- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-363-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-03239-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10059-1213/2025 pagal atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui G. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko tiesių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo pripažintas priešieškiniu, prašydama – 1) nepilnamečių vaikų M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnamečiai vaikai), gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų mama A. S., pagal jos gyvenamąją vietą; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų ir ieškovo G. S. bendravimo tvarką; 3) priteisti iš ieškovo G. S. nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą po 328,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2025 m. spalio 27 d. iki vaikų pilnametystės, sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Materialinio išlaikymo lėšų administratore uzufrukto teise paskirti nepilnamečių vaikų mamą; 4) priteisti iš ieškovo G. S. ½ dalį turėtų išlaidų nepilnamečiams vaikams už vaikų darželį, už jų gydymą įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų mamai elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikus dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas; 5)įpareigoti ieškovą G. S. kompensuoti ½ dalį būtinų išlaidų vaikams apipirkti prieš mokslo metų pradžią, prieš žiemos ir vasaros sezonus; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė A. S. ieškinyje (priešieškinyje) pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo G. S. nepilnamečiams vaikams laikiną materialinį išlaikymą po 328,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, laikino materialinio išlaikymo lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaikų mamą A. S. bei įpareigojant ieškovą G. S. nepilnamečiams vaikams laikiną materialinį išlaikymą pervesti į A. S. atsiskaitomąją sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi tenkino atsakovės A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš ieškovo G. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą po 328,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skyrė atsakovę iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad ieškovas G. S. nepilnamečiams vaikams laikiną materialinį išlaikymą turi pervest į A. S. atsiskaitomąją sąskaitą.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta, jog nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su mama A. S., o nuo 2025 m. spalio 27 d. prasidėjus mediacija, G. S. kategoriškai atsisakė materialiai remti šeimą ir nepilnamečius vaikus. Teismas siekdamas užtikrinti, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu šalių nepilnamečiai vaikai iš abiejų tėvų gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš G. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio pažymėjo, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038,00 Eur dydžio, kuri atskaičius mokesčius sudaro 777,00 Eur bei nurodė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iš valstybės biudžeto už kiekvieną vaiką yra mokama po 122,50 Eur suma, todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta vaiko išlaikymui. Teismas nurodė, kad esant tėvų turtinei padėčiai lygiavertei, nesant nustatytų specialiųjų poreikių, vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas turėtų prisidėti apie 328,00 Eur dydžio suma. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius didės nuo 777,00 Eur iki 846,00 Eur, taigi atitinkamai didės ir vaiko minimalių poreikių užtikrinimui reikalinga suma.
6. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės visiškai išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius patvirtinančias aplinkybes, į tai, kad nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su vaikų mama, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti vaikų interesą gauti jų būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti A. S. prašymą ir priteisti iš G. S. nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą po 328,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad tokia išlaikymo suma, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius yra protingo dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius, protingus poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai. Teismas pabrėžė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, nevertinamas ieškinio pagrįstumas, o tik sprendžiama dėl tokių priemonių reikalingumo šiuo konkrečiu atveju. Tik išsprendęs šalių ginčą iš esmės, teismas nustatys realiuosius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas G. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį dalyje, kurioje nurodyta priteisti iš G. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą po 328,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti priteistą laikinąjį materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis iki 230,00 Eur kiekvienam vaikui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertinęs realių vaikų tėvo pajamų, nenustatęs tikrosios tėvo turtinės padėties visiškai patenkino atsakovės priešieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
1.2. Pirmosios instancijos teismas neištyręs visų aplinkybių ir tai, kad ieškovo draudžiamos pajamos niekada neviršijo 1 590,00 Eur per mėnesį, priteisė nepilnamečiams vaikams po 328,00 Eur kiekvienam, ieškovui palikdamas išgyvenimui, įskaitant ir nepilnametės dukters T. S. išlaikymui, 934,00 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo patenkino, atidėjo ieškovui 1 861,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priteisimo, konstatavęs, kad ieškovo materialinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga.
1.4. Ieškovas nežinodamas apie atsakovės priešieškinį, savanoriškai atsakovei vaikų išlaikymui pervedė 460,00 Eur, o tai akivaizdu, kad ieškovas nevengė ir nevengia, teikti vaikams išlaikymą, tačiau pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas materialinis išlaikymas, jo dydžio aspektu, itin apsunkina ieškovo galimybes užtikrinti savo elementarius poreikius.
1.5. Ieškovas yra įmonės, besiverčiančios automobilių, esančių antrinės rinkoje pirkimu – pardavimu, direktorius, todėl įmonės reikalais dažnai išvyksta į Europos šalis, dėl ko neturi galimybės susirasti papildomo pajamų šaltinio.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apelianto teigimu, pagrindą sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, sudaro tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo ieškinį atidėjo dalį žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau (ne)atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo yra teismo prerogatyva ir tai nėra niekaip susiję su materialinio išlaikymo teikimu savo nepilnamečiams vaikams.
2.2. Apeliantas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas žmogus, yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkas ir direktorius, turi nekilnojamojo turto, todėl yra pilnai pajėgus teikti laikiną materialinį išlaikymą tokio dydžio, kuris kasacinio teismo praktikoje laikomas minimaliu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ne(priėmimo)
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. lapkričio 17 d. – 2025 m. lapkričio 23 d. banko išrašą, kuriuo įrodinėja, kad nevengia teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymo.
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), įvertinęs, kad apelianto įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui prieš priimant skundžiamą procesinį sprendimą, kadangi jis buvo priimtas ieškovui apie tai nepranešus, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktą naują įrodymą.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
16. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ginčo šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, nustatytina kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, priteisė iš ieškovo G. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą po 328,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, siekdamas, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu šalių nepilnamečiai vaikai iš abiejų tėvų gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas laikino išlaikymo dydį nustatė vadovaudamasis 2025 m. orientaciniu išlaikymo dydžiu tenkančiu vienam iš tėvų per mėnesį. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas priteistą laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 230,00 Eur kiekvienam vaikui.
20. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinęs realių vaiko tėvo pajamų, nenustatęs tikrosios tėvo turtinės padėties visiškai patenkino atsakovė priešieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad priteisiant nepilnamečiams vaikams po 328,00 Eur laikiną išlaikymą, ieškovui paliekama pragyvenimui, įskaitant ir apelianto nepilnametės dukters T. S. išlaikymui, 934,00 Eur suma.
21. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, šioje bylos stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, ir su tuo susijusios galimybės gauti pajamų, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Priešingu atveju, t. y. vertinant argumentus, susijusius su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Visų antra, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas pats savaime neapsprendžia ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, t. y. ar ieškinys (priešieškinis) bus patenkintas. Pabrėžtina ir tai, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
22. Apeliantas prašymą sumažinti priteistą laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 230,00 Eur kiekvienam vaikui, motyvuoja ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą, atidėjo žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, konstatavęs, kad ieškovo materialinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovo ieškinį atidėjo žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, niekaip nepaneigia apelianto, kaip tėvo pareigos, teikti nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius užtikrinantį išlaikymą. Be to, apeliantas siekdamas sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 230,00 Eur kiekvienam vaikui, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad apelianto siūlomas mokėti 230,00 Eur išlaikymas, kuris yra ženkliai mažesnis nei orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų per mėnesį, užtikrins nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta pozicija, kad (ne)atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo yra teismo prerogatyva ir tai nėra niekaip susiję su materialinio išlaikymo teikimu nepilnamečiams vaikams.
24. Apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad apeliantas nežinodamas apie atsakovės priešieškinį, savanoriškai atsakovei vaikų išlaikymui pervedė 460,00 Eur nurodant, jog tai įrodo, kad jis nevengė ir nevengia teikti išlaikymo vaikams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat nepagrindžia, kad teikiamas išlaikymas atitinka nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra su atsakove, kuriai tenka rūpintis kasdiene nepilnamečių vaikų buitimi, ugdymu, sveikata, kad apeliantas dažnai darbo reikalai būna išvykęs, įvertinęs, kad priteisiant laikiną išlaikymą turi būti patenkinti ne tik baziniai vaiko poreikiai, tačiau laikinas išlaikymas turi būti pakankamas visapusiškam vaiko vystymuisi, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydis neviršija 2025 m. taikyto MMA dydžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą po 328,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. Apeliantas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.