Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinėja“ ieškinį atsakovui R. D. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-12 sprendimą Nr. DGKS-697 darbo ginčo byloje Nr. APS-1001 ir priteisti iš atsakovo R. D. 1 150 Eur žalai atlyginti, 5 % dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas R. D. nuo 2014-08-25 iki 2015-07-20 pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi UAB „Sinėja“. 2014-08-25 su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tą pačią dieną atsakovas supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais. 2015-02-09 ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 29 atsakovas R. D. buvo komandiruotas į Vokietiją vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į vilkiką buvo pakrautas 22 260 kg krovinys. Pagal Lenkijos teritorijoje galiojančius teisės aktus bei ieškovės UAB „Sinėja“ pareiginių nuostatų 2.17 punkto reikalavimus, atsakovas privalėjo pasirinkti tranzito per Lenkijos Respublikos teritoriją kelią, atsižvelgdamas į pakrauto ir gabenamo krovinio kiekį bei kelią pasirinkti pagal leidžiamą tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą, tenkančią vienai ašiai. Atsakovas pažeidė šių pareiginių instrukcijų nuostatas bei Lenkijos Respublikos įstatymus, t. y. pažeidė kelio ženklų reikalavimus “kelio atkarpa, kuri leidžia eismą transporto priemonių, kurių viengubos varančiosios ašies apkrova iki 10 t“, todėl 2015-02-10 Lenkijos kelių inspekcija už šį atsakovo padarytą KET pažeidimą nubaudė R. D. 200 zlotų administracine bauda. Kaip papildoma nuobauda, įmonei buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 5000 zlotų administracinė nuobauda. 2015-02-10 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovui R. D. 1150 Eur sumą paskirtos baudos apmokėjimui. 2015-12-22 ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją. Ieškovės nuomone, šiuo atveju yra visos LR DK 246 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės taikymo sąlygos. Dėl žalos išieškojimo ieškovė 2016-01-20 kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2016-02-12 priėmė sprendimą Nr. DGKS-697 darbo byloje Nr. APS-2-1001 atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą, praleidus LR DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą.Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pasiūlė jam nuobaudą susimokėti per pusę. Jis sutiko, nors savo kaltės ir neįžvelgė. Jam dar dirbant pas ieškovę, iš jo darbo užmokesčio buvo daromi atskaitymai padarytai žalai atlyginti. Mano, kad pusę sumos yra sumokėjęs, t. y. 500 Eur, todėl į pretenziją ieškovei neatsakė. Vėliau išėjo iš darbo. Išeinant iš darbo 2015 m. birželio mėn. pabaigoje jokių pretenzijų ieškovė jam nereiškė. Teigė, kad vairuotojas maršruto pasirinkti negali. Vadybininkas tiesiogiai vadovauja pakrovimui ir nurodo kokiu keliu vairuotojui važiuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-02-12 sprendimą Nr. DGKS-697; priteisė iš atsakovo R. D. 579,32 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 477,58 Eur bylinėjimo išlaidų ieškovei UAB „Sinėja“; kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą argumentuojant tuo, kad terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją turi būti skaičiuojamas nuo 2015-02-10, tai yra ieškovei sužinojus kokio dydžio materialinę žalą ji patyrė. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad šio termino pradžia skaičiuotina ne nuo 2015-02-10 – kai buvo išrašytos nuobaudos ir ieškovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui R. D. 1150 Eur sumą baudos apmokėjimui, bet nuo tada, kai atsakovui R. D. delsiant atlyginti ieškovei padarytą žalą, ieškovė surašė ir išsiuntė darbuotojui 2015-12-22 pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kurioje pareikalavo dėl sugadintos transporto priemonės atsiradusią žalą sumokėti ieškovei iki 2016-01-08. Nurodė, kad negavus nuostolių atlyginimo pretenzijoje nurodytu terminu, ieškovei tapo aišku, kad jos teisės yra pažeistos, todėl ji per tris mėnesius nuo to laiko, kai baigėsi darbuotojui pretenzijoje nustatytas nuostolių atlyginimo terminas, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti nuostolius iš darbuotojo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi nustatytu terminu – 2016-01-20, t. y. nepraleidusi 3 mėnesių termino.Iš Darbuotojų, supažindintų su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (toliau – Pareiginiai nuostatai), registracijos žurnalo kopijos teismas nustatė, kad atsakovas R. D. buvo supažindintas su savo Pareiginiais nuostatais, kurių 2.1.11. punktas numato, jog vairuotojas turi pareigą apžiūrėti ar tinkamas krovinio išdėstymas sunkvežimio krovinių skyriuje (vilkiko puspriekabėje), paskaičiuoti ar nėra transporto priemonės ašių perkrovos. Pareiginių nuostatų 2.17. punktas numato, kad tranzito per Lenkijos Respubliką metu vairuotojas privalo pasirinkti optimaliausią tranzito kelią atsižvelgdamas į: 1. pakrauto ir gabenamo krovinio kiekį; 2. leidžiamą tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą tenkančią vienai ašiai; 3. nemokamus nacionalinius kelius ir jų atkarpas, apmokestinamas Via Toll sistema. Teismo vertinimu, tai, kad bendra krovinio masė atitiko keliamus reikalavimus, atsakovo neatleido nuo pareiginiuose nuostatuose nurodytos pareigos paskaičiuoti, ar nėra transporto priemonės ašių perkrovos (2.1.11. p.). Atsakovas, būdamas profesionaliu darbuotoju (vairuotoju), vairuojančiu krovininį sunkvežimį ir dirbdamas vairuotoju-ekspeditoriumi daugiau nei 16 metų, kaip protingas, rūpestingas, atsakingas darbuotojas turėjo galimybę prieš pradedant vykdyti darbines funkcijas pasikonsultuoti su darbdaviu kaip, atsižvelgiant į krovinio pobūdį (medienos paketus), jį reikėtų pasikrauti, paklausti darbdavio, kur galima pasverti transporto priemonę, priekabą ir įsitikinti, jog ašių apkrovos neviršija 10 t. Tokią atsakovo teisę numatė ir Pareigių nuostatų 3.6. punktas. Įrodymų, jog atsakovas per darbo pas ieškovę laikotarpiu būtų informavęs darbdavį apie kompetencijos trūkumą skaičiuojant transporto priemonės ašių perkrovą, byloje nėra. Taip pat teismo vertinimu, atsakovas, būdamas vairuotojas-ekspeditorius, kuriam keliami aukštesni profesinės pareigos kriterijai, nepasirinko tinkamo tranzito per Lenkijos Respublikos teritoriją, atsižvelgiant į pakrauto ir gabenamo krovinio kiekį bei kelią pasirinkti pagal leidžiama tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą tenkančią vienai ašiai, ir pažeidė Lenkijos Respublikos įstatymus. Taip pat teismas nurodė, kad 2015-02-10 ieškovė D. D. pervedė 1150 Eur už neteisėtais vairuotojo veiksmais nuobaudos PL apmokėjimą. Tai patvirtina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, UAB „Sinėja“ nebūtų patyrusi nuostolių, jei R. D. būtų įvykdęs pareiginiuose nuostatose nurodytas pareigas ir teises.Pasisakydamas dėl atsakovo kaltės, teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai darbuotojas praranda turtą, priimtą savo žinion pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, preziumuojama, kad jis yra kaltas. Tokiu atveju pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Nurodė, kad Lenkijos kelių inspekcija 2015-02-10 atsakovą R. D. pripažino kaltu ir paskyrė nuobaudą, tačiau šį Lenkijos kelių inspekcijos priimtą sprendimą teismas, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažino neturintį prejudicinės galios. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad atsakovas savo darbines pareigas atliko nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, t. y. pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad žalos atsiradimo metu ginčo šalys buvo susiję darbo santykiais ir šis nuostolių atsiradimas (žalos padarymas) yra susijęs su atsakovo darbine veikla. Teismas sprendė, kad ieškovės į bylą pateiktas ekspertinis vertinimas tik patvirtina, kad atsakovas, kuris neturi specialių matematinių žinių, neturėjo galimybės tiksliai apsiskaičiuoti ar vežant krovinį ašių apkrovos neviršija 10 t – tą padarė tik apytiksliu aritmetiniu skaičiavimu. Atsakovo argumentus, kad kelią, kuriuo važiuoti per Lenkijos Respubliką, jam liepė rinktis UAB „Baltic Transline“ vadybininkas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.1.9. punkte nurodyta, kad vairuotojas-ekspeditorius vykdo tik darbdavio nurodymus. Nors atsakovas teigė, kad jam dirbant pas ieškovą iš jo darbo užmokesčio buvo daromi nuskaitymai padarytai žalai atlyginti, tačiau iš UAB „Sinėja“ pateiktos pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas R. D., teismas nustatė, kad jokie atskaitymai iš jo darbo užmokesčio nebuvo daromi. Pasisakydamas dėl atsakovo teiginio, kad ieškovė netyrė drausminio pažeidimo, nors materialinę atsakomybę kildina iš kaltės, teismas pabrėžė, kad įstatymas nesieja materialinės atsakomybės vien tik su drausminės atsakomybės taikymo faktu, o tai reiškia, kad darbdavys turi teisę taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę be drausminės atsakomybės taikymo. Teismas konstatavo, kad žala ieškovei padaryta dėl to, kad atsakovas, būdamas profesionalus vairuotojas, neužtikrino, jog vežamas krovinys neviršytų transporto priemonės ašių apkrovos ir to, jog krovinys nebūtų vežamas keliu, kuriuo leidžiamas eismas transporto priemonių, kurių viengubos varančiosios ašies apkrova iki 10 t, ir dėl to ieškovė privalėjo sumokėti jai paskirtą baudą. Ieškovės sumokėtą baudą teismas vertino kaip darbdavio nuostolius, atsiradusius iš dalies dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir žalą priteisė remdamasis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą, t. y. pagal LR DK 253 straipsnio 3 punktą.Spręsdamas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų nagrinėjamo ginčo atveju, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl taikytinos teisės esant panašiems santykiams ir netaikė visos žalos atlyginimo principo, nes tai, teismo vertinimu, prieštarautų Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teismas atsižvelgė į tai, kad bendras vežamo krovinio svoris neviršijo leistinos ribos, į tai, kad atsakovas tik matematiškai apskaičiavo galimą ašių apkrovą pagal priimtą gabenti krovinį, į tai, kad byloje visgi nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės bendrovėje yra patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklės, kuriose vairuotojams būtų nurodyta kaip pasikrauti, pritvirtinti ir kontroliuoti krovinį visos kelionės metu, į tai, kad nėra įrodymų, jog atsakovas buvo informuotas apie galimybę pasverti vairuojamos transporto priemonės ašių apkrovą, todėl ieškovė iš dalies taip pat kalta dėl atsiradusių nuostolių. Teismo vertinimu, tai negali būti laikoma aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet gali būti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę. Esant šioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis LR DK 254 straipsnyje nustatytomis darbuotojo materialinės atsakomybės ribomis, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas R. D. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apelianto kaltę dėl ieškovei padarytos materialinės žalos atlyginimo. Tai, kad esant sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai darbuotojo kaltė yra preziumuojama, savaime nepašalina galimybės, kad konkretus darbuotojas dėl tam tikroje situacijoje atsiradusios žalos gali būti nekaltas. Apelianto įsitikinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog nagrinėjamo ginčo atveju apeliantas nenumanė ir negalėjo numatyti, kad jo vairuojamo vilkiko ašies apkrova gali viršyti 10 tonų. Jam prieinama informacija (vilkiko ir puspriekabės svoriai ir CMR važtaraštyje nurodytas gabenamo krovinio svoris) leido daryti kategorišką išvadą, kad bendra jo vairuotos transporto priemonės masė yra vilkikas 8 300 kg + puspriekabė 7000 kg + krovinys (iš CMR) 22 260 kg = 37 560 kg. Apelianto vairuota transporto priemonė turėjo penkias ašis (dvi vilkikas ir tris puspriekabė), taigi apkrova tenkanti vienai ašiai, kurią galėjo numatyti apeliantas buvo 37 560/5 = 7512 kg. Tai reiškia, kad apeliantas buvo tikras, jog per Lenkijos Respubliką jis gali vykti bet kuriuo įmanomu maršrutu. Apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2015-02-10 komandiruotės metu Lenkijos Respublikoje jam vairuojant ieškovės valdomą vilkiką yra viršijamas leistinas pavienės ašies apkrovimas. Apeliantas niekada neteigė, kad jam trūktų kompetencijos pasikraunant krovinį ar apskaičiuojant transporto sąstato ašims tenkančias apkrovas. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad „įrodymų, jog atsakovas per darbo pas ieškovą laikotarpį būtų informavęs darbdavį apie kompetencijos trūkumą skaičiuojant transporto priemonės ašių perkrovą, byloje nėra“, vertintinas kritiškai. Apeliantui netrūko kompetencijos, tačiau jam suteikta informacija leido padaryti jau minėtą išvadą. Taip pat apeliantas pažymi, kad ieškovo atstovo teiginys, jog krovinys bet kuriuo atveju turėjo būti kraunamas nuo puspriekabės galo, yra nepriimtinas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-02-21 įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (Žin., 2008, Nr. 24-876) 11.1 punktui.Apie transporto priemonės bendrąją masę ir pavienei ašiai tenkančią apkrovą apeliantas galėjo spręsti iš vilkiko bei puspriekabės registracijos liudijimuose nurodytų transporto priemonių masės ir CMR važtaraštyje nurodyto krovinio svorio. CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas krovinio svoris yra 22 260 kg. Bylos nagrinėjimo metu gautoje šio krovinio techninėje specifikacijoje nurodytas ne konkretus, bet vidutinis kiekvienos iš 12 pakuočių svoris. Jis yra 1855 kg, taigi CMR važtaraštyje nurodytas krovinio svoris, gautas 12 pakuočių padauginus iš vienos pakuotės vidutinio svorio, yra 22260 kg. Taigi, darytina išvada, kad į apelianto vairuoto automobilio puspriekabę 2015-02-10 buvo pakrautos didesnio nei vidutinio svorio pakuotės ir tokiu būdu faktinis krovinio svoris buvo gerokai didesnis nei buvo nurodyta CMR važtaraštyje ir tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo viršytas pavienės ašies maksimalus leistinas apkrovimas. Apeliantas pažymi, kad joks norminis aktas nenumato apelianto pareigos pasitikslinti ar CMR važtaraštyje nurodytas svoris sutampa su faktiškai pakrauto krovinio svoriu. Akivaizdu, kad tai yra esminė apelianto atsakomybę šalinanti aplinkybė, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ja nesivadovavo ir dėl jos nepasisakė.Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėse yra atribotos krovinio pervežimo procese dalyvaujančių subjektų pareigos ir atsakomybė. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad krovinio vežėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė butų tvarkinga, o tvirtinimo įranga - tinkama. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad krovinio siuntėjas pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Kaip matyti iš CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio siuntėjas yra K. W. OY (ūkio subjektas veikiantis Suomijoje), krovinio vežėjas yra Baltic Transline. Remiantis Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis būtent šie ūkio subjektai ir buvo atsakingi už kraunamo krovinio išdėstymą, užtikrinant, kad krovinio masė ir apkrovos paskirstymas į ašis neviršytų nustatytų normų, bei už krovinio išdėstymo kontrolę. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė įrodymų visuma, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, dėl ko priėmė įrodymais nepagrįstą sprendimą.?Ieškovė UAB „Sinėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantas, dirbęs UAB „Sinėja“ vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose, pagal 2014-08-25 sudarytą darbo sutartį Nr. 81, buvo rašytinai supažindintas su vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais bei su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Komandiruotės metu 2015-01-30 pagal krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakrovimo lapą Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės valdomą transporto priemonę Volvo, kurios vidinis puspriekabės ilgis 13,85 m buvo pakrautas 12 m krovinys (12 vnt. plokščių). Krovinys buvo pakrautas nuo puspriekabės pradžios, puspriekabės gale palikus 1,85 tuščios vietos, t. y. puspriekabės sutrejintos ašys negalėjo atsverti didžiosios krovinio masės, todėl pagrindinis svoris teko vilkiko viengubai ašiai. Apeliantas, būdamas ieškovės kaip faktinės krovinio vežėjos atstovas - vairuotojas ekspeditorius, privalėjo, remiantis CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies a, b punktais, patikrinti krovinio vietų skaičių bei kitus parametrus; remiantis LR kelių kodekso 32 straipsnio 1 dalimi privalėjo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas; laikytis Lietuvos Respublikos susiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 patvirtintomis Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 10 punkte reikalavimo „vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama“. Tačiau apeliantas, būdamas tinkamos kvalifikacijos ir matydamas netolygų krovinio išdėstymą bei turėdamas sugebėjimų paskaičiuoti svorį tenkantį vienai ašiai, nevykdė nustatytų nei objektyvių teisės normų reikalavimų, nei įmonės pareiginiuose nuostatuose nurodytos pareigos paskaičiuoti, ar nėra transporto priemonės ašių perkrovos (2.1.11. p.). Nors krovinys buvo sukrautas ašių atžvilgių netolygiai, tačiau nei bendra krovinio masė, nei apkrovimas, tekęs viengubai vilkiko ašiai (pagal Lenkijos policijos pateiktą sąstato svėrimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)) 11,1 t, netrukdė tranzitu važiuoti per Lenkijos Respublikos teritoriją, nes pagal pateiktus ieškovės įrodymus tranzitui yra nustatytos kelių atkarpos, kuriose varančiosios ašies apkrova leistina iki 11,5 t. Tačiau apeliantas neatsižvelgė į šias nuorodas, t. y. nepasirinko tinkamo tranzitinio kelio per Lenkijos Respublikos teritoriją, pagal leidžiama tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą tenkančią vienai ašiai ir tuo pažeidė objektyviuosius Lenkijos Respublikos įstatymus.Nors apeliantas teigia, kad nenumanė ir negalėjo numatyti, jog jo vairuojamo vilkiko ašies apkrova gali viršyti 10 tonų, tačiau šie teiginiai paneigiami teismo nustatytais faktais ir ištirtais įrodymais. Apeliantas, 16 metų dirbęs profesionaliu vairuotoju - ekspeditoriumi bei baigęs specialus - periodinius EU 95 kodo mokymus turėjo kvalifikacinių gebėjimų (jis ir pats to neneigia) paskaičiuoti apkrovą tenkančią vienai ašiai, be to akivaizdu, kad matydamas jog 12 metrų krovinys kraunamas nuo puspriekabės pradžios ir kad puspriekabės gale lieka 1,85 tuščios vietos, privalėjo suvokti, kad puspriekabės sutrejintos ašys negalėjo atsverti didžiosios krovinio masės, todėl pagrindinis krovinio svoris tenka vilkiko viengubai ašiai. Apeliantas skunde teigia, kad galbūt krovinio svoris buvo didesnis, nei buvo nurodyta CMR važtaraštyje, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo pateikęs jokių tai patvirtinančių įrodymų ir šie įrodymai nebuvo ištirti teismo, todėl nesant šią hipotezę patvirtinančių objektyvių duomenų, apelianto teiginys laikytinas tik deklaratyvia, niekuo neparemta pozicija. Kaip nustatė teismas, atsakovas (apeliantas) buvo rašytinai supažindintas su vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kurių 2.1.11. punktas numato, jog vairuotojas turi pareigą apžiūrėti ar tinkamas krovinio išdėstymas sunkvežimio krovinių skyriuje (vilkiko puspriekabėje), paskaičiuoti ar nėra transporto priemonės ašių perkrovos. Pareiginių nuostatų 2.17. punktas numato, kad tranzito per Lenkijos Respubliką metu vairuotojas privalo pasirinkti optimaliausią tranzito kelią atsižvelgdamas į: 1. pakrauto ir gabenamo krovinio kiekį; 2. leidžiamą tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą tenkančią vienai ašiai. Kita vertus, Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika teigia, kad nepriklausomai nuo įmonės pareiginių nuostatų buvimo, vairuotojas privalo laikytis objektyviųjų tranzito šalies įstatymų, juo labiau tais atvejais, kai darbuotojas disponuoja patirtimi ir įgūdžiais toje sferoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Vairuotojo pareigos laikytis tranzito šalies įstatymų nesilaikymas, traktuotinas kaip materialiai atsakingo darbuotojo netesėti veiksmai (DK 246 str.).Apeliantas neigdamas sako atsakomybę teigia, kad tretieji asmenys krovinio siuntėjas K. W. OY (Suomija) ar krovinio ekspeditorius UAB Baltic Transline yra atsakingi už kraunamo krovinio išdėstymą, užtikrinant, kad krovinio masė ir apkrovos paskirstymas į ašis neviršytų nustatytų normų. Ieškovė pažymi, kad pakraunant krovinį, nei bendros masės 22 260 kg (galima apie 24 500 kg), nei viengubos varančiosios ašies apkrova 11,1 t (nustatytuose keliuose leistina iki 11,5 t) neviršijo Lenkijos Respublikos nustatytų maksimaliai leistinų svorių, todėl akivaizdu, kad tretiesiems asmenims neviršijus maksimaliai leistinų krovinių svorių bei ašių apkrovos ribų, atsakomybė nekyla, nes pažeidimas priežastiniu ryšiu įvyko todėl, kad vairuotojas neįvertinęs turimų krovinio duomenų apie gabenamą krovinio svorį ir išdėstymą, pasirinko tranzito kelią, kuriame galima viengubos varančiosios ašies apkrova ne 11,5 t, o tik iki 10 t.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygas ir pagrindus aiškinimo ir taikymo, proceso teisės normų taikymo, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų pakankamumą ir jų vertinimą.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė UAB „Sinėja“ ir atsakovas R. D. 2014-08-25 pasirašė darbo sutartį Nr. 81, pagal kurią atsakovas įsidarbino ieškovės įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. 2014-08-25 su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias ieškovė UAB „Sinėja“ turės sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Tą pačią dieną atsakovas buvo supažindintas su įmonėje parengtais ir patvirtintais vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais. 2015-02-09 ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 29 atsakovas R. D. nuo 2015-02-09 iki 2015-02-20 buvo komandiruotas į Vokietiją, kad nuvežti išduotame CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą 22 260 kg. Krovinį. Vykstant per Lenkijos Respubliką teritoriją, tos šalies Kelių policija nustatė, kad atsakovo vairuojamo krovininio automobilio viena ratų ašis yra apkrauta daugiau nei leistina tame kelio ruože. Todėl 2015-02-10 Lenkijos kelių inspekcija už atsakovo padarytą pažeidimą – važiavimą su varančiosios ašies apkrovos viršsvoriu R. D. paskyrė 200 zlotų administracinę baudą, o ieškovei – 5 000 zlotų administracinę baudą. 2015-02-10 mokėjimo pavedimu ieškovė per R. D. sumokėjo bendrą 1 150 Eur baudos sumą. Ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, šiai atsisakius nagrinėti reikalavimą, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui teisme, įrodinėjo, kad žala kilo dėl atsakovo netinkamai atliktų darbinių pareigų, todėl ieškovė privalėjo sumokėti baudą, kuri vertintina kaip nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo kaltės. prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2016-02-12 sprendimą ir priteisti iš atsakovo 1 150 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-02-12 sprendimą Nr. DGKS-697; priteisė iš atsakovo R. D. 579,32 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 477,58 Eur bylinėjimo išlaidų ieškovei UAB „Sinėja“; kitą ieškinio dalį atmetė.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai konstatavo apelianto kaltę, apeliantas nenumanė ir negalėjo numatyti, kad jo vairuojamo vilkiko ašies apkrova gali viršyti 10 tonų, joks norminis aktas nenumato apelianto pareigos pasitikslinti ar CMR važtaraštyje nurodytas svoris sutampa su faktiškai pakrauto krovinio svoriu. Apeliantas teigia, jog krovinio siuntėjas yra K. W. OY (ūkio subjektas veikiantis Suomijoje), krovinio vežėjas yra Baltic Transline. Kadangi pagal galiojančių Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių nuostatas šie ūkio subjektai ir buvo atsakingi už kraunamo krovinio išdėstymą, turėjo užtikrinti, kad krovinio masė ir apkrovos paskirstymas į ašis neviršytų nustatytų normų, tačiau pareigos nevykdė, todėl šios aplinkybės šalina atsakovo atsakomybę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, dėl ko priėmė įrodymais nepagrįstą sprendimą.?Teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika (DK 246 straipsnis) – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, nepažeisti kitų norminių aktų. Darbuotojo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. DK 34 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo teisės ir pareigos gali atsirasti pagal DK ir kitus įstatymus, darbo sutartis, kolektyvines sutartis bei kitus susitarimus, nors įstatymų ir nenustatytus, bet jiems neprieštaraujančius. Pagal DK 232 straipsnį kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. Taigi, pareiginiai nuostatai yra vienas iš darbo teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų.DK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Taigi, darbdavys turi pareigą: 1) būti pats nustatęs darbo tvarką ir darbo pareigas; 2) pasirašytinai supažindinti su jomis darbuotoją. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad darbdavys UAB „Sinėja“ buvo parengusi ir patvirtinusi bendrovėje dirbančių vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginius nuostatus, su šiais nuostatais atsakovas buvo supažindintas, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, pagrįstai ir teisingai buvo konstatuota, kad darbuotojas jam nustatytų darbo pareigų nevykdė. Iš byloje esančios Darbuotojų, supažindintų su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo kopijos Šakių rajono apylinkės teismas teisingai nustatė, kad atsakovas R. D. buvo supažindintas su bendrovėje parengtais Pareiginiais nuostatais, kurių 2.1.11. punktas nustatė, jog vairuotojas turi pareigą apžiūrėti ar tinkamas krovinio išdėstymas sunkvežimio krovinių skyriuje (vilkiko puspriekabėje), paskaičiuoti ar nėra transporto priemonės ašių perkrovos. Minėtų Pareiginių nuostatų 2.17. punktas numatė, kad tranzito per Lenkijos Respubliką metu vairuotojas privalo pasirinkti optimaliausią tranzito kelią atsižvelgdamas į: 1. pakrauto ir gabenamo krovinio kiekį; 2. leidžiamą tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą tenkančią vienai ašiai; 3. nemokamus nacionalinius kelius ir jų atkarpas, apmokestinamas Via Toll sistema. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nuostatų atsakovas nevykdė. Šakių rajono apylinkės teismas todėl skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog ta aplinkybė, kad bendra krovinio masė atitiko nustatytus reikalavimus, atsakovo neatleido nuo pareiginiuose nuostatuose nurodytos pareigos paskaičiuoti, ar nėra transporto priemonės ašių perkrovos (Pareiginių nuostatų 2.1.11. p.). Atsakovas, būdamas profesionaliu darbuotoju (vairuotoju), vairuojančiu krovininį sunkvežimį ir dirbdamas vairuotoju-ekspeditoriumi daugiau nei 16 metų, kaip protingas, rūpestingas, atsakingas darbuotojas turėjo pareigą ir galimybę prieš pradedant vykdyti darbines funkcijas pasikonsultuoti su darbdaviu kaip, atsižvelgiant į krovinio pobūdį (medienos paketus), jį reikėtų pasikrauti, paklausti darbdavio, kur galima pasverti transporto priemonę, priekabą ir įsitikinti, jog ašių apkrovos neviršija 10 t. Tokią atsakovo teisę ir pareigą numatė ir Pareigių nuostatų 3.6. punktas. Įrodymų, jog atsakovas per darbo pas ieškovę laikotarpiu būtų informavęs darbdavį apie kompetencijos trūkumą skaičiuojant transporto priemonės ašių perkrovą, byloje nėra. Taip pat pagrįstai Šakių rajono apylinkės teismo vertinimu, atsakovas, būdamas vairuotojas-ekspeditorius, kuriam keliami aukštesni profesinės pareigos kriterijai, nepasirinko tinkamo kelio vykti tranzitu per Lenkijos Respublikos teritoriją, atsižvelgiant į pakrauto ir gabenamo krovinio kiekį bei kelią pasirinkti pagal leidžiamą tuo keliu gabenti maksimalų sąstato svorį ir pagal apkrovą tenkančią vienai ašiai. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pažeidė galiojančius norminius aktus, nustatančius jo darbines pareigas, nes jis neatliko reikiamų veiksmų prieš gabenant krovinį, o jį gabendamas, nepasirinko tinkamo kelio maršruto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei žala atsirado dėl atsakovo netinkamai atliktų darbinių pareigų, todėl ieškovė privalėjo sumokėti baudą, kuri vertintina kaip nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija todėl sprendžia, kad Šakių rajono apylinkės teismas teisingai nustatė byloje svarbias aplinkybes, jas tinkamai įvertino, pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei sprendime nurodomą nuostoliams atlyginti pinigų sumą (CPK 178 str., DK 246 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų DK 247 straipsnio prasme spręsti apie pačios ieškovės kaltę dėl žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios nutarties 17 punkte nurodomos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą, priėmė įrodymais nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad Šakių rajono apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika tokio pobūdžio bylose tik patvirtina, kad nepriklausomai nuo įmonės pareiginių nuostatų buvimo, vairuotojas privalo laikytis objektyviųjų tranzito šalies įstatymų, juo labiau tais atvejais, kai darbuotojas disponuoja patirtimi ir įgūdžiais toje sferoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Teisėjų kolegija nustatė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė turėjo 700,20 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš apelianto. Apeliacinį skundą atmetus, šios turėtos bylinėjimosi išlaidos bendrovei priteisiamos iš R. D. (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sinėja“ (į. k. 133570756) iš R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.