Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sinėja“ ieškinį atsakovui R. D. dėl darbo ginčų komisijos 2016-02-12 sprendimo Nr. DGKS-697 panaikinimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-12 sprendimą Nr. DGKS-697 darbo ginčo byloje Nr. APS-1001 ir priteisti iš atsakovo R. D. 1 150 Eur žalos atlyginimo, 5% dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovės UAB „Sinėja“ atstovas S. Š. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad 2014-08-25 pasirašė darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu R. D. Atsakovas rašytinai buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, todėl turėjo vykdyti juose numatytas vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas, t. y. vykdyti tik direktoriaus nurodymus (2.1.9. punktas), apžiūrėti ar tinkamas krovinio išdėstymas sunkvežimio krovinių skyriuje ar vilkiko puspriekabėje, o taip pat paskaičiuoti ar nėra šios transporto priemonės perkrovos (2.1.11. punktas). Tai patvirtina darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo kopija. Darbo sutarties 10 punkte nurodyta, kad darbuotojas neprieštarauja visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai. 2014-08-25 ieškovė ir atsakovas sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Vairuotojas prisiėmė įsipareigojimą tausoti perduotą įmonės turtą, laiku pranešti darbdavio administracijai apie visas aplinkybes gresiančias jam patikėto darbdavio turto saugumui ir įsipareigojo esant materialinės atsakomybės atvejams, t. y. baudų ir kompensacijų išmokų, kurias darbdavys turės sumokėti dėl darbuotojo kaltės atveju, atlyginti šią materialinę žalą. Darbuotojui esant materialiai atsakingam taikomi padidinti reikalavimai. 2015-02-29 buvo išleistas įmonės direktoriaus įsakymas Nr. 29 dėl komandiruotės į (duomenys neskelbtini) vilkiku (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į vilkiką buvo pakrautas 22 260 kg krovinys. Pagal pareigines nuostatas vairuotojas pakrovimo vietoje turėjo stebėti krovinio pakrovimą, krovinio išdėstymą ir matydamas, kad yra kažkokie neatitikimai, turėjo CMR važtaraštyje įrašyti pastabą. Tačiau vairuotojas tik pasirašė, kad sutinka su važtaraštyje nurodytomis sąlygomis, jokių pastabų neturėjo, todėl laikoma, kad krovinys pilnai atitiko kroviniams tarptautiniam gabenimui skirtus reikalavimus. Pagal Lenkijos teritorijoje galiojančius teisės aktus bei ieškovės UAB „Sinėja“ pareiginių nuostatų 2.17 punkto reikalavimus, atsakovas privalėjo pasirinkti tranzito per Lenkijos Respublikos teritoriją kelią atsižvelgdamas į pakrauto ir gabenamo krovinio kiekį bei kelią pasirinkti pagal leidžiamą tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą, tenkančią vienai ašiai. Pareiginiai nuostatai parodo, kad vairuotojas buvo supažindintas su tranzito nuostatomis per Lenkijos Respublikos teritoriją tvarka bei jam nurodytos visos sąlygos kaip jis turi elgtis pakrovimo bei tranzito metu, tačiau atsakovas šių sąlygų neįvykdė. Vairuotojas-ekspeditorius pažeidė šių pareiginių instrukcijų nuostatas bei Lenkijos Respublikos įstatymus, todėl 2015-02-10 Lenkijos kelių inspekcija už šį atsakovo padarytą KET pažeidimą nubaudė R. D. 200 zlotų administracine bauda. Vairuotojas-ekspeditorius su šia administracine nuobauda sutiko, jos neginčijo, nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų šalinti jo atsakomybę. Vairuotojas jokių pastabų dėl transporto priemonės svėrimo tvarkos neturėjo. Administracinės nuobaudos neskundė. Kaip papildoma nuobauda, įmonei buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 5 000 zlotų administracinė nuobauda. Darbuotojas materialinę žalą padarė darbo metu, todėl galiojo visos Darbo kodekso numatytos materialinės atsakomybės sąlygos. Atsakovui padarius nusižengimą, jis pats paskambino ieškovės atstovui ir pasakė: „- Laba diena, aš pažeidžiau KET. Esu sulaikytas. Pareigūnai reikalauja sumokėti baudą. Pinigų tiek neturiu. Perveskite pinigus, nes transporto priemonė bus sulaikyta ir nepaleista tol, kol nebus sumokėta administracinė nuobauda“. Atsakovas skambino iš įmonės telefono. Daugiau neprisimena, ar su kuo nors kalbėjo. Neturėdami kito pasirinkimo, t. y. kad transporto priemonė nebūtų sulaikyta ir nebūtų padaryta dar didesnė žala, įmonė atsakovui tą pačią dieną pervedė pinigus ir pervedimo paskirtyje nurodė, kad apmokėjimas yra už vairuotojo neteisėtais veiksmais padarytą administracinį teisės pažeidimą Lenkijos Respublikoje. Mokėjimo paskirtis buvo tikslinė. Įmonė sumokėjo baudą, kadangi transporto priemonė ir prastovos priklauso įmonei. 2015012-25 atsakovui įteikė pretenzija, kadangi atsakovas neteisėtais veiksmais ieškovui padarė žalą. Pretenzijoje prašė gražiuoju susitarti, siūlė atsakovui žalos atlyginimą išdėstyti dalimis, kad ginčo nereiktų spęsti teisme. Tačiau atsakovas nei atsikirtimų, nei jokių kitų aplinkybių, kad galbūt jis nėra kaltas, nenurodė ir į pretenziją neatsakė. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į darbo ginčų komisiją. UAB „Sinėja“ darbo užmokesčio ir komandiruočių priskaičiavimo mokėjimo žiniaraštis nurodo, kad atsakovas ne tik, kad neatlygino nuobaudos, tačiau dar ir liko įmonei skolingas apie 1 000 Eur. Teismui buvo pateikta ir pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas R. D. pagal kurias matyti, kad nuo 2015 metų vasario mėnesio iki liepos mėnesio atsakovui buvo priskaičiuotas 1 738 Eur darbo užmokestis. Taip pat buvo priskaičiuota 2 177,06 Eur dienpinigių. Išskaičiavus privalomus valstybės mokesčius, atsakovui buvo išmokėta 3 908,62 Eur. Iki pat atleidimo atsakovui buvo visiškai išmokėtos priskaičiuotos sumos ir su atsakovu pilnai atsiskaityta. Realūs duomenys neatspindi atsakovo pozicijos, kad iš jo darbo užmokesčio buvo atskaičiuota dalis žalos. Dalį žalos yra atlyginęs pats atsakovas, tačiau dėl to pretenzijų nereiškia. Vilkike nebuvo daviklio, kadangi jis nėra patikimas. Ieškovas naudojasi licenzijuotomis, meterologiškai patikrintomis svėrimo priemonėmis, kurių išrašytos pažymos turėdavo teisines pasekmes. Su UAB „Akmuva“ nėra sudarę sutarties. UAB „Akmuva“ pateiktas elektroninis laiškas patvirtina, kad yra galimybė pasverti tiek kiekvieną ašį atskirai, tiek bendrą svorį. Taigi, įmonė sudariusi vairuotojams techninę galimybę tą padaryti. Į bylą pateiktos sąskaitos rodo, kad įmonėje taikoma sisteminė tvarka. Esant tam tikriems įtarimams, t. y. pagal krovinio siuntėjo duomenis, pagal vairuotojo paskaičiavimą, kad bendras svoris ant ašies neatitinka, prieš įvažiuojant į Lenkijos Respubliką Kalvarijų teritorijoje vairuotojams buvo privaloma pasverti krovinį ir atitinkamai, nuo gautų rezultatų, imtis priemonių. Apie būtinumą pasverti krovinį sprendžia darbuotojas, kadangi jis turi visus duomenis apie krovinio svorį, mato krovinio išdėstymą. Šiuo atveju vairuotojas nesikreipė dėl kažkokių pretenzijų, įmonė krovinio nesvėrė, todėl vairuotojas turi prisiimti visą kaltę, kadangi pagal pareigines instrukcijas esant įtarimui dėl krovinio viršsvorio jis privalo kreiptis į įmonės administraciją ir apie tai informuotas yra atsakovas. Atsakovo poelgio įmonė nevertino kaip drausminės atsakomybės pažeidimo. Galimas toks atvejis, kad neviršijant bendro krovinio svorio, ašies svoris yra viršijamas. Tai priklauso nuo krovinio išdėstymo per visą priekabos ilgį. Atsakovas teigia, kad krovinys buvo išdėstytas per visą priekabos ilgį, tačiau puspriekabės ilgis 14 metrų, o krovinys tik 12 metrų. Kad paneigti atsakovo teiginius, užsakė ekspertinį vertinimą. Ekspertas, naudodamas tyrimo metodikas bei analitinius išmatavimus, išmatavo visus duomenis ir matematinių formulių būdu apskaičiavo, kad krovinys buvo pakrautas nuo pat priekinės dalies ir buvo palikta 1,8 metro iki galo. Taigi, visiškai priešingai nei teigė atsakovas. Pagal matematinius paskaičiavimus svorio centras yra pusę metro nuo puspriekabės pradžios ir krovinį reikėjo perslinkti į puspriekabės galą. Tada būtų išvengta viršsvorio, o taip pat krovinys būtų saugiai sutvirtintas. Krovinys buvo iš 12 pakų, kurio kiekvieno ilgis buvo 3 metrai. Kadangi buvo keturi pakai tai bendras ilgis buvo 12 metrų. Puspriekabėje buvo 1,85 metro laisvo ilgio. Puspriekabės grindys yra lygios. Atsakovas teismo posėdyje nurodė kaip jis pasiskaičiuoja svorį: pasižiūri į krovinio duomenis ir padalina iš šių skaičių. Atsakovas privalėjo apskaičiuoti vienai ašiai tenkantį svorį. Jeigu krovinys išdėstomas per visą priekabos ilgį, apskaičiuojant ašiai tenkantį svorį reikia krovinio bendrą svorį padalinti iš ašių skaičiaus. Tada gaunamas vienai ašiai tenkantis svoris. Vilkiko svorio nereikia skaičiuoti, tačiau bendrai masei – reikia. Krovinys šiuo atveju turėjo būti kraunamas ne nuo priekio, o nuo galo ir tokiu atveju krovinys būtų išsidėstęs ant trijų puspriekabės ašių. 22 tonas padalinus iš 4, gaunasi apie 6 tonas ant ašies svorio, tačiau dalinti reikia krovinį pakrovus teisingai.

Atsakovas R. D., nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, parodė, kad vairuotoju-ekspeditoriumi dirba (duomenys neskelbtini) metų. Buvo mokymuose, kuriuose mokoma krovinio išdėstymo bei tvirtinimo tvarkos. Atvažiavus pasiimti ir pasikrauti krovinio, jam buvo parodyti dokumentai. Krovinio svoris buvo 22 260 kg. Krovime dalyvavo. Prisitvirtino krovinį, kad jis neiškristų ir neatsipalaiduotų. Paskaičiavo bendrą masę ir nusprendė, kad nei ant vienos ašies negali būti jokio viršsvorio. Su tokiu svoriu ne kartą važiavo per Lenkijos Respublikos teritoriją. Žinojo tiek vilkiko, tiek priekabos mases, kadangi šie duomenys yra nurodyti techniniuose pasuose. Juos visus sudėjus gaunasi visas krovinio svoris. Minimas vilkikas turėjo dvi ašis, o puspriekabė – tris, viso buvo penkios ašys. Jei būtų kilęs įtarimas dėl viršyto svorio, būtų atsisakęs važiuoti, tačiau jis yra vežęs tokius pačius ar net didesnio svorio krovinius. Lenkijos kontrolė sustabdydavo ir tikrindavo, tačiau viskas būdavo gerai. Krovinį sudarė faneros plokštės lakštai, tai yra 3 pakai po 4 metrus ilgio, 1 metro aukščio. Tiksliai negali įvardinti kiekio. Krovinio kitaip pakrauti nėjo, kadangi buvo pilna mašina. Krauta buvo ištisai nuo pradžios iki galo. Visas tūris buvo užpildytas. Buvo likę tik pusę metro, kadangi priekabos ilgis 14 metrų. Pasisverti transporto priemonės bei jos ašis jis neturėjo techninių galimybių. Prie sienos galima pasverti tik visą sąstatą. Jis nežinojo, kad ašies apkrovą galima pasisverti ant sienos. Nieko apie tai nebuvo girdėjęs. Įmonė „Akmuva“ jam nėra žinoma. Sustabdžius Lenkijos pareigūnams ir pradėjus sverti kiekvienos ašies svorį pats nustebo, kad ant vilkiko vedamosios ašies jo krovinyje yra viršsvoris. Mano, kad galėjo būti padaryta CMR klaida. Bandė tartis su Lenkijos pareigūnais. Jiems nesutikus, informavo įmonės direktorių apie situaciją. Tada šis ir pats telefonu bendravo su Lenkijos pareigūnais. Negirdėjo ką šnekėjo direktorius. Po pokalbio pareigūnai pasakė, arba moki tą baudą arba kviečiam policiją. Tokiu atveju transporto priemonė bus statoma į aikštelę ir tada kainuos žymiai daugiau, kadangi reikės perkrauti krovinį, varyti kitą transporto priemonę. Ieškovė nusprendė mokėti baudą, pervedė pinigus ir nuobaudos buvo sumokėtos – 200 zlotų asmeniškai ir 5 000 zlotų už įmonę. Grįžus iš komandiruotės, įmonei pateikė Lenkijos policijos protokolus. Pasiaiškinimų niekas neprašė parašyti. Ieškovė jam pasiūlė nuobaudą susimokėti per pusę. Jis sutiko, nors savo kaltės ir neįžvelgė. Pusė sumos buvo po dalį atskaitinėjama iš jo uždirbtų pinigų. Pinigus atsiskaitydavo kiekvieną kartą grįžus iš reiso. Tai būdavo pinigų sumos nuo 60 Eur iki 80 Eur. Likusius pinigus jam pervesdavo. Atlyginimas buvo minimalus – 300 Eur, o kitos priemokos būdavo kintamos, priklausydavo nuo išdirbtų dienų. 300 Eur pervesdavo į sąskaitą, o dienpinigius (nuo 250 Eur iki virš 300 Eur) atiduodavo grynaisiais pinigais. Už grynuosius pinigus nepasirašinėdavo. Tiksliai negali pasakyti kiek laiko mokėjo ieškovei. Mano, kad pusę sumos yra sumokėjęs, t. y. 500 Eur, todėl į pretenziją ieškovei neatsakė. Vėliau išėjo iš darbo. Išeinant iš darbo (duomenys neskelbtini) metų birželio pabaigoje jokių pretenzijų ieškovė jam nereiškė. Teigia, kad vairuotojas maršruto pasirinkti negali. Vadybininkas tiesiogiai vadovauja pakrovimui ir nurodo kokiu keliu vairuotojui važiuoti. Šiuo atveju jam UAB „Baltic Transline“ vadybininkas telefonu nurodė, kad reikia važiuoti 10 keliu per Lenkijos viršų, kadangi ten kelias yra trumpesnis, važiuoti juo yra pigiau. Vadybininko nurodymai yra privalomi. Daug metų dirba vairuotoju, todėl jam yra žinoma, kad Lenkijos teritorijoje bendras leidžiamas svoris yra 40 000 kg, o vienos ašies įvairiai priklausomai nuo kelio: paprastose atkarpose – 10 000 kg, kitur – 8 000 kg, o autostradose – 11 500 kg.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Atsakovas R. D. nuo 2014-08-25 iki 2015-07-20 pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi UAB „Sinėja“. 2014-08-25 su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias ieškovė UAB „Sinėja“ turės sumokėti dėl jo kaltės. Tą pačią dieną atsakovas supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais. 2015-02-09 ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 29 atsakovas R. D. nuo 2015-02-09 iki 2015-02-20 buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini). 2015-02-10 Lenkijos kelių inspekcija už atsakovo padarytą pažeidimą – kad R. D. kelio atkarpa, kuri leidžia eismą transporto priemonių, kurių viengubos varančiosios ašies apkrova iki 10 t. važiavo su varančiosios ašies apkrovos viršsvoriu, tiek ieškovei, tiek atsakovui skyrė baudas. Atsakovui R. D. buvo paskirta 200 zlotų administracinė nuobauda, o ieškovei – 5 000 zlotų administracinė nuobauda. 2015-02-10 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovui R. D. 1 150 Eur sumą paskirtos baudos apmokėjimui. 2015-12-22 ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją. Dėl patirtų žalos išieškojimo ieškovė 2016-01-20 kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2016-02-12 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės UAB „Sinėja“ prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo išieškojimo iš atsakovo R. D. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2016-02-12 sprendimą ir priteisti iš atsakovo 1 150 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Remiantis bylos duomenimis, Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „Sinėja“ prašymą priteisti iš atsakovo R. D. ieškovės naudai 1 150 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, 2016-02-12 priėmė sprendimą Nr. DGKS-697 darbo byloje Nr. APS-2-1001 atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą. Darbo ginčų komisija padarė išvadą, kad ieškovė apie galimai pažeistą teisę sužinojo tuomet, kai mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui R. D. 1 150 Eur sumą baudos apmokėjimui, tai yra 2015-02-10. Pasak Darbo ginčų komisijos, terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją turi būti skaičiuojamas nuo 2015-02-10, o ne nuo tos dienos, kuomet atsakovas neatsakė į ieškovo pretenziją ir žalos neatlygino – 2016-01-08.

Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys arba kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 73 straipsnis). DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Savo pobūdžiu šis trijų mėnesių terminas yra panašus į ieškinio senaties terminus, kadangi nustato laiko tarpą, per kurį darbuotojas ar darbdavys gali apginti, jo manymu, pažeistą teisę ar saugomą įstatymo interesą. Šis terminas reglamentuoja ne materialinės teisės trukmę, bet užtikrina perėjimą nuo pažeistos materialinės teisės prie jos gynimo (DK 296 straipsnis). Pažymėtina, kad tai yra procesinis įstatymo numatytas terminas, per kurį darbo santykių šalys gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl pažeistos teisės gynimo. Termino skaičiavimo pradžia sietina su pažeistos teisės, t. y. žalos atsiradimo ir sužinojimo apie pažeistą teisę pradžia.

Nagrinėjamuoju atveju svarbus šio procesinio termino pradžios momentas, t. y. kada darbdavys sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės UAB „Sinėja“ atstovas su prašymu priteisti nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2016-01-20. Teismo vertinimu, Darbo ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą argumentuojant tuo, kad terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją turi būti skaičiuojamas nuo 2015-02-10, tai yra ieškovei sužinojus kokio dydžio materialinę žalą ji patyrė, o ne nuo tos dienos, kuomet atsakovas neatsakė į ieškovės pretenziją ir žalos neatlygino.

Pažymėtina, kad ieškovė UAB „Sinėja“ su darbuotoju R. D. buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl darbuotojui R. D. buvo žinoma apie jo pareigą atlyginti visą atsiradusią žalą darbdaviui. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad šio termino pradžia skaičiuotina ne nuo 2015-02-10 – kai buvo išrašytos nuobaudos ir ieškovas mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui R. D. 1 150 Eur sumą baudos apmokėjimui, bet nuo tada, kai atsakovui R. D. delsiant atlyginti ieškovui padarytą žalą, ieškovė surašė ir išsiuntė darbuotojui 2015-12-22 pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kurioje pareikalavimo dėl sugadintos transporto priemonės atsiradusią žalą sumokėti ieškovei iki 2016-01-08. Negavus nuostolių atlyginimo pretenzijoje nurodytu terminu, ieškovei tapo aišku, kad jos teisės yra pažeistos, todėl ji per tris mėnesius nuo to laiko, kai baigėsi darbuotojui pretenzijoje nustatytas nuostolių atlyginimo terminas, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti nuostolius iš darbuotojo.

Nagrinėjamu atveju termino pradžia kreiptis į Darbo ginčų komisiją turi būti skaičiuojama nuo atsakovo atsisakymo sumokėti ieškovui patirta žalą momento, o ne nuo to momento kai ieškovė sužinojo, kokio dydžio materialinę žalą jis patyrė. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1682-153/2014; Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-21-390/2015). Tokiu būdu spręstina, kad ieškovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi nustatytu terminu – 2016-01-20, t. y. nepraleidęs 3 mėnesių termino.

Dėl žalos atlyginimo.

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu. Joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Taigi, nors visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinčios atsirasti materialinės žalos atlyginimą ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai, tačiau ja taip pat nustatomas įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis).

Iš Darbuotojų, supažindintų su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (toliau – Pareiginiai nuostatai), registracijos žurnalo kopijos nustatyta, kad atsakovas R. D. buvo supažindintas su savo Pareiginiais nuostatais, kurių 2.1.11. punktas numato, jog vairuotojas turi pareigą apžiūrėti ar tinkamas krovinio išdėstymas sunkvežimio krovinių skyriuje (vilkiko puspriekabėje), paskaičiuoti ar nėra transporto priemonės ašių perkrovos. Pareiginių nuostatų 2.17. punktas numato, kad tranzito per Lenkijos Respubliką metu vairuotojas privalo pasirinkti optimaliausią tranzito kelią atsižvelgdamas į: 1. pakrauto ir gabenamo krovinio kiekį; 2. leidžiamą tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą tenkančią vienai ašiai; 3. nemokamus nacionalinius kelius ir jų atkarpas, apmokestinamas Via Toll sistema. Šiuo atveju atsakovas R. D. buvo sustabdytas policijos pareigūnų tranzitu važiuojant per Lenkijos Respubliką, o pasvėrus jo vairuojamą krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog vežamas krovinio svoris viršijo leistiną vienos puspriekabės viengubos varančiosios ašies apkrovą. Lenkijos kelių inspekcija 2015-02-10 atsakovą pripažino pažeidusį Lenkijos Respublikos įstatymus, t. y., kad pažeidė kelio ženklų reikalavimus „Kelio atkarpa, kuri leidžia eismą transporto priemonių, kurių viengubos varančiosios ašies apkrova iki 10 t“. Už šį atsakovo pažeidimą Lenkijos kelių inspekcija nubaudė ne tik R. D. 200 zlotų administracine bauda, tačiau ir ieškovui UAB „Sinėja“ paskyrė 5 000 zlotų administracinę nuobaudą. Žalos dydžio atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, t. y. jokių argumentų ir įrodymų, kad žalos dydis nepagrįstas, neteikė. Iš DNB banko išrašo nustatyta, kad 2015-02-10 UAB „Sinėja“ R. D. pervedė 1 150 Eur nuobaudos PL apmokėjimui.

Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal DK, sampratą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

Atsakovas nurodo, kad buvo mokymuose, kuriuose buvo mokoma krovinio išdėstymo ir tvirtinimo tvarkos, taip pat turi didelę darbo patirtį, todėl žinojo kaip paskaičiuoti bendrą krovinio masę. Tai padarė matematiškai padalindamas krovinio svorį iš ašių skaičiaus ir nusprendė, kad negali būti jokio viršsvorio nei ant vienos ašies. Jei būtų suabejojęs dėl transporto priemonės ašių perkrovos, būtų informavęs ieškovę. R. D. vairuotoje transporto priemonėje nėra įrengta įranga, kuri leistų nustatyti ašies apkrovos, todėl jo teigimu, jis negalėjo tiksliai apskaičiuoti kiekvienos ašies apkrovos iš savo turimų žinių apie krovinį. Tai, kad bendra masė atitiko keliamus reikalavimus, atsakovo neatleido nuo pareiginiuose nuostatuose nurodytos pareigos paskaičiuoti, ar nėra transporto priemonės ašių perkrovos (2.1.11. punktas). Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas profesionaliu darbuotoju (vairuotoju), vairuojančiu krovininį sunkvežimį ir dirbdamas vairuotoju-ekspeditoriumi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, kaip protingas, rūpestingas, atsakingas darbuotojas turėjo galimybę prieš pradedant vykdyti darbines funkcijas pasikonsultuoti su darbdaviu kaip, atsižvelgiant į krovinio pobūdį (medienos paketus), jį reikėtų pasikrauti, paklausti darbdavio kur galima pasverti transporto priemonę, priekabą ir įsitikinti, jog ašių apkrovos neviršija 10 t. Tokią atsakovo teisę numatė ir Pareigių nuostatų 3.6. puntas. Įrodymų, jog atsakovas per darbo pas ieškovą laikotarpį būtų informavęs darbdavį apie kompetencijos trūkumą skaičiuojant transporto priemonės ašių perkrovą, byloje nėra. Taip pat atsakovas R. D., būdamas vairuotojas-ekspeditorius, kuriam keliami aukštesni profesinės pareigos kriterijai, nepasirinkto tinkamo tranzito per Lenkijos Respublikos teritoriją, atsižvelgiant į pakrauto ir gabenamo krovinio kiekį bei kelią pasirinkti pagal leidžiama tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą tenkančią vienai ašiai ir pažeidė Lenkijos Respublikos įstatymus.

Dėl priežastinio ryšio. 2015-02-10 ieškovas R. D. pervedė 1 150 Eur už neteisėtais vairuotojo veiksmais nuobaudos PL apmokėjimą. Tai patvirtina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. UAB „Sinėja“ nebūtų patyrusi nuostolių, jei R. D. būtų įvykdęs pareiginiuose nuostatose nurodytas pareigas ir teises.

Dėl kaltės. Kasacinio teismo praktikoje pasakyta, kad kaltė paprastai suprantama kaip asmens (darbuotojo) veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-446/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Bet kuri kaltės forma ir rūšis yra pakankamas materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Tais atvejais, kai darbuotojas praranda turtą, priimtą savo žinion pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, preziumuojama, kad jis yra kaltas. Tokiu atveju pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Lenkijos kelių inspekcija 2015-02-10 atsakovą R. D. pripažino kaltu ir paskyrė nuobaudą. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad prejudicinę galią turi tik tos aplinkybės, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Iš to sektų, kad Lenkijos kelių inspekcija priimtas sprendimas 2015-02-10 prejudicinės galios neturi. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas savo darbines pareigas atliko nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, t. y. pažeidimą padarė dėl neatsargumo.

Dėl kitų materialinės atsakomybės sąlygų. Neginčijamai nustatyta, kad žalos atsiradimo metu ginčo šalys buvo susiję darbo santykiais ir šis nuostolių atsiradimas (žalos padarymas) yra susijęs su atsakovo darbine veikla.

Teismas sprendžia, kad ieškovo į bylą pateiktas ekspertinis vertinimas tik patvirtina, kad atsakovas, kuris neturi specialių matematinių žinių, neturėjo galimybės tiksliai apsiskaičiuoti ar vežant krovinį ašių apkrovos neviršija 10 t – tą padarė tik apytiksliu aritmetiniu skaičiavimu.

Atsakovo argumentai, kad kelią, kuriuo važiuoti per Lenkijos Respubliką, jam liepė rinktis UAB „Baltic Transline“ vadybininkas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.1.9. punkte nurodyta, kad vairuotojas-ekspeditorius vykdo tik darbdavio nurodymus.

Nors atsakovas teigia, kad jam dirbant pas ieškovą iš jo darbo užmokesčio buvo daromi nuskaitymai padarytai žalai atlyginti, tačiau iš UAB „Sinėja“ pateiktos pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas R. D., teismas nustatė, kad jokie atskaitymai iš jo darbo užmokesčio nebuvo daromi.

Atsakovas teigia, kad ieškovas netyrė drausminio pažeidimo, nors materialinę atsakomybę kildina iš kaltės. Teismas pabrėžia, kad įstatymas nesieja materialinės atsakomybės vien tik su drausminės atsakomybės taikymo faktu, o tai reiškia, kad darbdavys turi teisę taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę be drausminės atsakomybės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-156/2016).

Taigi, žala ieškovei padaryta dėl to, kad atsakovas, būdamas profesionalus vairuotojas, neužtikrino, jog vežamas krovinys neviršytų transporto priemonės ašių apkrovos ir to, jog krovinys nebūtų vežamas keliu, kuri leidžia eismą transporto priemonių, kurių viengubos varančiosios ašies apkrova iki 10 t, ir dėl to ieškovė privalėjo sumokėti jai paskirtą baudą. Ieškovės sumokėta bauda vertintina kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę iš dalies dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir žala gali būti priteisiama remiantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą, t. y. pagal Darbo kodekso 253 straipsnio 3 punktą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl taikytinos teisės esant panašiems santykiams, sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų nagrinėjamo ginčo atveju, netaikytinas visos žalos atlyginimo principas, nes tai prieštarautų Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Taigi, nustatant žalos dydį, vadovaujamasi Darbo kodekso 254 straipsnyje nustatytomis darbuotojo materialinės atsakomybės ribomis, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendras vežamo krovinio svoris neviršijo leistinos ribos, į tai, kad atsakovas tik matematiškai apskaičiavo galimą ašių apkrovą pagal priimtą gabenti krovinį, į tai, kad byloje visgi nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės bendrovėje yra patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklės, kuriose vairuotojams būtų nurodyta kaip pasikrauti, pritvirtinti ir kontroliuoti krovinį visos kelionės metu, į tai, kad nėra įrodymų, jog atsakovas buvo informuotas apie galimybę pasverti vairuojamos transporto priemonės ašių apkrovą, todėl ieškovė iš dalies taip pat kalta dėl atsiradusių nuostolių. Tai negali būti laikoma aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet gali būti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo R. D. priteistina dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma ieškovės naudai (DK 254 straipsnis, 256 straipsnio 1 dalis, 257 str. 5 d.). Iš ieškovės pateiktos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pažymos matyti, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 289,66 Eur. Į Gauto užmokesčio sumą teismas neįskaito atsakovui išmokėtų dienpinigių, kadangi jie vertintini kaip kompensacinio pobūdžio išmoka už buvimą kitoje šalyje, tuo tarpu tiesiogine darbuotojo nauda pripažintinas jo darbo užmokestis (Kauno apygardos teismo 2016-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-480/2016).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės UAB „Sinėja“ ieškinys tenkintinas iš dalies, ginčijamas Darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-02-12 sprendimas Nr. DGKS naikintinas, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 579,32 Eur žalai atlyginti.

Teismas sprendžia, kad tai, kad nėra jokių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, kurias reikėtų papildomai nustatyti ar papildomai ištirti kokius nors įrodymus, todėl netenkina atsakovo atstovo pateikto prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio kompensuojamas palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir mokėjimo palūkanas už naudojimąsi kredito pinigais, kurie vertinami kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 % dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2016-03-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškovo UAB „Sinėja“ ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas šioje byloje sumokėjo 26 Eur dydžio žyminį mokestį, 94,52 Eur už vertimo paslaugas, 1 000 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurias pagal ieškovės pateiktą lentelę sudaro atstovavimas darbo ginčų komisijoje, ieškinio parengimas, 200 Eur už ekspertinį vertinimą bei 14,10 Eur kelionės išlaidų į bylos nagrinėjimo vietą.

Nagrinėjant šalių ginčą DGK ieškovė advokatui už teisines paslaugas pagal 2016-02-08 sąskaitą Nr. 16-007 sumokėjo 400 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Darbo ginčų komisija 2016-02-12 sprendimu neišsprendė klausimo dėl ieškovės patirtų išlaidų neišsprendė, kadangi atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo.

Darbo ginčų komisijos nuostatai ir Darbo ginčų komisijos reglamentas numato, kad Darbo ginčų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, todėl išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 10 punktuose (toliau – Rekomendacijos) bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141. Darbo ginčų komisija minėtus teisės aktus turi taikyti pagal analogiją, kai ginčo santykio tiesiogiai nereguliuoja specialusis teisės aktas (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagrįstai ikiteismine tvarka kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, į tai, kad teismas šios institucijos sprendimą naikina, sprendžia, jog ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias patyrė ginčą bandydama spręsti ne teisme, tačiau išlaidos viršija Rekomendacijų 8.1. punkte nustatytą maksimalią sumą, todėl mažintinos iki 220,53 (0,3 x 735,1 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. trečiąjį ketvirtį) = 220,53 Eur).

Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 600 Eur išlaidų už ieškinio teismui parengimą. Šios išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2. punkte numatytų išlaidų už ieškinio parengimą, todėl laikytina, jog ieškovė pagrįstai dėl ieškinio surašymo teismui patyrė 600 Eur dydžio sumą. Kitos ieškovės bylinėjimo išlaidos, išskyrus sumokėtas už ekspertinį vertinimą, taip pat laikytinos pagrįstomis (26 Eur žyminis mokestis, 94,52 Eur vertimo išlaidos ir 14,10 Eur kelionės išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė baigiant bylą nagrinėti iš esmės savo iniciatyva pateikė ekspertinį vertinimą, ekspertinis tyrimas nebuvo skirtas teismo, nebuvo išklausyta atsakovo nuomonė dėl tokio vertinimo atlikimo, atliktas ekspertinis vertinimas iš esmės tik patvirtino tai, jog be sudėtingo matematinio skaičiavimo negalima apskaičiuoti transporto priemonės ašių perkrovos, laiko, jog šias išlaidas ieškovė patyrė nepagrįstai, savo rizika, ir jų priteisimas iš atsakovo pažeistų teisingumo, protingumo principus.

Nustatytina, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 955,15 Eur. Atsižvelgiant į 50 proc. patenkintą ieškinio dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 477,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas:

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-02-12 sprendimą Nr. DGKS-697.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 32 ct (579,32 Eur) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 58 ct (477,58 Eur) bylinėjimo išlaidų ieškovui UAB „Sinėja“, juridinio asmens kodas 133570756.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.