Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1867-392/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
2A-1867-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01727-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
J. V.
Ieškovas
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas“
Trečiasis asmuo
N. V.
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1867-392/2013(Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01727-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.1.; 75.7; 95.4.; 121.14.; 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas“ ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. V. 5 323,19 Lt skolos už šildymą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-10-31, 130,83 Lt skolos už elektrą už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-10-31, 266,5 Lt skolos už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-10-31, 66,91 Lt skolos už šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-10-31, 173,63 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad atsakovas yra 1997-07-24 įsteigtos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas“ narys. Atsakovas nevykdo Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 29 str. ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas“ įstatų 12.5 p. įtvirtintos pareigos mokėti nustatytas įmokas ir rinkliavas. Todėl už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-10-31 yra skolingas ieškovui nurodytas sumas.

Atsakovas J. V. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio komunalinių paslaugų yra įsiskolinimas, priklauso jam ir N. V. asmenine nuosavybės teise. J. V. ir N. V. santuoka buvo nutraukta 2009-11-18 teismo sprendimu. Tuo pačiu sprendimu buvo padalintas sutuoktinių turtas, taip pat ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2008 m. gruodžio mėn. tame bute negyvena. Visu butu naudojasi buvusi atsakovo sutuoktinė N. V.. Todėl būtent ši turėtų padengti įsiskolinimą ieškovui. Jeigu teismas pripažintų, kad ieškovo skolininkas yra ir atsakovas, tai pastarasis skolą jo atžvilgiu prašo sumažinti. Atsakovas pripažintų skolą už šildymą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam buto plotui (21,49 kv. m.) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo N. V. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad J. V. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), visiškai išsikraustė 2009 m. balandžio mėn. 2009-11-18 buvo nutraukta N. V. ir J. V. santuoka ir padalintas turtas. Teismo sprendimo kopija buvo pateikta Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas“ pirmininkui J. S. ir buhalterei V. K., tačiau priskaičiuojamos sumos už komunalines paslaugas nebuvo dalinamos. Iš pradžių visus mokesčius mokėjo N. V., tačiau vėliau ji atsisakė mokėti už J. V. dalį. 2012-09-12 N. V. patekus į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, butu naudojosi J. V.. Buvo patenkintas N. V. prašymas įpareigoti jos brolį J. B. apsaugoti jos turtą, nes J. V. išmetė N. V. daiktus ir be jos sutikimo ruošė butą nuomai. Kadangi kaimynė patikino, kad bute parom degė šviesa, 5 323,19 Lt skolą, susidariusią už šildymą ir karštą vandenį, prašė priteisti iš atsakovo J. V., o 130,83 Lt skolą už elektrą, 266,5 Lt skolą už komunalines paslaugas bei 66,91 Lt skolą už šaltą vandenį – iš J. V. ir N. V. per pusę.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012-11-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo J. V. ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Monolitas“ priteisė 3 861,65 Lt – 2 193,37 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-11-08 ir 1 556,28 Lt skolos už laikotarpį nuo 2009-11-08 iki 2011-10-31 bei 112 Lt žyminio mokesčio. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad iki santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, iki 2009-11-08, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo J. V. ir N. V. bendroji jungtinė nuosavybė, o pagal CK 3.109 str. 1 d. solidariosios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro turto. Todėl laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-11-08 visas įsiskolinimas turi būti priteistas iš atsakovo. Po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, vadovaujantis CK 4.76 str., iš atsakovo priteistina įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2009-11-08 iki 2011-10-31, dalis proporcinga jam priklausančiai buto, esančio (duomenys neskelbtini), daliai (2167/5000). Žyminis mokestis iš atsakovo priteistas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Šalies argumentai

Atsakovas J. V. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas 2 193,37 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-11-08, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai skolą už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-11-08 priteisė tik iš apelianto, kaip asmeninę jo prievolę, bei į bylą bendraatsakove neįtraukė N. V.. Apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, kurioje konstatuota, kad santuokos nutraukimo atveju sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais. Prievolė pasibaigia tinkamai ją įvykdžius. N. V. nepripažinus bendraskole, apeliantui užkertamas kelias pareikšti atgręžtinį reikalavimą dėl visos iš jo teismo priteistos skolos už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-11-08.

Atsiliepimas

Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu sutiko ir prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-11-13 sprendimą panaikinti ir bylą nagrinėti iš naujo, įtraukiant bendraatsakove N. V..

Trečiasis asmuo N. V. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes bei nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1997-07-24 Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas“ (b. l. 4, 8). Atsakovas J. V. yra šios bendrijos narys (b. l. 7). Pagal minėtos bendrijos įstatų 12.5 p. narys privalo mokėti nustatytas įmokas ir rinkliavas (b. l. 11). Atsakovas šios pareigos nesilaiko, ir už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-10-31 ieškovui yra skolingas 5 961,05 Lt (iš jų: 5 323,19 Lt skola už šildymą ir karštą vandenį, 130,83 Lt skola už elektrą, 266,5 Lt skola už komunalines paslaugas, 66,91 Lt skola už šaltą vandenį, 173,63 Lt žyminis mokestis) (b. l. 1; 16-23). Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimu J. V. ir N. V. santuoka buvo nutraukta, taip pat padalintas sutuoktinių turtas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl į kurį teikiamų ir nesumokėtų mokesčių priteisimo ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. V., sutuoktiniams buvo padalintas, N. V. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 28,09 kv. m. buto (2833/5000 dalis) ir J. V. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 21,49 kv. m. buto (2167/5000 dalis) (b. l. 32-34).

Byloje keliamas klausimas, ar atsakovas, iš kurio priteista visa bendra sutuoktinių skola, turi teisę kitam sutuoktiniui, kaip bendraskoliui, pareikšti atgręžtinius reikalavimus, jam nedalyvaujant byloje atsakovo procesinėmis teisėmis ir ar dėl to buvo teisingai išnagrinėta byla.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad, bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Teismų praktika 33). Nagrinėjamos bylos atveju skola, dėl kurios priteisimo ieškovas kreipėsi į teismą, susidarė dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių. Taigi konstatuotina, kad iki atsakovo J. V. ir trečiojo asmens N. V. santuokos nutraukimo ši prievolė, kilo iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, ir tiek J. V., tiek N. V. pagal šią prievolę atsako solidariai.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, kreditorius Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas“ turėjo teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų atsakovas J. V., vienas iš solidarių skolininkų. Tačiau į bylą dėl skolos priteisimo pagal vieno sutuoktinio sudarytas sutartis dėl prievolių, susijusių su bendro turto išlaikymo vykdymu, trauktini abu sutuoktiniai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43straipsnio 2 dalis). Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Be to išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, Teismų praktika 29).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2012-03-16 parengiamojo teismo posėdžio metu N. V. į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu (b. l. 41). Šio posėdžio metu ieškovas nenurodė, kokia procesine padėtimi į bylą trauktina N. V., ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, neįvykdė teismo įpareigojimo ieškinį patikslinti. Kaip jau buvo minėta, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo pareiga, o teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, savo iniciatyva juos gali įtraukti į bylą tik trečiaisiais asmenimis. Tai šiuo atveju teismas ir padarė. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, išnagrinėjęs bylą, N. V., vienai iš solidarių ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas“ skolininkų, dalyvaujant byloje trečiuoju asmeniu, o ne atsakove. Todėl apelianto argumentas, kad N. V. byloje dalyvaujant ne atsakove, o trečiuoju asmeniu, apeliantui yra užkertamas keliamas pareikšti atgręžtinį reikalavimą buvusiai sutuoktinei, kaip ieškovo bendraskolei, yra atmestinas, kaip nepagrįstas, nes tokią teisę, išnagrinėjus šią bylą, atsakovas įgijo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Atsakovo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius