Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų M. N. ir P. N. ieškinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Antra, naudojimosi tvarka yra racionali, labiausiai atitinkanti proporcingumo ir šalių interesu pusiausvyros principą, yra patogi bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291Į2007). Patogumas naudojantis bendrąja daline nuosavybe labiausiai pasireiškia tada, kai bendraturčiai naudoja atskiras namo dalis, kurios yra izoliuotos taip, kad susidarytu bendra erdvė bendraturčiui gyventi, ir tuo pačiu būtu kuo mažiau bendru patalpų, dėl kuriu naudojimosi tarp saliu gali kilti konfliktai. Naudojimo tvarkoje nustačius, kad šalys naudosis atskirais namo aukštais, labiausia atskiriamos bendraturčių naudojamos dalys, kas leidžia jiems laisvai ir nevaržomai įgyvendinti savo teises į daiktą naudojamoje dalyje - naudoti, remontuoti savo namo dalį, taip kuo mažiau pakenkiant kitam bendraturčiui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Saliu nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtu patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautu geresniam nuosavybės valdymui. Pažymėtina, kad iki šiol Gyvenamojo namo pirmasis ir antrasis aukštai jau buvo naudojami kaip atskiros namo dalys, kadangi iki šiol pirmame aukšte gyvena ir juo naudojasi atsakovas, o antrajame aukšte ilgą laiką (nuo 1982 metu) gyveno 2006 m. mirusi ieškovės teta M. K. (šie faktai nustatyti 2010 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-269-492/2010). Todėl atsakovui būtu patogiausia naudotis ta namo dalimi, kurioje jis faktiškai visą laiką gyvena, o ieškovams - dalimi, kurioje gyveno ju teta, kurią jie padėjo tetai remontuoti ir prižiūrėti. Be to, abiejuose aukštuose yra įrengtos virtuvės ir sanitariniai mazgai, todėl abi Gyvenamojo namo aukštai gali būti patogiai naudojami kaip atskiros dalys. Akivaizdu, kad ieškovŲ siūloma Naudojimosi tvarka labiausiai atitinka patogumo, racionalumo ir protingo nuosavybės valdymo tikslus bei šalių interesu pusiausvyros principą.

Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikia atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nustatant bendraturčiu naudojimosi tvarką bendru daiktu, atsižvelgiama į jų dalis bendrojoje nuosavybėje, faktinius naudojimosi santykius, techninę galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčiu atskiras izoliuotas patalpas; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčiu naudojamos bendrai [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49412003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Naudojimosi tvarka visiškai atitinka aukščiau nurodytas taisykles: tvarkoje nurodytos konkrečios atskiros izoliuotos Gyvenamojo namo dalys, kuriomis naudosis ieškovai ir atsakovas, šių dalių lokalizacija Gyvenamojo namo plane, bei jų plotas, aiškiai nurodytos bendraturčių bendram naudojimui tenkančios dalys. Pažymėtina, kad techniškai labiausiai izoliuoti ieškovams ir atsakovui priskiriamas dalis galima būtent atskiriant Gyvenamojo namo aukštus, kadangi tokiu atveju bendrai naudojami lieka tik laiptinė ir rūsys. Atkreiptinas dėmesys, kad Naudojimosi tvarkoje nustatant bendraturčių naudojamas dalis, atsižvelgta j tai, kad atsakovas faktiškai iki šiol naudojasi pirmuoju aukštu. Bendrai naudotis paliekamos patalpos, kurių neįmanoma faktiškai padalinti pagal šalių lygių dalių principą - tai rūsys ir laiptinė.

Ketvirta, naudojimosi tvarka maksimaliai techniškai įmanomomis priemonėmis pašalina šalių konfliktų ateityje dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu grėsmę.

Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitu bendraturčiu teisiu ir teisėtu interesu, ar teikia prielaidu konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Nagrinėjamu atveju pagal dabartinį namo projektą nėra galimybės visiškai apriboti ir izoliuoti bendraturčiu valdomu nuosavybės teisės daliu. Lieka bendra laiptinė ir rūsys. Kadangi šių daliu bendras naudojimas yra minimalus, tarp šalių neturėtu kilti konfliktu dėl jų naudojimo, ieškovų siūloma Naudojimosi tvarka yra pagrįsta siekiu kuo labiau izoliuoti bendraturčių naudojamas Gyvenamojo namo dalis, ir palikti kiek įmanoma mažiau bendro naudojimo patalpų, tokiu būdu siekiant maksimaliai išvengti šalių konfliktų ateityje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovų siūloma Naudojimosi tvarka labiausiai atitinka ša lig nuosavybės teisės dalis, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, yra racionali, pagrįsta esamomis techninėmis galimybėmis ir patogi, bei leidžia ateityje sumažinti konfliktų tarpo šalių dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe grėsmę. Tokia tvarka neabejotinai labiausiai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Atsakovui A. B. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl negavus iš atsakovo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, tenkintinas ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovai savo ieškiniams reikalavimas pagrįsti pateikė įrodymus: mokėjimo nurodymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 8), 2010 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-269-492/2010 nuorašą (b.l. 10-19), Išrašo iš Nekilnojamojo turto registro nuorašą (b.l. 20-23), UAB „AS & Partners" Turto vertinimo ataskaitos nuorašą (b.l. 24-28), Nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. sav., kadastro ir registrų dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)nuorašą (b.l. 29-54).

Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).

Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal LR CPK 285 str. 2 d., pripažintina, kad ieškovų reikalavimas pagrįstas ir ieškovams nesant kito būdo nustatyti gyvenamojo namo naudojimo tvarką, kadangi atsakovas šiuo klausimu nesidomi, neišreiškia savo pozicijos, bei atsižvelgiant į tai, kad pateiktas gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos planas nepažeidžia nei vienos šalių interesų (didesnė dalis gyvenamojo ploto atskiram naudojimui tenka būtent atsakovui, jam priskirtina ta dalis, kuria jis faktiškai naudojasi), todėl ieškinys tenkintinas, nustatytina ieškovų ir atsakovo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, pagal kurią 26,13 kv.m ploto virtuve - kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-9; 17,58 kv.m ploto kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-10; 17,20 kv.m ploto kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-11; 25,42 kv.m ploto kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-12, priskirti naudotis ieškovams M. ir P. N.; o 18,24 kv.m ploto kambariu, 1 aukšto plane pažymėtu indeksu 1-1; 16,63 kv.m ploto kambariu, 1 aukšto plane pažymėtu indeksu 1-2; 25,29 kv.m ploto kambariu, i aukšto plane pažymėtu indeksu 1-3; 4,24 kv.m ploto veranda, I aukšto plane pažymėta indeksu 1-4; 11,92 kv.m ploto virtuve, 1 aukšto plane pažymėta indeksu 1-5; 6,61 kv.m ploto koridoriumi, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-6; 2,95 kv.m ploto vonios kambariu, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-7, 2,79 kv.m ploto koridoriumi, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-8; priskirti naudotis atsakovui A. B.. Kitomis gyvenamojo namo patalpomis: planuose pažymėta laiptine (neišskirta atskiru indeksu); 18,17 kv.m rūsio patalpomis, rūsio plane pažymėtomis indeksu G-l; 6,05 kv.m rūsio patalpomis, rūsio plane pažymėtomis indeksu R-l, ieškovams ir atsakovui priskirti naudotis bendrai (CK 4.75 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 137 Lt žyminio mokesčio ieškovui (CPK 93 str. 1d.) ir 6,35 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. (duomenys neskelbtini):

26,13 kv.m ploto virtuve - kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-9; 17,58 kv.m ploto kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-10; 17,20 kv.m ploto kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-11; 25,42 kv.m ploto kambariu, II aukšto plane pažymėtu indeksu 1-12, priskirti naudotis ieškovams M. ir P. N.; o 18,24 kv.m ploto kambariu, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-1; 16,63 kv.m ploto kambariu, 1 aukšto plane pažymėtu indeksu 1-2; 25,29 kv.m ploto kambariu, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-3; 4,24 kv.m ploto veranda, I aukšto plane pažymėta indeksu 1-4; 11,92 kv.m ploto virtuve, I aukšto plane pažymėta indeksu 1-5; 6,61 kv.m ploto koridoriumi, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-6; 2,95 kv.m ploto vonios kambariu, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-7, 2,79 kv.m ploto koridoriumi, I aukšto plane pažymėtu indeksu 1-8; priskirti naudotis atsakovui A. B.. Kitomis gyvenamojo namo patalpomis: planuose pažymėta laiptine (neišskirta atskiru indeksu); 18,17 kv.m rūsio patalpomis, rūsio plane pažymėtomis indeksu G-l; 6,05 kv.m rūsio patalpomis, rūsio plane pažymėtomis indeksu R-l, ieškovams ir atsakovui priskirti naudotis bendrai.

Priteisti iš atsakovo A. B. 137 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovams.

Priteisti iš atsakovo A. B. 6,35 Lt (šešis litus 35 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.