- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-24
- Bylos Nr.
- 2-304/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- "Fashion gates"
- Ieškovas
- A. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fashion Gates“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo A. D. prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1519-51/2008 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui UAB ,,Fashion Gates“ dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Fashion Gates“ 407 430,40 Lt skolą, 4 970,65 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 3-13). Be to, prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, taip pat grynuosius pinigus ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas trečiuosius asmenis, kurių vertė 412 401,05 Lt. Nurodė, kad 2006 m. spalio 30 d. ieškovas su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo surasti užsienio partnerius, su kuriais atsakovas sudarytų patalpų nuomos, distribucijos ar kitus prekybinius sandorius, vesti su užsienio partneriais derybas, o, esant atskiram įgaliojimui, atstovauti atsakovui sudarant su jais sutartis. Ieškovui tarpininkaujant atsakovas sudarė ilgalaikes nuomos/distribucijos sutartis su užsienio partneriais, tačiau už suteiktas paslaugas atsakovas liko skolingas ieškovui 407 430,10 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 7 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuodamas atsakovo UAB „Fashion Gates“ 413 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį perleisti tretiesiems asmenims, o, nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo turto, nurodė areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant bendros 413 000 Lt sumos, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei (b. l. 13). Teismas nurodė, kad teismų praktikoje preziumuojama aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kai turtinis ginčas kilęs dėl didelės sumos (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Fashion Gates“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį, motyvuodamas tuo, kad:
1. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Juolab kad atsakovas yra didelė, patikima ir stabiliai veikianti įmonė, kurios gaunamos savaitinės pajamos -ieškinio sumos dydžio, ką patvirtina pardavimo operacijų žurnalai.
2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesilaikė ekonomiškumo, proporcingumo bei protingumo principų, nepagrįstai apribodamas atsakovo ūkinę–komercinę veiklą.
Atsiliepimas
Ieškovas A. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad:
1. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma (didesnė nei 100 000 Lt) yra savaime pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Abejonės dėl atsakovo gebėjimo atsiskaityti su ieškovu grįstinos tuo, kad atsakovo įstatinio kapitalo dydis sudaro tik 100 000 Lt, o atsakovo teismui pateikti pardavimo operacijų žurnalai atspindi trumpą laikotarpį atsakovo gautas pajamas, bet ne jo pelną.
3. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apribos atsakovo ūkinę–komercinę veiklą ir sąlygos nuostolių atsiradimą, kadangi areštuotas tik tas atsakovo turtas, kuris naudojamas kasdieninėje atsakovo biuro veikloje (leidžiant atsakovui jį naudoti), bet nėra atsakovo vykdomos komercinės veiklos objektas (prekės).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jos taikomos tada, kai, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo A. D. reikalavimo pobūdį, didelę ieškinio sumą - 412 401,05 Lt, turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir areštuodamas minėtos vertės skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant arba jo esant nepakankamai - skolininko pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 3 p.).
Neturi pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog, teismui priėmus ieškovui A. D. palankų sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-269/2006 ir kt.) didelė ieškinio suma savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto motyvai ir pateikti įrodymai apie jo gaunamas pajamas nepaneigia apygardos teismo išvados, jog ateityje priimto teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (CPK 178 str.). Juolab kad apelianto įstatinis kapitalas sudaro tik 100 000 Lt (b. l. 88).
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo ekonomiškumo, proporcingumo bei protingumo principais, nepagrįstai apribodamas atsakovo ūkinę–komercinę veiklą. Pažymėtina, kad, vadovaudamasis nurodytais principais, apeliantas, ieškovui paprašius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (ar teismui jas pritaikius), turi teisę motyvuotai prašyti teismo pritaikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl šių priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str.), o teismui atsisakius pritaikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir teismo sprendimu atmetus pareiškėjo reikalavimus, apeliantui būtų pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dabartiniam ieškovui dėl nuostolių atlyginimo (CPK 147 str. 3 d.). Be to, apeliantas turi teisę motyvuotai prašyti teismo pakeisti ar panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str. 1, 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas skundžiamos apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, nenagrinėja ieškinio pareiškimo reikalavimų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija nutartyje nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su pareikštų ieškovo reikalavimų esme (CPK 320 str., 338 str.).
Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais ją panaikinti (CPK 338 str., 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį.