- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- e2-22703-1099/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės
- Advokatai
- Lina Zamulskienė
atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atstovei prokurorei Sigitai Vasiliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, atlyginimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, 3 000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 2 000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtų administracinės teisenos procesų; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 112,10 Eur turtinės žalos, padarytos dėl neteisėto administracinės teisenos proceso.
3. Ieškovė ieškinyje, dublike, taip pat teismo posėdžio metu nurodo, kad 2018 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nuosprendis, kuriuo ieškovė, kaltinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, buvo išteisinta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad minėtas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliktas galioti, atmetus prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus.
4. Ieškovė aiškina, kad ji buvo kaltinta tuo, jog mušdama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2017 m. gegužės 5 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo dukrai V. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate tą pačią dieną (2017 m. gegužės 12 d.) gavus V. P. pareiškimą, jog ieškovė 2017 m. gegužės 5 d. sudavė jai vieną smūgį ranka į galvą ir penkis kartus į nugarą, taip sukeldama fizinį skausmą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodo, kad V. P. tik po 7 dienų kreipėsi su pareiškimu dėl jai sukelto fizinio skausmo, kai tuo metu pagal ieškovės pareiškimą jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu. Anot ieškovės, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau žinojo, kad konfliktas kilęs tarp šeimos narių, kurių santykiai priešiški, todėl turėjo atidžiau vertinti situaciją atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ieškovės vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai – tyrėjai bei prokuroras, neįvertino visų aplinkybių, t. y. kad nukentėjusioji kreipėsi su pareiškimu tik po 7 dienų nuo įvykusio konflikto, pati iš įvykio vietos pasišalino, išvengdama tikrintis blaivumą, į medikus ir teisėsaugos institucijas iš karto nesikreipė; taip pat pareigūnai nekreipė dėmesio į medicinos specialistų išvadą, liudytojų nebuvimą. Taigi, ieškovės teigimu, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas privalėjo būti nutrauktas, tačiau jis buvo užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kuris, kaip minėta, ieškovę išteisino. Teigia, kad dėl minėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų – nepagrįstai surašius kaltinamąjį aktą ir bylą perdavus teismui, taip pat padarius esmines klaidas, atliekant ikiteisminį tyrimą (kurios konstatuotos išteisinamuose teismų procesiniuose dokumentuose), ieškovė patyrė neturtinę žalą – patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, gėdą, emocinę depresiją, sveikatos sutrikimų (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), todėl prašo dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir jo tęsimo priteisti ieškovei iš valstybės 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
6. Ieškovė aiškina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2017 m. kovo 1 d. ieškovei surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, jog ieškovė 2017 m. vasario 6 d. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau smurto faktas nepasitvirtino, todėl ieškovei surašytas protokolas už žinomai melagingą policijos pareigūnų iškvietimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 1 dalį, o 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu ieškovei paskirta administracinė nuobauda – 14 Eur bauda. Ieškovė teigia, kad minėtą nutarimą apskundė ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu minėtas 2017 m. balandžio 4 d. nutarimas buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta, teismui konstatavus netinkamai atlikus aplinkybių tyrimą ir nesilaikant nustatytos nagrinėjimo tvarkos (nepaimtas ieškovės paaiškinimas įvykio vietoje, nenustatytas V. P. blaivumas, nepaimti jo ir V. P. paaiškinimai įvykio vietoje). Taigi, ieškovė pažymi, kad dėl nepagrįsto administracinio nubaudimo už neva melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų dėl dalyvavimo administraciniame procese kaip pažeidėja, todėl prašo dėl nurodytų aplinkybių priteisti iš valstybės patirtą 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
7. Aiškina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas minėtame 2017 m. gruodžio 15 d. nutarime iš esmės konstatavo neteisėtus pareigūnų veiksmus – netinkamai atliktą aplinkybių tyrimą ir nustatytos tvarkos nesilaikymą; Klaipėdos apskrities VPK nurodyto nutarimo neskundė. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018 m. balandžio 5 d. rašte, atlikusi tyrimą pagal ieškovės skundą, taip pat nustatė Klaipėdos apskrities VPK pažeidimus registruojant, tikrinant ir tiriant 2017 m. vasario 6 d. įvykį bei ieškovės pranešimą ir pareiškimą, todėl nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą.
8. Papildomai pažymi, kad V. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to paties 2017 m. gegužės 5 d. įvykio metu ieškovei sukelto fizinio skausmo buvo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutrauktas ir nurodyta pradėti administracinę teiseną ieškovės atžvilgiu pagal ANK 489 straipsnį; tuo pagrindu ieškovei 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo skirta 30 Eur administracinė nuobauda pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingą policijos pareigūnų iškvietimą; anot ieškovės, nuobauda paskirta kaip už pakartotinį pažeidimą, nors 2017 m. balandžio 4 d. nutarimas, kaip minėta, 2017 m. gruodžio 15 d. buvo panaikintas. Ieškovė nurodo, kad minėtame 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarime pasirašė, jog su juo nesutinka, tačiau nesuprato, kad turi jį skųsti; jai nebuvo paaiškinta apskundimo tvarka. Ieškovė apie tai, kad yra nubausta, sužinojo tik kai antstolis nuskaičiavo lėšas iš jos sąskaitos. Anot ieškovės, ji kreipėsi į teismą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau teismas termino neatnaujino. Ieškovė vertina, kad nurodyta administracinė teisena jos atžvilgiu buvo pradėta nepagrįstai ir 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimas yra neteisėtas, nes baudžiamojoje byloje, kurioje buvo aiškinamos tos pačios aplinkybės, ieškovė buvo išteisinta, todėl prašo dėl nurodytų aplinkybių jai atlyginti 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Be to, aiškina, kad antstolis, vykdydamas nurodytą 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, nuskaičiavo iš ieškovės sąskaitos ne tik 30 Eur baudą, bet ir 82,10 Eur vykdymo išlaidas, todėl ieškovė prašo priteisti jai iš valstybės ir 112,10 Eur turtinės žalos.
9. Anot ieškovės, iš baudžiamosios bylos, kuri buvo išreikalauta, medžiagos bus galima įvertinti kaip buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kokie įrodymai buvo surinkti, kokie veiksmai atlikti. Ieškovės vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir jų veiklą kuruojantis bei kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras netinkamai atliko savo esminę pareigą nustatyti veikos aplinkybes, sudarančias pagrindą kvalifikuoti veiką kaip nusikalstamą, tęsti baudžiamąjį procesą ir siekti, kad kaltas asmuo būtų nubaustas.
10. Papildomai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti apklaustas mažametis vaikas, kuris dalyvavo 2017 m. gegužės 5 d. įvykio metu, tačiau jis buvo apklaustas tik jau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.
Šalies argumentai
11. Ieškovė teigia, kad neturtinę žalą įrodyti rašytiniais įrodymais yra sunku, tačiau ieškovė į bylą pateikė ligos epikrizę, įrodančią, jog nuo 2017 m. gegužės mėn. ieškovei atsirado (duomenys neskelbtini), jai nustatytas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atsiliepime į ieškinį, triplike ir jos atstovė teismo posėdžio su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
13. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog ieškovės atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir kiti su ikiteisminiu tyrimu bei teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Atsakovės atstovės vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjęs apeliacinius skundus dėl išteisinamojo nuosprendžio, konstatavo, jog apeliantų norimas ieškovės elgesio įvertinimas kaip nusikalstamas nesutampa su nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir vien tai, kad nukentėjusioji ir prokuroras nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Anot atsakovės atstovės, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje iškilo įrodymų vertinimo klausimas. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai manė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų ieškovės kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti, tačiau teismai vertino priešingai ir ieškovę išteisino. Kita vertus, atsakovės atstovės vertinimu, vien tai, kad teismai kitaip nei prokuroras vertino ikiteisminiame tyrime surinktus duomenis, nesudaro pagrindo spręsti, jog prokuroro veiksmai – perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, buvo neteisėti. Pažymi, kad šiuo atveju išteisinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu buvo priimtas dėl skirtingo bylos faktinių aplinkybių vertinimo, o tai negali būti traktuojama kaip esminė klaida.
14. Generalinė prokuratūra aiškina, kad administraciniame procese, kurio metu ieškovei 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda, prokuroras nedalyvavo, todėl Generalinė prokuratūra dėl ieškovės argumentų, susijusių su nurodytomis aplinkybėmis, plačiau nepasisako.
Atsiliepimas
15. Atsakovės atstovė teigia, kad vien ta aplinkybė, jog V. P. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir nurodyta pradėti administracinę teiseną pagal ANK 489 straipsnį, nesudaro pakankamo pagrindo tokių prokuroro veiksmų vertinti kaip neteisėtų ir daryti išvadą, jog nutarimas skirti ieškovei administracinę nuobaudą yra neteisėtas; tuo labiau, jog ieškovė išnaudojo teisines galimybes revizuoti minėtą paskirtą administracinę nuobaudą teismine tvarka, tačiau teismai neatnaujino praleisto apskundimo termino. Generalinė prokuratūra nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovė nesuprato turinti nutarimą skųsti, nes, anot atsakovės atstovės, ieškovė anksčiau jau buvo pasinaudojusi savo teise apskųsti paskirtą administracinę nuobaudą kitoje panašioje situacijoje. Kita vertus, pažymi, kad civilinio proceso tvarka byloje dėl žalos atlyginimo negali būti revizuojamas paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumas, todėl, esant nepanaikintai administracinei nuobaudai, ieškovės reikalavimas atlyginti jai dėl jos patirtą žalą yra nepagrįstas.
16. Generalinės prokuratūros vertinimu, ieškovė neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, kuris yra nepagrįstai didelis, nes vien ieškovės pateikta ligos istorijos epikrizė nesuponuoja priežastinio ryšio nei su ikiteisminiu tyrimu, nei su administracinėmis bylomis. Be to, anot atsakovės atstovės, labiau tikėtina, kad ieškovei neigiamus išgyvenimus sukelia konfliktai su šeimos artimaisiais. Pažymi, kad baudžiamasis procesas neišvengiamai susijęs su neigiamais emociniais išgyvenimais, kitais suvaržymais ir nepatogumais.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos apskrities VPK), atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jo netenkinti.
18. Klaipėdos apskrities VPK nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodė, jog buvo padarytos klaidos, turėjusios esminės ir lemiamos reikšmės ieškovės teisių pažeidimui tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese. Pažymi, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Taip pat pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo.
19. Atsakovės atstovės teigimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos ir pareikšti ieškovei įtarimą buvo. Pažymi, kad faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos, todėl įvertinti ar nebuvo padaryta nusikalstama veika galima tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusių duomenų egzistavo pagrįstas įtarimas, jog ieškovė galimai padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Atsakovės atstovės vertinimu, teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, ir vėliau apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nenurodė ir nekonstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant įstatymų numatytus reikalavimus, kad byloje esantys įrodymai buvo surinkti neteisėtais ir neleistinais būdais ar priemonėmis, kad ikiteisminį tyrimą pradėję, atlikę ir jį kontroliavę pareigūnai netinkamai vykdė įstatymuose numatytas funkcijas bei tiesiogines pareigas, nebuvo pakankamai rūpestingi ir neatsakingai organizavo baudžiamąjį procesą. Anot Klaipėdos apskrities VPK, šiuo atveju teismas ir prokuroras skirtingai vertino įrodymų pakankamumą baudžiamojoje byloje.
20. Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu taip pat skirtingai nei Klaipėdos apskrities VPK vertino įrodymų pakankamumą ieškovės kaltei dėl padaryto ANK 489 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, panaikinęs 2017 m. balandžio 4 d. nutarimą.
21. Teigia, kad policijos pareigūnų veiksmai įvykio vietoje 2017 m. gegužės 5 d. dėl galimai padaryto nusikaltimo buvo atlikti teisėtai, visapusiškai ir dėl šių veiksmų negali atsirasti civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Atsakovės atstovės nuomone, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimas dėl nuobaudos skyrimo ieškovei yra įsiteisėjęs, todėl taip pat turėtų būti preziumuojama, kad policijos pareigūnų veiksmai šioje administracinio nusižengimo byloje buvo teisėti ir dėl policijos pareigūnų veiksmų minėtoje administracinio nusižengimo byloje negali atsirasti civilinės atsakomybės teisiniai santykiai.
22. Anot Klaipėdos apskrities VPK, ieškovė nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ji patyrė būtent prašomo priteisti dydžio neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų; neįrodė, jog dėl ieškovės atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo ir administracinių pažeidimų teisenos pablogėjo ieškovės sveikata, reputacija, bendravimo galimybės ir pan.
Atsiliepimas
23. Atsakovės atstovė nurodo, kad, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų (dėl 2017 m. vasario 6 d. įvykio), buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuriuo metu buvo nustatyta, jog: – ieškovė administracinio nusižengimo byloje nebuvo apklausta dėl jos pačios kaltės, t. y. ieškovei vengiant būti apklaustai įvykio vietoje ir vengiant dalyvauti nagrinėjant bylą; asmens, kurio girtumą nurodė ieškovė, blaivumo patikrinti buvo neįmanoma neradus minėto asmens įvykio vietoje; Klaipėdos apskrities VPK 2018 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovės vertinimu, vėlesnis ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo ištyrimas BPK nustatyta tvarka negalėjo padaryti ieškovei žalos ar nuostolių, nes jame nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
24. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų, pateiktos Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė buvo kaltinama tuo, jog mušdama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2017 m. gegužės 5 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo dukrai V. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis aktas su nurodytu kaltinimu buvo pateiktas teismui, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovę, kaltintą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, išteisino, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
25. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko ir nukentėjusiosios V. P. apeliacinius skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
26. Iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. vasario 6 d. iškvietė policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau, anot policijos pareigūnų, smurto faktui nepasitvirtinus, ieškovei 2017 m. kovo 1 d. buvo surašytas protokolas už žinomai melagingą policijos pareigūnų iškvietimą pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovei paskirta administracinė nuobauda – 14 Eur bauda. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
27. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo I. P. 2017 m. gegužės 5 d. įvykio metu nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos. Be kita ko, minėtame nutarime nurodyta, kad ieškovės atžvilgiu turi būti pradėta administracinė teisena pagal ANK 489 straipsnį, nes iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, jog ieškovė bendrajam pagalbos centrui skambino melagingai pranešdama apie jos atžvilgiu įvykdytą smurtą artimoje aplinkoje.
28. Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskyrė ieškovei 30 Eur baudą pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, jog ieškovė 2017 m. gegužės 5 d. melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje.
29. Nustatyta, kad minėtas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimas įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdyti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, kuri, pagal byloje esančius duomenis, 2017 m. gruodžio 5 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas (82,10 Eur) ir priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš ieškovės sąskaitos (bendra suma 112,10 Eur).
30. Ieškovė 2018 m. kovo 16 d. teikė skundą dėl nurodyto nutarimo ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino; Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
31. Byloje pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 12 d. ieškovės epikrizė, kurioje nurodoma klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini).
32. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018 m. balandžio 5 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad registruojant, tikrinant ir tiriant 2017 m. vasario 6 d. ieškovės pranešimą ir pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK buvo pažeistos BPK 168 straipsnio, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 81 punkto bei Policijos registruojamų įvykio registro duomenų tvarkymo taisyklių 45.1 punkto nuostatos; tuo pagrindu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK viršininkė, siekiant pašalinti neigiamus padarinius, buvo įpareigota ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimą dėl galimo V. P. smurtavimo stumdant užregistruoti IBPS ir organizuoti jo patikslinimą bei procesinio sprendimo priėmimą, taip pat Klaipėdos apskrities VPK viršininkas įpareigotas organizuoti tarnybinį patikrinimą.
33. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės I. P. 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
34. Klaipėdos apskrities VPK 2018 m. gegužės 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl I. P. skundo nutarta tarnybinį patikrinimą nutraukti.
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais (neveikimu) padarytą žalą
35. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
37. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Dėl to ieškovė, reikalaudama atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau ji neatleidžiama nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
38. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.
39. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).
40. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
41. Sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, kai jis atliekamas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar pareiškime nebuvo duomenų, kurie būtų akivaizdžiai neteisingi, ar buvo reikalingas jame nurodytų aplinkybių išsamus patikrinimas. Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
42. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs tiek su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, tiek išklausęs šalių paaiškinimų nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovė buvo išteisinta iš esmės dėl įrodymų trūkumo; išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog „baudžiamojoje byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad kaltinamoji I. P. atliko kaltinime nurodytus veiksmus“; apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti minėtą išteisinamąjį nuosprendį, be kita ko, pažymėjo, kad „apeliantų (prokuroro ir nukentėjusiosios) norimas I. P. elgesio įvertinimas kaip nusikalstamas nesutampa su nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir neleidžia įžvelgti I. P. veikus tyčia“. Tokiu atveju vertintina, ar šis išteisinimo pagrindas paneigia tyrimo pradžioje buvusius įtarimus kaip teisėtą pagrindą pradėti ir vykdyti tyrimą.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamojo nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų surinktų duomenų, kurie sudaro pagrindą įtarimams pareikšti, gali nepakakti apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes, įrodinėjimo procese.
44. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).
45. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus.
46. Taigi, kaip minėta, vien teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus rinkdami ar vertindami įrodomuosius duomenis. Tokiu atveju svarbu patikrinti, ar pareigūnų veiksmai renkant ir vertinant įrodomuosius duomenis atitiko teisės aktų reikalavimus. Šie pareigūnai renka ir preliminariai vertina įrodomuosius duomenis, o galutines išvadas dėl jų pripažinimo įrodymais ir to, ar jų pakanka, daro teismas. Tokiu būdu galimi nesutapimai, darant išvadas dėl galimybės pripažinti įrodymais tam tikrus duomenis ar dėl to, ar surinktų duomenų pakanka nusikaltimui įrodyti. Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo ir prokurorų veiksmų teisėtumo renkant ir vertinant nusikaltimą pagrindžiančius duomenis, įvertinama, ar pareigūnai nepadarė įstatymo pažeidimo ar klaidų, kurios ir lėmė, kad teismo vertinimas nesutapo su pareigūnų atliktu kaltinamųjų duomenų vertinimu. Padarytas jų klaidas gali rodyti duomenys, kad informacija apie inkriminuojamus veiksmus surinkta neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, kad duomenys surinkti negavus teismo leidimo, pažeidžiant privatumą, asmens teises ar nustatytas konkrečias procesines taisykles. Taip pat pareigūnų klaidas gali rodyti tai, kad teismui buvo perduota ne visa surinkta bylai reikšminga informacija, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais, faktais nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais silpnai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis, kurie tikėtinai teismo būtų nepripažinti įrodymais arba jų visuma galutinai būtų įvertinta kaip nepakankama.
47. BPK 2 straipsnis nustato pareigą atskleisti nusikalstamas veikas, o tam ikiteisminio tyrimo įstaigas ir prokurorą įpareigoja imtis visų įstatymų nustatytų priemonių. Žalos atlyginimo civilinėje byloje įrodinėjant ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtus veiksmus teikiami įrodymai, pagrindžiantys, kaip konkrečiai nebuvo įvykdyta ši pareiga, kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ar ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas.
48. Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).
49. Nagrinėjamu atveju, remiantis baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas 2017 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, gavus V. P. 2017 m. gegužės 12 d. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. I. P. sudavė V. P. vieną smūgį ranka į galvą ir penkis kartus į nugarą, savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą. Prokuroro vertinimu, organizavusio minėtą ikiteisminį tyrimą, surinkus pakankamai duomenų – apklausus liudytojus, gavus pareigūnų tarnybinius pranešimus, jų filmuotą medžiagą, gavus specialisto medicininę išvadą, leidžiančių ieškovę įtarti įvykdžius nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 29 d. ieškovei buvo pareikštas įtarimas ir nuo šios dienos prasidėjo ieškovės baudžiamasis persekiojimas. Pareiškus ieškovei įtarimą, toliau buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – liudytojų apklausos, įtariamosios apklausa, kardomosios priemonės skyrimas, papildomos medicininės išvados gavimas, kitos informacijos rinkimas. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui.
50. Teismas, atsižvelgęs į BPK nuostatas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK įstatymo reikalavimus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, turint duomenų apie neteisėtus ieškovės veiksmus, (t. y. fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui) sudarė pakankamą pagrindą pagrįstai įtarti ieškovę padarius įtarime nurodytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus, aiškinosi neaiškias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju turėdami informaciją apie ieškovės galimai padarytą nusikalstamą veiką, pareigūnai pagal pirminius duomenis ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir negalėjo elgtis kitaip, nes jų pareiga atlikti įstatyme numatytus procesinius veiksmus tam, kad būtų atskleisti galimai padaryti nusikaltimai. Be to, vertindamas baudžiamoje byloje esančius duomenis, teismas nustatė, jog tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, kaip baudžiamojo proceso stadijos, specifiką, į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovė galėjo būti susijusi su jai inkriminuojamos veikos padarymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros pareigūnų veiksmai ieškovės atžvilgiu taikant procesinės prievartos priemones neatitiko įstatyme numatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, būtent prokuroro teisė pačiam spręsti ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 218 straipsnio 1 dalis).
51. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgus į tai, kad pradedant ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys nėra analizuojami ir tiriami taip išsamiai, kaip tai daroma bylą nagrinėjant teisme, o ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka bent minimalaus pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, teismas sprendžia, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieškovė galimai padarė nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, jog ieškovės veiksmai turi jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių, todėl, siekiant patikrinti kilusius įtarimus, pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
52. Teismas pažymi, kad ieškovė iš esmės nepateikė jokių konkrečių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Teismo vertinimu, tam tikrų procesinių veiksmų išvardinimas, pateikiant jų subjektyvų vertinimą, neįrodo prokuroro ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl sutiktina su atsakovės atstovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus ir klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas.
53. Teismas nurodo, kad vien ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas mažametis vaikas, kuris galimai matė 2017 m. gegužės 5 d. įvykį (konfliktą tarp ieškovės ir nukentėjusiosios V. P.), kuris buvo apklaustas tik teisme, nesudaro pagrindo spręsti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras atliko neteisėtus veiksmus ar elgėsi neatidžiai/nerūpestingai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir apklausęs nurodytą mažametį vaiką teisme, iš esmės nustatė, jog vaikas matė tik konflikto pradžią; iš nuosprendžio turinio matyti, jog jo parodymai nebuvo esminiai, kurių pagrindu buvo priimtas nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vaiką apklausus ir ikiteisminio tyrimo metu, jo rezultatas tikėtinai nebūtų pasikeitęs (ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas). Ieškovės paaiškinimai, jog apklausus vaiką iš karto po nurodyto įvykio, vaikas nurodytų kitas aplinkybes, vertintini kaip deklaratyvūs.
54. Ieškovė iš esmės procesinių veiksmų neteisėtumą sieja su išteisinamojo nuosprendžio faktu. Kita vertus, teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes pats išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Taigi, vien ta aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis – byloje nesant pakankamai įrodymų, jog ieškovė atliko kaltinime nurodytus veiksmus, visų pirma, reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, jog su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.
55. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus patikrinti bei įvertinti yra išimtinė teismo teisė bei pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų atliktas kitoks įrodymų nei prokuroro faktinių duomenų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas. BPK įtvirtintos tik įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos. Vadovaujantis teismų praktika, skirtingose baudžiamojo proceso stadijose (pradedant ikiteisminį tyrimą, pateikiant pranešimą apie įtarimą, priimant galutinį sprendimą) įrodymų pakankamumas gali būti įvertinamas skirtingai, atsižvelgiant į atitinkamus baudžiamojo proceso stadijos uždavinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-66/2008).
56. Taigi, kaip jau minėta, teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu nereiškia, kad teismo atliktas kitoks įrodymų vertinimas savaime yra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir suponuoja išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista įstatyme nustatyta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai tiriant bei vertinant įrodymus baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).
57. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas, išanalizavęs konkrečius baudžiamosios bylos duomenis, įvertinęs tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovė galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, teismas sprendžia, jog išteisinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo, todėl ieškovės argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jos atžvilgiu priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
58. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismai, nagrinėję minėtą baudžiamąją bylą, nenustatė, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant įstatymų numatytus reikalavimus, taip pat kitų galimų pažeidimų, nenurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro esminių klaidų (priešingai nei įrodinėjo ieškovė).
59. Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą dėl to, jog Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu ieškovei buvo paskirta administracinė nuobauda – 14 Eur bauda, kuris Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta, teismui konstatavus netinkamai atlikus aplinkybių tyrimą ir nesilaikant nustatytos nagrinėjimo tvarkos.
60. Viena vertus, minėtame Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarime iš tiesų konstatuota, kad 2017 m. balandžio 4 d. nutarimas priimtas netinkamai atlikus aplinkybių tyrimą ir nesilaikant nustatytos nagrinėjimo tvarkos, t. y. ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimas ištirtas paviršutiniškai ir nevisapusiškai – nepaimtas ieškovės paaiškinimas įvykio vietoje, nenustatytas V. P. blaivumas, nepaimti jo ir V. P. paaiškinimai vietoje. Kita vertus, teismas, remdamasis motyvais, nurodytais šio sprendimo 43-46 punktuose, sprendžia, kad vien tai, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas panaikino Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. balandžio 4 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo ieškovei, nesudaro pagrindo savaime spręsti, jog policijos pareigūnai, šiuo atveju pradėję ir vykdę administracinę teiseną, atliko neteisėtus veiksmus.
61. Be to, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl 2017 m. vasario 6 d. įvykio – ieškovei iškvietus policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, 2018 m. gegužės 11 d. išvadoje buvo nustatyta, kad ieškovė administracinio nusižengimo byloje nebuvo apklausta dėl jos pačios kaltės, t. y. ieškovei vengiant būti apklaustai įvykio vietoje ir vengiant dalyvauti nagrinėjant bylą. Ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neginčijo; priešingai, iš esmės ją patvirtino, nurodydama, jog su policijos pareigūnais nebendraudavo, nes nieko nepadarė („aš nieko nepadariau, todėl nieko nesakysiu“). Be to, išvadoje nurodyta, kad asmens, kurio girtumą nurodė ieškovė, blaivumo patikrinti buvo neįmanoma neradus minėto asmens įvykio vietoje (t. y. iš esmės taip pat dėl objektyvių priežasčių). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK, iš naujo išnagrinėjęs ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, 2018 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; byloje nėra duomenų apie tai, jog minėtas nutarimas būtų nuginčytas. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės pritaria atsakovės atstovės Klaipėdos apskrities VPK pozicijai, kad vėlesnis ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo ištyrimas BPK nustatyta tvarka negalėjo padaryti ieškovei žalos ar nuostolių, nes jame nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.
62. Taigi, teismas netenkina ieškovės reikalavimo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu ieškovei paskirtos administracinės nuobaudos, kuri vėliau buvo panaikinta.
63. Ieškovė žalą (tiek neturtinę, tiek turtinę) kildina ir dėl to, kad ieškovei 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo skirta administracinė nuobauda (30 Eur bauda) pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingą policijos pareigūnų iškvietimą (nutraukus ikiteisminį tyrimą V. P. atžvilgiu dėl 2017 m. gegužės 5 d. įvykio pagal ieškovės pareiškimą). Kita vertus, teismas pažymi (ir byloje nėra dėl to ginčo), kad minėtas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimas yra įsiteisėjęs; nustatyta, kad ieškovė bandė jį pavėluotai ginčyti, tačiau teismai netenkino ieškovės prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju esant įsiteisėjusiam nutarimui, teismas (tuo labiau civilinio proceso tvarka) negali jo revizuoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui.
64. Teismas papildomai pažymi, kad ieškovės keliamos abejonės dėl to, jog už tą patį įvykį, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., ji buvo išteisinta baudžiamajame procese, o administraciniame procese nubausta, nėra teisingos, nes, visų pirma, įrodymų vertinimas baudžiamajame ir administraciniame procese skiriasi; be to, baudžiamajame procese ieškovė buvo kaltinta padarius nusikalstamą veiką, t. y. sukėlus fizinį skausmą kitam asmeniui, o administraciniame – žinomai melagingai iškvietus policijos pareigūnus, nepasitvirtinus ieškovės pareiškimui dėl smurto (nukreipto prieš ją) bei nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą. Taigi, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad nurodytose procesuose buvo aiškinamos tos pačios aplinkybės.
65. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš esmės prašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl įsiteisėjusio Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, priimto jos atžvilgiu, taip pat faktiškai nenurodžius (ir neįrodžius) jokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, priimant nurodytą nutarimą, apsiribojant deklaratyviais teiginiais, nurodytais sprendimo 64 punkte, ieškovės reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės ir 112,10 Eur turtinės žalos, patirtos dėl 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo priėmimo, priteisimo taip pat atmestinas.
66. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, policijos pareigūnų ir prokuroro veiksmų.
67. Viena vertus, nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, teismas neanalizuoja kitų sąlygų, be kita ko, ir ieškovės prašomos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, teismas pažymi, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas, kaip minėta, gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovės moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo (ar administracinės teisenos) pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai ieškovės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad tiek baudžiamasis, tiek administraciniai procesai ieškovės atžvilgiu buvo pradėti (ir vykdyti) neteisėtai, atlikdami ginčijamus veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai/prokuroras/policijos pareigūnai veikė jiems suteiktų įgalinimų ribose, todėl tiesioginės įtakos jų veiksmai ieškovės dvasiniams išgyvenimams negalėjo turėti.
68. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
70. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (antrinės teisinės pagalbos) jai neatlyginamos, o atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities VPK, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jai taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
71. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą), valstybei bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, pašto išlaidos) neatlyginamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės I. P. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl žalos atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.