Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. liepos mėn. 4, 5, 7, 8, 17 ir 18 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini), dirbo M. H. A. (M. H. A.), nors jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pasibaigė 2018 m. birželio 30 d. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. J. neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka bei tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tai yra leido M. H. A. (M. H. A.) dirbti be leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. kaltę pripažino ir paaiškino, kad nors jis ir jo draugas yra studentai, tačiau jie stengiasi sukurti užsieniečiams studentams darbo vietas ir juos įdarbina. Visi įdarbinami užsieniečiai pateikia leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. M. H. A. (M. H. A.) pas juos pradėjo dirbti 2018 m. birželio 9 d. Pradėdamas dirbti pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jo leidimas galiojo iki 2018 m. birželio 30 d. Likus dviem savaitėm iki leidimo galiojimo pabaigos M. H. A. (M. H. A.) atnešė Migracijos skyriaus pranešimą ir pasakė, kad yra priimtas sprendimas ir jis už dviejų savaičių gaus naują leidimą. D. J. pasižiūrėjo tą dokumentą ir buvo įsitikinęs, jog yra viskas gerai. Po kurio laiko Darbo inspekcija paprašė pateikti dokumentus dėl M. H. A. (M. H. A.) darbo, nes jiems tapo žinoma, jog tas asmuo kreipėsi į Migracijos skyrių dėl leidimo gavimo. Tada D. J. pristatė visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir M. H. A. (M. H. A.) atneštą pranešimą iš Migracijos tarnybos, kur buvo numatyta, jog yra priimtas sprendimas dėl M. H. A. (M. H. A.) naujo leidimo laikinai gyventi, galiojančio nuo 2018-07-01 iki 2018-12-31, išdavimo. Būdami įsitikinę, jog asmuo turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leido jam toliau dirbti bei už visą M. H. A. (M. H. A.) darbo laiką iki 2018 m. liepos mėnesio pabaigos, jam buvo sumokėtas visas darbo užmokestis, pervedant į jo banko kortelę, bei už tą darbuotoją buvo sumokėti visi socialinio draudimo mokesčiai. Po kurio laiko sužinojo, kad Migracijos skyriaus priimtas sprendimas išduoti naują leidimą nėra pats leidimas. Jo darbe toks pirmas kartas. Gailisi, kad gavosi toks nesusipratimas. Po šio atvejo darbuotojams leidžia dirbti tik jiems pateikus laikinus leidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir D. J. kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenys (b. l. 1); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus raštas „Dėl galimai nelegalaus užsieniečio darbo“, kuriame nurodyta, jog M. H. A. (M. H. A.) UAB (duomenys neskelbtini)galimai dirba neteisėtai, kadangi užsienietis neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi LR ar vizos. M. H. A. (M. H. A.) 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR Nr. LT7416459, studijų pagrindu, tačiau jo galiojimas 2018 m. birželio 30 d. pasibaigė (b. l. 2); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus raštas (b. l. 3); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pranešimas „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo“ (b. l. 4); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus raštas (b. l. 5); darbo apskaitos žiniaraščiai (b. l. 6-12); M. H. A. (M. H. A.) prašymai (b. l. 13, 15, 18); įsakymas dėl M. H. A. priėmimo į darbą (b. l. 14); darbo sutartis (b. l. 16, 17); įsakymas dėl M. H. A. (M. H. A.) atleidimo iš darbo (b. l. 19); M. H. A. (M. H. A.) leidimo gyventi kopija (b. l. 20); VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. J. paaiškinimo matyti, kad jis, būdamas darbdavys, neįsitikino ar po 2018 m. birželio 30 d. M. H. A. (M. H. A.) buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir M. H. A. (M. H. A.) nuo 2018 m. birželio 30 d. neturint nurodyto leidimo, leido jam toliau dirbti UAB (duomenys neskelbtini)plovėjo pareigose be leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011). Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog D. J. neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. J. yra dirbantis, duomenų apie jo baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant D. J. nuobaudą, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį jis konkrečiu atveju kelia žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams. Nelegalus darbas neabejotinai iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, taip pat pažeidžia darbuotojų teises. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į tai, kokia konkreti žala darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai daroma. Paprastai nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad D. J. tokių ketinimų turėjo. Iš D. J. paaiškinimo matyti, kad už visą M. H. A. (M. H. A.) darbą po 2018 m. birželio 30 d. dirbančiajam buvo sumokėtas visas darbo užmokestis bei sumokėti visi mokesčiai valstybei. Iš jo paaiškinimų matyti, kad jis M. H. A. (M. H. A.) atnešus pranešimą iš Migracijos tarnybos, kuriame buvo nurodyta, jog yra priimtas sprendimas dėl M. H. A. (M. H. A.) naujo leidimo laikinai gyventi, galiojančio nuo 2018 m. liepos 1d. iki 2018 m. gruodžio 31d., išdavimo, todėl būdamas įsitikinęs, jog darbuotojas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 2018 m. liepos 1 d. leido M. H. A. (M. H. A.) toliau dirbti. D. J. paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamas teisės pažeidimas nebuvo iš anksto planuotas, buvo padarytas atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, o ne piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. yra jauno amžiaus, studentas, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo konkrečiu atveju D. J. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai, todėl, teismo nuomone, vadovaujantis, proporcingumo ir teisingumo principu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas D. J. atvžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskirta mažesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą - 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18092375015.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.