo BUAB „Utvilsta“ ieškinį atsakovui UAB „Asmareta“ (tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „BĄ investiciniai projektai“), dėl 66 909,78 Lt nepagrįstai gautų pajamų, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo be pagrindo gautus 59 241 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas nuo pinigų gavimo iki bylos iškėlimo teisme 7668,78 Lt, 6 % palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2006 m. spalio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Utvilsta“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas D. B.. Ieškinys reiškiamas po įmonės sandorių patikrinimo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu, siekiant išreikalauti skolas iš įmonės skolininkų. Paaiškino, kad ieškovo 2006 m. gegužės 5 d. prašymu Nr. 06-05-06 tretysis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2006 m. birželio 14 d. atsakovui sumokėjo 50 000 Lt, o 2006 m. spalio 13 d. – dar 9241 Lt už atliktus darbus bei medžiagas statybos objekte adresu Plytinės g. 29, Vilnius. Teismas nutartyje iškelti bankroto bylą nustatė, kad bendrovė 2006 m. rugsėjo 1 dienai buvo nemoki, turėjo 4 970 841 Lt turto, o įsiskolinimai kreditoriams sudarė 7 200 901 Lt. Todėl minėtas trečiojo asmens atliktas atsiskaitymas su atsakovu bei ieškovo reikalavimas atsiskaityti su atsakovu nurodytuoju būdu pažeidė kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, nes atsakovas gavo savo reikalavimo patenkinimą anksčiau nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimai buvo patvirtinti 2007 m. vasario 8 d. teismo nutartimi. Dėl padaryto pavedimo UAB „Utvilsta“, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių UAB „Asmareta“ gauti savo reikalavimų patenkinimą 59 241 Lt sumai anksčiau nei kiti kreditoriai. Atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas. Atsiskaitymas su juo buvo atliktas pažeidžiant LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str., numatantį, kad mokėtojui visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturint pakankamai pinigų, mokėjimus reikia vykdyti įstatymo nurodyta eile. 2006 m. birželio 6 d. antstolė N. Š. buvo surašiusi patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą tretiesiems asmenims ir buvo įpareigojusi trečiąjį asmenį pranešti antstolei, ar jis turi lėšų, priklausančių išmokėti UAB „Utvilsta“. Esant tokiam patvarkymui piniginių lėšų išmokėjimas atsakovui negali būti laikomas teisėtu veiksmu. Atsakovas turėjo žinoti antstolės draudimus, nes draudimas buvo įregistruotas viešame Turto areštų registre ir su juo galėjo susipažinti kiekvienas asmuo (LR Turto arešto aktų įstatymo 5 str.). Kadangi atsakovas gavo pinigus neteisėtai, turi juos grąžinti kaip be pagrindo praturtėjęs asmuo (CK 6.237 str.). Atsakovas yra pažeidęs imperatyvią CK 1.5 str. nuostatą, nes pinigus gavo pažeisdamas antstolio patvarkymą neteisėtai ir nepagrįstai. Todėl nuo pinigų gavimo momento atsakovas laikomas nesąžiningu ir nepagrįstai gavusiu pinigus. Nuo pinigų gavimo dienos priklausomai nuo išmokėtos sumos CK 6.240 str. 1 d. pagrindu atsakovas ieškovui turi sumokėti 5 % dydžio metines palūkanas, kurios už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2009 m. vasario 3 d. sudaro 7668,78 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 18 d. sprendimu BUAB „Utvilsta“ ieškinį tenkino iš dalies ir iš UAB „Asmareta“ priteisė:
- BUAB „Utvilsta“– 59 241 (penkiasdešimt devynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną) litą skolos, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą (59 241 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- į valstybės biudžetą – 1777 (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio, 45 (keturiasdešimt penkis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusioje dalyje ieškinys atmestas
Teismo nuomone, byloje įrodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai pripažinti, kad 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. spalio 13 d. UAB „BĄ investiciniai projektai“ atliktas atitinkamai 50 000 Lt ir 9241 Lt sumokėjimas atsakovui UAB „Asmareta“ vietoje turėjusio su atsakovu pagal rangos sutartį atsiskaityti UAB „Utvilsta“ vykdant 2006 m. gegužės 5 d. ieškovo prašymą Nr. 06-05-06, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui 59 241 Lt skolą, o ieškinys dėl 7668,78 Lt palūkanų priteisimo atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2005 m. liepos 28 d. statybos rangos sutarties Nr. U.5.07.28, PVM sąskaitų – faktūrų, atliktų darbų aktų ir pažymų apie jų vertę pagrindu ieškovas UAB „Utvilsta“ (užsakovas) už atliktus apsauginės – gaisrinės signalizacijos, telefonspynės sistemos, automatinės gesinimo sistemos ir kitus darbus pagal rangos sutartį atsiskaitinėjo iš dalies ir liko skolinga atsakovui UAB „Asmareta“ (subrangovui) 59 240,91 Lt (b. l. 17-18, 22-34, 100). Ši rangos sutartis faktiškai yra subrangos sutartis 2004 m. lapkričio 29 d. statybos rangos sutarties Nr. A272-4, sudarytos tarp trečiojo asmens UAB „BĄ investiciniai projektai“ (užsakovo) ir UAB „Utvilsta“ (rangovo) objektui Plytinės g. 29, Vilnius, atžvilgiu. UAB „Utvilsta“ 2006 m. gegužės 5 d. prašymu Nr. 06-05-06 su jos kreditoriais, kurių 2 415 581,09 Lt reikalavimų suma kilo atlikus darbus ir pateikus medžiagas objekte Plytinės g. 29, Vilnius, pavedė atsiskaityti trečiajam asmeniui, minėto objekto statybos užsakovui UAB „BĄ investiciniai projektai“, tame tarpe – pavedė atsiskaityti ir su atsakovu UAB „Asmareta“ už atliktus darbus 59 240,91 Lt (b. l. 14-16, 17-18, 19-21). 2006 m. birželio 6 d. antstolės N. Š. patvarkymu tretysis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ buvo įpareigotas per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo pranešti antstolei, ar ji turi ieškovui priklausančių lėšų ar turto, kurį privalo jam išmokėti, kokiu pagrindu ir per kokį terminą tai turėtų padaryti. Šiuo patvarkymu buvo sustabdytas 403 060 Lt piniginių lėšų išmokėjimas UAB „Utvilsta“ ir tretiesiems asmenims, lėšos areštuotos, nurodyta jas pervesti į antstolio sąskaitą (b. l. 12-13). Po minėto ieškovo prašymo ir antstolio draudimo tretysis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2006 birželio 14 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui 50 000 Lt ir 2006 m. spalio 13 d. mokėjimo pavedimu, t. y. po nutarties iškelti UAB „Utvilsta“ bankroto bylą priėmimo, sumokėjo 9241 Lt (b. l. 5-7, 17-21, 101-103).
Teismas minėtus UAB „BĄ investiciniai projektai“ atsiskaitymus UAB „Asmareta“ vertintino neteisėtais ir nepagrįstais. Panevėžio apygardos teismas 2006-10-12 nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Utvilsta“ konstatavo, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. dienos balanso duomenimis UAB „Utvilsta“ turėjo turto 4 970 841 Lt, o skolos kreditoriams buvo 7 200 901 Lt, įskaitant 97 988 Lt darbo užmokesčio skolą, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. skola VSDF biudžetui buvo 40 614 Lt, kad UAB „Utvilsta“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes ūkinės veiklos nevykdo, kad vadovas 2006 m. liepos 18 d., 2006 m. liepos 26 d. kreditorių buvo informuotas, jog, neatsiskaičius su kreditoriais, jie kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 5-7). Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. ir vėlesnėmis nutartimis patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių reikalavimai sudaro virš 6 milijonų litų, iš kurių atsiskaitymo su atsakovu metu buvo virš 120 tūkstančių litų reikalavimų kreditorių, kurių reikalavimų patenkinimo eilė buvo pirmesnė negu atsakovo (darbo užmokestis darbuotojams, valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetams (b. l. 8-11, teismų sistemos „Liteko“ duomenys). Taigi, minėtas veiksmas pažeidė įstatymų reikalavimus, ieškovo kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą įstatymų numatyta tvarka.
Negali būti laikomas sąžiningu toks įgijėjas, kuris perima iš skolininko reikalavimą trečiajam asmeniui, žinodamas, kad skolininkas (ieškovas) reikalavimo perleidimo metu yra nemokus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nei atsakovo, nei trečiojo asmens negalima laikyti sąžiningais. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinių padarinių nuo turto arešto įregistravimo registre (Turto arešto aktų registro statymo 4 str. 1 d.). Šio registro duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo. Įstatymu preziumuojama, jog turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre (to paties įstatymo 5 str. 2 d.). Iš byloje pateiktų duomenų bei viešai skelbiamų Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad turto arešto aktų registre nuo 2006 metų buvo registruota eilė nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Utvilsta“ turtui, tame tarpe – 2006 m. rugpjūčio 25 d. 11.38 val. registruota ir Panevėžio apygardos teismo 2006 . rugpjūčio 25 d. teismo nutartis, priimta BUAB „Utvilsta“ bankroto byloje Nr. B-376-278-2006, areštuoti BUAB „Utvilsta“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą ilgalaikį materialų turtą, pinigines lėšas (viešai skelbiami Turto areštų aktų registro duomenys, turto arešto aktas Nr. 0406001085). Atsakovui, trečiajam asmeniui, kaip verslu užsiimantiems juridiniams asmenims, taikytini didesni reikalavimai dėl ūkinės veiklos vykdymo bei sandorių sudarymo. Atsakovui buvo žinomi ir suprantami šie didesni reikalavimai keliami verslininkui, nes, kaip nurodo pats atsakovas, gavęs pirmąjį apmokėjimą už UAB „Utvilsta“ iš UAB „BĄ investiciniai projektai“, patikrino Mokesčių mokėtojų registre UAB „Utvilsta“ statusą, ką patvirtina 2006-04-24 raštas (b. l. 104). Iš to, pirmosios instancijos teismo nuomone, galima spręsti, kad atsakovas suprato, jog tokiu būdu su kreditoriais atsiskaito skolininkai, kurie turi finansinių problemų. Kaip jau minėta, preziumuojama, kad turto arešto aktų registro duomenys atsakovui buvo žinomi, ir atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 182 str. 4 p.). Todėl, žinant apie registruotus draudimus ir areštus ieškovo turtui, nurodytų sumų priėmimas iš trečiojo asmens ir ieškovo užsakovo UAB „BĄ investiciniai projektai“, kai atsiskaityti pagal rangos sutartį buvo ieškovo pareiga (b. l. 30-34 – 5.5 p.), vertintinas nesąžiningu ir neteisėtu veiksmu, nes taip atsakovas apėjo kitus kreditorius, be teisėto pagrindo gavo savo reikalavimo patenkinimą pirmiau už juos. Tretysis asmuo taip pat tiek iš minėtų registro duomenų, tiek iš antstolio patvarkymo turinio neabejotinai žinojo, kad UAB „Utvilsta“ atžvilgiu dėl neatsiskaitymo su kreditoriais ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir piniginių lėšų areštas, dėl to suprato ar turėjo suprasti, kad ieškovas turi finansinių sunkumų ir gali būti nemokus (b. l. 11-12, Turto arešto aktų registro duomenys). Todėl neturėjo tenkinti neteisėto ir nesąžiningo prašymo apeinant ieškovo kasą ir atsiskaitomąsias sąskaitas atsiskaityti su ieškovo kreditoriumi tiesiogiai. Dalyvaujantys byloje asmenys yra verslininkai, kuriems keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai ir kurie privalėjo laikytis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, kuris nustato mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė (mokėtojas) visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, reikalavimų. Nepaisydami šio įstatymo reikalavimų, jie pažeidė kitų kreditorių teises, suteikė nepagrįstą pirmumą atsakovui, kas neatitinka sąžiningo verslo praktikos (b. l. 11-12, CK 6.66 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių specifiką, jų teisinį reglamentavimą specialiosiomis materialinės teisės normomis, daroma išvada, kad aptartais virš dalyvaujančių byloje asmenų veiksmais buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės interesai. Kadangi minėti asmenys buvo verslo įmonės, tai pagal CK 2.4 str. verslo santykiuose turėjo elgtis taip, kad nepažeistų sąžiningo verslo kriterijų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad ūkinės veiklos subjektas savo veiksmais neklaidintų verslo partnerių. Bankroto proceso atveju bankrutuojančios įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu, teismas, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus ir užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, turi būti aktyvus.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau Panevėžio apygardos teismas 200 m. birželio 18 d. sprendimu atmetė ieškinį dalyje dėl 7668,78 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo LR CK 6.240 str. 1 d. pagrindu. Teismo nuomone, nors pripažįstama, kad atsakovas 59 241 Lt gavo neteisėtai ir pažeisdamas aukščiau sprendime aptartų įstatymų reikalavimus, kitų kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės teises, tačiau tokio dydžio atlyginimas už atliktus pagal rangos sutartį darbus pagal pateiktus byloje dokumentus atsakovui tikrai priklausė ir ieškovas turėjo pareigą jį sumokėti laikydamasis įstatyme numatyto eiliškumo ir tvarkos, tačiau tapo nemokus ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Todėl, teismo nuomone, atsakovas minėto įstatymo pagrindu neturėtų mokėti ieškovui palūkanų (CK 1.5 str.). Iš kitos pusės, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Todėl pagrįstu vertintinas ieškovo reikalavimas priteisti 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą (CK 6.210 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Asmareta“ nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti bei BUAB „Utvilsta“ ieškinį visiškai atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nutartyje iškelti bankroto bylą teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. ieškovas buvo nemokus, todėl tik nuo šios datos ieškovas negalėjo laisvai disponuoti savo turtu, nes ankstesnis ieškovo mokumas nebuvo tiriamas. UAB „Asmareta“ pinigus gavo atsižvelgiant į jos su ieškovu 2005 m. liepos 28 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. U.5.07.28, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti darbus iki 2005 m. lapkričio 25 d., ir realiai atliktus darbus pagal darbų priėmimo – perdavimo aktus, todėl ginčyti atsiskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo nėra pagrindo. Atitinkamai LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatos, numatančios, kad mokėtojui visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturint pakankamai turto, reikia vykdyti įstatymo nurodyta eile, galėjo būti taikomas tik nuo datos, kuomet konstatuotas ieškovo nemokumas.
2. 2006 m. birželio 6 d. antstolės N. Š. surašytas patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą juridinę galią turėjo tik patvarkyme nustatytiems asmenims, t. y. su apeliantu atsiskaičiusiems UAB „BĄ investiciniams projektams“, o ne pačiam apeliantui, todėl pareiga atlyginti nuostolius turėtų kilti būtent UAB „BĄ investiciniai projektai“. Tuo tarpu apeliantas neturėjo pareigos tikrinti turto arešto registrus ir kitaip domėtis ieškovo mokumu.
3. Ieškinys apeliantui pareikštas vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d 8 p., 14 p., 23 p., t. y. dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos įmonės mokumui, tačiau atsiskaitymas nėra sandoris LR CK 1.63 str. prasme, o teismo sprendime nurodytos prezumpcijos taikomos actio pauliana atvejais.
4. Apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo nemokumą turto perleidimo metu, o byloje nėra duomenų apie apelianto nesąžiningumą. Be to, ankstesni ieškovo turto areštai buvo su tiksliai įvardintomis sumomis bei turtu ir tik 2006 m. rugpjūčio 25 d. turto areštu buvo areštuotas visas ieškovo turtas, todėl ankstesni ieškovo turto areštai negali turėti reikšmės nustatant apelianto sąžiningumą, atidumą ar rūpestingumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas vykdė statybas kartu su kitais subrangovais, su jais bendravo, o ieškovas nebuvo atsiskaitęs su visais subrangovais, todėl negalėjo nežinoti apie bendrovės nemokumą, nežinoti apie ieškovui taikytus draudimus (laikinąsias apsaugos priemones). Be to, iš paties apeliacinio skundo aišku, kad skolų mokėjimo terminai buvo suėję ir ieškovas su atsakovu neatsiskaitinėjo.
2. Konkretus ieškovo turtas, piniginės lėšos nebuvo areštuotos, todėl laikytina, kad buvo areštuotas visas turtas, neišskiriant ir lėšų, buvusių pas trečiąjį asmenį – UAB „BĄ investiciniai projektai“, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo viešos, todėl atsakovas turėjo žinoti, apie ieškovo nemokumą.
3. Neginčytinai nustatyta, kad atsakovas pinigines lėšas gavo iš UAB „BĄ Investiciniai projektai“, kuri negalėjo atsiskaityti su atsakovu dėl antstolės patvarkymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl atsakovas privalo grąžinti neteisėtai gautas lėšas.
Atsiliepimas
4. Ginčijamų atsiskaitymų metu dėl UAB „Utvilsta“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatų taikymo ieškovas negalėjo pati atsiskaityti su atsakovu. Be to, savo lėšų ieškovas tuomet neturėjo ir jokių atsiskaitymų su kreditoriais nevykdė. Tokiu būdu trečiojo asmens atliktas mokėjimas už UAB „Utvilsta“, pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes, ieškovui esant nemokiam, atsakovas gavo savo reikalavimo patenkinimą anksčiau negu kiti kreditoriai.
5. Atsakovas turėjo žinoti apie antstolės N. Š. draudimus, nes draudimas buvo viešas, įregistruotas areštų registre.
6. Negalima sutikti, kad ieškovas tapo nemokus tik 2006 m. rugsėjo 1 d., nes 2006 metais ieškovas nevykdė jokios savarankiškos komercinės ūkinės veiklos, jo turtas buvo areštuotas, su subrangovais, darbuotojais, valstybės biudžetu neatsiskaitinėjo, o skoliniai įsipareigojimai padaryti žymiai anksčiau iki padaryti ginčijami mokėjimai atsakovui. Be to, teismo nutartimi iškelti ieškovui bankroto bylą nustatyta, kad ieškovo skolos siekia virš 7 000 000 litų, o balanse apskaitytas turtas siekia tik 5 000 000 litų. Tuo tarpu nemokumas – tai įmonės būsena, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl nemokumas atsirado, kai pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 500 000 Lt.
7. ieškovo nuomone, LR CK 6,67 str. numatyta skolininko nesąžiningumo prezumpcija gali būti taikoma ne tik ginčijant sandorius, bet ir pareiškiant ieškinį kitais pagrindais, kuriais yra ginami kreditorių interesai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Patikslintu ieškiniu BUAB „Utvilsta“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Asmareta“ 59 241 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą (LR CK 6.237 str.). Tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismo nesaisto ir pats bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas konkrečiu atveju bei jo pagrindu įvertinti reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad turtas įgytas be pagrindo (CK 6.237 str.), o iš Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo konteksto aišku, kad teismas BUAB „Utvilsta“ ginčijamus atsiskaitymus tarp UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „Asmareta“ vertino kaip nuginčijamus sandorius ir, įvertinęs bylos aplinkybes bei konstatavęs sandorio šalių nesąžiningumą, minėtus sandorius pripažino negaliojančiais ir, kadangi UAB „BĄ Investiciniai projektai“ su atsakovo UAB „Asmareta“ atsiskaitė ieškovo naudai (atsižvelgiant į paties ieškovo 2006 m. gegužės 6 d. prašymą (b. l. 14, 30 – 34)), gautus pinigus iš atsakovo UAB „Asmareta“ priteisė ieškovui BUAB „Utvilsta“ (CK 6.66 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje dalyvaujančių asmenų veiksmais buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės interesai, o bankrutuojančios įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. spalio 13 d. atsiskaitymus 59 241 Lt sumai neteisingai vertino kaip nuginčijamus sandorius (CK 6.66 str.), o turėjo juos vertinti kaip niekinius (CK 1.81 str.), tačiau paties skundžiamo sprendimo esmė, priteisiant iš atsakovo UAB „Asmareta“ 59 241 Lt BUAB „Utvilsta“ naudai yra teisinga, todėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas paliktinas galioti apeliacinės instancijos teismo žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami intra vires (neviršijant suteiktų įgaliojimų), yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis), o antstolio reikalavimų procesinė forma - patvarkymas (CPK 613 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, be kitų įgalinimų, turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje ir kituose įstatymuose (išieškoti iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles ir kt.). Atitinkamai nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė N. Š. 2006 m. birželio 6 d. patvarkymu (b. l. 12 -13) nutarė įpareigoti UAB „BĄ Investiciniai projektai“ pranešti apie skolas įmonei UAB „Utvilsta“, o taip pat rašto gavimo dieną sustabdyti 403 060,33 Lt piniginių lėšų, priklausančių UAB „Utvilsta“ išmokėjimą bei neišmokėti šių piniginių lėšų nei UAB „Utvilsta“, nei kitiems tretiesiems asmenims UAB „Utvilsta“ nurodymu, o minėto dydžio UAB „Utvilsta“ priklausančias pinigines lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Minėtas antstolio patvarkymas UAB „BĄ investiciniai projektai“ buvo privalomas (CPK 585 str.). Tuo tarpu sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą, duotą intra vires (antstoliui neviršijant įstatymu suteiktų įgaliojimų), yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010).
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Utvilsta“ prašymu tretysis asmuo UAB „BĄ Investiciniai projektai“ sumokėjo atsakovui UAB „Asmareta“ ginčijamą 59 240,91 Lt sumą (b. l. 103, 104), o statybos rangos sutartis Nr. U.5.07.28, iš kurios santykių kilo UAB „Utvilsta“ pareiga mokėti minėtą ginčijamą pinigų sumą, buvo sudaryta tarp UAB „Utvilsta“ ir UAB „Asmareta“, tretysis asmuo pripažino, kad atsiskaitė generaliniam rangovui UAB „Utvilsta“ priklausiusiomis lėšomis. Atitinkamai byloje nėra duomenų, kad UAB „BĄ Investiciniai projektai“ po antstolio patvarkymo iki ginčijamų UAB „BĄ Investiciniai projektai“ atsiskaitymų su UAB „Artransa“ būtų pervedęs 403 060,33 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą, o iš paties trečiojo asmens UAB „BĄ Investiciniai projektai“ pateiktų duomenų (b. l. 19 – 21) aišku, kad minėtas 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymas nebuvo vykdomas ir antstolės reikalauta pinigų suma į depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta. Tretysis asmuo BĄ „Investiciniai projektai“ 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. spalio 13 d. atsiskaitydamas su atsakovu UAB „Asmareta“ ir pervesdamas jam 59 240,91 Lt (b. l. 103, 104) pažeidė privalomą antstolės patvarkymą. Šiuo konkrečiu atveju UAB „Utvilsta“, pavedant atsiskaityti su kreditoriais, UAB „BĄ Investiciniai projektai“ įvykdant atsiskaitymus, o UAB „Asmareta“ priimant UAB „Utvilsta“ prašymu UAB „BĄ Investiciniai projektai“ pervestas lėšas, buvo įvykdyti daugiašaliai sandoriai (CK 1.63 str. 7 d.), kurie pažeidė viešąją tvarką, nes 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymui prieštaraujančiais veiksmais buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės, teisėti interesai bei atsiskaitymų su įmonės kreditoriais tvarka, todėl minėti atsiskaitymų sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.78 str. 1 d., 1.81 str. 1 d.). Atitinkamai iš ne teisės negali kilti teisė, o taikant restituciją (CK 6.145 str. 1 d.) iš atsakovo pagrįstai priteista pagal anksčiau minėtus 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. spalio 13 d. sandorius gauta pinigų suma. Tuo tarpu atsakovas, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, turi teisę kreiptis dėl savo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Utvilsta“ bankroto byloje. Be to, nors apeliantas nurodo, kad ieškovas negalėjo laisvai disponuoti savo turtu tik nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., tačiau nutyli, jog dalis ginčijamo mokėjimo (9 240,91 Lt) buvo atlikta jau ne tik kad UAB „Utvilsta“ esant nemokiam, tačiau po bankroto bylos iškėlimo UAB „Utvilsta“ (b. l. 5 – 7, 104), o atsakovui kaip ieškovo kreditoriui, teisėjų kolegijos nuomone, šis faktas turėjo būti žinomas (iš informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo areštuotas visas UAB „Utvilsta“ turtas) ir atitinkamai paneigia atsakovo sąžiningumą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą nėra pagrindo.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 138).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Asmareta“ 8,10 Lt (aštuonis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.