Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-1948-892/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-30
Bylos Nr.
2-1948-892/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01341-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
M. N., P. N.
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Algirdas Goštautas, Greta Racevičiūtė
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 219.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1948-892/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01341-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 30.3, 116.4, 219.17
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 30 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Andželai Višumirskajai, Lilianai Adamonis

dalyvaujant ieškovų atstovei advokato padėjėjai Gretai Racevičiūtei

atsakovo atstovams advokatui Algirdui Goštautui, Rasai Rožanskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų M. N. ir P. N. ieškinį atsakovui A. B. dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą, tretysis asmuo antstolis Vytautas Mitkus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad yra pateikę antstolio Vytauto Mitkaus kontorai vykdyti vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo iš atsakovo ieškovams, bendra išieškotinų sumų vertė pagal vykdomuosius raštus sudaro 23 999,67 Lt. Antstolis Vytautas Mitkus, vadovaudamasis Vilniaus rajono 4 –ojo notarų biuro notarės 2010-04-20 išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu 2011-01-20 areštavo atsakovui priklausantį turtą – jo iš tėvo V. B. paveldėtą ½ dalį 0,2600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte antstolis nurodė pastabą, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą areštuotas turtas priklauso V. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)) sūnui A. B., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neįregistruotas VĮ Registrų centre. 2012-02-20 ieškovų atstovas kreipėsi į antstolį su prašymu pradėti areštuoto turto priverstinį pardavimą iš varžytinių, tačiau atsakydamas į prašymą antstolis 2012-03-14 patvarkymu paaiškino, kad jis privalo griežtai laikyti vykdymo procesą reguliuojančių teisės aktų, o būtent pagal CPK 690 str. nustatyti, kam priklauso turtas, jo vertę, ar jis nėra įkeistas ar areštuotas, kokie jam taikytini apribojimai bei iš registro įstaigos gauti rašytinius įrodymus apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras duomenimis nuosavybės teisės į ½ žemės sklypo yra įregistruota skolininko tėvo vardu, jis negali nukreipti išieškojimą, kol paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo įregistruotas nekilnojamo turto registre ir nebus pakeisti duomenys apie turto savininką viešame registre. Ieškovai teigė, kad, kadangi atsakovas neturi kito kilnojamo ar nekilnojamo turto, piniginių lėšų, kurių pakaktų 23 999,67 Lt sumai visiškai išieškoti, jis sąmoningai ir piktybiškai vengia įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą taip tikėdamasis išvengti savo prievolių kreditoriui. Remiantis CK 5.50 str. nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu, todėl atsakovas yra ½ dalies 0,2600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nepriklausomai nuo to, kad nėra atlikta turto teisinė registracija. Ieškovai prašė vykdant išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-112-494/2008, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-112-494/2008, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-275-341/2011 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-275-341/2011, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2251-341/2011 iš atsakovo A. B. ieškovų M. ir P. N. naudai leisti nukreipti 23 999,67 Lt išieškojimą į atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimu (b.l. 69-72).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas yra tinkamas atsakovas byloje, todėl jį keisti nėra būtinumo. Teigė, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia ieškovo teises neįregistruodamas nuosavybės teisių į turtą, tuo tarpu antstolis elgiasi teisėtai, jis neturi įgalinimų nukreipti išieškojimą į neįregistruotą turtą. Prieš išieškant iš skolininko turto, antstolis privalo nustatyti turto savininką remiantis nekilnojamojo turto registro duomenis, tuo tarpu teismui patenkinus ieškinį, ieškovai turėtų pagrindą kreiptis į antstolį, kuris galėtų nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią, bet neįregistruotą žemės sklypo dalį. Nurodė, kad pradinėje stadijoje antstolis privalo areštuoti turtą ir turi teisę tai padaryti, tuo tarpu nukreipti išieškojimo jis neturi teisės. Teigė, kad antstolio veiksmų neskundė, nes antstolis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, jį riboja įstatymas. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas A. B. priėmė palikimą (b.l. 94-99).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas A. B. nėra tinkamas atsakovas byloje, ieškovų reiškiamas reikalavimas „leisti nukreipti išieškojimą“ pagal prigimtį yra kilęs iš vykdymo proceso teisinių santykių (CPK 643 str.). Teigė, kad atsakovas neturi teisės leisti ar neleisti nukreipti išieškojimą į vieną ar kitą turtą ar turtinę teisę, todėl net ir atsakovui leidus nukreipti išieškojimą į jo turtą, pagal tokį leidimą antstolis negalėtų atlikti vykdymo veiksmų. Teigė, kad ieškovas apskritai neįrodė, kad pagal pareikštą reikalavimą tarp šalių yra kilęs ginčas, tai yra, kad jis būtų kreipęsis į atsakovą su tokio turinio prašymu, o pastarasis atsisakė jį vykdyti. Nurodė, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumo principu, šalys dažniausiai yra materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės, procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialinių teisių turėjimo, tik esant tinkamiems materialinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti iškilusį ginčą, tuo tarpu netinkama šalimi yra laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis ir kuriam nepriklauso reikalavimo teisė arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Taip pat nurodė, kad ieškovų reikalavimas yra neproporcingas tikslui, kurio siekiama, nes ieškovai prašo nukreipti išieškojimą į turtą, kurio ½ dalies vertė yra 43 700 Lt, ieškovų reikalavimui patenkinti visiškai pakanka 1/3 dalies naudojamo žemės sklypo. Atsakovas neginčijo, jog jis yra paveldėto ½ žemės sklypo savininkas, nes įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą po tėvo mirties, tai, kad atsakovas neįregistravo daiktinių teisių į turtą, neigiamas teisines pasekmes sukelia tik jam pačiam, tuo tarpu tokiais savo veiksmais atsakovas ieškovams ir kitiems tretiesiems asmenims žalos nedaro, įstatymo nepažeidžia, nes įstatymas nenustato termino, per kurį nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą turi būti įregistruotos. Atsakovas teigė, kad dėl nurodytų argumentų jam yra neaiškus ieškovų reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į turtą, nes jis neatitinka proceso tikslų, neaišku, kokių veiksmų turi imtis atsakovas, norėdamas ieškovo pateiktus reikalavimus patenkinti (b.l. 79-82).

Teismo posėdyje atsakovo atstovai iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad ieškovų nurodyta aplinkybė dėl atsakovo piktnaudžiavimo teise įregistruoti nuosavybės teises yra visiškos prielaidos (b.l. 94-99).

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis Vytautas Mitkus atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors pranešimas apie atsilipimo pateikimą jam buvo tinkamai įteiktas (b.l. 78), į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 77).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko A. B. išieškotojų M. N. ir P. N. naudai pagal šiuos vykdomuosius dokumentus: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-112-494/2008 dėl 6772 Lt skolos išieškojimo M. N. naudai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-112-494/2008 dėl 6772 Lt skolos išieškojimo P. N. naudai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-275-341/2011 dėl 62312,26 Lt skolos išieškojimo M. N. ir P. N. naudai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-275-341/2011 dėl 2759 Lt skolos išieškojimo P. N. naudai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2251-341/2011 dėl 1384,41 Lt skolos išieškojimo M. N. ir P. N. naudai, bendra išieškotinų skolų sumas sudaro 23 999,67 Lt (b.l. 73).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010-04-20 atsakovui A. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį jis po tėvo V. B. mirties paveldėjo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Iš byloje esančio 2011-06-22 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į po ½ dalį minėto žemės sklypo yra įregistruotos V. B. ir V. B. vardu (b.l. 7), antstolis Vytautas Mitkus areštavo ½ dalį minėto sklypo. Ieškovų atstovas 2012-02-17 kreipėsi į antstolį Vytautą Mitkų realizuoti skolininkui priklausančią nekilnojamo turto dalį (b.l. 10). 2012-03-14 patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog skolininkas A. B. paveldėjo ½ dalį žemės sklypo pagal notarės V. P. 2010-04-20 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei priverstinai įregistruoti viešame registre paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 29).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis po tėvo V. B. mirties paveldėjo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas – 2010-04-20 Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l.6). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Remiantis CK 5.20 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Dėl nurodyto, teismas laiko nustatytu, kad atsakovui A. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 str.2 d.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuosavybės teisės į atsakovo po tėvo V. B. mirties paveldėtą ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos VĮ „Registrų centre“ (b.l.75), šios aplinkybės atsakovas neginčijo (b.l. 74-75, 94-99). Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos nenustatyta. Taigi, įstatymo nuostatos nenumato nekilnojamo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą faktą viešame registre. Tačiau sutiktina su ieškovų nurodytais argumentais, jog Civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimų vykdymą, o būtent CPK 690 str., įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamo turto faktą pagal viešojo registro duomenis.

Nors atsakovas ginčijo, jog neįregistruodamas nuosavybės teisių į paveldėtą turtą jis nepažeidžia nei ieškovų, nei kitų asmenų interesų, su tokia pozicija nesutiktina. Atsakovui yra žinoma, kad jo atžvilgiu yra vykdomi skolų išieškojimai ieškovų naudai pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Įrodymų, kad turi kito turto nei paveldėtas, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, siekiant efektyviai jį įvykdyti ar galimybę taikyti CPK 663 str. nuostatas, atsakovas nepateikė. 2012-09-18 parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad daiktinės teisės nėra įregistruotos dėl to, jog atsakovas yra išvykęs, tačiau kartu pripažino, kad atsakovas gali suteikti teisę atstovui atlikti paveldėto turto teisinę registraciją (b.l.74). 2012-10-10 teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad aplinkybę, jog nuosavybės teisės nėra įregistruotos gali lemti ir tai, kad atsakovo sąskaitos yra areštuotos, jis neturi lėšų minėtam veiksmui atlikti, tačiau toks argumentas laikytinas neįtikinamu, nes atsakovas turi lėšų apmokėti išlaidas advokato teisinei pagalbai šioje byloje, tuo tarpu nuosavybės teisių įregistravimas jam kainuotų pigiau nei išlaidos advokato teisinei pagalbai, jei procesas šioje byloje būtų pralaimėtas. Dėl nurodyto, laikytina, jog atsakovas piktnaudžiauja turima teise ir elgiasi nesąžiningai neįregistruodamas nuosavybės teisių į paveldėtą turtą tokiais savo veiksmais pažeisdamas ieškovų teises, nes sukuria apsunkinimus išsiieškoti ieškovams priteistą skolą.

Remiantis CK 1.138 str. civilines teises gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos įstatyme nustatytais būdais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išieškotojų teisės yra ginamos panaikinant nesąžiningus skolininkų sandorius atsisakyti turto paveldėjimo ir leidžiant nukreipti išieškojimą į tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kurį atsakovai atsisakė paveldėti siekiant išvengti išieškojimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-09 nutartyje yra nurodęs, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka net ir tuo atveju, jeigu atsakovai neatliks šio turto teisinės registracijos savo vardu (civilinė byla Nr. Nr. 2A-210-123/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nustačius, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo bei atsakovui neįregistravus nuosavybės teisių į minėtą turtą viešame registre, tuo tarpu antstoliui pagal CPK 690 str. nuostatas nustatant turto savininką esant įpareigotam vadovautis tik viešųjų registrų duomenimis bei nesant įgaliotam taikyti paveldėjimo teisę reglamentuojančių teisės normų, laikytina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (CPK 3 str. 7 d., CK 1.138 str.). Taip pat pažymėtina, kad nors šioje byloje susiklosčiusi procesinė padėtis nėra klasikinė ginčo situacija, iš esmės tinkamą ieškovo procesinių teisių gynimą atitiktų kreipimasis į teismą su pareiškimu vykdymo procese (CPK 593 str.), kur atsakovas bei antstolis būtų suinteresuotais asmenis, vien minėtas procesinis aspektas neriboja teismo teisės ginti ieškovo teises, jei nustatomas ieškovų teisių pažeidimas atsakovo veiksmais ir pasirinktu būdu bus apgintos pažeistos ieškovų teisės. Atsakovas taip pat ginčijo, jog pateiktas reikalavimas yra neproporcingas, nes skolininkui priklausančio turto, į kurį prašoma nukreipti išieškojimą, vertė viršija išieškotinos sumos dydį, tačiau toks atsakovo argumentas atmestinas, nes vykdymo teisės normos neriboja antstolio teisės vykdyti išieškojimą iš brangesnio turto nei išieškotina suma, likusios lėšos grąžinamos skolininkui bendra tvarka.

Tai pat pažymėtina, jog šis teismo sprendimas nepanaikina antstolio pareigos prieš pradedant realizuoti turtą gauti iš atitinkamos registro įstaigos duomenis apie realizuojamam turtui uždėtus apribojimus (CPK 690 str. 1 d.) bei nepanaikina kitų antstolio pareigų vykdant išieškojimą iš nekilnojamo turto.

Iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis priteistina 453,75 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 87-91), 142 Lt žyminio mokesčio (b.l.26), tai yra viso 595,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Priteisti iš atsakovo valstybės naudai 14,66 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Vykdant išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-112-494/2008 (vykdomoji byla Nr. 0240/10/03419), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-112-494/2008 (vykdomoji byla Nr. 0240/10/03420), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-275-341/2011 (vykdomoji byla Nr. 0240/12/04600), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-275-341/2011 (vykdomoji byla Nr. 0240/12/04601), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2251-341/2011 (vykdomoji byla Nr. 0240/12/04602) iš atsakovo A. B. ieškovų M. ir P. N. naudai leisti nukreipti 23 999,67 Lt skolos išieškojimą į atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimu.

Priteisti ieškovams M. N. ir P. N. lygiomis dalimis iš atsakovo A. B. 595,75 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt penkis Lt, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,66 Lt (keturiolika Lt, 66 ct) išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Pluirienė