- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- 2-21386-155/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14078-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- S. B., E. Š.
- Kategorijos
- 2.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei V. Š., atsakovui A. B., nedalyvaujant tretiesiems asmenims S. B., E. Š.,
viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį, pareikštą atsakovui A. B. dėl skolos už šilumos energiją bei palūkanų priteisimo, tretieji asmenys byloje S. B., E. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1) 933,69 Eur skolos už šilumos energiją 2) 25,38 Eur palūkanas 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), kurio Nr. (duomenys neskelbtini) butas nuosavybės teise priklauso atsakovui A. B.. Paminėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad ieškovas su atsakovu žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-03-31 atsakovui yra susidariusi 933,69 Eur skola. Taip pat atsakovui buvo paskaičiuotos 25,38 Eur palūkanos. Atsižvelgiant į visas ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas klaidingai teismui nurodė, jog šalių sutartiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo butui susiklostė iš konkliudentinių veiksmų, nes realiai 2002-09-23 buvo sudaryta rašytinė Šilumnešio ir šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 0222357 su buto savininku. Atsakovas sutinka, kad ieškinyje nurodyta pagrindinė reikalavimo suma dėl 933,69 Eur priteisimo yra teisinga, tačiau nesutinka su delspinigiais, paskaičiuotais už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 20 d., nes turėtų būti taikomas CK 1.125 str. 5 d. numatytas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas ieškiniams dėl netesybų. Ieškovui pateikus teismui ieškinį 2015 m. balandžio 20 d., šešių mėnesių senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas tik nuo spalio 19 d., todėl ieškovo paskaičiuotos palūkanos iki šios datos neturėtų būti priteistos. Be to pažymi, kad remiantis CK 3.109 str. atsakovas už skolą turi atsakyti solidariai su sutuoktine. Atsižvelgiant į visas šias priežastis atsakovas iš dalies nesutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu.
Tretysis asmuo S. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog supranta, kad sutuoktiniai kaip bendraturčiai turi vienodas teises į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Tačiau šiuo atveju atsakovas A. B. įtraukdamas į bylos nagrinėjimą ją bei jos dukrą trečiuoju asmeniu, tokiu būdu naudoja psichologinį smurtą. Atsakovas nuolatos piktybiškai vengia mokėti ne tik ieškovui, bet ir UAB (duomenys neskelbtini), Šilumos tinklams, VMI, nežiūrint į tai, kad kad sėkmingai plėtoja advokato veiklą, ji, S. B. visą santuokos laiką augino mažus vaikus, neturi nei minimalių galimybių mokėti įsiskolinimą, taip pat ir jos dukra E. Š. tokių galimybių neturi, nes vis dar mokosi vidurinėje mokykloje.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, jog ieškinys yra pareikštas turto (buto) savininkui, kuris yra nurodytas NT registre, t.y. atsakovui. Individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ieškovas su atsakovu ar jo dabartine sutuoktine neturi, rašytinė sutartis buvo sudaryta su ankstesne atsakovo sutuoktine. Ieškovas pasinaudojo įstatyme numatyta teise reikšti ieškinį vienam atsakovui. NT registre yra nurodyta, jog butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, aplinkybė, jog tai yra šeimos turtas nėra registruota, be to skolos priteisimas šioje byloje, neužkirs kelio atsakovui ateityje reikšti reikalavimus savo sutuoktinei, kuri patraukta byloje trečiuoju asmeniu. Taip pat pažymi, jog priešingai nei atsakovas nurodė teismui atsiliepime, ieškovas prašo priteisti ne delspinigius, o palūkanas, kurios paskaičiuotos įstatymo pagrindu (CK 6.210 str.), todėl ieškinio senatis (6 mėnesių) palūkanoms netaikoma. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog ginčo dėl skolos ieškovui nėra, atsakovas ją pripažįsta, tačiau nurodė, kad ieškovas turėtų tikslinti ieškinį ir patraukti bendraatsakove jo sutuoktinę, nes nors viešuose registruose butas neįregistruotas šeimos turtu, tačiau yra pateikti teismui įrodymai, jog sudarius santuoką su S. B. jo butas turi būti laikomas šeimos turtu ir mokesčiai turėtų būti priteisiami solidariai. Taip pat pažymi, jog nesutinka ir su ieškovo paskaičiuotomis palūkanomis.
Ieškinys patenkintas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) tiekia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. B.. Todėl atsakovas, kaip buto savininkas, privalo laiku mokėti mokesčius už suteiktas centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne kartą analizavęs šilumos ūkį reglamentuojančius teisės aktus, yra suformulavęs praktiką, pagal kurią, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009, 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009, kt.). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai.
Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 19 str.), t.y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog rašytinės sutarties su atsakovu nebuvo, kad ji buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Tuo tarpu atsakovas pažymėjo, jog rašytinė sutartis buvo sudaryta 2002-09-23, ją sudarė su ieškovu buvusi atsakovo sutuoktinė J. B.. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas, A. B., dėl jam priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudaręs rašytinę sutartį dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo su šilumos tiekėju, ar būtų perėmęs buvusios sutuoktinės prievoles pagal jos ir ieškovo 2002 m. pasirašytą sutartį, nes šios bylos skolos susidarymo laikotarpiu santuoka tarp jų yra nutraukta. Nesant tokių įrodymų, laikytina, kad sutartis dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vis dėl to konkliudentiniais veiksmais ir dėl to atsiranda prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka (CK 1.71 str.). Be to iš bylos duomenų (iš šalių paaiškinimų) nustatyta, kad J. B. šiame bute negyvena, šis butas jai nebepriklauso, šilumos tiekėjas ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) laiko, kad ši sutartis su buvusia atsakovo sutuoktine yra nutraukta ir naujai buvo sudaryta su dabartiniu savininku konkliudentiniais veiksmais. Pažymėtina, kad sutarties nutraukimas tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais išreikštu šalių susitarimu byloje aktualių faktinių aplinkybių kontekste yra galimas, todėl iš aplinkybių viseto teismas daro labiau tikėtina išvadą, kad atsakovo nurodyta 2002 m. rugsėjo 23 d. Šilumnešio ir šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis (tarp atsakovo buvusios sutuoktinės ir ieškovo) šios bylos skolos susidarymo laikotarpiu buvo nutraukta. Todėl atsakovas A. B., kaip buto savininkas, privalėjo laiku mokėti mokesčius už suteiktas centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas ieškovui pagal konkliudentiniais veiksmais sudarytą sutartį, tačiau bylos duomenimis nuo 2014-01-01 iki 2015-03-31 už suteiktas paslaugas nemokėjo, todėl susidarė 933,69 Eur įsiskolinimas ieškovui. Pažymėtina, kad tai nėra pirmoji byla atsakovo atžvilgiu dėl netinkamo prievolės vykdymo ieškovui (pvz. civilinė byla Nr. 2-8431-845/2013, kurioje ieškinys atsakovo atžvilgiu buvo tenkintas visiškai).
Pažymėtina ir tai, kad šios skolos neginčija atsakovas A. B., jis sutinka, kad mokesčių tinkamai ieškovui nemokėjo, sutinka su skolos dydžiu, tačiau teismui nurodė, kad šioje byloje bendraatsakove turėtų būti patraukta atsakovo sutuoktinė S. B., kuri byloje patraukta trečiuoju asmeniu.
Taigi, byloje keliamas klausimas, ar susidariusi skola turi būti priteista tik iš atsakovo, ar solidariai iš atsakovo ir jo dabartinės sutuoktinės, ar atsakovas, iš kurio priteista būtų visa bendra sutuoktinių skola, turėtų teisę savo sutuoktinei, kaip bendraskolei, pareikšti ateityje atgręžtinius reikalavimus kitoje byloje, nes šioje byloje ieškovo pasirinkimu nesutikus patraukti byloje atsakove, sutuoktinė dalyvauja kaip trečiasis asmuo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad, bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Teismų praktika 33). Nagrinėjamos bylos atveju skola, dėl kurios priteisimo ieškovas kreipėsi į teismą, susidarė dėl nesumokėtų mokesčių už šilumos energiją ir karštą vandenį. Taigi konstatuotina, kad ši prievolė, kilo iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį, ir tiek A. B., tiek S. B. pagal šią prievolę atsako solidariai. Iš esmės dėl solidarios prievolės atsiliepime sutiko ir S. B., kuri nurodė teismui atsiliepime, jog supranta, kad privalo solidariai apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau nurodo, jog neturi jokių galimybių tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų atsakovas A. B., vienas iš solidarių skolininkų, tiek abu sutuoktiniai solidariai. Teismas pažymi, kad teismas nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Šiuo nagrinėjamu atveju S. B. buvo patraukta trečiuoju asmeniu byloje. Atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Tai teismas padarė ir du kartus buvo pasiūlęs ieškovo atstovei galimybę įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu, to prašė ir atsakovas, tačiau ieškovo atstovė atsisakė tai padaryti, nurodžiusi, jog atsakovui neužkertamas kelias vėliau padengus įsiskolinimus ieškovui, reikalauti atgręžimo iš savo sutuoktinės, t.y. ieškovas netikslino ieškinio ir reikalavo, kad visą prievolę įvykdytų šioje byloje atsakovas A. B., vienas iš solidarių skolininkų. Kaip jau buvo minėta, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo pareiga, o teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, savo iniciatyva juos gali įtraukti į bylą tik trečiaisiais asmenimis. Tai šiuo atveju teismas ir padarė. Taigi konstatuotina, jog šioje byloje ieškovui susidariusi skola yra priteisiama iš vieno iš solidarių ieškovo skolininku, tačiau dalyvaujant kitam solidariajam skolininkui trečiuoju asmeniu. Toks bylos išnagrinėjimas nepažeidžia procesinės teisės normų, dėl to yra pasisakę ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. 2013 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2A-1867-392/2013). Tuo pačiu atsakovui A. B., sumokėjus įsiskolinimą ieškovui, vėliau yra neužkertamas kelias pareikšti atgręžtinį reikalavimą sutuoktinei, kaip ieškovo bendraskolei, nes tokią teisę, išnagrinėjus šią bylą, atsakovas įgija.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir atsakovui iš esmės sutinkant su 933,69 Eur skolos sumos dydžiu, sutinkamai su CK 1.138 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 ir 2 d., 6.716 str., iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistina 933,69 Eur dydžio įsiskolinimas.
Ieškovas taip pat pareiškė ieškiniu reikalavimą LR CK 6.210 str. pagrindu dėl atsakovo netinkamai vykdomos prievolės laiku sumokėti už šilumos energiją, priteisti iš atsakovo 25,38 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-04-20. Atsakovas su šiomis ieškovo prašomomis priteisti palūkanomis nesutinka. Atsiliepime teismui atsakovas buvo nurodęs, kad šią 25,38 Eur sumą laiko kaip delspinigius bei jos prašo nepriteisti CK 1.125 str. 5 d. pagrindu, tačiau vėliau teismo posėdžio metu pasitaisęs, vis dėl to šią prašomą priteisti sumą atsakovas įvardino taip pat palūkanomis, su jomis nesutiko, tačiau konkrečių kitų nesutikimo motyvų teismui nenurodė.
Teismas pažymi, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis). Reikalavimui priteisti palūkanas, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimui taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Šioje byloje reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas kartu su reikalavimu priteisti nesumokėtą skolą už šilumos energiją, t.y. reikalaujama priteisti palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą (paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-04-20). Teismas pažymi, kad nesutinka su atsakovo argumentais, pabrėžia, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra taikomas reikalavimams priteisti netesybas (baudą, delspinigius), bet ne palūkanas. (LAT 2013-06-25 nutartis Nr. 3K-3-387/2013). Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, kartu ir ieškinio senaties terminai. Minėta, kad reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), kuris, ieškovui kreipusis į teismą, nebuvo praleistas. Atsižvelgdamas į aptartą palūkanų teisinį reglamentavimą ir jo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje bei byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, teismas priteisia iš atsakovo ieškovo naudai ir 25,38 Eur palūkanas.
Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo A. B. ieškovo naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 29 EUR žyminio mokesčio, 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 52,57 EUR už teisines paslaugas, iš viso – 30,71 EUR (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis)
Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.
Kitos bylos aplinkybės bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 933,69 EUR skolos, 25,38 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,71 EUR bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.