Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Villon“ atstovui advokatui Petrui Selilioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Villon“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija iki 2022 m. liepos 31 d.) nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.

UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjai buvo žinoma trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka, nes atsakovės atlikto tyrimo metu nustatyta, jog prieš įsidarbindama Y. H. buvo gavusi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o Lietuvos Respublikos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., jai išduota būtent remiantis pareiškėjos tarpininkavimo raštu ir būtent dirbti pareiškėjos įmonėje.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas sutiko su padarytu pažeidimu, tačiau prašė panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė patikslintą skundą atmesti. Atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėja VSDFV teritoriniam skyriui nepranešė apie trečiosios šalies pilietės įdarbinimą, todėl turi būti taikomas Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ20594 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimų neskirti pareiškėjai nuobaudos arba ją sušvelninti.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs tyrimą dėl galimo užsieniečių nelegalaus darbo UAB „Villon“ bei įvertinęs surinktus duomenis, 2022 m. rugpjūčio 9 d. juridiniam asmeniui UAB „Villon“ surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą (toliau – protokolas) už tai, kad UAB „Villon“, sudariusi su trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliete Y. H. darbo sutartį, leido jai dirbti (atlikti (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas) UAB „Villon“ naudai bendrovės valdomame viešbutyje 2022 m. birželio 18 d. nuo 9.15 val. iki 21.45 val., nepranešus apie šios darbuotojos įdarbinimą UAB „Villon“ VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios. Pranešimas apie Y. H. valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas tik po dviejų dienų nuo darbinių funkcijų atlikimo bendrovėje – 2022 m. birželio 20 d. apie 13.16 val.

Byloje nustatyta, kad prieš įsidarbindama Y. H. buvo gavusi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 15 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas dirbti UAB „Villon“, galiojantis nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d.), nes jos profesija (darbinės funkcijos) – (duomenys neskelbtini) – neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams.

Lietuvos Respublikos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., Y. H. išduota būtent remiantis pareiškėjos tarpininkavimo raštu ir būtent dirbti pareiškėjos įmonėje.

Protokole konstatuota, kad UAB „Villon“, būdama darbdavys, pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20594 juridiniam asmeniui UAB „Villon“ pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo paskirta 868 Eur bauda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Y. H., kuri yra trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) pilietė, buvo įdarbinta UAB „Villon“ esant visiems reikalingiems įdarbinimo dokumentams: 2022 m. balandžio 15 d. Užimtumo tarnybos išduotam leidimui dirbti Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamento išduotai nacionalinei vizai (D); 2022 m. birželio 17 d. tarp UAB „Villon“ ir Y. H. sudarytai darbo sutarčiai. Tai patvirtina, kad Y. H. UAB „Villon“ įdarbinta laikantis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančios tvarkos, todėl remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktu UAB „Villon“ nelaikoma pažeidusia šio straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Tačiau byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad UAB „Villon“, sudariusi su Y. H. darbo sutartį, leido jai dirbti (atlikti (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas) UAB „Villon“ naudai bendrovės valdomame viešbutyje 2022 m. birželio 18 d. nuo 9.15 val. iki 21.45 val. nepranešusi apie šios darbuotojos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad Y. H. UAB „Villon“ naudai dirbo nesilaikant DK 42 straipsnio 2 dalies, o tai laikytina nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. protokole, tiek skundžiamame 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarime nurodyta, jog Bendrovė, būdama darbdavys, neužtikrino ir nekontroliavo, kad apie su trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliete Y. H., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos jos darbo pradžios.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje šio pažeidimo, t. y. kad UAB „Villon“ nepranešė prieš vieną darbo dieną VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbintą asmenį ir leido jam dirbti, neginčijo. Taigi, teismas daro išvadą, kad tiek Užimtumo įstatymo pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodyto pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakomybė už pareiškėjos padarytą administracinį teisės pažeidimą nustatyta Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija netinkamai kvalifikavo padarytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-993/2014 atkreipė dėmesį ir į tai, jog vien netinkamas tam tikros teisei priešingos veikos kvalifikavimas neturėtų nulemti teisės normas pažeidusio asmens atsakomybės išvengiamumą. Nagrinėjantis bylą teismas, nustatęs, jog asmens padaryta veika atitinka kito teisės pažeidimo, nei nurodyta valstybės įgalioto pareigūno ar institucijos sprendime, sudėtį, gali savo iniciatyva kartu užtikrindamas proceso dalyvių teises perkvalifikuoti padarytą pažeidimą ir spręsti dėl paskirtos poveikio priemonės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos leidžia administraciniams teismams peržengti nagrinėjamo prašymo (skundo) ribas ir tenkinti jį kitu teisiniu pagrindu, negu suformulavo pareiškėjas, tačiau apie tokį prašymo ribų peržengimą turi būti informuotos proceso šalys, nes priešingu atveju sukeliamas staigmenos efektas ir kartu paneigiama šalies teisė į teisminę gynybą.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) pasakyta, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją, šalys turi teisę į rungtynišką procesą, o tai reiškia, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja teikė argumentus apie tai, kad jos padarytas pažeidimas kvalifikuotas netinkamai, t. y. nutarime atskleista Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo esmė, tačiau nuobauda paskirta dėl Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra susipažinusi su skundu ir jame nurodytais argumentais, turėjo pareigą pateikti atsiliepimą, teismo posėdyje teismas suteikė galimybę ir atsakovės atstovui pasisakyti dėl netinkamo pareiškėjos pažeidimo kvalifikavimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju perkvalifikavus pareiškėjos padarytą pažeidimą, nebus pažeista šalių teisė į rungtynišką procesą, o teismo sprendimas nelaikytinas siurprizu.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalis nustato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti rašytinę darbo sutartį su nelegaliai dirbusiu asmeniu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Tuo tarpu Įstatymo 56 straipsnio 5 dalis nustato, kad institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo data), nelegalaus darbo pradžios data, darbdavio juridinio asmens pavadinimas ir kodas, šiam juridiniam asmeniui atstovaujančio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė, asmens kodas) Migracijos departamentui.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, be šio straipsnio 5 dalyje nustatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą, gali būti taikomi: 1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; 2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.

Taigi, kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą įstatymas nustato griežtesnę atsakomybę. Teismo įsitikinimu, teismui perkvalifikavus pareiškėjos padarytą pažeidimą į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato švelnesnę atsakomybę, palyginti su Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pažeidimu, pareiškėjos teisės nebus pažeistos.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji yra du kartus baudžiama už tą patį pažeidimą, teismas pažymi, kad, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis aiškintina taip, jog bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1712-575/2021; 2021 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1438-438/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Institucijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu M. K., kaip fiziniam asmeniui, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą paskirta 1 000 Eur bauda.

Šioje byloje skundžiamu nutarimu bauda paskirta Bendrovei, t. y. vienu atveju buvo nubaustas fizinis asmuo (Bendrovės atsakingas asmuo), o kitu atveju teisinė atsakomybė buvo pritaikyta juridiniam asmeniui – Bendrovei. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Neatsižvelgiant į tai, kad nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021).

Taigi minėtais aktais už aptartą teisės pažeidimą skirtingi asmenys patraukti atsakomybėn, kuri nustatyta net ir skirtinguose teisės aktuose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas, kai už tam tikras veikas, kuriomis padaromi, pavyzdžiui, darbo, konkurencijos ar kt. teisės pažeidimai, sankcija skiriama tiek juridiniam asmeniui, tiek jos vadovui, atsižvelgiant į siekiamus tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019; 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2252-624/2021 ir kt.), nėra neteisingas.

Vertindama pareiškėjos argumentus dėl nutarimu paskirto baudos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, tiek pagal 5 dalies 4 punktą, darbdaviui, padariusiam šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI. Tokie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) vadovaujantis ANK.

Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Pažymėtina, kad Inspekcija, skirdama pareiškėjai sankcijoje nustatytą minimalią 868 Eur baudą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju paliktina Inspekcijos pareiškėjai paskirta 868 Eur bauda, keistinas tik Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktas, nurodant, kad bauda paskirta pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašė iš esmės panaikinti jai paskirtą baudą arba ją sumažinti, tačiau teismas baudos dydį paliko nepakeistą, pareiškėjos skundas laikomas atmestu ir jai nepriteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Villon“ skundą atmesti.

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ20594 ir nurodyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Villon“, j. a. k. 110004884, padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą ir už šio pažeidimo padarymą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą jai paskirta 868 Eur bauda.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.