Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Mulevičius, V. D., uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Sostinė“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, akcinė bendrovė „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“), Valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Enefit“, A. B. (išieškotojai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

18. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą ir iki šios nutarties priėmimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

19. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

20. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0170/21/00318 duomenų nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius 2021 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. S-21-170-2450 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-10988-897/2019, dėl periodinių vaiko išlaikymui skiriamų išmokų (alimentų), 5 222,64 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš skolininko E. V. kreditorei V. D..

21. Nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius 2025 m. birželio 10 d. patvarkymu Nr. S-25-170-8200 skyrė vykdomojoje byloje ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kurią atlikti pavesta nekilnojamojo turto vertintojui Darijui Grigui. Be to, šiame patvarkyme pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė per 3 dienas nuo patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą. Taip pat jame buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra įpareigojamas sudaryti tinkamas sąlygas ekspertui apžiūrėti vertinamą turtą. Šis patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad pareiškėjas matė šį patvarkymą, patvirtina antstolio 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkyme Nr. S-25-170-11658 nurodyta informacija, jog pareiškėjas dėl 2025 m. birželio 10 d. patvarkymo ne kartą skambino antstoliui ir turto vertintojui (nors šių skambučių išklotinės ar kita panaši informacija, kuri patvirtintų šią antstolio patvarkyme nurodytą informaciją, byloje nėra pateikta, tačiau teismas, atsižvelgdamas į antstoliui keliamus aukštus reikalavimus, neturi pagrindo abejoti antstolio nurodytomis aplinkybėmis). Pažymėtina, kad pareiškėjas per nurodytą terminą prieštaravimų dėl paskirto eksperto nepateikė. Nustatyta, kad 2025 m. liepos 7 d. 10:30 val. turto vertintojas Darijus Grigas dar kartą papildomai informavo pareiškėją jo el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), jog 2025 m. liepos 8 d. 10:00-12:30 val. (laikas gali būti patikslintas telefonu) bus vykdoma minėtame patvarkyme nurodyto turto apžiūra. Iš byloje pateiktos medžiagos matoma, jog pareiškėjas iki turto vertinimo pradžios su turto vertintoju papildomai nesusisiekė ir turto vertinimo dieną (2025 m. liepos 8 d.) nesudarė šiam sąlygų apžiūrėti vertinamą turtą (apžiūrėti areštuotą turtą iš vidaus ir pan.).

25. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

26. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

27. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

28. Kaip minėta, pareiškėjas skunde nesutinka su turto 1/1 dalies garažo (bokso) G-37, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ir turto 1/1 dalies garažo (bokso) G-1, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), nustatytomis vertėmis ir mano, kad šis turtas turi būti įvertinamas iš naujo (nes pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie atliekamą vertinimą ir paskelbtas varžytynes), o tai padarius pareiškėjas turi būti tinkamai informuotas dėl iš naujo nustatytos turto vertės tam, kad turėtų galimybę (esant reikalui) laiku pareikšti prieštaravimus dėl naujo turto įvertinimo.

29. Taigi, iš aukščiau pateiktų aplinkybių matoma, kad antstolis 2025 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-25-170-9877 nustatė pareiškėjo turto rinkos vertę remdamasis kvalifikuoto turto vertintojo pateiktu ekspertizės aktu Nr. DGE250708.1; turtas – varžytynėse parduodamas garažas Nr. G-37, įvertintas 20 900 Eur, o kitas garažas Nr. G-1, kuris varžytynėse kol kas nėra parduodamas, įvertintas 28 000 Eur. Šis patvarkymas (bei minėtas ekspertizės aktas), kuriame buvo nustatyta ginčo turto vertė bei išaiškintos pareiškėjo teisės ir pareigos, pareiškėjui buvo išsiųstas 2025 m. liepos 15 d. 16:35 val. jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini); be to, ši informacija buvo/yra matoma ir antstolių informacinėje sistemoje.

30. Visų pirma, teismas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, jog su minėtais procesiniais dokumentais jis nebuvo supažindintas kitokiais būdais (o tai bandyta padaryti tik per sistemą www.antstoliai.lt, kuria jis neva naudotis nemoka). Iš byloje pateiktų duomenų matoma, kad vykdymo proceso metu pareiškėjui procesiniai dokumentai, kaip minėta, buvo siunčiami jo el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tai, jog pareiškėjas šiais el. paštų adresais gaudavo ir juose matydavo jam siunčiamą informaciją, be kita ko, patvirtina ir kitų proceso šalių pateikti paaiškinimai. Kaip minėta, antstolis 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkyme Nr. S-25-170-11658 nurodė, kad po priimto 2025 m. birželio 10 d. patvarkymo Nr. S-25-170-8200 dėl ekspertizės skyrimo nekilnojamojo turto vertei nustatyti, kuris pareiškėjui antstolio buvo išsiųstas jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei turto vertintojo pakartotinai išsiųstas pareiškėjo el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjas dėl šio patvarkymo skambino tiek pačiam antstoliui, tiek turto vertintojui (nors byloje nėra pateikta šių skambučių išklotinės duomenų, teismui nekyla abejonių dėl šių skambučių realaus buvimo ir antstolio bei turto vertintojo paaiškinimų). Be to, dar vienas proceso dalyvis (suinteresuotas asmuo) V. D. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad skolininkas apie skolas ir vykstantį išieškojimo procesą žinojo jau 2025 m. liepos mėnesio viduryje; ši pateikta informacija taip pat patvirtina, jog pareiškėjas procesinius dokumentus nurodytais el. pašto adresais gaudavo ir žinojo apie vykdymo procesą bei skolų dydžius. Pažymėtina, kad antstolis Saulius Mulevičius 2025 m. rugsėjo 8 d. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė, kad dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami (jo nurodytu) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nes šis adresas yra nurodomas Registrų centro duomenų bazėse, kuriose nurodoma, kad pareiškėjas pageidauja gauti dokumentus būtent šiuo (jau minėtu) el. paštu. Nors prie šios bylos medžiagos nėra pridėta tai patvirtinančių duomenų (nuorodos į minėtas Registrų centro duomenų bazes), bet teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktos informacijos visumą, neturi priežasties abejoti šiuo antstolio teiginiu. Galiausiai, pats pareiškėjas, teikdamas skundą, jame neįrodė (net nebandė įrodyti), jog minėti el. pašto adresai (duomenys neskelbtini) ir/ar (duomenys neskelbtini) yra ne jo arba, kad jis yra praradęs prieigą prie jų ir kt. Ši aplinkybė teismui leidžia dar labiau abejoti pareiškėjo pozicija ir neabejoti kitų proceso dalyvių duotais paaiškinimais, kurių visuma yra logiška, nuosekli ir kurie vienas kitam neprieštarauja.

31. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie proceso eigą ir turėjo visas galimybes (laiku) susipažinti su minėtu ekspertizės aktu ir patvarkymu bei pasinaudoti jame nurodytomis teisėmis. Kaip matoma, pareiškėjas per patvarkyme nurodytus terminus antstoliui nepateikė jokio skundo ir nesiėmė jokių papildomų veiksmų, dėl kurių būtų nustatyta kitokia ginčo turto vertė arba dėl kurių nebūtų skelbiamos turto varžytynės. Taipogi, matoma, kad pats pareiškėjas nedėjo pastangų, jog jo turtas būtų įvertintas kitokia suma nei ją nustatė turto vertintojas, t. y. nepateikė įrodymų, jog jo turto rinkos vertė yra kitokio dydžio, nei ją nustatė turto vertintojas (nepateikė kitų kompetentingų asmenų parengtų ginčo turto vertinimo ataskaitų ir kt.). Taip pat iš byloje pateiktos medžiagos matoma, kad pats pareiškėjas tinkamai nebendradarbiavo su kitomis proceso šalimis, neteikė visos reikiamos informacijos antstoliui, nesudarė sąlygų turto vertintojui patekti į vertinamo turto vidų (garažų vidų) ir neatsakinėjo į gautus el. laiškus. Tokiais savo veiksmais sąmoningai nepasinaudojo savo teisėmis ir neprisidėjo prie galbūt kitokio turto įvertinimo.

32. Visų antra, teismui kyla abejonių dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog šis nemoka naudotis sistema www.antstoliai.lt. Šias abejones kelia faktas, jog pareiškėjas dirbo/dirba gydytoju, o kaip žinoma sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. gydytojai ir kiti šių įstaigų darbuotojai, privalo tvarkyti pacientų duomenis e.sveikata sistemoje. Tai reiškia, jog pareiškėjas privalėjo mokėti naudotis šia sistema. Tai, jog jis ja naudojosi, patvirtina ir faktas, jog dėl neteisėto prisijungimo prie paciento e.sveikatos paskyros jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Taigi, pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas moka (labiausiai tikėtina) naudotis informacinėmis sistemomis, o kadangi tiek sistemą e.sveikata, tiek sistemą www.antstoliai.lt administruoja tas pats Registrų centras, daroma prielaida, jog pareiškėjas yra pajėgus ir galėjo naudotis sistema www.antstoliai.lt, kurioje taip pat buvo galima peržiūrėti tuos pačius procesinius dokumentus, kurie jam buvo siunčiami ir nurodytais el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

33. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 604 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, taikymo, yra nurodęs, jog nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009), todėl procesinių dokumentų įteikimas skolininkui elektroniniu paštu nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.

34. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

35. Teismas pasikartoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų dėjęs pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jo manymu, aukštesnę ginčo turto vertę. Priešingai, kaip ir buvo minėta, nors pats pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo proceso eigą, bet jis pats sąmoningai neatliko veiksmų, dėl kurių turto vertė galbūt būtų nustatyta kitokia nei šiuo atveju bei nepasinaudojo savo teisėmis laiku apskųsti pateiktą turto įvertinimą ir kt. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viena iš pagrindinių skolininko pareigų priverstinio išieškojimo (vykdymo) metu – aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas), skolininkui akivaizdžiai žinant apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo procesus (kurių yra virš 15, įskaitant išlaikymo mažamečiam vaikui išieškojimą).

36. Be to, nors pareiškėjas, teikdamas skundą, prašė paskirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau sutinkamai su CPK 682 straipsnio nuostatomis, skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas prieš tokio prašymo/skundo teikimą antstoliui, būtų sumokėjęs į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas minėtos ekspertizės atlikimui.

37. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz. reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020). Nagrinėjamu atveju iš viešų duomenų matyti, kad nurodytos ginčo turto varžytynės įvyko, jas laimėjo asmuo, pasiūlęs didžiausią kainą – 30 055 Eur, t. y. ginčo turtas buvo realizuotas už gerokai didesnę kainą, nei buvo nustatęs antstolis, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl skundžiamų antstolio veiksmų pareiškėjo teisės ir/ar turtiniai interesai būtų pažeisti (reali ginčo turto vertė buvo nustatyta varžytynių metu).

38. Taip pat teismas kritiškai vertina ir pareiškėjo argumentus dėl antstolio nepagrįsto išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą ir/ar neskaidrios indeksacijos taikymo, nes vykdomosios bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog išskaitymai iš skolininko gaunamos pensijos nepadengia kasmėnesinių alimentų dydžio ir atitinkamai nepadengia kitų kreditorių skolų, dėl ko didėja pareiškėjo skolos (todėl išieškojimas pagrįstai nukreiptas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio pareiškėjas turi ne vieną objektą). Pažymėtina, kad alimentai yra indeksuojami laikantis 2008 m. liepos 7 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 684 (o ne antstolio), todėl antstolis neprivalo pareiškėjo papildomai informuoti apie jų indeksavimą, kadangi ir pats pareiškėjas, iš kurio priteistos periodinės išmokos, privalo domėtis jų indeksavimu.

39. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

40. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Saulius Mulevičius nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. V. skundo dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.