Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-08-27 · Civilinė byla Nr. e2-1141-157/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-08-27Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-09-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-27
Bylos Nr.
e2-1141-157/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00459-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Natural North Caviar“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1141-157/2015Teisminio proceso Nr.2-55-3-00459-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos110.1; 110.2, 110.5 (S) .
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-4135-262/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Natural North Caviar“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Šiaurės kompanija“, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Skolvalda“.

Ieškovas BUAB „Šiaurės kompanija“ 2015-03-02 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Natural North Caviar“ dėl 198 421,01 EUR skolos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi patenkino ieškovo BUAB „Šiaurės kompanija“ prašymą – pritaikė atsakovui UAB „Natural North Caviar“ laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jam priklausantį 198 421,01 EUR vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ieškinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – pinigines lėšas. Leido mokėti atlyginimus darbuotojams ir privalomus mokesčius valstybei. Padarė įrašus viešame registre dėl atsakovo nuosavybės teisių perleidimo draudimo.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Natural North Caviar“ 2015-03-16 pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – areštuojant tik jam priklausantį 198 421,01 EUR vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad įmonė turi pakankamai daug kilnojamojo turto tam, jog šioje byloje ir kitose bylose būtų užtikrinti ženklūs turtiniai reikalavimai. Tuo tarpu nebevykdydamas veiklos bei nebegaudamas pajamų jis negalės tinkamai ginti šioje byloje savo teisių ir teisėtų interesų. Teigė, kad jo piniginių lėšų areštas yra neproporcinga priemonė, nes dėl jos taikymo bendrovės veikla visiškai nutrūktų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Natural North Caviar“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis buvo pakeista ieškovo BUAB „Šiaurės kompanija“ ieškinio sumai užtikrinti areštuojant tik atsakovui priklausantį 198 421,01 EUR vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises.

Teismas, nustatė, kad atsakovas UAB „Natural North Caviar” verčiasi maisto produktų gamybos bei prekybos jais verslu, todėl sprendė, jog areštavus jo apyvartines pinigines lėšas yra trikdoma įprasta įmonės veikla, dėl ko įmonė gali būti privesta prie bankroto. Taigi galimo ieškinio netenkinimo atveju, atsakovas patirtų neadekvačios žalos, būtų pažeisti ne tik pačios įmonės, bet ir jos darbuotojų interesai.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju net ir galimai nepilnai užtikrinus ieškinio reikalavimą, laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo UAB „Natural North Caviar” piniginių lėšų areštas, yra neproporcinga siekiamiems tikslams, todėl vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktikos išaiškinimais sprendė, jog jo prašymas yra tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas BUAB „Šiaurės kompanija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį. Prašo išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo UAB „Natural North Caviar” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas bei pažeidė teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 1-263/2008; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-250/2008; 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-304/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1028/2008). Teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus bei išdėstytus argumentus, nes faktiškai jo finansinė padėtis nėra geros būklės, ir tokia buvo dar prieš pareiškiant šį ieškinį, todėl jis klaidiną teismą, siekdamas, kad būtų nuimtas areštas piniginėms lėšoms, kurios tikėtina, bus iššvaistytos ar pervestos susijusioms įmonėms.Vertintini faktai, kad atsakovas netgi jo raginamas nuolatos vėluodavo vykdyti nuomos sutartis – atsiskaityti sumokant gerokai mažesnes skolas; kad teisme nagrinėjamas ginčas su atsakovais UAB „Natural North Caviar”, V. B., S. B., trečiasis asmuo S. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo tuo pagrindu, jog atsakovai, neteisėtai ir būdami nesąžiningi, perleido ieškovo turtą jiems priklausančioms bei su jais susijusioms įmonėms (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4021-656/2015); kad teismuose yra nagrinėjamos kitos bylos pagal ieškovo ieškinius atsakovui, kurių bendra suma viršija 700 000 EUR, kuriose taip pat yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas atsakovų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3787-567/2015 (ieškinio suma 237 460,79 EUR); Nr. e2-3962-450/2015 (ieškinio suma 173 105,49 EUR); Nr. e2-4021-656/2015 (ieškinio suma 152 416,49 EUR); Nr. e2-4342-431/2015 (ieškinio suma 155 151,66 EUR); kad tikrinamos aplinkybės dėl ieškovo turto bei atsargų perleidimo su juo susijusiai įmonei.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Natural North Caviar” atsiliepime į ieškovo BUAB „Šiaurės kompanija“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia teigdamas, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas tinkamai įvertino aktualias bylos faktines aplinkybes, teisingai išaiškino bei taikė įstatymą, teisės principus ir teisingai sprendė, kad atsakovas pagrindė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodo, kad:

Teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonė vykdo maisto produktų gamybos bei prekybos jais verslą, savo produkciją tiekia Lietuvoje veikiantiems didiesiems prekybos tinklams, todėl privalo turėti daug apyvartinių, o lėšų areštas yra neproporcinga priemonė, ieškovui suteikianti perdėtą pranašumą. Apelianto teiginiai, susiję su įmonės nesąžiningu elgesiu, finansinių dokumentų klastojimu, bandymais iššvaistyti turtą, bloga finansine padėtimi iki ieškinio pateikimo šioje byloje, skolomis pagal 2013-07-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01157, 2013-07-05 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01156, su 2015-02-09 rašto 56-77 punktuose nurodyto turto įsigijimu mažesne kaina etc. yra nepagrįsti.Atmestini, kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su kitomis teismų nagrinėjamomis civilinėmis bylomis, nes jose pareikšti reikalavimai nėra šios bylos dalykas, jų sąsajumo su šia byla neįrodinėja ir pats ieškovas.Preliminariai įvertinus apelianto ieškinio motyvus bei pateikiamus įrodymus, nėra galimybės tvirtinti, jog atsakovų atžvilgiu galėtų būti priimtas nepalankus teismo sprendimas, nes už negyvenamųjų patalpų, transporto priemonių nuomą, komunalines paslaugas ir kt. yra atsiskaityta, sumokant jo kreditoriams, parduodant prekes (paslaugas) jo naudai, užskaitant senas jo skolas ir pan. Tai patvirtina teismui pateiktas 2014-06-30 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto duomenys, kurie rodo, kad būtent ieškovas BUAB „Šiaurės kompanija“ skolingas UAB „Natural North Caviar“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos, nes to reikalauja viešasis interesas, o jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, – todėl šią bylą nagrinėja pagal ieškovo BUAB „Šiaurės kompanija“ pateiktą atskirąjį skundą.

Pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog atsakovas vykdo maisto produktų gamybos bei prekybos jais verslą, todėl areštavus jo apyvartines pinigines lėšas įmonė gali būti privesta prie bankroto. Taigi teismas sprendė, kad atsakovo lėšų areštas traktuotinas kaip neproporcinga priemonė, kai galimo ieškinio netenkinimo atveju šis patirtų neadekvačios žalos, būtų pažeisti ne tik įmonės, bet ir jos darbuotojų interesai.

Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė CPK 148 straipsnio 1 dalies, o taip pat įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių nuostatas. Tvirtina, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus bei išdėstytus argumentus, nes faktiškai jo finansinė padėtis nėra geros būklės ir tokia buvo dar prieš pareiškiant šį ieškinį; kad teismo nutartis pažeidžia ieškovo teises.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, pabrėžia tai, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip žinoma, yra fakto instancija, kuri tikrina skundžiamų teismų procesinių sprendimų tiek faktinę, tiek teisinę pusę, o taip pat tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi prieš pradėdamas nagrinėti atskirojo skundo argumentus ir vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas, teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas bei taikydamas proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, savo procesiniuose sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog šios kategorijos bylose yra būtina preliminariai (lot. „prima facie“) nustatyti, ar ieškovo pareikštas reikalavimas nėra aiškiai nepagrįstas, ar yra grėsmė, kad priimtas galimai jam palankus teismo sprendimas nepritaikius prašomų priemonių gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas gali būti apsunkintas, – ir tik konstatavus pirmiau nurodytas aplinkybes, imtis taikyti šias priemones, įgyvendinant ieškovo bei atsakovo interesų bei poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, tų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144, 145 str.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, šioje byloje teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi yra patenkinęs ieškovo BUAB „Šiaurės kompanija“ prašymą ir atsakovui UAB „Natural North Caviar“ jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – areštavęs jam priklausantį 198 421,01 EUR vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – pinigines lėšas, tuo pat metu leidęs pastarajam mokėti atlyginimus darbuotojams ir privalomus mokesčius valstybei. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šios teismo nutarties atsakovas UAB „Natural North Caviar“ buvo pateikęs atskirąjį skundą, tačiau teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi buvo atsisakyta jį priimti kaip paduotą praleidus CPK nustatytą terminą ir nesant prašymo minėtą terminą atnaujinti (CPK 335 str. 1 d.). Ši teismo nutartis yra galiojanti, o nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, atsakovas kelia klausimą tik dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo (CPK 148 str. 1 d.). Taigi, nepaisant to, kad atsiliepdamas į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas nurodo argumentus dėl jam pareikštų ieškininių reikalavimų „prima facie“ nepagrįstumo ir pateikia, jo įsitikinimu, tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, laikytina, kad byloje jau yra nustatyti pirmiau paminėti teisinę reikšmę turintys faktai, būtini laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto pritaikymui (CPK 144 str.). Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje atsakovas, remdamasis ieškinio nepagrįstumu bei akcentuodamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą, iš viso neneigia fakto, jog šios bylos nagrinėjimo metu jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, tvirtindamas, jog taip atsitiko dėl ieškovo reikalavimu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi iš esmės jis net neginčija pirmiau minėtos rizikos egzistavimo galimybės.

Spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovo lėšų areštas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principo reikalavimų, tai yra tuo pažeidžiama ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyra, – teismas pažymi, kad pagal viešuosius duomenis (CPK 179 str. 3 d.) atsakovas savo finansinės atskaitomybės dokumentus registrų centrui yra pateikęs tik už 2013 metus, jo skola socialinio draudimo biudžetui bylos nagrinėjimo metu sudaro 35 378 EUR; kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos, kuriose atsakovui yra pareikšti turtiniai ieškininiai reikalavimai (bendra suma viršija 700 000 EUR) ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinė byla Nr. e2-3787-567/2015, Nr. e2-3962-450/2015, Nr. e2-4021-656/2015, Nr. e2-4342-431/2015). Nors atsakovas atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą tvirtina, kad kitose bylose pareikšti reikalavimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl minėtos aplinkybės čia neturi teisinės reikšmės, teismas laiko, jog, priešingai nei tvirtinama, vertinant teismo argumentus dėl šių priemonių masto sumažinimo yra reikšmingi ir vertintini teismų procesiniuose sprendimuose, kurie buvo priimti kitose bylose ir vėliau nei skundžiama nutartis, nustatyti faktai bei padarytos išvados dėl atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų pakeitimo (CPK 185 str.).

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi, be kita ko, patenkinęs ieškovo BUAB „Šiaurės kompanija“ atskirąjį skundą, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4021-656/2015 pagal ieškovo BUAB „Šiaurės kompanija“ ieškinį atsakovams V. B., UAB „Natural North Caviar“, A. B., trečiasis asmuo – S. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinis teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti atsakovo UAB „Natural North Caviar“ prašymą ir pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nenukreipiant arešto į šios bendrovės pinigines lėšas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Šis teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, inter alia atsakovo pateiktą antstolės 2015 m vasario 24 d. raštą apie areštuotas bendrovės lėšas, gautas iš įmonės klientų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis 2015 m. vasario 6 d. pažymoje apie turto arešto procedūrai teikiamą turtą atsakovo nurodytų objektų jau yra areštuoti kitose bylose, kad pats atsakovas savo turimą kilnojamąjį turtą įvertino tik 134 946 Eur suma, kad nemažą šios sumos dalį sudaro ginčo sandorių objektų (etiketavimo įrenginys, 20 vnt. stelažų) vertė, priėjo išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja didelė rizika, kad ieškovo galbūt patenkinto reikalavimo įvykdymas bus apsunkintas, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įmonės veiklos palaikymo / išsaugojimo tikslą nepagrįstai suabsoliutino bankrutuojančio ieškovo ir visų pirma jo kreditorių interesų atžvilgiu (civilinė byla Nr. e2-982-516/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 144 ir 148 straipsnių nuostatomis, įvertinęs šioje nutartyje pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi taikytas atsakovo UAB „Natural North Caviar“ piniginių lėšų areštas tik tuo atveju, jei nepakaks kito areštuoto turto vertės ieškovo pareikštam reikalavimui užtikrinti, – laikytinas teisinga ir proporcinga priemone, visiškai atitiko šių priemonių taikymo tikslus, esmę, o jo prašyme nurodyti faktiniai bei teisiniai argumentai nesuteikė pagrindo keisti šią teismo nutartį (CPK 178 str.). Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o atsakovo UAB „Natural North Caviar” prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestinas (CPK 263 str. 1 d., 185 str.).

Kiti ieškovo BUAB „Šiaurės kompanija“ atskirajame skunde bei atsakovo UAB „Natural North Caviar“ atsiliepime į šį skundą išdėstyti motyvai nenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma, nes, kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė