- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- eB2-1480-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02367-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., D. K., O. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Europanoil“ bankroto administratorės Anos Mikulienės pareiškimą dėl BUAB „Europanoil“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. P., D. K., O. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Teisme priimtas BUAB „Europanoil“, į. k. 302638086, bankroto administratorės Anos Mikulienės pareiškimas dėl BUAB „Europanoil“ bankroto pripažinti tyčiniu. Bankroto administratorė nurodė, kad nemokumą (bankrotą) nulėmė sąmoningas ir nesąžiningas bei neteisėtas įmonės akcininko ir vadovų elgesys (neveikimas) valdant įmonę, valdymo organų veiksmai atitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Prašo iš suinteresuotų asmenų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškime teigiama, kad pagal paskutinio žinomo BUAB „Europanoil“ 2011 metų balanso duomenis, jau 2011 metų pabaigoje valdymo organams kilo pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Bendrovei tuo metu vadovavo D. K. (direktorė iki 2013 m. spalio 17 d.). Įmonės finansinė būklė toliau buvo tik bloginama, didėjo mokesčių įsiskolinimas, tačiau ir vėlesniais laikotarpiais vadovai O. S. (direktorė iki 2015 m. sausio 7 d.) ir A. P. (vadovas iki 2017 m. sausio 4 d.) neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto inicijavimo. Kreditoriaus – Klaipėdos teritorinės muitinės (arba toliau tekste muitinė), buvo atliekami įmonės patikrinimai, surašomos patikrinimo ataskaitos, remiantis kuriomis susidarė 10 642 805,76 Eur mokestinė nepriemoka. Iš 2014-2016 m. muitinės sprendimų matyti, jog skolos išieškojimas buvo nukreiptas į įmonės turtą, taigi valdymo organams buvo žinoma esama įmonės situacija, tačiau jų buvo inicijuotos ikiteisminės bei teisminės procedūros ginčijant patikrinimo ataskaitų pagrįstumą. Net ir pasibaigus ginčams bei skundų netenkinus, nesikreipta dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Bankroto bylos iškėlimo dieną įsiskolinimas padidėjo ir sudarė net 30 739 798 Eur mokestinės nepriemokos valstybei. Nei vienas iš vadovų nesiėmė reikiamų veiksmų dėl įmonės mokumo atkūrimo, tai vertinama kaip sąmoningas ir tyčinis tolimesnis įmonės finansinės būklės bloginimas.
3. BUAB „Europanoil“ dokumentų neperdavimo administratorei faktas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymio, kai įmonėje apgaulingai ir (ar) netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Paskutiniai ir vieninteliai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik už 2011 finansinius metus, o iš viešai prieinamų duomenų nėra įmanoma nustatyti įmonės tikrosios įmonės finansinės padėties pasikeitimų iki bankroto bylos iškėlimo. Tokiais savo veiksmais įmonės vadovai būtent ir siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Europanoil“ bankroto priežastis bei įmonės netinkamo valdymo aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo D. K. pateiktu atsiliepimu prašė teismą nagrinėti pareiškimą dėl BUAB „Europanoil“ bankroto pripažinimo tyčiniu savo nuožiūra; jos nuomone, už galimą tyčinį bankrotą ji niekaip nėra atsakinga.
5. Pareiškėjos argumentai dėl pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimo su ja nesusiję, kadangi įmonės bankroto byla buvo iškelta praėjus daugiau kaip 3 metams po jos vadovavimo laikotarpio pabaigos 2013 m. spalio 17 d. Nurodytai datai įmonės įsiskolinimas valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 26 378,61 Eur, vėliau turėjo tendenciją didėti: iki 2016 m. gruodžio 27 d. padidėjo iki 20 277 506,45 Eur. Jai vadovaujant įmonei muitinė atliko bendrovės kompleksinį ūkinės veiklos patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio iki 2012 m. rugsėjo mėn., pagal 2013 m. birželio 18 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320039M įmonei priskaičiuota 9 642 176,49 Eur nepriemokos suma. Dėl to buvo inicijuoti mokestiniai ir teisminiai ginčai. Tai įrodo, jog įmonė buvo suinteresuota panaikinti sprendimą ir ūkinę veiklą tęsti.
6. Visą veiklą kontroliavo ir priiminėjo sprendimus bendrovės vardu jos akcininkas ir prokūristas A. P..
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo O. S. atsiliepimais prašo pareiškimą atmesti, jos atžvilgiu procesą nutraukti ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Paaiškina, kad bendrovės veikla buvo susijusi su naftos produktų importu ir eksportu. Visi sandoriai buvo vykdomi akcininko ir prokūristo A. P. lėšomis arba jo įtakoje esančių įmonių lėšomis. Bendrovė pradėjo veiklą 2011 metais, taigi tai pačiais metais pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nebuvo, įsipareigojimai dar nebuvo pradelsti, nuostolis galėjo atsirasti dėl didelio masto apyvartos.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjo teiginiai dėl vadovų tyčinės veiklos, jiems neįvykdžius pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra deklaratyvūs bei nepagrįsti, pareiškėja nepateikė ir nenurodė objektyvių aplinkybių, kaip ir nenurodė aplinkybės, jog įmonės vadovai nesutiko su muitinės priskaičiuotomis mokestinėmis sumomis ir jas ginčijo, iki pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimto 2017 m. vasario 2 d. sprendimo atmesti apeliacinį skundą. Kreditorinių reikalavimų atsiradimo laikas turi būti pripažintas tik įsigaliojus teismo nutartims dėl mokestinių skolų pripažinimo. Savo vadovavimo laikotarpiu ji bendravo su muitinės darbuotojais, teikė skundus dėl priskaičiuotų mokesčių, taip pat bendravo su Klaipėdos VMI dėl vykusio mokestinio patikrinimo bei jo pratęsimų. Įmonė stengėsi įrodyti, kad visos prekės buvo išvežtos iš Lietuvos teritorijos į Lenkijos akcizinius sandėlius, jai buvo perduoti dokumentai iš Lietuvos ir Lenkijos akcizinių sandėlių, visos ataskaitos, susijusios su prekių pristatymu, buvo pateiktos. Mokesčių priskaičiavimo esmė ir pagrindas buvo Lenkijoje nesumokėti mokesčiai, tačiau buvo pripažinta, kad prekių pardavimas turi būti apmokestinamas Lietuvoje. Ji neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad turi būti mokamas akcizas.
10. Bendrovės finansinės padėties vadovai negalėjo pabloginti, nes bendrovė nuo ginčo pradžios nevykdė veiklos, visos bendrovės sąskaitos buvo areštuotos, jokių neteisėtų atsiskaitymų grynais nevykdė. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad BUAB „Europanoil“ buhalteriniai apskaitos dokumentai neišsaugoti – kratos metu visi dokumentai buvo paimti ir perduoti VMI patikrinimui. Akivaizdu, kad pareiškėja pati nesiėmė jokių veiksmų atsiimti iš VMI dokumentus ir sutvarkyti įstatymo nustatyta tvarka.
12. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismui papildomai pateikti UAB „Europanoil“ Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. gruodžio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM320097S ir 2013 m. birželio 18 d. kompleksinio patikrinimo ataskaita Nr. 3LM320039M; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. FR06682-579 kartu su VMI 2016 m. birželio 15 d. atliktu patikrinimo aktu (dėl PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo).
17. 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartyje teismas konstatavo, jog administratorė pradėjo rinkti duomenis ir dokumentus jau po pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo, pasirengimo nagrinėjimui stadijoje tapo akivaizdu, jog faktinės aplinkybės skiriasi nuo nurodomų pareiškime: kaip dėl bendrovės buhalterinių/veiklos dokumentų ne/buvimo, taip ir dėl nemokumo atsiradimo bei vykdytos veiklos. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl BUAB „Europanoil“ dokumentų išreikalavimo iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus bei nesutiko, jog yra kliūčių administratorei susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla. Pareiškėjai nustatytas terminas iki 2019 m. spalio 31 d. pateikti teismui savo galutines išvadas ir paaiškinimus dėl nustatytų/patikslintų faktinių aplinkybių bei jų įvertinimo.
18. Rašytinis teismo posėdis paskirtas 2019 m. lapkričio 12 d. d. 8.00 val. iki paskirto teismo posėdžio pareiškėja nustatytų įpareigojimų tinkamai neįvykdė, reikalaujamų paaiškinimų ir išvadų nepateikė.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
19. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta: kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014, 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, kt.). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Konkrečiu atveju teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, bei padaryti išvadą, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.
21. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, jog sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, užtenka nustatyti bent vieną iš šių kriterijų, tik svarbu, kad nustatytas (-i) kriterijus (-ai) būtų taikomas (-i) kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017, kt.).
Žemesnės instancijos teismas
22. UAB ,,Europanoil“ bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1191-866/2019) iškelta teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, bylos iškėlimą inicijavo VMI prie Finansų ministerijos, bankroto administratoriumi paskirta Ana Mikulienė, nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 27 d.
23. Įmonė įregistruota 2011 m. birželio 15 d.; pagrindinė vykdyta veikla – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba. Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2011 metų laikotarpį nuo bendrovės įsteigimo 2011 m. birželio 15 d. Byloje yra duomenų, kad bendrovė nevykdė ūkinės veiklos nuo 2014 metų (kitais duomenimis, nuo 2013 m. pabaigos), VMI 2014 m. gruodžio 10 d. išregistravo ją iš PVM mokėtojų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 7 d. (paskyrimo data) iki 2013 m. rugsėjo 30 d. bendrovei vadovavo D. K., gim. 1978 m.; nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 6 d. direktore buvo paskirta O. S., gim. 1971 m.; nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 4 d. įmonės direktoriumi paskirtas Latvijos Respublikos pilietis A. P., gim. 1967 m., jis gi nuo pat bendrovės įsteigimo yra vienintelis bendrovės akcininkas, taip pat šis asmuo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. įregistruotas bendrovės prokūristu.
24. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas įvertino ieškovės VMI prie Finansų ministerijos pateiktus ir iš viešųjų registrų gautus duomenis. Ieškovė nurodė, jog bendrovė yra skolinga valstybės biudžetui 20 096 444,45 Eur bendrą sumą, teismui pateikė antstolio G. Kairio 2016 m. spalio 25 d. išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo konstatuota, jog įmonė veiklos nevykdo, pajamų neturi, piniginių lėšų ir turto neturi. VSDFV pateiktais duomenimis iš įmonės dar 2015 metų rudenį atleisti visi darbuotojai.
25. Aktualiajame 2018 m. birželio 7 d. nutartimi patikslintame kreditorių sąraše patvirtintas 30 920 312,21 Eur reikalavimas VĮ Turto bankas, kuris perėmė reikalavimo teises iš kreditorių VMI prie Finansų ministerijos (20 277 506,45 Eur) ir Klaipėdos teritorinės muitinės (10 642 805,76 Eur). Taip pat patvirtinta kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyrius 547, 89 Eur reikalavimo suma.
Šalies argumentai
26. Pareiškėja bankroto administratorė Ana Mikulienė prašo pripažinti BUAB ,,Europanoil“, bei pateikė argumentus dėl bankroto atitikimo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Nurodoma, kad nemokumą (bankrotą) nulėmė sąmoningas ir nesąžiningas bei neteisėtas įmonės akcininko ir vadovų elgesys (neveikimas) valdant įmonę.
27. Pareiškėja teigia, jog jau 2011 metų pabaigoje valdymo organams kilo pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, šias savo išvadas ji grindžia 2011 metų balanso duomenimis (deklaruotos per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos viršijo viso į balansą įrašyto turto vertę, nuosavas kapitalas buvo neigiamas). D. K. vadovavimo laikotarpiu jos sąmoningas neveikimas lėmė ženklų įmonės finansinės būklės pablogėjimą, įsiskolinimas VMI išaugo iki 10 731 706, 90 Eur; vėlesniais laikotarpiais vadovavę asmenys neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto inicijavimo nemokiai įmonei, dėl ko finansinė būklė toliau buvo sąmoningai ir tyčia bloginama. Įmonės vadovai neginčytinai žinojo esamą įmonės situaciją, apie Klaipėdos teritorinės muitinės atliekamus įmonės patikrinimus, tuo pagrindu susidariusią mokestinę nepriemoką, tačiau vietoje to, jog kreiptųsi į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, pradėjo ikiteismines, o vėliau ir teismines procedūras dėl muitinės patikrinimo ataskaitų pagrįstumo, nors nei vienas įmonės skundas nebuvo patenkintas.
28. Nurodoma, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymio atitinka aplinkybės, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, bei nenurodė priežasčių, kurios lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą. Vadovai nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti BUAB „Europanoil“ buhalterinės apskaitos dokumentai, sudaromos finansinės ataskaitos ir įstatymo nustatyta tvarka pateikiamos registrų centrui, todėl neįmanoma nustatyti, kokia įmonės finansinė būklė buvo konkrečiais laikotarpiais. Tokiais savo veiksmais vadovai būtent ir siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Europanoil“ bankroto priežastis bei įmonės netinkamo valdymo aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
29. Kaip jau minėta, teismas tris kartus atidėjo klausimo dėl tyčinio bankroto nagrinėjimą, konstatavus pareiškėjos pateiktų duomenų neišsamumą bei netikslumą, administratorė įpareigota patikslinti faktines aplinkybes, pateikti teismui dokumentais pagrįstas išvadas. Teismas akcentavo, jog įvertinti bankroto atitikimą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio itin svarbu nustatyti mokestinių prievolių papildomo paskaičiavimo faktinį pagrindą, atsiradimo momentą, bendrus duomenis apie bendrovės 2011-2013 metais vykdytą veiklą, sandorius, pardavimų apimtis, pinigų apyvartą, kitas su įmonės nemokumo atsiradimu susijusias faktines aplinkybes.
30. 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartyje teismas konstatavo, jog inicijavusi įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nagrinėjimą, pareiškėja iš esmės neįvykdė įstatymo nustatytos įrodinėjimo pareigos, apsiribojo apeliavimu į pareigos perduoti administratoriui apskaitos dokumentų ir turto nevykdymo faktą bei pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, esant mokestinėms skoloms, nevykdymą.
31. Pažymėtina, kad pareiškėja pradėjo rinkti duomenis ir nustatinėti faktus tik po teismo nustatytų įpareigojimų, nors šiuos veiksmus turėjo atlikti žymiai anksčiau, kadangi vykdė BUAB ,,Europanoil“ administravimą nuo 2016 m. gruodžio 27 d., pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius ir dokumentus tenka visų pirma pareiškėjai.
32. Nagrinėjant pareiškimą nustatyta, jog faktinės aplinkybės yra kitokios, nei nurodoma pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kaip dėl bendrovės buhalterinių/veiklos dokumentų buvimo, taip ir dėl nemokumo atsiradimo bei vykdytos veiklos (sandorių, pajamų, laikotarpių, t. t.). Pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu argumentai liko nepatikslinti, naujų argumentų nepateikta, jokios analizės administratorė nepadarė, net ir gavus bei susipažinus su Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. gruodžio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM320097S ir 2013 m. birželio 18 d. kompleksinio patikrinimo ataskaita Nr. 3LM320039M, VMI prie Finansų ministerijos 2016 m. birželio 15 d. atliktu patikrinimo aktu (dėl PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo). Darytina išvada, jog pareiškėja bendrovės vykdytos veiklos nekonkretizavo bei tinkamai neatskleidė.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirma, teismas neturi objektyvaus pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu dėl valdymo organų neįvykdytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir jų neišsaugojimo, nustačius, jog bankroto administratorė nesiėmė veiksmų nustatyti bendrovės apskaitos dokumentų buvimo vietą, juos perimti ar su jais susipažinti valstybės institucijose. Bendrovės patikrinimai 2012-2016 metais buvo atliekami pagal įmonės apskaitos dokumentus, Muitinės kriminalinėje tarnyboje nuo 2012 m. atliekamas ikiteisminis tyrimas bendrovės atžvilgiu (bylos Nr. 04-1-00164-12, su ikiteisminio tyrimo bylos dokumentais pareiškėja nesusipažino). Teismas nesutinka su pareiškimo argumentais, jog bendrovei po 2011 m. neteikiant Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, buvo neįmanoma nustatyti, kokia įmonės finansinė būklė buvo konkrečiais laikotarpiais.
34. Antra, nėra faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškimo argumentais dėl bendrovės nemokumo atsiradimo momento bei kilusios vadovams pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo jau 2011 metų pabaigoje, remiantis 2011 m. balanso duomenimis, bei kad po 2011 m. vadovai neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto inicijavimo nemokiai įmonei, taip sąmoningai ir tyčia bloginami finansinę būklę. Juridinių asmenų registrui privalomos ataskaitos pateiktos už pusę metų laikotarpį nuo bendrovės įsteigimo. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, jog bendrovė 2011 metais pradėjo vykdyti ūkinę veiklą, tais pačiais metais pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nebuvo. Iš bylos dokumentų matyti, kad ūkinė veikla buvo vykdyta 2011-2013 metais, nuo veiklos pradžios buvo nupirkta/įsivežta dyzelinio kuro bent už 47 108 534 Eur, kuris realizuotas, būtent nuo sandorių buvo paskaičiuotas nesumokėtas PVM, susiformavo skolos kreditoriams. Byloje yra duomenų, kad bendrovė nevykdė realios ūkinės veiklos nuo 2013 m. pabaigos arba nuo 2014 metų; 2014 m. gruodžio 10 d. ji išregistruota ją iš PVM mokėtojų registro kaip ekonominės veiklos nevykdanti; paskutinė (ir vienintelė) darbuotoja atleista 2015 m. lapkritį. Veiklos ir finansinės būklės pasikeitimo dinamikos, dokumentų bei lėšų apyvartos pareiškėja neanalizavo, nemokumo atsiradimo laikotarpio ir jo priežasčių nenustatė, pareiškimo teiginių neįrodė.
35. Teismo vertinimu, visais laikotarpiais už bendrovės valdymą atsakingų asmenų veiksmai apskritai neturėtų būti apibūdinami ir kvalifikuojami vien formaliai kaip pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. Šios bendrovės veiklos organizavimas ir įmonės vardu vykdytos vadovų veiklos pobūdis nesusiję su pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nemokiai įmonei suvokimu ir vykdymu.
36. Išanalizavęs byloje esančius dokumentus ir duomenis teismas sprendžia, jog ir atmetus pareiškėjos argumentus, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog BUAB „Europanoil“ bankrotas atitinka tyčinio bankroto požymių.
37. Kreditoriniai reikalavimai kilę iš nesumokėtų mokesčių valstybės institucijoms, iš esmės – iš neįvykdytos prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį, kartu su pritaikytų baudų ir delspinigių sumomis. VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo suma sudaro tik 547, 89 Eur
38. Neabejotinai nustatyta, jog ūkinė veikla BUAB „Europanoil“ buvo vykdoma 2011-2013 metais, 2011-2012 metais veikla vykdyta dideliu mastu.
Žemesnės instancijos teismas
39. Išsami sandorių ir dokumentų analizė pateikta Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. FR0680 – 435 dėl PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2012 m. spalio 31 d. (toliau Mokestinio patikrinimo aktas), patvirtintame 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. FR06682-579. Būtent mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados vertinamos kaip pagrindiniai įrodymai teismo išvadoms dėl tyčinio bankroto.
40. VMI patikrinimas pradėtas 2012 m. lapkričio 12 d., su pavedimu patikrinti 2012 m. lapkričio 15 d. pasirašytinai supažindinta direktorė D. K.. Akte pažymėta, jog Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai atlieka bendrovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 199-2 straipsnio 2 dalį.
41. Bendrovės vykdytos ekonominės veiklos pobūdis įvardytas kaip tarpininko, vykdant iš trečiųjų šalių įsigyto dyzelinio kuro perpardavimo, veiklą. Mokestinis patikrinimas atliktas pagal paties ūkio subjekto apskaitos ir sandorių dokumentus, tikrinant dokumentų dėl sandorių atvaizdavimo duomenų tikrumą ir patikimumą, atlikus kitų Lietuvos ūkio subjektų (vežėjų) priešpriešinius patikrinimus bei atsižvelgiant į Klaipėdos teritorinės muitinės turimus bei atliktų bendrovės patikrinimų metu nustatytus duomenis (2012 m. gruodžio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM320097S, 2013 m. birželio 18 d. kompleksinio patikrinimo ataskaita Nr. 3LM320039M ir apskundimo procesus); buvo bendradarbiauta su Lenkijos, Kipro, Slovakijos ir kt. ES valstybių narių mokesčių administratoriais. Patikrinimas buvo keletą kartų sustabdytas dėl informacijos gavimo iš trečiųjų asmenų, galutinės išvados padarytos tik 2016 m. birželio 15 d.
42. Būtent, nustatyta, kad pagal bendrovės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2012 m. spalio 31 d. ji iš Baltarusijos į Lietuvą atsivežė 64 657,119 mt dyzelinio kuro, kurį įsigijo už 47 108 534 Eur iš užsienio įmonių, registruotų Panamoje, taip pat D. Britanijai priklausančiose Mergelių bei Normandijos salose. 64 500,403 mt kuro tiekimų už 51 103 366,17 Eur sumą BUAB „Europanoil“ buvo įforminti Kipro, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Slovakijos ir Bulgarijos įmonėms, taikant 0 proc. PVM tarifą pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 49 straipsnio 1 dalį (kitoje ES valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą ES valstybę narę).
43. Sistemiškai ir kompleksiškai patikrinus vežimo dokumentuose (CMR, krovinio važtaraščiuose, sandėlių, kt.), deklaracijose, atsiskaitymo ir kt. dokumentuose nurodytus duomenis mokesčių administratorius nustatė, jog pardavimo sandorius už 51 103 366,17 Eur bendrovė nepagrįstai įformino su taikomu 0 proc. PVM tarifu; neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 10 731 706,90 Eur (51 103 366,17 Eur x 21 proc.) PVM. Papildomai apskaičiuota 4 881 357,60 Eur PVM delspinigių.
44. Nustatyta, kad bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo pateiktos būtent bendrovės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytoms įmonėms, kurios turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo, taip pat daugeliu atvejų net ir nepagrindė prekių išgabenimo iš šalies teritorijos faktų, daliai tiekimų nepateikta jokių išgabenimą įrodančių dokumentų.
45. Mokesčių administratorius akcentavo, jog patikrinimo metu atskirai įvertintas tiekėjo sąžiningumas (jeigu įrodoma, kad tiekėjas buvo sąžiningas ir elgėsi rūpestingai, ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime, papildomas PVM jam neturi būti apskaičiuojamas). Nuspręsta, kad šiuo atveju nustatyti pažeidimai susiję su sunkinančia aplinkybe – mokesčių mokėtojo nesąžiningumu, sąmoningu mokesčių vengimu, įforminant PVM sąskaitas faktūras realiai neįvykusiam prekių išgabenimui iš Lietuvos, todėl bendrovei paskirta 50 proc. PVM mokesčio dydžio bauda, t. y. 5 365 853,45 Eur.
46. Nurodoma, kad įmonė nesiėmė protingų priemonių, siekdama įsitikinti kitų sandorio šalių veiklos/veiksmų teisėtumu bei pašalinti bet kokias prielaidas apgaulingiems partnerių veiksmams; sandoriai nebuvo vienkartiniai, taigi turėjo realias galimybes surinkti informaciją apie verslo partnerius; nesidomėjo ir iš pirkėjų nereikalavo įrodymų, jog partneriai gali priimti kurą CMR nurodytose iškrovimo vietose; kuras visais atvejais buvo tiekiamas ne toms įmonėms, kurios turėjo būti gavėjomis pagal krovinio gabenimo važtaraščius – pirkėjai buvo neturintys transporto, sandėliavimo bei realios veiklos vykdymo vietos; 65,8 proc. pardavimų buvo ne Lenkijos įmonėms, nors visais atvejais pagal CMR kuras buvo skirtas gabenti į Lenkiją; bendrovė išleisdavo kurą iš Lietuvos akcizinių sandėlių išgabenimui į Lenkiją iš anksto žinodama, kad kuro pirkėjas šio kuro negaus, kadangi važtaraščiuose buvo nurodomos visai kitos įmones-gavėjos; bendrovė nesidomėjo ir neįsitikino, ar asmenys, prisistatę įmonių atstovais bei vykdę atsiskaitymus grynaisiais pinigais, tikrai ir teisėtai atstovavo įmones.
47. Įformindama sandorius neatsižvelgė į tai, kad dalis pirkėjų (Lenkijos įmonės Agro-oils Sp.z.o.o., Bioenergia Sp.z.o.o., Petroactiv Sp.z.o.o., Tegal Sp.z.o.o., Bulgarijos įmonė Silver Gaz EOOD) prieš išrašant PVM sąskaitas - faktūras, neturėjo galiojančių PVM kodų, todėl 6 259,803 mg dyzelinio kuro už 1 583 058,18 Eur sumą deklaravo pardavusi įmonėms, kurios tuo metu nebuvo PVM mokėtojomis. Akte pažymėta, kad įmonė atgaline data pildė Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitas (forma FR054) bei atgaline data perrašydavo pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, įrašydama pirkėjo vėliau gautą PVM mokėtojo kodą – tuo siekdama suklaidinti Lietuvos mokesčių administratorių, jog sandoris įvykęs tarp PVM mokesčių mokėtojų.
48. Padaryta išvada, jog siekdama išvengti tiesioginės atsakomybės įrodinėjant prekių pristatymo faktą, UAB „Europanoil“ kuro pervežimo organizavimą perleido pirkėjams, nors atsiskaitymo už kurą pareikalaudavo tik po to, kai vežėjas jį išgabendavo: t .y. nekontroliuodavo nei pervežimo, nei apsidrausdavo dėl galimo neatsiskaitymo už jos tiektas prekes, nors pirkėjai būdavo įmonės tarpininkės, kurios neduodavo jokios garantijos dėl atsiskaitymo, ir toks elgesys visiškai nepaaiškinamas verslo logika, kai vykdoma metinė prekių apyvarta siekianti 17-33 mln. Eur per metus, reikalinga atsiskaityti su kuro tiekėjais bei sandėliuotojais. Tai reiškia, jog UAB „Europanoil“ faktiškai turėdavo galimybę pati kontroliuoti prekių gabenimą faktiniams kuro gavėjams, veikė sutartinai su pirkėjomis, įmonėmis tarpininkėmis, tačiau tą nuslėpė, įformindama sandorius taip, kad pirkėjų, nurodytų pardavimo PVM sąskaitose-faktūrose veiksmai atrodytų kaip nežinomi bendrovei.
49. Teismui susipažinus su Patikrinimo akte 3.1 – 3.19 punktuose išvardintomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis VMI patikrinus kiekvieno 0 proc. PVM tarifu deklaruoto sandorio lydinčius dokumentus, sutiktina su mokesčių administratoriaus išvada, jog UAB „Europanoil“ sudaromų sandorių pobūdis negali būti laikomas atsitiktiniu, nes UAB „Europanoil“ visi patikrinti sandoriai turėjo tų pačių jau išvardintų požymių, o kuro pristatymas, sprendžiant iš akto 3.1.-3.19. p. aprašytų pervežimo dokumentų bei mokesčių administratorių atsakymų iš užsienio, suorganizuotas tokiu būdu, jog būtų sudėtingiau arba neįmanoma atsekti prekių gavimą, jų tolimesnį judėjimą bei PVM prievolių įvykdymą ES šalyse.
Motyvuojamoji dalis
50. Mokestinio patikrinimo akte nustatytus pažeidimus VMI įvertino kaip patvirtinančius BUAB „Europanoil“ dalyvavimą PVM sukčiavimo grandinėje.
51. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens O. S. atsiliepimo argumentais, jog įmonės ir jos atstovų veiksmai dėl atitikimo Baudžiamajame kodekse įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių bus įvertinti atlikus ikiteisminį tyrimą. Kaip jau minėta, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje bendrovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nebaigtas (bylos Nr. 04-1-00164-12, Mokestinio patikrinimo akte nurodoma, jog tyrimas pradėtas dėl sukčiavimo ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 199-2 straipsnio 2 dalį). Tačiau teismas negali sutikti su buvusios vadovės nuomone, jog tik gavus ikiteisminio tyrimo rezultatus galima daryti išvadą dėl bankroto atsiradimo pagrindų, bei kad bankroto byloje, teismui sprendžiant klausimą dėl BUAB „Europanoil“ tyčinio bankroto požymių nustatymo civilinių bylų nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka, įrodymų vertinimas galėtų būti sutapatinamas su asmens dalyvavimo nusikaltimo schemoje įrodytinumu.
52. Įmonės nemokumo momento atsiradimo nustatymas turi būti atskaitos taškas vertinti, ar vienais ar kitais įmonės valdymo organų veiksmais įmonė buvo privesta prie bankroto, ar tais veiksmais pabloginta jau nemokia tapusios įmonės padėtis. Įmonės nemokumui (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) konstatuoti turi būti analizuojamos visos reikšmingos aplinkybės: būtina nustatyti pradelstų įsipareigojimų vertę ir jos santykį su į balansą įrašyto turto realia verte; įvertinti, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, kt. Pareiškėjai nepateikus išvadų dėl kiekvienu konkrečiu laikotarpiu vykdytos veiklos apimčių, pajamų gavimo ir panaudojimo, pan., galimybių tiksliai nustatyti nemokumo atsiradimo laikotarpio negalima.
53. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog patikimų buhalterinės apskaitos dokumentų ir ataskaitų, iš kurių būtų galima daryti objektyvią išvadą dėl realios finansinės situacijos bendrovėje konkrečiu momentu, bendrovė visai nerengė. Iš kitų byloje esančių duomenų ir dokumentų spręstina, jog nuo pat įsteigimo bendrovės vedama apskaita ir veiklos dokumentai apskritai niekada nebuvo patikimi ir faktinės veiklos neatvaizdavo. Bendrovės dokumentuose, kuriais disponavo jos veiklą tikrinusios valstybės institucijos, buvo atvaizduota tikrovės neatitinkanti informacija, dokumentai buvo tvarkomi apgaulingai bei netinkamai, ir teismo įsitikinimu, tai buvo daroma sąmoningai, turint tikslą dirbtinai mažinti į biudžetą mokėtino PVM sumą, neatskleisti tikrosios įmonės veiklos, sandorių ir finansinės padėties, taigi pažeisti kreditorių interesus.
54. Nėra ginčo dėl to, jog BUAB „Europanoil“ pagrindinės vykdytos ekonominės veiklos pobūdis buvo iš trečiųjų šalių įsigyto dyzelinio kuro perpardavimo veikla. Mokesčių administratorius iš įmonės dokumentų nustatė, kad 2011 – 2012 metų laikotarpiu ji įsigijo 64 657,119 mt dyzelinio kuro už 47 108 534 Eur. Nėra ginčo, ir pati bendrovė niekada neneigė, jog visas nupirktas kuras buvo realizuotas, tai reiškia, jog buvo gautos pardavimo pajamos. Mokesčių inspekcija papildomai apmokestino 21 proc. PVM tarifu pardavimus už 51 103 366,17 Eur.
55. Darytina išvada, kad BUAB „Europanoil“ įstatyminė prievolė sumokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą atsirado/atsirasdavo tuo metu, kai prekės buvo parduotos ir faktinio pardavimo (realizavimo) sandoriai neatitiko atleidimo nuo mokėtino PVM sąlygų. Bendrovei visą laiką buvo žinoma, jog ji nurodo savo dokumentuose bei teikia faktiškai įvykdytų sandorių neatitinkančią informaciją, tai ji darė sistemingai ir dideliais mastais, kol sukėlus įtarimus sulaukė valstybės institucijų įsikišimo ir veiksmų sustabdymo. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tikrieji kuro pardavimo sandoriai taip ir nebuvo atskleisti, o tam, kad patirtinti bei paneigti bendrovės teikiamus duomenis, valstybės institucijoms prireikė ilgo laiko tarpo, didelių organizacinių, techninių ir darbo sąnaudų. Tačiau pačiai BUAB „Europanoil“ objektyvi tiesa visą laiką buvo žinoma, teismas neturi abejonių, jog bendrovės atstovai puikiai suvokė jų nurodomų duomenų neatitikimą ir numatė būsimus duomenų patikrinimo rezultatus.
56. Akivaizdu, jog bendrovei veikiant sąžiningai, gautų pardavimo pajamų pakaktų įvykdyti visus įsipareigojimus, sumokėti privalomus mokesčius net ir tuo atveju, kai sandorių neatitikimas deklaruojamo atleidimo nuo mokėtino PVM sąlygų išaiškėtų ne iš karto. Teismo vertinimu, bendrovės nemokumas siejamas su momentu, kai išaiškėjus objektyviai tiesai ir nustačius pareigą sumokėti bendrovės nepagrįstai neapskaičuoto, nedeklaruoto ir į biudžetą nesumokėto PVM, bendrovės gautų pardavimo pajamų jau nebebuvo, visas turtas (atsargos) buvo realizuotas, vėliau ir nebevykdoma veikla – priverstinai išieškoti nepriemoką nebuvo įmanoma, kreditoriniai reikalavimai negalėjo būti patenkinti.
57. Duomenų apie pajamų panaudojimą byloje nėra, tiksliai nustatyti nemokumo momento, kaip jau minėta, teismas negali, tačiau yra pagrindas išvadai, jog nemokumo situacija atsirado 2013 metais, bei labiau tikėtina, jog iki vadovo pakeitimo bei buveinės perkėlimo iš Klaipėdos miesto į Vilnių.
58. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. gruodžio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2LM320097S matyti, jog tuo metu buvo nustatyti bendrovės pateiktų deklaracijų bei prekių tiekimo dokumentų duomenų neatitikimai ir netikrumas, muitinė nepripažino atleidimo nuo mokėtino importo PVM sąlygų egzistavimą pagal vieną muitinės deklaraciją ir papildomai apskaičiavo mokėtiną PVM, pritaikė baudinę sankciją. Minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2011 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimo skyriuje atliekamas UAB „Europanoil“ kompleksinis ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, patikrinimas. Į bylą pateikta 2013 m. birželio 18 d. kompleksinio patikrinimo ataskaita Nr. 3LM320039M, už laikotarpį nuo įmonės įsteigimo iki 2012 m. rugsėjo mėn.: paneigus bendrovės su prekių pardavimu susijusių dokumentų duomenis nustatyta, jog į valstybės biudžetą nepagristai nesumokėta 6 599 703, 43 Eur (22 787 456 Lt) importo PVM, kartu paskirta 1 979 911 Eur (30 proc.) dydžio bauda.
59. Klaipėdos teritorinės muitinė nurodė, jog pagal ataskaitą Nr. 2LM320097S paskaičiuoti įpareigojimai, be baudos sumos, 2013 m. sausį buvo įvykdyti prievolių įskaitymo būdu. Tačiau pagal 2013 m. birželio 18 d. kompleksinio patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320039M 2014 metais pavyko gauti tik 301 892,65 Eur dalinį apmokėjimą iš anksčiau įnešto užstato. Institucijų priimti sprendimai dėl priverstinių skolų išieškojimų rezultato nedavė, bendrovė turto ir lėšų neturėjo. Pažymėtina, jog VMI dar 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nukreipė tuo metu įregistruotos mokestinės nepriemokos, 816,54 litų (236,5 Eur), išieškojimą į bendrovės turtą – tačiau net ir ši skola jau nebuvo išieškota iki bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, jog jei ir buvo generuojamos bendrovės pajamos, jos buvo gautos per 3-uosius asmenis arba kitaip nuslėptos nuo kreditorių.
60. Teismas kritiškai vertina suinteresuoto asmens D. K. poziciją, jog laiko tarpas nuo jos vadovavimo įmonei pabaigos iki bankroto bylos BUAB „Europanoil“ iškėlimo yra per ilgas tam, kad būtų galima teigti, jog D. K. neveikimas nulėmė tyčinį bankrotą; taip pat, kad jos vadovavimo laikotarpio pabaigoje 2013 m. spalio 17 d. įmonės įsiskolinimas valstybinei mokesčių inspekcijai buvo mažas, ir tik vėliau turėjo tendenciją didėti. Kaip jau buvo akcentuota šioje nutartyje, prievolė mokėti mokesčius atsirado tuo metu, kai buvo įvykdyti tikrieji pardavimo sandoriai, bet ne tada, kai buvo išaiškinta, jog bendrovės dokumentuose nurodyti netikri duomenys, mokesčių mokėtojas neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo, pagal Mokestinio patikrinimo aktą bendrą 10 731 706,90 Eur PVM sumą.
61. Teismas laiko neįtikinamais argumentus dėl bendrovės galimo subjektyvaus daromų pažeidimų nesuvokimo, nežinojimo ar jos suklaidinimo trečiųjų asmenų (partnerių). Nėra jokio pagrindo išvadoms, jog verslo subjektui galėjo būti nesuprantama jo veiksmų esmė. Įsipareigojimų atsiradimo laikas negali būti tapatinamas su pažeidimų išaiškinimo laiku ir apimtimi.
62. Iš esmės, nesumokėtų mokesčių sumos, be baudų ir delspinigių, objektyviai negalėjo didėti bendrovei jau nebevykdant pirkimo-pardavimo sandorių, nustojus vykdyti ekonominę veiklą (išskyrus įmokų VSDFV, kurių įmonė nemokėjo nuo 2014 m. vasario mėnesio). PVM prievolės paskaičiuotos priklausomai nuo išaiškintų pažeidimų (netikrų sandorių) apimties. O. S. argumentai, jog bendrovės finansinės padėties vadovai negalėjo pabloginti, nes ji nevykdė veiklos, jokių neteisėtų atsiskaitymų grynais nevykdė, o visos bendrovės sąskaitos buvo areštuotos, iš esmės galėtų būti priimtini. Tačiau situacija buvo kitokia: nesąžiningais ir kryptingais vadovų veiksmais prievolės egzistavimas buvo visą laiką neigiamas apskritai, veiklos nevykdančiai bendrovei bankroto bylos iškėlimas nebuvo inicijuotas, prievolės padidėjo dėl skiriamų baudų ir delspinigių.
63. Teismui konstatavus, jog bendrovės atstovai neabejotinai visada aiškiai suvokė jų nurodomų duomenų netikrumą, patys dokumentus rengė bei teikė, taigi numatė būsimus duomenų patikrinimo rezultatus, darytina išvada, jog bendrovės atstovų buvo tyčia siekiama, jog tikroji tiesa būtų neatskleista ar atskleista kuo vėliau, žinant, jog tuo pažeidžia kreditorių interesus.
64. Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 - 2013 patikrinimų rezultatų bendrovės atstovų buvo inicijuoti mokestiniai ir teisminiai ginčai, kurie tęsėsi ir po bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjant tyčinio bankroto klausimą teismas susipažino su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5218-208/2012, įsiteisėjusiu 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus UAB „Europanoil“ apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. A442-1257/2014 (ginčo esmė: nesutikimas su 2012 m. gruodžio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2LM320097S išvadomis); su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-105283-811/2015, įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus UAB „Europanoil“ apeliacinį skundą 2017 m. vasario 2 d. nutartimi byloje Nr. eA-190-492/2017 (dėl muitinės sprendimo panaikinimo ir praleisto termino atnaujinimo – ginčas kilo iš 2013 m. birželio 18 d. kompleksinio patikrinimo ataskaitoje Nr. 3LM320039M padarytų išvadų, patvirtintų Muitinės departamento 2014 n. spalio 17 d. sprendimu). 2017 m. birželio 21 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eP-40-556/2017 atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017.
65. Iš teismų sprendimų matyti, jog ginčuose dėl muitinės užfiksuotų pažeidimų bendrovės atstovai atkakliai įrodinėjo, jog padaryti pažeidimai laikytini formaliais deklaracijų pildymo pažeidimais, įrodinėjo prekių išgabenimą iš Lietuvos ir jų teikiamų duomenų tikrumą. Bendrovės nesąžiningumas konstatuotas dar 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime byloje Nr. I-5218-208/2012. 2015-2017 metais ginčų nagrinėjimas buvo inicijuojamas vien formaliais pagrindais, įrodinėjant netinkamą dokumentų įteikimą bendrovei, dalyvavusių ankstesniuose ginčų stadijose bendrovės atstovų teisinio išsilavinimo nebuvimą ir pan. Sprendžiant pagal Mokestinio patikrinimo akte nurodytas faktines aplinkybes ir tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo mastą, apie kurį bendrovei buvo visada žinoma, bendrovės veiksmai, ginčijant pirmiau nustatytus pažeidimus, patvirtina siekį kuo ilgiau neatskleisti tikrosios situacijos.
66. Bendrovės vadovų nesąžiningą elgesį rodo į bylą pateikti Klaipėdos VMI adresuoti direktorės D. K. 2013 m. vasario 15 d. ir 2013 m. kovo 26 d. raštai dėl mokesčių administratoriaus nurodymų vykdymo, kuriuose ji laikosi pozicijos, jog bendrovės teikiami duomenys yra teisingi bei nurodo mananti, jog „vienas iš efektyviausių, greičiausių ir mažiausiai trukdančių mokesčio mokėtojo veiklą būdu Jums įsitikinti, jog mūsų patektos prekės realiai buvo gautos kitos valstybės narės pirkėjo akciziniame sandėlyje, kreiptis tokios informacijos į atitinkamą VMI padalinį, atsakingą už akcizinių prekių judėjimo kontrolę“.
67. ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą svarbi įmonės valdymo aplinkybių visuma (įmonės vadovų, akcininkų veiksmų (ne)tinkamumas), tačiau nei ĮBĮ normos, nei jas aiškinanti teismų praktika nereikalauja nustatyti, kuris iš įmonės valdymo organų atliko veiksmus, atitinkančius ĮBĮ įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, t. y. nustatyti konkrečius kaltus asmenis. Įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja, teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais.
68. Šiuo aspektu pažymėtina, jog suinteresuoti asmenys D. K., O. S. savo nesutikimą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, grindžia argumentais, jog realybėje vienintelis atsakingas už bendrovės veiklą asmuo, žinantis situaciją bei priimantis sprendimus, buvo akcininkas, prokūristas ir direktorius A. P. (atsiliepimo nepateikė, buvimo vieta nenustatyta). Vertinant nustatytas su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais susijusias faktines aplinkybes teismas neįžvelgia pagrindo eliminuoti kurio nors iš suinteresuotų asmenų, t. y. trijų buvusių vadovų, iš kurių vienas akcininkas, vaidmens.
69. Iš mokestinio patikrinimo akto matyti, jog visus sandorius bendrovės vardu sudarė ir dokumentuose pasirašė A. P. ir D. K.. Būtent D. K. vadovavimo laikotarpiu buvo vykdyta kuro pirkimo–pardavimo veikla, padaryti pažeidimai bei nesumokėti mokesčiai, t. y. susiformavo kreditorių reikalavimai, kurie liko nepatenkinti. D. K. aktyviai atstovavo bendrovei prasidėjus patikrinimams, ir iniciuojant apskundimo procedūras 2013 m. Neabejotinai ji disponavo gautomis pardavimo pajamomis ir žinojo faktinę situaciją.
70. O. S. savo vadovavimo laikotarpiu, kartu su A. P., toliau tęsė teisminius ir mokestinius ginčus, įrodinėdama pateiktų bendrovės pateiktų deklaracijų duomenų ir kituose dokumentuose nurodytų duomenų faktinį atitikimą, prekių išgabenimą būtent nurodytoms įmonėms ir pan. Tai ji patvirtina savo atsiliepimais, paaiškindama, jog ji bendravo su muitinės darbuotojais, teikė skundus dėl priskaičiuotų mokesčių, taip pat bendravo su Klaipėdos VMI dėl vykusio mokestinio patikrinimo bei jo pratęsimų. Nėra jokio pagrindo išvadai, jog direktorė nežinojo arba neturėjo žinoti apie faktinius pardavimo sandorius bei apie netikrus duomenis dokumentuose.
71. Teismas sprendžia, kad visos nustatytos aplinkybės, įskaitant buvusių bendrovės atsakingų asmenų procesinį elgesį, suponuoja išvadą, kad UAB „Europanoil“ prie bankroto buvo tyčia privesta, bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, iš įmonės dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, dokumentuose sistemingai buvo atvaizduojama tikrovės neatitinkanti informacija, neatskleidžianti faktiškai įvykdytų sandorių turinio. Įmonės valdymo organai netinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, veikla buvo vykdyta neteisėtu būdu. Bendrovės veikla sąmoningai buvo organizuota taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo panaikintos, vėliau bankroto iškėlimas nesąžiningais veiksmais buvo tyčia vilkinamas, valstybės institucijos buvo sąmoningai klaidinamos. Priimti valdymo bei organizaciniai sprendimai nebuvo ekonomiškai naudingi įmonei tame kontekste, jog išaiškėjus tiesai, be privalomų sumokėti mokesčių, bendrovei buvo pritaikytos baudinės sankcijos, paskaičiuoti delspinigiai. Tuo bendrovės bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų požymius, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Europanoil“ bankrotą tyčiniu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
72. Pareiškėja bankroto administratorė Ana Mikulienė prašo iš suinteresuotų asmenų priteisti bylinėjimosi išlaidas. P. C. proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. LR CPK 98 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ana Mikulienė nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, susijusių su patirtų išlaidų apskaičiavimu, pagrindimu, bei apmokėjimu, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
73. Suinteresuotas asmuo O. S. kartu su atsiliepimu pateikė prašymus jos atžvilgiu procesą nutraukti ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones; taip pat prašė, atsiradus aplinkybėms, kad BUAB „Europanoil“ mokestinėse schemose nedalyvavo, jos vadovai apie tai nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, įpareigoti pareiškėją kreiptis dėl proceso atnaujinimo, mokesčių panaikinimo ir bankroto bylos nutraukimo.
74. Šie prašymai nesusiję su klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimu, laikinosios apsaugos priemonės O. S. nepritaikytos, teismo pozicija dėl ikiteisminio tyrimo rezultatų yra pateikta šioje nutartyje. Todėl, suinteresuoto asmens prašymai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais
nutaria:
pripažinti bankrutavusios UAB „Europanoil“, į. k. 302638086, bankrotą tyčiniu.
Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.