Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mundita“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mundita“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mundita“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2020 m. vasario 7 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13646 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo priimtas Nutarimas, kuriame buvo nustatyta, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes piliečiui M. H. A. (M. H. A.) leido dirbti 2018 m. liepos 4, 5, 7, 8, 17 ir 18 dienomis, nors jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje baigėsi 2018 m. birželio 30 d., ir už šį administracinį teisės pažeidimą skyrė 868 Eur baudą.

3. Pareiškėjas nesutiko su paskirta bauda, nes už Nutarime nurodytą pažeidimą UAB „Mundita“ direktoriui D. J., kaip vienasmeniam valdymo organui, jau buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, o pakartotinis baudos skyrimas juridiniam asmeniui UAB „Mundita“ visiškai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, suvaržo akivaizdžiai labiau negu būtina siekiant teisėtų tikslų ir yra neproporcingas padarytam pažeidimui.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje 2018 m. lapkričio 5 d. nutarė UAB „Mundita“ direktorių D. J. pripažinti padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 400 Eur. Pareiškėjo nuomone, UAB „Mundita“ direktorius D. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, o bauda šią dieną yra sumokėta į valstybės biudžetą. VDI pareiškėjui paskyrė 868 Eur baudą, neatsižvelgdama į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog bauda gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu ji neužtraukė atsakomybės pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK). Vadinasi, bauda buvo pritaikyta neteisėtai, kadangi egzistuoja visos sąlygos taikyti išimtį, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje. Bendrovės direktorius buvo baudžiamas kaip darbdavys, o ne fizinis asmuo, todėl nėra jokio pagrindo traktuoti, kad Bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas nėra pakankamas ir nepatenka į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies išimtį. Plečiamas aiškinimas tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose nėra galimas ir, be kita ko, pažeistų non bis in idem principą.

5. Pareiškėjo teigimu, būtina atsižvelgti į tai, jog nustatytas nelegalaus darbo faktas (pažeidimas) buvo vien tik per netyčinį suklydimą. Visi pateikti duomenys rodo, kad nei Bendrovė, nei jos direktorius D. J. nesiekė neteisėtais veiksmais pagerinti įmonės finansinės padėties ir nuslėpti mokesčių ar pasinaudoti neva nelegaliai įdarbintu asmeniu, nesumokant jam atlyginimo už padarytą darbą, nesiekė sukelti žalos valstybei. Pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios aktyviai bendradarbiavo su VDI Kauno skyriumi, pateikė žiniaraščius, darbo sutartį bei visus įrodymus, kad darbuotojas M. H. A. buvo įdarbintas UAB „Mundita“. Todėl laikytina, kad padaryto teisės pažeidimo kaltės elemente nėra tyčios.

6. Atsakovas VDI Kauno teritorinis skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas, todėl pagal šį teisės aktą pareiškėjas negali būti baudžiamas. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Atsakovo nuomone, priimant sprendimą dėl juridinio asmens baudimo pagal Užimtumo įstatymą nebuvo pažeistas non bis in idem principas. Atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo UAB „Mundita“ atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, todėl, jo nuomone, VDI pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bei, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėtai Nutarimu skyrė 868 Eur baudą.

II.

8. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Mundita“ skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad VDI Nutarimu priėmė sprendimą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą pažeidimą skirti 868 Eur dydžio baudą už tai, kad UAB „Mundita“ piliečiui M. H. A. leido dirbti 2018 m. liepos 4, 5, 7, 8, 17 ir 18 dienomis, nors jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje baigėsi 2018 m. birželio 30 d. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas taip pat nustatė, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2496-540/2018, kurioje 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu UAB „Mundita“ direktorius D. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam skirta administracinė nuobauda – 400 Eur.

10. Pareiškėjas teigė, kad už tą patį teisės pažeidimą yra baudžiamas ir juridinis asmuo UAB „Mundita“, kuriam taikyta ekonominė sankcija skundžiamu Nutarimu, ir buvo nubaustas fizinis asmuo D. J. (UAB „Mundita“ direktorius), kuriam paskirta administracinė nuobauda. Teismas sprendė, kad šioje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. UAB „Mundita“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju – juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 292¹ straipsnį.

11. Teismas pažymėjo, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant minėtas ekonomines sankcijas. Įvertinęs tai, kad Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad pareiškėjas atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, darytina išvada, jog ji administracinėn atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą patraukta pagrįstai.

12. UAB „Mundita“ skunde tvirtino, kad pareiškėjo kaltės elemente nėra tyčios. Administracinio teisės nusižengimo byloje, kurioje Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutarime konstatavo, jog pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, ir konstatavo, kad D. J. neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka.

III.

13. Pareiškėjas UAB „Mundita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Nutarimu paskirtą baudą panaikinti arba skirti mažesnę negu sankcijoje numatyta minimali bauda. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. VDI Bendrovei paskyrė papildomą 868 Eur baudą, neatsižvelgdama į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog bauda gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu ji neužtraukė atsakomybės pagal ANK ar BK. Pareiškėjo įsitikinimu, bauda buvo pritaikyta neteisėtai, kadangi egzistuoja visos sąlygos taikyti išimtį, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje. UAB „Mundita“ direktorius D. J. buvo baudžiamas kaip darbdavys, o ne fizinis asmuo, todėl nėra jokio pagrindo traktuoti, kad Bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas nepatenka į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies išimtį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai juridinio asmens vadovas yra nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nėra jokio pagrindo vertinti, kad asmuo buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo, todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad nėra nustatomas darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas. Taigi, nėra jokio teisėto pagrindo bausti bendrovę pakartotinai, kadangi bendrovės vadovo nubaudimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, yra traktuojamas kaip darbdavio nubaudimo faktas. Be to, įstatymas tiesiogiai nėra numatęs, kad gali būti taikoma asmeninė atsakomybė ir fiziniam asmeniui, kaip būtent vienasmeniam valdymo organui, ir juridiniam asmeniui vienu metu.

15. UAB ,,Mundita“ direktorius D. J. taip pat yra ir UAB ,,Mundita“ pagrindinis akcininkas, todėl už tą patį teisės pažeidimą paskyrus finansinę nuobaudą kaip fiziniam asmeniui - bendrovės direktoriui, bei papildomą ekonominę sankciją UAB ,,Mundita“, tas pats asmuo patiria tiesioginę finansinę žalą, t. y. dvigubą nubaudimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Šiuo atveju paskirtos nuobaudos yra du savarankiški nubaudimai, priimti skirtingų subjektų, pagal skirtingas teisės normas, tačiau dėl to paties pažeidimo. Nuobaudos pasekmės iš esmės teks tam pačiam asmeniui, kadangi daro tiesioginę įtaką ir poveikį akcininko turtiniams interesams.

16. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl (netyčinio) suklydimo, o skiriant baudą, nebuvo įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visi pateikti duomenys rodo, kad nei UAB ,,Mundita“ nei jos direktorius ir akcininkas D. J. nesiekė neteisėtais veiksmais pagerinti įmonės finansinę padėtį ir nuslėpti mokesčius, ar pasinaudoti neva nelegaliai įdarbintu asmeniu, nesumokant jam atlyginimo už padarytą darbą.

17. Atsakovas VDI Kauno teritorinis skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas pažymi, jog UAB „Mundita“ direktoriui D. J. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikyta kaip darbdaviui, o ne kaip fiziniam asmeniui. Ekonominės sankcijos skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės nusižengimus. Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant minėtas ekonomines sankcijas.

19. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. J. neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. VDI Nutarimu skyrė minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13646, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 868 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjui ekonominė sankcija už pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pritaikyta pagrįstai, taip pat nenustatęs pagrindo jos mažinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad Nutarimu paskirta bauda pažeidžia non bis in idem principą, taip pat mano, kad paskirta bauda yra per griežta.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Pasisakydama dėl non bis in idem, t. y. niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį teisės pažeidimą, principo taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad šis principas yra vienas iš pamatinių teisės principų. Jis įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Šis konstitucinis principas yra nustatytas ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią už nelegalų darbą bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar BK.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis, atsižvelgiant į aptartą Konstitucinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją aiškinant non bis in idem principą, aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar BK ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Mundita“ direktorius D. J. neįsitikino, ar po 2018 m. birželio 30 d. M. H. A. (M. H. A.) buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir M. H. A. (M. H. A.) nuo 2018 m. birželio 30 d. neturint nurodyto leidimo, leido jam toliau dirbti UAB „Mundita“ plovėjo pareigose be leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, D. J. paskyrė 400 Eur baudą, o Nutarimu pareiškėjui, t. y. UAB „Mundita“ paskirta 868 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pažeidimą.

26. Taigi, nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, t. y., nebuvo nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal Užimtumo įstatymo nuostatas skirta juridiniam asmeniui UAB „Mundita“, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui D. J.. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjo teiginiais dėl fizinio ir juridinio asmenų glaudaus ryšio, kita vertus, teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

27. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bauda jam turėtų būti sumažinta. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjo kaltės elemente nėra tyčios, nelaikyta teisiškai reikšminga, kadangi įstatymas nenumato kaltės formos kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį. Be to, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatyta minimali bauda darbdaviui už šio įstatymo pažeidimus (868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį), todėl VDI, net ir nustačiusi daugiau pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, negalėjo šios sumos dar labiau mažinti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą.

29. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl to tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mundita“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.