Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Europanoil“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Europanoil“ skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo bei praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. P. direktoriumi buvo paskirtas 2015 m. sausio 6 d. Komisijos posėdyje jis nurodė, kad Bendrovė 2014?2015 m. laikinai nevykdė veiklos, keitė adresus, buvo tik keli darbuotojai, todėl pašto siunta UAB „Europanoil“ nebuvo įteikta. Pareiškėjas iš Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktos informacijos bei antstolio G. K. patvarkymo pamatė, kad jam priskaičiuota didelė mokėtinų mokesčių suma. UAB „Europanoil“, teikdamas 2013 m. liepos 5 d. skundą Muitinės departamentui, neturėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos. Jis buvo pakankamai aktyvus, rūpestingas, sąžiningas, siekdamas įgyvendinti savo teises, todėl sužinojęs apie esamas mokestines prievoles – kreipėsi į teisininkus ir į mokesčių administratorių dėl dokumentų pateikimo. Pareiškėjas nurodė, kad yra pasibaigęs Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 apskundimo terminas ir tai jam sukelia teisines pasekmes bei užkerta galimybę realizuoti minėto sprendimo apskundimo teisę. Teigė, kad Bendrovės vadovų pasikeitimas ir buvusio vadovo dokumentų nepateikimas / neperdavimas kliudė Bendrovei ne tik laiku ir tinkamai įvertinti Muitinės departamento priimto sprendimo apskundimo tvarką, bet ir tiesiogiai ginti savo pažeistas teises.

Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Europanoil“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Bendrovė 2015 m. balandžio 14 d. kreipėsi į advokatų kontorą „Averus“ ir į Muitinės departamentą dėl informacijos gavimo, tačiau Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimą gavo tik 2015 m. gegužės 5 d., todėl neturėjo galimybės jo apskųsti, nepraleidęs termino skundui paduoti. Pažymėjo, kad dokumentai dėl mokestinio ginčo Bendrovei ir toliau buvo siunčiami adresu: Taikos pr. 24, Klaipėda, ir grįžo neįteikti. Manė, kad Muitinės departamentas turėjo patikrinti Bendrovės adresą viešame registre ir mokestinio ginčo dokumentus papildomai išsiųsti jos buveinės adresu: Blindžių g. 7-16, Vilnius.

Klaipėdos teritorinė muitinė savo poziciją grindė tais pačiai argumentais, kaip ir Muitinės departamentas. Klaipėdos teritorinės muitinės nuomone, tiek Komisija, tiek Muitinės departamentas įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

II.

Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo kopija patvirtina, kad pareiškėjo buveinės adresas iš Taikos pr. 24, Klaipėda, į Blindžių g. 7-16, Vilnius, buvo pakeistas nuo 2013 m. spalio 17 d., tačiau ir po Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 priėmimo tiek pareiškėjas, tiek jį atstovavęs advokatas Raimondas Kivylius Bendrovės adresą nurodydavo tą, kuriuo buvo siųstas Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543, t. y. Taikos pr. 24, Klaipėda. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Europanoil“ net ir pakeitęs buveinės adresą, toliau savo adresu nurodydavo Muitinės departamentui nurodytąjį adresą Taikos pr. 24, Klaipėda, jo argumentus apie pasikeitusį jo buveinės adresą bei Muitinės departamento pareigą užtikrinti sprendimo įteikimą Bendrovei jos nauju buveinės adresu: Blindžių g. 7-16, Vilnius, atmetė kaip nepagrįstus.

Būdamas UAB „Europanoil“ akcininku, A. P. kartu su Bendrovės direktore O. S. dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant bylą dėl Komisijos, Muitinės departamento ir Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų panaikinimo. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad A. P. aktyviai dalyvavo pareiškėjo veikloje ir žinojo apie su juo susijusius mokestinius ginčus, turėjo patirties mokestinių ginčų nagrinėjimo procese, taigi ne tik galėjo žinoti, bet ir žinojo sprendimų apskundimo terminus ir ne tik galėjo naudotis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis, bet aktyviai ginti įmonės teises mokestinių ginčų nagrinėjimo procese. Teismas sprendė, kad A. P. apie vykstantį mokestinį ginčą turėjo galimybę sužinoti dar iki 2015 m. sausio 6 d. jam tampant Bendrovės direktoriumi, todėl visus pareiškėjo argumentus, susijusius su UAB „Europanoil“ dokumentų neperdavimu ir teisinio išsilavinimo neturėjimu laikė deklaratyviais.

Teismas pareiškėjo argumentą, kad jis buvo pakankamai aktyvus, rūpestingas, sąžiningas, siekdamas įgyvendinti savo teises, sužinojęs apie esamas mokestines prievoles, kreipėsi į teisininkus, į mokesčių administratorių, atmetė, nurodydamas, jog Bendrovė ne tik pernelyg ilgai delsė kreiptis į Komisiją, bet ir į teisininkus bei mokesčių administratorių.

Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad kiti asmenys Bendrovei būtų riboję veiksmų laisvę ar kitaip trukdę naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas, o terminas skundui paduoti buvo praleistas daugiau nei penkiais mėnesiais. Taip pat nebuvo nustatyta jokių duomenų, dėl kurių kiltų teisinis neapibrėžtumas, dviprasmybė ar abejonės, kurie turėtų būti vertinami mokesčių mokėtojo naudai. Pareiškėjas, nagrinėjant mokestinį ginčą, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl skundo padavimo terminas nebuvo atnaujintas pagrįstai ir teisėtai. Nenustatęs svarbių ir nuo UAB „Europanoil“ valios nepriklausiusių priežasčių, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 apskundimo terminą.

III.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio nuostatas. Visi duomenys mokesčių administratoriui buvo viešai prienami ir neabejotinai žinomi. Muitinės departamentas, po 15 mėnesių atnaujinęs mokestinio ginčo nagrinėjimą, galėjo įsitikinti siunčiamos korespondencijos adreso teisingumu, patikrinti duomenis viešame registre ir siuntą adresuoti registre nurodytu adresu, el. paštu ir / ar faksu. Mano, kad nepagrįstai visa atsakomybė buvo perkelta tik mokesčių mokėtojui, konstatuojant vienintelę aplinkybę, kad Muitinės departamentui nebuvo pranešta apie adreso pasikeitimą, kuri pareiškėjo nuomone, nėra reikšminga, kadangi buvo nurodyta, jog byla bus vedama per atstovą. Be to, nebuvo vertinti Muitinės departamento veiksmai, kai siunčiamos siuntos grįžta neįteiktos ir nesiimama net minimalių priemonių adreso teisingumui registre patikrinti.

Duomenys apie UAB „Europanoil“ adreso ir vadovų pasikeitimus buvo paviešinti juridinių asmenų registre ir Muitinės departamentui buvo prieinami, todėl grįžus siuntai, jis turėjo pasidomėti pasikeitusiu pareiškėjo adresu.

Teismas visiškai nevertino aplinkybių dėl vadovų pasikeitimo tuo laikotarpiu, kai mokestinis ginčas buvo sustabdytas. O. S., įregistravusi save Bendrovės direktore, juridinių asmenų registre pakeitė jos adresą, taip pat buvo pasirinkta su O. S. susijusi įmonė, teikianti buhalterines paslaugas. Būtent iš šios įmonės nepavyko atgauti visų buhalterinės apskaitos bei kitų įmonei priklausančių dokumentų. Tai patvirtino ir UAB „Bilan“ atstovų pasirašytas 2015 m. vasario 26 d. priėmimo–perdavimo aktas. Būdama UAB „Europanoil“ vadove ir eidama savo pareigas, O. S. privalėjo informuoti Muitinės departamentą apie pasikeitusį Bendrovės adresą, tačiau to nepadarė. O. S. UAB „Europanoil“ akcininkams neteikė jokios informacijos. Be to, ji juridinių asmenų registre buvo neteisėtai registruota Bendrovės vadove, kadangi akcininko 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimas buvo pasirašytas ne A. P.. Tik vadovu paskyrus A. P., buvo išsiaiškinta Bendrovėje esanti padėtis, tačiau atgavus ir ištyrus įmonės dokumentus, Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543 nebuvo rastas. UAB „Europanoil“ akcininkas, atsitiktinai sužinojęs apie Bendrovės sąskaitų areštą ir negaudamas jokios informacijos nei iš UAB „Bilan“, nei iš O. S., 2015 m. sausio 6 d. paskyrė save pareiškėjo vadovu ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sužinoti situaciją UAB „Europanoil“. Bendrovė pažymi, kad O. S. veiksmai ir įvykių chronologinė seka bei adreso keitimasis nulėmė objektyvią aplinkybę, kad naujasis direktorius A. P. apie priimtą Muitinės departamento sprendimą sužinojo tik iš savo atstovų advokatų, kai pastarieji šį sprendimą gavo iš Klaipėdos teritorinės muitinės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Europanoil“ apeliacinį skundą atmesti.

Muitinės departamento vertinimu, nepagrįsti yra ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas visiškai nevertino aplinkybių apie vadovų pasikeitimą tuo laikotarpiu, kai mokestinis ginčas buvo sustabdytas. Teismas labai atidžiai išnagrinėjo ir įvertino Bendrovės nerūpestingumą, neapdairumą bei aplaidumą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad UAB „Europanoil“ yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, kurios vienintelis akcininkas nuo 2011 m. birželio 15 d. yra A. P., pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 d. turintis teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais ir gauti visą informaciją apie jos veiklą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kad jam buvo objektyvių kliūčių pasinaudoti šiomis teisėmis. Dar iki A. P. paskyrimo UAB „Europanoil“ direktoriumi, jis aktyviai dalyvavo ankstesniuose ginčuose su muitine, jam buvo žinoma tiek apie Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu įregistruotą mokestinę prievolę, tiek apie Muitinės departamento sprendimu sustabdytą Bendrovės skundo nagrinėjimą. A. P. 2015 m. sausio 6 d. tapus UAB „Europanoil“ direktoriumi ir gavus antstolio G. K. patvarkymą apie areštuotas Bendrovės lėšas, tikrai tapo žinoma apie priimtą Muitinės departamento sprendimą, pagal kurį vykdomas išieškojimas, tačiau skundas Komisijai buvo paduotas tik 2015 m. gegužės 25 d., t. y. daugiau kaip po mėnesio ir sudarius 2015 m. balandžio 14 d. atstovavimo sutartį su advokatų kontora „Averus“. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstai pareiškėjo nepripažino apdairiu ir rūpestingu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. S-127(7-120/2015), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi UAB „Europanoil“ kompleksinį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, 2013 m. birželio 18 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 3LM320039M nusprendė prekėms, kurioms nepatvirtintas tiekimas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir / arba pažeistas prekių išgabenimo terminas, vietoje 42 muitinės procedūros taikyti 40 muitinės procedūrą, ir apskaičiavo pareiškėjo 33 292 507 Lt importo mokesčių skolą muitinei (Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės byla Nr. 6.11-05(7-105/2015, 7-120/2015) (toliau – Komisijos byla), l. 41–48). Muitinės departamentas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1A-268 sustabdė UAB „Europanoil“ 2013 m. liepos 5 d. skundo nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas ginče dėl Muitinės departamento 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1A-124 (Komisijos byla, l. 64–65). Muitinės departamentas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 1A-494 atnaujino pareiškėjo 2013 m. liepos 5 d. skundo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. birželio 18 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 3LM320039M nagrinėjimą ir jam nustatė 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti (Komisijos byla, l. 67–68). Apie šį sprendimą Bendrovė buvo informuota Muitinės departamento Teisės skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (4.14)3B-10215 (Komisijos byla, l. 66). Muitinės departamentas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1A-543 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. birželio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320039M (Komisijos byla, l. 23–33). Apie šį sprendimą UAB „Europanoil“ buvo informuotas Muitinės departamento Teisės skyriaus 2014 m. spalio 20 d. raštu Nr. (4.14)3B-11325 (Komisijos byla, l. 22). Bendrovė šį Muitinės departamento sprendimą 2015 m. gegužės 8 d. skundu apskundė Komisijai (Komisijos byla, l. 2–20), kuri 2015 m. gegužės 19 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP-138(7-105/2015) UAB „Europanoil“ skundą laikė nepaduotu, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 paduoti ir šio termino atnaujinti neprašo (Komisijos byla, l. 98–99, 101–102). Bendrovė su 2015 m. gegužės 25 d. skundu pakartotinai kreipėsi į Komisiją, be kita ko, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 paduoti. Nurodė, kad UAB „Europanoil“ vadovų pasikeitimas ir buvusio vadovo dokumentų neperdavimas kliudė pareiškėjui laiku ir tinkamai įvertinti ne tik priimto sprendimo apskundimo tvarką, bet ir tiesiogiai ginti pažeistas teises (Komisijos byla, l. 71–89, 103–104). Komisija 2015 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. S-127(7-120/2015) Bendrovės prašymo atnaujinti terminą Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1A-543 apskųsti netenkino (Komisijos byla, l. 135–141). Vilniaus apygardos administracinis teismas, padaręs išvadą, kad UAB „Europanoil“ nurodytos termino Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1A-543 apskųsti praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pareiškėjo skundą atmetė, o Komisijos 2015 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. S-127(7-120/2015) paliko nepakeistą.

Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, skundas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad aptartomis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalis). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., sunki fizinio asmens liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Kaip minėta, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reikšmę, yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012).

Nustatyta, kad Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543 UAB „Europanoil“ nurodytu adresu: Taikos pr. 24, Klaipėda, buvo išsiųstas 2014 m. spalio 20 d. (Komisijos byla, l. 22, 70), tačiau pašto siunta 2014 m. lapkričio 29 d. su AB Lietuvos pašto žyma „Neatsiėmė“ buvo grąžinta siuntėjui (Komisijos byla, l. 70). Pareiškėjas nurodo, kad Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1A-543 gavo tik 2015 m. gegužės 5 d.

Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje turi būti taikomos imperatyvios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tai reiškia, kad Muitinės departamentas pagrįstai registruotą laišką siuntė tuo adresu, kurį pareiškėjas nurodė jam pateiktame skunde dėl Klaipėdos teritorinės muitinės atskaitos panaikinimo, o Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543 pareiškėjui laikomas įteiktu penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (2014 m. spalio 20 d.), t. y. 2014 m. spalio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė skundą Komisijai padavė tik 2015 m. gegužės mėnesį (pirmą kartą į Komisiją buvo kreiptasi su 2015 m. gegužės 8 d. skundu, o antrą kartą – su 2015 m. gegužės 25 d. skundu), darytina išvada, kad ji praleido Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 149 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytos institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Taigi, UAB „Europanoil“ nurodyta aplinkybė, kad jis skundo dėl Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo negalėjo pateikti laiku, nes jis pareiškėjui iki 2015 m. gegužės 5 d. nebuvo įteiktas, nelaikytina objektyvia ir nuo Bendrovės valios nepriklausiusia aplinkybe, kadangi ji Muitinės departamentui nepranešė apie pasikeitusį adresą, o Muitinės departamentas dokumentus pagrįstai siuntė būtent tuo adresu, kuris buvo nurodytas UAB „Europanoil“ pateiktame skunde. Priešingai nei teigia pareiškėjas, institucija neturėjo pareigos užtikrinti sprendimo įteikimą ir viešuose registruose tikrinti, ar nėra pasikeitęs mokesčių mokėtojo adresas, kadangi teisės aktai tokios pareigos jai nenustato. Protingumo principas reikalauja, jog asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti savo tikslą.

Ginčo dėl to, kad Bendrovės akcininkas A. P. dar iki jo paskyrimo UAB „Europanoil“ direktoriumi dalyvavo ankstesniuose mokestiniuose ginčuose su muitine, nėra. Taigi, jam negalėjo būti nežinoma tiek apie Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu įregistruotą mokestinę prievolę, tiek apie Muitinės departamento sprendimu sustabdytą Bendrovės skundo nagrinėjimą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės ataskaitos. Nuo 2015 m. sausio 6 d. tapus UAB „Europanoil“ direktoriumi (Komisijos byla, l. 117–119) ir gavus antstolio G. K. 2015 m. sausio 9 d. patvarkymą apie areštuotas Bendrovės lėšas, jos direktoriui neabejotinai tapo žinoma apie priimtą Muitinės departamento sprendimą, pagal kurį buvo vykdomas išieškojimas, tačiau skundas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo paduotas tik 2015 m. gegužės mėnesį. Administracinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Europanoil“ direktorius būtų tinkamai domėjęsis mokesčių administratoriaus veiksmais. Nors pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo terminas jam tiksliai nebuvo ir negalėjo būti žinomas, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad, Bendrovė, siekdama išsiaiškinti Muitinės departamento nagrinėjamo ginčo eigą, būtų atlikusi kokius nors veiksmus, tuo labiau informavusi apie pasikeitusį UAB „Europanoil“ adresą, nors tokią pareigą turėjo.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. nuo 2011 m. birželio 15 d. yra vienintelis UAB „Europanoil“ akcininkas (Komisijos byla, l. 117–119), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, jis turėjo teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais ir gauti visą informaciją apie jos veiklą, todėl jo teiginiai, kad buvusi pareiškėjo vadovė jam neperdavė visų dokumentų, atmestini kaip nepagrįsti. UAB „Europanoil“ vadovų kaita ir buvusios vadovės išrinkimo teisėtumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pareiškėjo nurodytų su tuo susijusių argumentų neanalizuoja. Bendrovės direktorius, siekdamas tinkamai įgyvendinti UAB „Europanoil“ interesus, nuo sužinojimo apie Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 priėmimą momento turėjo imtis priemonių operatyviai gauti šį sprendimą ir kuo greičiau jį apskųsti. Jis taip pat turėjo teisę operatyviai kreiptis į teisininkus, tačiau delsė tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl jo vadovo teisinio išsilavinimo neturėjimo negali būti laikomi sudarančiais pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Ginčo dėl to, kad A. P. nemoka lietuvių kalbos, nėra, tačiau administracinėje byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, susijusių su Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo ar kitų dokumentų vertimu į jam suprantamą kalbą, todėl UAB „Europanoil“ argumentai, kad dėl lietuvių kalbos nemokėjimo jam reikėjo laiko susipažinti su perimtų dokumentų turiniu, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti terminą Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1A-543 apskųsti.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Europanoil“ yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, todėl jam turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo ginčo pasekmės dėl didelių ginčo sumų Bendrovei buvo itin reikšmingos. Nagrinėjimu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nesidomėjo ginčo eiga, nesirūpino tuo, kad Muitinės departamentas būtų tinkamai informuotas apie Bendrovės adreso pasikeitimą. UAB „Europanoil“, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pirmiausia privalėjo informuoti Muitinės departamentą apie pasikeitusį adresą bei operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas sužinoti, ar jo atžvilgiu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas, susisiekti su mokesčių administratoriumi ar pan. Pareiškėjas turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą tai padaryti, Bendrovė nenurodė. Toks UAB „Europanoil“ elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjo nerūpestingumą įgyvendinant jam suteiktas procesines teises. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdama realizuoti savo teises, Bendrovė neveikė rūpestingai ir pakankamai operatyviai, todėl pati sau sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Europanoil“ išdėstytus argumentus, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 panaikinimo paduoti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas), tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Kaip jau minėta, apribotais skundų padavimo terminais inter alia susijusiais su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimui apskųsti, negalima daryti išvados, kad Komisijos 2015 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. S-127(7-120/2015) pareiškėjui nepagrįstai užkertama galimybė realizuoti teisę apskųsti nurodytą Muitinės departamento sprendimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų iš esmės nepažeidė, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo UAB „Europanoil“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Europanoil“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.