Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrobiznis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-676-378/2006 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrobiznis“, tretieji asmenys V. Č. ir D. K. , dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo nutartis prieštarauja CPK 144 straipsniui, nes joje nenurodyti konkretūs faktiniai jos priėmimo pagrindai. Teismo nutartis neatitinka CPK 147 straipsnio reikalavimų, nes ji priimta iš ieškovo nepareikalavus atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Teismo nutartis nepagrįsta, nes nėra duomenų, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą. Atsakovas pelningai dirba, vykdo didelės apimties ūkinę veiklą, iš 2005 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad jo pardavimo pajamos sudarė 4 461 462 Lt. Be to, pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.

Apelianto argumentas, kad ieškinys yra nepagrįstas, neduoda pagrindo naikinti teismo nutartį, nes ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismo nutartis pažeidžia CPK 144 straipsnį, nes skundžiamoje nutartyje nurodytas šiame straipsnyje įtvirtintas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Aplinkybė, kad atsakovas nurodo, jog pelningai dirba ir yra finansiškai patikimas, tačiau reikalauja būsimų galimų nuotolių atlyginimo užtikrinimo, sukelia abejones, ar tinkamai būtų vykdomas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taikytos priemonės nesukels apeliantui turtinių nuostolių, nes jis pats nurodė, kad 2005 m. pardavimo pajamas sudarė 4 461 462 Lt, o turto areštas yra tik 200 tūkst. Lt sumai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tai yra minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šių apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku bei jų pobūdžiu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš atsakovo reikalauja priteisti 200 tūkst. Lt. neturtinės žalos, kurią ji patyrė nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvus jos sutuoktiniui, atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, nurodyta ieškinio suma yra pakankamai didelė ir duoda pagrindą manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos (CPK 144, 185 str.). Apelianto motyvai dėl įmonės ūkinės – finansinės padėties, grindžiami 2005 m. pelno (nuostolių) ataskaita, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nepaneigia teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Šis dokumentas patvirtina, kad bendrovė 2004 - 2005 m. dirbo pelningai (2004 m. gauta 493 Lt pelno, 2005 m. - 18 916 Lt). Tačiau apeliantas nepateikė teismui duomenų apie turimą turtą, prievolinius įsipareigojimus bei jų vykdymą ir kt., todėl vien pardavimo pajamų dydis neduoda pagrindo spręsti, kad ieškinio dydis nekelia jokios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

Apelianto argumentų dėl ieškinio pagrįstumo teisėjų kolegija nenagrinėja, nes teismas, vykdydamas CPK 144 straipsnio reikalavimus, nenagrinėjo ir nesprendė šio klausimo.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeista (CPK 329 str. 1 d.).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši nutartis nepaneigia apelianto teisės bylos nagrinėjimo eigoje CPK 146 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą su prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Be to, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.