Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-15 · Civilinė byla Nr. e2-982-516/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-07-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-07-15Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2016-09-27Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-15
Bylos Nr.
e2-982-516/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00359-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“, V. B., A. B.
Trečiasis asmuo
S. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. e2-982-516/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00359-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“, V. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje Nr. e2-4021-656/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“, ieškinį atsakovams V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Natural North Caviar“, A. B. (trečiasis asmuo – S. B.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Šiaurės kompanija“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Natural North Caviar“ 2013 m. liepos 2 d. sudarytą 20 vnt. stelažų ikrų defrostacijai pirkimo–pardavimo sandorį ir 2013 m. liepos 5 d. sudarytą Etiketavimo įrenginio pirkimo–pardavimo sandorį; 2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovui minėtais sandoriais perleistą turtą, o nesant galimybės taikyti restitucijos – priteisti solidariai iš atsakovų V. B., UAB „Natural North Caviar“ ir A. B. 105 272, 24 Eur dydžio žalą, lygią turto įsigijimo vertei; 3) priteisti solidariai iš visų atsakovų 36 854,63 Eur žalos atlyginimą už naudojimąsi perleista įranga 20 mėnesių pagal turto įvedimo į eksploataciją aktų nurodytus amortizacijos atskaitymus, 10 289,62 Eur metines palūkanas, skaičiuojamas iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad už pirmiau paminėtais sandoriais perleistą turtą nebuvo atsiskaityta.

Reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė UAB „Natural North Caviar“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui parduoti, perleisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teises į turtą – Etiketavimo įrenginį ir 20 nerūdijančio plieno stelažų ikrų defrostacijai. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų atsakovų (V. B., A. B., UAB „Natural North Caviar“) atžvilgiu – 152 416,49 Eur sumai areštuoti atsakovų nekilnojamąjį turtą, padaryti įrašus viešame registre dėl atsakovų nuosavybės teisių perleidimo draudimo, areštuoti atsakovų kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovui UAB „Natural North Caviar“ parduoti, perleisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teises į turtą – Etiketavimo įrenginį ir 20 nerūdijančio plieno stelažų ikrų defrostacijai, taip pat solidariai areštavo (nurodydamas, kad bendras arešto mastas negali viršyti 152 416,49 Eur sumos) atsakovų V. B., UAB „Natural North Caviar“ bei A. B. nekilnojamąjį turtą, nurodydamas padaryti įrašus viešame registre dėl atsakovų nuosavybės teisių perleidimo draudimo, areštavo atsakovų kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, o UAB „Natural North Caviar“ – išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su bendrovės darbuotojais ir ieškovu.

Teismas pažymėjo, kad ieškinio 152 416,49 Eur suma, nors ir solidarių atsakovų atžvilgiu, laikytina didele, todėl ji aptariamu atveju suponuoja teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovai gali imtis veiksmų turtui paslėpti ar perleisti, dėl ko yra dar vienas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones, kurių bendras mastas gali viršytų ieškinio sumą, todėl, vadovaudamasis proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principais, teismas prašymą tenkino iš dalies, taikydamas abi ieškovo prašomas laikinąsios apsaugos priemones, tačiau bendrai 152 416,49 Eur sumai.

Atsakovas UAB „Natural North Caviar“ padavė teismui prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Prašyme atsakovas nurodė, kad areštavus pinigines lėšas, įmonė negali įsigyti gamybos žaliavų. Negaudama apyvartinių lėšų, ji bus priversta visiškai nutraukti bendrovės veiklą bei atleisti bendrovės darbuotojus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties dalį dėl arešto taikymo atsakovų turtui, solidariai 152 416,49 Eur sumos ribose areštuodamas atsakovų V. B., UAB „Natural North Caviar“, A. B. nekilnojamąjį turtą, nurodydamas padaryti įrašus viešame registre dėl atsakovų nuosavybės teisių perleidimo draudimo, bei areštuodamas atsakovų kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o neužtekus nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisių arešto, likusiai sumai nustatydamas areštuoti V. B. ir A. B. pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, suteikiant teisę šiems fiziniams asmenims naudoti dalį areštuotų lėšų minimaliems poreikiams užtikrinti: V. B. kas mėnesį disponuoti 1 000 Eur suma, A. B. – kas mėnesį 1 000 Eur suma. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Teismas akcentavo, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad leistų ūkio subjektui, kurio turtui taikyti areštai, patirti kuo mažesnius suvaržymus ūkinėje komercinėje veikloje. Teismas nustatė, kad UAB „Natural North Caviar” vykdo maisto produktų gamybos bei prekybos jais verslą, todėl areštavus atsakovo apyvartines pinigines lėšas yra trikdoma įprasta įmonės veikla, dėl ko įmonė gali būti privesta prie bankroto. Galimo ieškinio netenkinimo atveju atsakovas patirtų neadekvačią žalą, būtų pažeisti ne tik įmonės, bet ir jos darbuotojų interesai. Teismo vertinimu, šiuo atveju net ir galbūt nepilnai užtikrinus ieškinio reikalavimą, laikinoji apsaugos priemonė UAB „Natural North Caviar” atžvilgiu yra neproporcinga siekiamiems tikslams, dėl ko yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, nenukreipiant arešto į UAB „Natural North Caviar” pinigines lėšas bei suteikiant teisę atsakovams V. B. ir A. B. naudoti dalį areštuotų lėšų minimaliems poreikiams užtikrinti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovai V. B., UAB „Natural North Caviar“ ir A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Preliminariai įvertinus ieškovo ieškinio motyvus bei pateikiamus įrodymus nebuvo galima tvirtinti, kad galėtų būti priimtas atsakovams nepalankus sprendimas. Priešingai nei teigiama ieškinyje, būtent BUAB „Šiaurės kompanija“ yra skolinga UAB „Natural North Caviar“, o ne atsakovas skolingas ieškovui. UAB „Natural North Caviar“ yra apmokėjęs ir ieškovo nurodytas PVM sąskaitas faktūras (pagal kurias buvo vykdomos ginčo sutartys), darydamas mokėjimus ieškovo kreditoriams, parduodamas prekes (paslaugas) ieškovui, užskaitydamas senas ieškovo skolas atsakovui. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pareiškė ieškovui reikalavimą dėl paramos lėšų grąžinimo ne dėl ginčo turto pardavimo sandorių, bet dėl to, kad ieškovas dėl teismo taikomų suvaržymų negavo banko finansavimo, nebegalėjo vykdyti trečiojo paramos etapo bei pasiekti paramos tikslų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo sandoriai pažeidžia ieškovo interesus, bet priešingai, jo pateikti duomenis pagrindžia, jog atsakovas sumokėjo ieškovui už turtą net didesnę kainą, nei jis buvo vertas. Apeliantų įsitikinimu, ieškovas turėtų teisę reikšti reikalavimą atlyginti žalą už naudojimąsi turtu tik tuomet, jei įrodytų, kad turto perleidimo sandoriais buvo padaryti neteisėti veiksmai, ieškovui buvo padaryta žala ir pagrindęs, jog šiuo laikotarpiu ieškovas būtų galėjęs gauti iš ginčo turto pajamų.Gamyba užsiimančios įmonės (kaip atsakovas) privalo turėti daug apyvartinių lėšų, kadangi reikia atsiskaityti su žaliavas teikiančiomis bendrovėmis. Jei bendrovė neturi lėšų įsigyti žaliavoms, jos veikla tampa nebeįmanoma. Jau dėl kito ieškovo inicijuoto arešto kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-3787-567/2015) atsakovo vadovas buvo priverstas priimti įsakymą dėl kai kurių darbuotojų prastovos, atsiradusios dėl negalėjimo įsigyti gamybos žaliavų. Savo ruožtu dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo vadovas buvo priverstas šią prastovą pratęsti. Negaudamas apyvartinių lėšų, atsakovas bus priverstas nutraukti veiklą ir atleisti bendrovės darbuotojus. Atsakovas turi kilnojamojo turto tam, kad šioje ir minėtoje civilinėje byloje būtų užtikrinti ženklūs turtiniai reikalavimai, todėl atsakovų turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo bei piniginių lėšų) areštas yra neproporcinga priemonė. Nutartimi suteiktas perdėtas pranašumas ieškovui. Be to, areštuojama turto daugiau nei reikia ieškinio reikalavimams užtikrinti. Kadangi ieškovas nereikalauja šioje byloje taikyti restitucijos natūra, papildomas Etiketavimo įrenginio ir 20 stelažų areštas yra visiškai nepagrįstas.

Ieškovas BUAB „Šiaurės kompanija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikia vienašalę, jų pačių sudarytą pažymą apie ieškovo ir atsakovo UAB „Natural North Caviar“ vykdytas ūkines operacijas nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kurioje nurodo, kad ieškovas skolingas atsakovui. Tačiau atsakovo UAB „Natural North Caviar“ pateikto kreditorinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje ir šiame atskirajame skunde nurodytos ieškovo skolos atsakovui sumos skiriasi daugiau nei 17 000 Eur, nors negali kardinaliai skirtis sumos, pateikiamos iš buhalterinių duomenų. Šios aplinkybės įrodo, kad galbūt buvo atliekamos finansinės „machinacijos“ (klastojami dokumentai). Negalima teigti, kad ginčijamos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos. Atsakovų pateikiami dokumentai nėra patikimi ir neatitinka realios situacijos bei jais negalima remtis. Kad ši pažyma suklastota rodo ir daugybė kitų pačioje pažymoje matomų požymių.Ieškovas nekvestionuoja to fakto, kad NMA priėmė sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo, nesiedama šios aplinkybės su pagal paramos sutartį nustatytu 5 metų draudimo parduoti turtą be NMA sutikimo galiojimu. Tačiau iš NMA rašto matyti, kad kol nebus susigrąžintos paramos lėšos su palūkanomis, visi sutarties punktai lieka galioti. NMA taikytos sankcijos pagrindas šiuo atveju nėra svarbus. Svarbu tai, kad ginčo sandoriai sudaryti draudžiamuoju laikotarpiu, atsakovams veikiant nesąžiningai ir siekiant perkelti ieškovo turtą į kitą susijusią įmonę, už jį neatsiskaitant, todėl tokie sandoriai negalioja. Iš įvykių chronologinės sekos matyti, kad ieškovas, esant prašymui NMA-ai nutraukti paramos sutartį ir nesant NMA priimto sprendimo ieškovo atžvilgiu, įvykdė ginčo pirkimo–pardavimo sandorius. Nebuvo atliktas nepriklausomas turto vertinimas ir nustatyta reali ginčo turto vertė. Atskirajame skunde atsakovų nurodytas turto pardavimo „pelningumas“ yra tik subjektyvi atsakovų nuomonė, tuo labiau, kad praktikoje įmonės nustato tikslesnę turto vertę, atlikdamos kiekvienais metais turto vertinimą, o nusidėvėjimo normatyvai keičiami, tikslinami.Atsakovai nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jų subjektyvią nuomonę, kad ieškovas stengiasi paralyžiuoti atsakovo UAB „Natural North Caviar“ veiklą. Visą situaciją sukūrė patys atsakovai, o ne ieškovas. Jei atsakovai būtų laikęsi sutarčių sąlygų, elgęsi sąžiningai ir protingai, galbūt net nebūtų ne tik šio ginčo, bet ir viso bankroto proceso.Atsakovas UAB „Natural North Caviar“, teigdamas, kad jam reikalingos lėšos komercinei veiklai vykdyti, nepateikė jokių įrodymų, jog neturi žaliavų atsargų arba kad turi įsipareigojimų klientams. Atsakovas pateikė tik vienašalius prastovos aktus, bet nėra įrodymų apie Valstybės darbo inspekcijos ir kitų įstaigų informavimą apie prastovas, todėl tikėtina, kad atsakovas klaidina teismą, siekdamas panaikinti areštą lėšoms, kurios bus iššvaistytos ar pervestos kitoms susijusiems įmonėms. Be to, atsakovo turtinė padėtis, dar prieš pareiškiant šį ieškinį, buvo prasta. Atsakovas vėlavo ieškovui mokėti nuomos kainą, nors ji buvo kur kas mažesnė nei ieškinio suma, t. y. šiek tiek viršijo 3 000 Eur. Atsakovas nuolat skolingas ir Valstybės socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV).Didžioji dalis atsakovo siūlomų areštuoti įrengimų yra įsigyta iš ieškovo. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių įrenginių apmokėjimą. Kita dalis kilnojamojo turto įsigyta iš kitos bankrutavusios įmonės – likviduojamos UAB „Auksinis eršketas“, kas suponuoja mintį apie tikslingą turto perkėlimą prieš bankrotą iš susijusių įmonių į kitą tam pačiam asmeniui priklausančią bendrovę. Visų įmonių akcininkas yra S. B., ėjęs ir direktoriaus pareigas. Be to, nemaža tikimybė, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ankstesnė data nei realiai įvyko turto perleidimas tam, kad nebūtų galima šio perleidimo ginčyti remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria ieškovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.Vilniaus apygardos ir Šalčininkų apylinkės teisme nagrinėjamos jau 4 civilinės bylos dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų, o bendra ieškinių suma viršija 566 000 Eur. Bylose taikytas areštas ne tik turtui, bet ir piniginėms lėšoms.

Ieškovas BUAB „Šiaurės kompanija“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį, kuria buvo pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2015 m vasario 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti. Atskirajame skunde ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad ieškovas stengiasi paralyžiuoti atsakovo UAB „Natural North Caviar“ veiklą. Tokie atsakovo samprotavimai nesutampa su bankroto proceso tikslais. Atsakovas net neneigia žalos padarymo fakto, tačiau akivaizdu, kad nesiekia atlyginti žalos dėl savo neteisėtų veiksmų, o tik siekia panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei vilkinti procesus.Atsakovas UAB „Natural North Caviar“, teigdamas, kad jam reikalingos lėšos komercinei veiklai vykdyti, nepateikė jokių įrodymų, jog neturi žaliavų atsargų arba kad turi įsipareigojimų klientams. Atsakovas pateikė tik vienašalius prastovos aktus, bet nėra įrodymų apie Valstybinės darbo inspekcijos ir kitų įstaigų informavimą apie prastovas, o tai pagrindžia ieškovo nuomonę, kad atsakovas klaidina teismą, siekdamas panaikinti areštą lėšoms, kurios bus iššvaistytos ar pervestos kitoms susijusiems įmonėms, nes atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Atsakovo turtinė padėtis buvo prasta dar prieš pareiškiant šį ieškinį. Atsakovas nuolat vėlavo ieškovui mokėti nuomos kainą, nors ji buvo kur kas mažesnė nei ieškinio suma, t. y. šiek tiek viršijo 3 000 Eur. Atsakovas kiekvieną mėnesį būna skolingas ir Valstybės socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) ne mažesnę nei 8 109,36 Eur sumą, o ši suma kur kas mažesnė nei ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių sumos dydis.Didžioji dalis atsakovo siūlomų areštuoti įrengimų yra įsigyta iš ieškovo. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių įrenginių apmokėjimą. Kita dalis kilnojamojo turto įsigyta iš kitos bankrutavusios įmonės – likviduojamos UAB „Auksinis eršketas“, kas suponuoja mintį apie sistemingą turto perkėlimą prieš bankroto paskelbimą (fenikso sindromą) iš susijusių įmonių į kitą tam pačiam asmeniui priklausančią bendrovę. Visų įmonių akcininkas yra S. B., ėjęs ir direktoriaus pareigas. Be to, nemaža tikimybė, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ankstesnė data nei realiai įvyko turto perleidimas tam, kad nebūtų galima šio perleidimo ginčyti remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria ieškovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų draudimas perleisti ieškovui priklausantį turtą, atsargas, finansinį turtą, įsipareigojimus.Atsakovas antstoliams, vykdantiems laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą, pateikė pažymą apie ieškovo ir atsakovo UAB „Natural North Caviar“ vykdytas ūkines operacijas per 2013 metus, kurioje nurodyti iškraipyti faktiniai duomenis, be kita ko, pažymėta, kad ieškovas skolingas atsakovui 220 170,99 Eur. Kad ši pažyma suklastota įrodo daugybė pačioje pažymoje esančių požymių. Vilniaus apygardos ir Šalčininkų apylinkės teisme nagrinėjamos jau 4 civilinės bylos dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų, o bendra ieškinių suma viršija 566 000 Eur. Bylose taikytas areštas ne tik turtui, bet ir piniginėms lėšoms, kadangi apie papildomą areštuotiną turtą, kuris tenkintų arešto sumą bent didžiąja dalimi, vykdantys antstoliai informacijos neturi. Nekilnojamojo turto UAB „Natural North Caviar“ neturi, kilnojamojo turto, net jei jo sąrašas nebūtų ginčijamas, neužtenka net vienos civilinės bylos reikalavimams užtikrinti. Neareštavus piniginių lėšų, jokio laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo byloje neliktų, nes kitų atsakovų turto ir piniginių lėšų nepakanka ieškinio sumai bent iš dalies užtikrinti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas gali turėti reikšmingą įtaką, sprendžiant klausimą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nes atsakovas gali bandyti perleisti savo turtą, kaip tai yra padaręs iki šiol.

Atsakovai V. B., UAB „Natural North Caviar“ ir A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos nedraudžia šaliai kreiptis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesibaigus apeliaciniam procesui dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Nesutiktina, kad atsakovas UAB „Natural North Caviar“ pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, jog ieškovas stengiasi paralyžuoti atsakovo veiklą. Taip pat nesutiktina, kad atsakovas neneigia žalos padarymo fakto ir siekia vilkinti procesus. Atsakovas jau yra anksčiau nurodęs, kad iš esmės nesutinka su ieškinio reikalavimais. Ieškovas turėtų teisę reikšti reikalavimą atlyginti žalą už naudojimąsi turtu tik tuomet, jei įrodytų, kad turto perleidimo sandoriais buvo padaryti neteisėti veiksmai, ieškovui buvo padaryta žala ir pagrindęs, jog laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio ieškovas būtų galėjęs gauti iš ginčo turto pajamųNesutiktina, kad atsakovo UAB „Natural North Caviar“ finansinė padėtis iki ieškinio pareiškimo šioje byloje buvo sudėtinga. Tai, kad atsakovas vykdė didelėmis apimtimis ir sėkmingą maisto produktų gamybos verslą, patvirtina antstolės 2015 m vasario 24 d. raštas apie areštuotas bendrovės lėšas, gautas iš didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų.Ieškovo dėstomos aplinkybės apie 2015 m. vasario 9 d rašto antstolei 56–77 punktuose nurodyto turto sandorių ginčijimą bei tariamą finansinių dokumentų klastojimą vertintinos kritiškai, nes atsakovai nesutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu šioje byloje. Ieškinys grindžiamas klaidingomis prielaidomis, kad UAB „Natural North Caviar“ nėra apmokėjusi ginčo sąskaitas faktūras. Be to, jokiais įrodymais nepagrįsta, kad nurodytą turtą atsakovas įsigijo mažesne kaina. Priešingai, ieškovas dėstomais argumentais ir įrodymais tik patvirtina, kad turtas parduotas didesne kaina, nei yra reali ginčo turto vertė. Taigi ginčo sandoriai yra teisėti ir netgi pelningi ieškovui. Ieškovo pozicija dėl dokumentų suklastojimo grindžiama tik ieškovo abejonėmis, bet ne įrodymais.Ieškovo nurodyti pareiškimai ir subjektyvi nuomonė dėl kitų 4 Vilniaus apygardos ir Šalčininkų apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo šioje byloje.Atsakovo piniginių lėšų areštas suteiktų perdėtą pranašumą ieškovui, toks areštas būtų neproporcinga priemonė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šias bylas apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovų įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos, kadangi negalėtų būti priimtas atsakovams nepalankus sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl preliminaraus (lot. „prima facie“) ieškovo reikalavimo įvertinimo, buvo ne kartą išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1657/2014).

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

Kitaip tariant, ieškinio nepagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje galima konstatuoti ir tuo pagrindu atsisakyti taikyti ieškinį užtikrinančias priemones tik esant akivaizdiems, jau šioje stadijoje aiškiai nustatomiems, pagrindams netenkinti ieškinio, kaip antai, netinkamo civilinių teisių gynimo būdo pasirinkimas, teismo sprendimo tarp tų pačių šalių dėl to paties reikalavimo egzistavimas ar pan., t. y. nereikalaujantiems išsamaus ieškinio argumentų ir įrodymų vertinimo bei analizės iš esmės. Tuo tarpu apeliantų (atsakovų) nurodomi argumentai dėl ieškovo ir atsakovo UAB „Natural North Caviar“ tarpusavio įsiskolinimų dengimo, mokėjimų, ieškovo skolos atsakovui dydžio, dėl NMA taikytos sankcijos teisinio pagrindo, taip pat dėl to, kad, atsakovų įsitikinimų, ginčijami sandoriai iš tikrųjų nepažeidžia ieškovo interesų, o yra jam naudingi (t. y. dėl vienos iš actio Pauliana sąlygų), yra susiję su ieškinio pagrįstumo bei ginčo nagrinėjimu iš esmės ir negali būt vertinami šioje bylos stadijoje. Dėl tos pačios priežasties plačiau neanalizuotini ir ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą bei atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovų pateiktos pažymos klaidingumo / klastojimo, NMA priimto sprendimo susigrąžinti paramą pagrindo bei ginčo PVM sąskaitų faktūrų surašymo atgaline data.

Nagrinėjamu atveju atsakovų atskirojo skundo argumentai, bylos medžiaga, inter alia preliminariai įvertintas ieškinys bei kartu su juo pateikti įrodymai, neleidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad ieškinys akivaizdžiai negalėtų būti patenkintas, todėl, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo esant įvykdytai pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1674/2014). Pažymėtina, kad atsakovai atskirajame skunde iš esmės net neginčijo minėtos rizikos egzistavimo galimybės, bet rėmėsi ieškinio nepagrįstumu bei akcentavo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia atsakovai atskirajame skunde, ieškovas pareiškė reikalavimą taikyti 20-ies stelažų ikrų defrostacijai ir Etiketavimo įrenginio, perleisto ginčo sandoriais, restituciją, o tik nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, priteisti iš atsakovų 105 272, 24 Eur dydžio sumą, lygią šio turto įsigijimo vertei. Atsižvelgdamas į minėtą reikalavimą, jo formuluotę, bei į tai, kad iš paties atsakovo UAB „Natural North Caviar“ 2015 m. vasario 6 d. pažymos apie turto arešto procedūrai teikiamą turtą matyti, jog ginčo sandorių pagrindu perleistas turtas yra išlikęs bei nėra kitų objektyvių kliūčių jo restitucijai taikyti, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad šiam ieškovo reikalavimui užtikrinti yra pakankamas ir proporcingas tik minėto turto (20-ies stelažų ikrų defrostacijai ir Etiketavimo įrenginio) areštas. Savo ruožtu papildomas kito turto areštas dar 152 416,49 Eur sumai, iš kurios net 105 272,24 Eur sudaro paties ieškovo nurodyta pirminė 20-ies stelažų ikrų defrostacijai ir Etiketavimo įrenginio įsigijimo vertė, yra perteklinis ir pažeidžiantis teisingą šalių interesų apsaugos pusiausvyrą.

Kito atsakovams priklausančio turto areštas gali būti taikomas tik likusių ieškovo reikalavimų (reikalavimo solidariai priteisti iš atsakovų 36 854,63 Eur žalos atlyginimą bei reikalavimo priteisti 10 289,62 Eur palūkanas) sumos ribose – t. y. bendrai 47 144,25 Eur sumai.

Nors pirmosios instancijos teismas (atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įsakymus dėl darbuotojų prastovos ir paaiškinimus, kad atsakovui trūksta apyvartinių lėšų) 2015 m. kovo 12 d. nutartimi panaikino areštą, taikytą atsakovo UAB „Natural North Caviar“ piniginėms lėšoms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, inter alia tai, jog atsakovas be vienašališkai pasirašytų prastovos aktų nepateikė jokių kitų apyvartinių lėšų trūkumo realumą patvirtinančių įrodymų (susitarimų su žaliavų tiekėjais, įsipareigojimų tiekėjams ir / ar atsakovo produktų pirkėjams; kt.), taip pat įvertinęs Turto arešto aktų registre esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių nustatyta, jog atsakovui UAB „Natural North Caviar“ kartu su kitais šios bylos atsakovais, pritaikytų areštų bendra suma šiuo metu jau sudaro 392 612,45 Eur (neįskaičiuojant šioje byloje prašomos užtikrinti ieškinio sumos), kitų, tik UAB „Natural North Caviar“ atskirai taikomų areštų suma sudaro net 223 068,71 Eur, iš kurių 20 063,03 Eur priverstine tvarka išieško VSDFV Vilniaus skyrius, o atsakovas nepateikė jokių jo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, išskyrus antstolės 2015 m vasario 24 d. raštą apie areštuotas bendrovės lėšas, gautas iš įmonės klientų (kuris pagrindžia veiklos vykdymą, tačiau savaime neleidžia teismui įvertinti atsakovo skolų ir turimo turto santykio), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis atsakovo 2015 m. vasario 6 d. pažymoje apie turto arešto procedūrai teikiamą turtą nurodytų objektų jau yra areštuoti kitose bylose ir pats atsakovas savo turimą kilnojamąjį turtą įvertino tik 134 946 Eur suma (be to, nemažą dalį šios sumos sudaro ginčo sandorių objektai – Etiketavimo įrenginys bei 20 stelažų), priėjo išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja didelė rizika, kad ieškovo galbūt patenkinto reikalavimo įvykdymas bus apsunkintas, o pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartyje įmonės veiklos palaikymo / išsaugojimo tikslą nepagrįstai suabsoliutino bankrutuojančio ieškovo ir, visų pirma, jo kreditorių interesų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų piniginių lėšų areštas tuo atveju, jei nepakaks kito areštuoto turto vertės reikalavimams užtikrinti, laikytinas teisinga ir proporcinga siekiamam tikslui priemone, nepažeidžiančia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reguliuojančių nuostatų, tuo labiau, kad areštas atsakovų turtui taikomas solidariai, šia nutartimi yra sumažinamas taikomo arešto mastas, o atsakovo UAB „Natural North Caviar“ piniginės lėšos yra areštuotas dar didesnei sumai kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-4342-431/2015).

Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. kovo 12 d. nutartys turi būti pakeistos, sumažinant atsakovų turtui taikomo arešto mastą iki 47 144,25 Eur, ir nustatant areštuoti atsakovų (taip pat ir UAB „Natural North Caviar“) pinigines lėšas tik tuo atveju, jei kito areštuoto turto vertės neužteks ieškovo reikalavimams užtikrinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ (j. a. k. 111800973), atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Ieškovo reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

Areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Natural North Caviar“ (j. a. k. 302662557) priklausantį Etiketavimo įrenginį ir 20 (dvidešimt) nerūdijančio plieno stelažų ikrų defrostacijai;

solidariai 47 144,25 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių šimto keturiasdešimt keturių eurų 25 ct) sumos ribose areštuoti atsakovų V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“ (j. a. k. 302662557) bei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, padarant įrašus viešame registre dėl atsakovų nuosavybės teisių perleidimo draudimo, kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

Neužtekus nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisių arešto, likusiai sumai areštuoti V. B., A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, suteikiant teisę V. B. ir A. B. kas mėnesį kiekvienam disponuoti po 1000 Eur suma iš areštuotų lėšų minimaliems poreikiams užtikrinti, o atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Natural North Caviar“ iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su bendrovės darbuotojais.

Nurodyti, kad ieškovas dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui paskirti areštuoto turto saugotoją.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo Turto areštų aktų registre momento.“

Teisėja Rasa Gudžiūnienė