Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-422-780/2016/2016 pagal pareiškėjo E. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, su suinteresuotais asmenimis A. D., L. D., V. D., D. D., UAB „Medicinos bankas“, antstoliu S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas E. D. teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti A. B.. Pareiškime nurodė, kad pagal su UAB „Medicinos bankas“ 2009-04-17 pasirašytą laidavimo sutartį jis laidavo už savo tėvo A. D. prievoles pagal tėvo sudarytą kredito sutartį su banku. Tuo metu jis buvo 19 metų amžiaus ir nesuprato, kokius įsipareigojimus prisiima, nes pasitikėjo savo tėvu, kuris jį įkalbėjo laiduoti už jo prievoles. Jo tėvui netinkamai vykdant kredito sutartį, pareiškėjas iš antstolio gavo pranešimus, kad tėvo skola bus išieškoma iš jo turto. Antstolis pardavė pareiškėjui priklausantį ir bankui įkeistą žemės sklypą už 15 000 Eur, tačiau likusi skola bankui yra labai didelė ir jis iš savo pajamų neišgali jos sumokėti. Kito turto, santaupų jis neturi, pragyvena tik iš pusės minimalios algos ir žmonos pajamų, gaunamų auginant vaiką iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjui E. D. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo šiuo metu yra vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus, kurių bendra išieškotina suma sudaro 104 193,78 Eur (96 334,18 Eur negrąžinto kredito su palūkanomis + 7 859,60 Eur vykdymo išlaidų antstoliui). Tai reiškia, kad E. D. įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 104 193,78 Eur sumą. Pareiškėjas nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 30, 31). Juridinių asmenų registre nėra įmonių, kurių vieninteliu akcininku būtų pareiškėjas (b. l. 32). Piniginių lėšų pareiškėjo banko sąskaitoje likutis 2016-02-15 buvo 1,86 Eur (b. l. 63). Pareiškėjo sutuoktinė A. D. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 64, 65), todėl pareiškėjas nėra bendraturtis bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įsiteisėjusi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutartis patvirtina, kad pareiškėjas E. D. yra A. D. ir L. D. kreditorius pastarųjų bankroto byloje ir turi teismo patvirtintą 15 000 Eur kreditorinį reikalavimą (b. l. 133–134).Pareiškėjo E. D. skolinių įsipareigojimų suma, net ir realizavus bankui įkeistą turtą, vis tiek yra labai didelė – 54 193,78 Eur, skaičiuojant pagal realizuotino turto rinkos vertę (89 193,78 Eur – 35 000 Eur), arba 65 593,78 Eur, skaičiuojant pagal realizuotino turto priverstinio pardavimo vertę (89 193,78 Eur – 23 600 Eur). Abiem atvejais tokia suma ženkliai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą 25 MMA dydį (8750 Eur) (atitinkamai 6,2 arba 7,5 karto).Teismas pripažino, kad pareiškėjo šeimos pajamos, kai trijų asmenų šeima turi pragyventi tik iš 1,5 MMA, o kol pareiškėjo sutuoktinė nedirba, ir iš dar mažesnių pajamų, nesudaro jokių galimybių vykdyti nustatyto dydžio skolinių įsipareigojimų, todėl pareiškėją E. D. pripažino nemokiu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, pagrindas atsisakyti iškelti bankroto byla yra tuomet, kai asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo. Tai reiškia, kad vien tik kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio sudarymo faktas pats savaime dar nėra pagrindas atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylą. Būtina nustatyti, kad būtent dėl tokio sandorio asmuo tapo nemokus. Tačiau iš 2015-10-26 garažo dovanojimo sutarties (b. l. 127-132) ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo padovanoto garažo vertė yra tik 600 Eur, o kreditorius UAB „Medicinos bankas“, kitoje civilinėje byloje ginčydamas šį sandorį, garažo vertę nurodo 643,24 Eur (LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr. e2-285-743/2016 (CPK 179 str. 3 d.). Akivaizdu, kad tokia nedidelė šio sandorio suma neturėjo jokios esminės įtakos pareiškėjo mokumo pablogėjimui ir neturės jokios įtakos jo mokumo esminiam pagerėjimui, net ir patenkinus kreditoriaus ieškinį kitoje byloje ir pritaikius restituciją. Aplinkybė, kad pareiškėjas neranda kito, geriau apmokamo darbo, savaime negali būti traktuojama kaip jo nesąžiningumas. Kreditorius turėtų įrodyti ne vien tai, kad pareiškėjas gali dirbti geriau apmokamą darbą, bet ir tai, kad jis tyčia vengia tą daryti, kai turi realią galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra, o pareiškėjas paaiškino, kad jo darbdavys nesutinka leisti jam dirbti visu etatu, nes įmonėje nėra tiek darbo.Teismas nustatė, kad pareiškėjas E. D. nemokus tapo dėl ekonominės krizės metu bankrutavusios jo tėvo įmonės, nuvertėjusio įkeisto turto ir dėl tėvo negalėjimo vykdyti prievolę, už kurią E. D. laidavo. Be to, tiek kreipdamasis į teismą, tiek bylos nagrinėjimo metu jis sąžiningai pateikė visą informaciją, aktualią keliant bankroto bylą, pateikė savo banko sąskaitos išrašą už trejus metus su visomis finansinėmis operacijomis, nurodė visas savo pajamas ir išlaidas, visą turtą ir kitoje byloje ginčijamą jo sandorį. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, kaip jo nemokumo priežastį ar kaip siekį nuslėpti savo turtinę padėtį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas yra gimęs 1988 m., jauno amžiaus, byloje nėra pateiktos informacijos, jog jis turėtų sveikatos problemų ar pan. Nepaisant to, pareiškėjas dirba ne visą darbo dieną už atlyginimą, kuris nesiekia minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokių veiksmų ėmėsi, jog pagerintų savo mokumą ir bent iš dalies atsiskaitytų su banku. Nesuprantama, kaip pareiškėjas, turėdamas pareigą prisidėti prie šeimos išlaikymo, jausdamas atsakomybę atsiskaityti su savo kreditoriais, apskritai nesiima jokių veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį. Akivaizdu, jog pareiškėjas neturi jokių kliūčių mokytis, kreiptis į Darbo biržą ir siekti įgyti kvalifikaciją, kuri sudarytų galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Atkreipia dėmesį, jog viešoje erdvėje skelbiama (http://rekvizitai.vz.lt/imone/vytautai/), kad UAB ,,Vytautai“, kurioje dirba pareiškėjas, direktorius yra A. D.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ir jo darbdavio vadovo pavardės yra vienodos, galima daryti išvadą, jog jie yra giminės. Ši aplinkybė suponuoja pagrindą manyti, jog pareiškėjas dirba jam artimų žmonių įmonėje ir turi galimybę slėpti gaunamas pajamas bei realiai nėra suinteresuotas keisti darbo vietą bei dėl turimų skolinių įsipareigojimų gauti didesnes oficialias pajamas.Lazdijų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-285-743/2016 pagal banko ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, kurioje sprendžiama dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jis, pažeisdamas banko kaip kreditoriaus teises, be banko žinios bei sutikimo perleido dovanojimo sutartimi nekilnojamąjį turtą fiziniam asmeniui. Tokie pareiškėjo veiksmai yra nesąžiningo fizinio asmens požymis. Pareiškėjo pasirašytos 2009-04-17 laidavimo sutarties 5.1.4.1 punkte nurodyta, kad laiduotojas be banko sutikimo raštu negali parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti, įkeisti laiduotojo turimo nekilnojamojo turto. Akivaizdu, kad pareiškėjas būdamas sąžiningu bei jausdamas atsakomybę atsiskaityti su banku, neperleidinėtų savo turto neatlygintinai tretiesiems asmenims.Bankas, teikdamas atsiliepimą nurodė bei pateikė antstolio S. V. 2016-02-25 turto arešto aktą, jog antstolis yra areštavęs pareiškėjui priklausančius 2 automobilius. Visgi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas minėtų transporto priemonių neturi ir neturėjo pareigos jų nurodyti pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši išvada buvo padaryta remiantis pareiškėjo paaiškinimu, jog jis transporto priemones pardavė. VĮ ,,Regitra“ 2015-12-03 pažymoje Nr. 1.6-S3-142, kuria rėmėsi teismas, nurodoma, kad ši pažyma neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą. Visiškai įmanoma situacija, jog pareiškėjui priklausančios transporto priemonės nebuvo apdraustos, joms nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra ir pastarosios, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, buvo automatiškai išregistruotos. Tačiau šios aplinkybės nereiškia (kas ir nurodoma VĮ ,,Regitra“ pažymoje), kad išnyko pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytas transporto priemones. Be to, pažyma yra senesnė nei antstolio turto arešto aktas, todėl visiškai įmanoma, kad transporto priemonės buvo įgytos po pažymos išdavimo.Administravimo išlaidoms dengti iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos pirmosios instancijos teismas patvirtino 580 Eur, o pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti 250 Eur / mėn. sumą. Visiškai nesuprantama, kaip bus įgyvendinamos FABĮ nuostatos. Pats pareiškėjas pripažįsta, jog jo pajamos tesudaro 137 Eur / mėn. Akivaizdu, jog pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka padengti jo būtinuosius poreikius, administravimo išlaidas bei juo labiau skirti lėšas tenkinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, jog jį remia artimieji, nepagrįsti, jokiais įrodymais ir vertintini kritiškai. Atitinkamai jau dabar žinoma, kad pareiškėjas nepajėgia įgyvendinti imperatyvių FABĮ nuostatų dėl ko bankroto procesas yra beprasmis. Arba pareiškėjas slepia gaunamas pajamas dėl ko susidaro ženklus skirtumas tarp jo gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas E. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjo skola bankui atsirado pagal laidavimo sutartį, kuria pareiškėjas laidavo už savo tėvui suteiktą kreditą ir pareiškėjui nebuvo žinoma, kaip tinkamai ar netinkamai jo tėvas vykdė savo įsipareigojimus, nes iš banko jokių įspėjimų negaudavo. Šiuo metu pareiškėjas dirba UAB „Vytautai” vadybininku 0,5 etato krūviu ir gauna 0,5 MMA, t. y. vidutiniškai 137 EUR per mėn. Šioje bendrovėje dirba nuo 2014 m. balandžio mėn. 2012 m. dirbo UAB “IKSTAR SERVICE“ pardavimų vadybininku pilnu etatu, 2013 m. dirbo UAB „VESTEX“ 0,5 etato. Darbų keitimas buvo susijęs su asmeninėmis aplinkybėmis – vedybomis, dukros gimimu. Todėl pareiškėjas ieškojo darbo, kurį dirbdamas galėtų gyventi kartu su šeima, praleisti su ja daugiau laiko ir padėti auginti dukrą. Apie tai, kad turi pareigą mokėti bankui pagal savo tėvo neįvykdytas prievoles jam tapo aišku tik gavus antstolio raginimus. Banko prielaidos, kad pareiškėjas dirba jam artimų žmonių įmonėje ir turi galimybę slėpti gaunamas pajamas bei realiai nėra suinteresuotas keisti darbo vietą bei dėl turimų skolinių įsipareigojimų gauti didesnes pajamas yra deklaratyvios ir nėra pagrįstos jokiais įrodymais.Savo pareiškime teismui pareiškėjas pateikė informaciją apie tai, kad teisme nagrinėjama civilinė byla pagal banko ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Tiek nurodytoje byloje, tiek šioje byloje pareiškėjas nurodė, kad sudarydamas nekilnojamojo turto (garažo) dovanojimo sandorį, kurio vertė šiek tiek didesnė nei 600 Eur, jis neturėjo jokių ketinimų išvengti atsiskaitymo su kreditoriais – garažas kaimynei buvo atiduotas kaip garantija už paskolą ir jį perrašydamas pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad elgiasi visiškai teisingai: garažas bankui nebuvo įkeistas, tėvo paskola bankui buvo užtikrinta kito turto įkeitimu, įskaitant ir ženkliai vertingesnį pareiškėjo žemės sklypą. Pareiškėjas neprieštarauja, kad šioje byloje būtų pritaikyta restitucija, tačiau akivaizdu, kad 600 Eur vertės sandorio sudarymas visiškai neturėjo jokios įtakos pareiškėjo nemokumui, pritaikius restituciją turtas bus parduodamas, o lėšos skirstomos kreditoriams.Apelianto nurodytų transporto priemonių pareiškėjas neturi jau seniai – maždaug nuo 2011 m. automobilis pagal įgaliojimą buvo atiduotas seseriai su galimybe jį parduoti ir ji jį pardavė, o mopedas buvo atiduotas dalims. Kadangi tai įvyko prieš penkerius metus, nurodyti tikslesnių duomenų pareiškėjas negali. Akivaizdu, kad pajamos iš 20 metų senumo automobilio ir daugiau kaip 10 metų senumo mopedo pardavimo ženkliai neįtakojo pareiškėjo finansinės būklės, o tuo laiku, kai jie buvo realizuojami jis neturėjo jokių skolinių įsipareigojimų bankui.Bankas nurodo, kad bankroto byla negali būti keliama, nes nėra aišku, kaip pareiškėjas gaudamas mažas pajamas padengs administravimo išlaidas ir atsiskaitinės su kreditoriais. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas turi nustatyti fizinio asmens nemokumą ir tam tikrų sąlygų nebuvimą, tačiau neturi numatyti, kaip fizinis asmuo atsiskaitys su bankroto administratoriumi ir kreditoriais. FABĮ net yra numatyta galimybė prisiimti skolinius įsipareigojimus tam, kad būtų galima apmokėti bankroto administravimo išlaidas, o fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės ir kreditorių reikalavimų grafikas teikiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane, kuris rengiamas ir tvirtinamas jau kitose bankroto procedūros stadijose ir negali būti siejamas su bankroto bylos iškėlimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo E. D. įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 104 193,78 Eur. Tokio dydžio skola kreditoriams susidarė pagal 2009 m. balandžio 17 d. su UAB „Medicinos bankas“ sudarytą laidavimo sutartį Nr. LAON_92868, pagal kurią pareiškėjas bankui laidavo už savo tėvo A. D. bankui prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus (t. I, b. l. 7–8). Šios laidavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad jei kredito gavėjas neįvykdo visą ar dalį prievolės pagal Kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad laiduotojas už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsakovo visu savo turtu. Sutartinės hipotekos lakštu bankui buvo įkeistas ir pareiškėjui priklausantis turtas – žemės sklypas (t. I, b. l. 9–11). 2009 m. balandžio 17 d. pareiškėjas E. D. kaip laiduotojas ir solidarus skolininkas pasirašė paprastąjį vekselį 107 000,00 Eur sumai, kurio turėtojas – apeliantas UAB „Medicinos bankas“.Bylos duomenys patvirtina, kad kredito gavėjas, pareiškėjo tėvas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus apeliantui, dėl ko buvo nutraukta kredito sutartis, notaras išdavė vykdomuosius įrašus, kurie buvo pateikti antstoliui priverstiniam skolos išieškojimui (t. I. B. l. 13–14, 15–23). Antstolis 2016 m. sausio 11 d. priėmė patvarkymą dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pardavimo varžytinėse, kuris ir buvo parduotas bei paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Iš teismui antstolio pateiktų patvarkymų nustatyta, kad likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma yra 7859,60 Eur (3624,34 Eur + 4235,26 Eur) (t. I, b. l. 21, 23). UAB „Medicinos bankas“ savo paskaičiavimuose nurodo, kad iš viso skolos likutis yra 96 334,18 Eur (t. I, b. l. 102). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas, kaip solidarus skolininkas, turi prievolę grąžinti kreditoriaus 104 193,78 Eur sumą, kurią sudaro skola apeliantui 96 334,18 Eur ir skola antstoliui S. V. 7859,60 Eur. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ 2015 m. gruodžio 3 d. ir VĮ Registrų centras Alytaus filialo 2016 m. kovo 14 d., 2015 m. gruodžio 15 d. pažymų matyti, kad pareiškėjas savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi ir nėra jokio juridinio asmens dalyviu (vieninteliu akcininku) (t. I, b. l. 30–32). Pareiškėjo pajamos yra jo gaunamas darbo užmokestis UAB „Vytautai“, kurį sudaro apie 137 Eur per mėnesį, nes pareiškėjas šioje bendrovėje dirba pusę etato krūviu (t. I, b. l. 40). Pareiškėjas yra vedęs, jo sutuoktinė A. D. (t. I, b. l. 37) augina vaiką (t. I, b. l. 36) ir gauna tik 135,03 Eur motinystės pašalpą (t. I, b. l. 13–139). Pareiškėjo sutuoktinė taip pat neturi savo vardu registruoto jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (t. I, b. l. 64–65). Nustatyta, kad pareiškėjo trijų asmenų šeimos pajamos sudaro apie 272 Eur, jokio bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto jie neturi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio dydžio pajamos šiuo metu nesudaro jokių galimybių įvykdyti nustatyto dydžio skolinių įsipareigojimų kreditoriams.Iš byloje esančios Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-49-780/2016, matyti, kad pareiškėjo tėvams A. D. ir L. D. yra iškelta bankroto byla ir pareiškėjas yra įtrauktas toje byloje į kreditorių sąrašą su 15 000,00 Eur finansiniu reikalavimu (t. I, b. l. 133–134), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė pareiškėjo turtinei padėčiai ir galimybei padengti skolinius įsipareigojimus esminės įtakos neturi ir jo mokumo iš esmės nepadidina. Visos šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija jų turimo turto vertę, o jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neišgali įvykdyti savo įsipareigojimų, nes jo gaunamų minimalių pajamų akivaizdžiai nepakanka skoloms grąžint, todėl pagrįstai pareiškėją E. D. pripažintinas nemokiu. Apeliantas UAB „Medicinos bankas“ savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjui iškėlė bankroto bylą, kadangi pareiškėjas galimai slepia savo pajamas. Pagrindą taip manyti sudaro aplinkybė, jog pareiškėjas dirba artimų žmonių įmonėje, nėra suinteresuotas keisti darbo vietą ir gauti didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiems argumentams pagrįsti apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, o juos grindžia tik abstrakčiomis frazėmis ir pamąstymais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net jei pareiškėjas ir dirbtų visu etatu ar gautų dvigubai didesnę algą, jis vis tiek nebūtų pajėgus atsiskaityti su kreditoriais pagal turimą nustatytą įsiskolinimą kreditoriams. Todėl šie apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas, nes be banko žinios ir sutikimo dovanojimo sutartimi trečiajam asmeniui perleido nekilnojamąjį turtą – garažą, nors šalių pasirašytoje laidavimo sutartyje 5.1.4.1 punkte buvo nurodyta sąlyga, kad be banko sutikimo laiduotojas negali niekaip perleisti ar įkeisti laiduotojo turimo nekilnojamojo turto. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu galima būtų atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą, jeigu: 1) paaiškėjo, kad pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokūs dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jie neprivalėjo; 2) paaiškėjo, kad pareiškėjai atliko kitokius tyčinius veiksmus pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 3) paaiškėjo, kad fizinis asmuo sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prieš tai minėtoje pareiškėjo ir UAB „Medicinos bankas“ 2009 m. balandžio 17 d. laidavimo sutarties 5.1.4.1 punkte buvo nustatyta, jog laiduotojas įsipareigoja be banko sutikimo raštu neparduoti, nedovanoti, nemainyti ar kitaip neperleisti, neįkeisti laiduotojo turimo nekilnojamojo turto. Tuo tarpu pareiškėjas 2015 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartimi trečiajam asmeniui L. Z. padovanojo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertę nurodė 600 Eur (t. I, b. l. 127–132). Apeliantas nurodė, kad šį sandorį jis ginčijo teisme.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-285-743/2016 pagal ieškovės UAB ,,Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams E. D., L. Z., tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų A. D., Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Medicinos bankas, ieškinys patenkintas ir 2015 m. spalio 29 d. garažo dovanojimo sutartis, sudaryta tarp E. D. ir L. Z., pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyta restituciją natūra, šį turtą grąžinant atsakovui E. D., o ieškovės UAB ,,Medicinos bankas“ reikalavimą pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-8144) nukreipiant į šį turtą tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Minėtoje civilinėje byloje apeliantas garažo vertę buvo nurodęs 643,24 Eur, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia nedidelė šio sandorio suma negalėjo turėti esminės reikšmės pareiškėjo mokumo pablogėjimui, o įsiteisėjęs teismo sprendimas taip pat neturės jokios įtakos pareiškėjo mokumo esminiam pagerėjimui. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-496-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. L. ir kt. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. e3K-3-434-686/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016).Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sprendžia, kad pareiškėjo 2015 m. spalio 29 d. sudarytas sandoris buvo menkavertis ir reikšmingos įtakos mokumui neturėjo, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.Apeliantas taip pat nurodo, kad pareiškėjas nuslėpė nuo teismo, jog jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, kurios yra antstolio areštuotos 2016 m. vasario 25 d. Apelianto vertinimu, teismas nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme rėmėsi VĮ „Regitra“ 2015 m. gruodžio 3 d. pažyma, todėl visiškai įmanoma, kad transporto priemonės įgytos po šios pažymos išdavimo. Iš byloje esančio 2016 m. vasario 25 d. turto arešto akto matyti, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01524 areštavo dvi transporto priemones: VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT, valst. Nr. 04AAG, kurios abi yra išregistruotos (t. I, b. l. 103–104). VĮ „Regitra“ 2015 m. gruodžio 3 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo vardu registruotų transporto priemonių iš viso nėra. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog minėtų transporto priemonių neturi jau penkerius metus, 20 metų senumo automobilis pagal įgaliojimą su galimybe jį parduoti perduotas seseriai, o 10 metų senumo mopedas parduotas dalims. Iš VĮ „Regitra“ viešųjų registrų duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. gamybos, E. D. savininku įregistruotas 2007 m. kovo 27 d. VĮ „Regitra“ administracija automobilį išregistravo 2014 m. spalio 1 d., kadangi nėra automobilio techninės apžiūros ir (ar) draudimo, todėl automobilio dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas. Mopedas PEUGEOT, valst. Nr. 04AAG, 2000 m. gamybos, E. D. savininku įregistruotas 2007 m. kovo 29 d. VĮ „Regitra“ administracija mopedą išregistravo 2014 m. rugsėjo 29 d., kadangi nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo argumentus, ir paneigia apelianto argumentus, kad jos buvo įgytos po to, kai VĮ „Regitra“ 2015 m. išdavė pažymą, jog pareiškėjas transporto priemonių neturi. Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjui negali būti keliama bankroto byla, nes nėra aišku, kaip jis gaudamas tokias mažas pajamas padengs administravimo išlaidas ir atsiskaitinės su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi FABĮ nėra numatyta galimybė nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylos dėl mažų pajamų. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teismas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą nekelti pareiškėjui bankroto bylos, nenustatė, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjui E. D. iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iškeldamas pareiškėjui E. D. bankroto bylą, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.