Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13826 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija Nutarimu pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 11 punkto, 62 straipsnio 7 punkto ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkto nuostatas ir padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Dėl padarytų pažeidimų Inspekcija UAB ,,(duomenys neskelbtini)” skyrė 4 340 Eur dydžio baudą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Inspekcija Nutarime konstatavo, kad Bendrovė pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, nes Bendrovė neįsigaliojus rašytinėms darbo sutartims ir nustatyta tvarka nepranešus apie Lietuvos Respublikoje dirbančius A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 19 d. leido užsieniečiams Bendrovės naudai vykdyti namo šiltinimo darbus.

4. Pareiškėjas su skundžiamu Nutarimu nesutinka, nes darbuotojai A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. dirbo pagal galiojančias darbo sutartis, apie jų įdarbinimo faktą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra, ir VSDFV), tuo tarpu aplinkybė, kad Sodrai nebuvo pateiktas Lietuvos Respublikoje dirbančių užsieniečių pranešimas vertintina kaip klaida, kuri buvo sąlygota Sodros atsakingų asmenų netinkamu pareigų vykdymu arba techninės sistemos klaidos.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė su darbuotojais A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. sudarė rašytinės formos sutartis, kurių 7 punkte nurodė, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos daugkartinės nacionalinės vizos gavimo dienos. Darbo sutarčių 11 punkte numatė, kad darbo sutartis gali būti pakeista arba papildyta raštišku šalių susitarimu.

6. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigė, kad cituojama teismų praktika objektyviai pagrindžia, kad atitinkama rašytinės darbo sutarties sąlyga gali būti pakeista abiejų šalių konkliudentiniais veiksmais, kas šiuo konkrečiu atveju ir įvyko. Pasiūlius minėtiems darbuotojams darbą pradėti anksčiau nei numatyta darbo sutarčių 7 punkte, darbuotojai su tokiu pasiūlymu sutiko, patvirtinant, kad darbuotojai dirbo statybos objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Faktas, kad Bendrovės atsakingas asmuo siuntė darbuotojus į statybos objektą, o darbuotojai su tuo sutiko, vykdė statybos objekte statybos rangos darbus nuo 2020 m. birželio 1 d., įrodo, kad visos šalys susitarė pakeisti darbo sutarčių 7 punkte numatytą darbo funkcijų vykdymo pradžios terminą. Todėl, pareiškėjo nuomone, tokie Bendrovės ir darbuotojų veiksmai, jų elgesys įrodo visų šalių suderintą ir išreikštą sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties pakeitimo. Todėl šie argumentai paneigia Inspekcijos Nutarimo teiginius, kad darbuotojai dirbo neįsigaliojus darbo sutartims.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad darbuotojai į Lietuvos Respubliką atvyko pakviesti Bendrovės dirbti tinkuotojais. Tinkuotojo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) patvirtintų profesijų, kurių profesijų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonomines veiklos rūšis. Iš to seka, kad minėti darbuotojai atitiko Įstatymo 58 straipsnio 11 straipsnio reikalavimus, todėl teisėto buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu turėjo teisę dirbti. Pareiškėjo teigimu, minėti darbuotojai į Lietuvą atvyko turėdami galiojančias Lenkijoje išduotas Šengeno vizas, kurios galiojo iki 2020 m. birželio 3 d. Darbuotojai, 2020 m. birželio 3 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriui pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalines vizas, kurios buvo išduotos 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 20 d. Taigi, minėti asmenys nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento iki nacionalinės vizos išdavimo momento Lietuvos buvo teisėtai.