Šiaulių apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, P. S., jo gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vidmanto Skabursko skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir nutarta P. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis.

2. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartimi tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. S. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir gydymas pratęstas.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartimi tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas ir P. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. gruodžio 23 d. buvo gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo buvo prašoma tęsti P. S. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintas ir P. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas. Teismas, įvertinęs P. S. diagnozuotus psichikos sutrikimus, jo psichinės būklės vertinimo išvadą ir VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad P. S. psichinė būklė, nors ir stabilesnė, žymiai nėra pagerėjusi, jo socialinio pavojingumo rizika yra išlikusi, todėl yra reikalingas tolimesnis priverčiamosios medicinos priemonės taikymas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. P. S., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas Vidmantas Skaburskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartį.

6.1. Skunde gynėjas nurodo, kad P. S. teigimu jam nepagrįstai taikomas gydymas, nes jis yra adekvatus, visiškai orientuotas aplinkoje, bendrauja su aplinkiniais, visiškai suvokia jų išsakomas mintis, pats apsitarnauja, parduotuvėje nusiperka jam reikalingus maisto produktus. Pasak P. S., jis nėra socialiai pavojingas, jam be reikalo skiriami vaistai.

6.2. Pažymi, kad bylą jau antrą kartą nagrinėjo tas pats teisėjas, palaikantis pirminės sveikatos priežiūros centrą, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėjas teismo posėdžio metu nesutiko, toliau tęsė bylos nagrinėjimą. Skundžiama nutartimi neribotam laikui pratęsdamas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą teismas pažeidė P. S., kaip piliečio, teisę į privatų gyvenimą.

7. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, P. S. ir jo gynėjas advokatas Vidmantas Skaburskas prašė skundą tenkinti, prokurorė Aldona Jaugelienė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs P. S. gynėjo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą ir pagrįstai P. S. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

10. Pagal BPK 405 straipsnio 1 dalies nuostatas priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šios priemonės taikymas priskiriamas išimtinai teismo kompetencijai. Teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), ir į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės turi įvertinti ir asmens psichinę sveikatą, ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį.

11. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos pateiktame 2024 m. lapkričio 11 d. P. S. psichikos būklės įvertinimo akte Nr. 15 nurodyta, kad P. S. yra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos centro pacientų registre, jam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). P. S. nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis. P. S. lankantis VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre iš jo elgesio būdavo galima įtarti esant psichoaktyvią patologiją, stebėtas neigiamas nusistatymas gydytojų atžvilgiu. Pacientas linkęs vartoti medikamentus savo nuožiūra, nuo rudens stebėtas vis labiau adekvatumo stokojantis elgesys, nestabili emocinė būklė, trinkantys mąstymo procesai, tikėtina, kad pacientas kurį laiką vaistų apskritai nevartojo. Iš medicinos dokumentų žinoma, kad 2024 m. spalio 17 d. fiksuotas incidentas (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, kuomet pacientas konsultacijai atvyko keliomis valandomis per anksti, (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro administracijai pasiskundė, kad „nuo gydytojos kabineto raudonos lemputės pakilo kraujospūdis“ ir pasišalino iš gydymo įstaigos. Psichikos būklės įvertinimo akte taip pat nurodyta, kad P. S. emocijos permainingos, stokojančios adekvatumo, „epizodais provokuojasi pykčio reakcijos“, elgesys sunkiai prognozuojamas, mąstymas stokoja nuoseklumo, būklei nekritiškas, išlieka socialinio pavojingumo rizika, todėl VšĮ (duomenys neskelbtini) pirmines sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro komisija rekomenduoja P. S. tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 t., b. l. 77).

12. Apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė gydytoja psichiatrė K. N. teikimą palaikė, patvirtino, kad P. S. nėra kritiškas savo būklės atžvilgiu, yra linkęs vartoti medikamentus savo nuožiūra. Gydytojos teigimu, P. S. apsilankius pas ją po konsultacinės komisijos posėdžio, jis buvo gynybiškas, „greitai provokavosi pykčio reakcijos“, stokojo adekvatumo, mąstymas buvo nenuoseklus, būklė buvo paūmėjusi. Nors šiuo metu P. S. būklė yra pagerėjusi, tačiau išlieka psichoaktyvios patologijos rizika ir galimas socialinis pavojingumas. Šiuo metu dar per anksti daryti išvadą, kad P. S. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs (2 t., b. l. 96–97).

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, remdamasis minėtu 2024 m. lapkričio 11 d. P. S. psichikos būklės įvertinimo aktu Nr. 15 bei teismo posėdžio metu apklaustos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės gydytojos psichiatrės duotais paaiškinimais, pagrįstai sprendė, kad nors šiuo metu P. S. psichinė būklė yra stabilesnė, tačiau žymiai nėra pagerėjusi, jo socialinio pavojingumo rizika yra išlikusi, todėl reikalingas tolimesnis priverčiamosios medicinos priemonės taikymas.

14. Nors skunde teigiama, kad P. S. nepagrįstai taikomas gydymas, be reikalo skiriami vaistai, nes jis yra adekvatus, visiškai orientuotas aplinkoje, nėra socialiai pavojingas, t. y. jo sveikatos būklė nėra tokia, jog jam reikėtų taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jokių duomenų, patvirtinančių, jog P. S. psichinė sveikata šiuo metu yra žymiai pagerėjusi, byloje nėra. Priešingai, iš P. S. psichikos būklės įvertinimo akto Nr. 15 ir VšĮ (duomenys neskelbtini) pirmines sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimų matyti, kad P. S. emocijos yra permainingos, stokojančios adekvatumo, jo elgesys sunkiai prognozuojamas, mąstymas stokoja nuoseklumo, išlieka socialinio pavojingumo rizika. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti asmens psichinę sveikatą, su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą ir konstatuoti, kad būtina tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, nes šiuo metu P. S. nėra pasveikęs ir jo socialinis pavojingumas nėra išnykęs. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą ir P. S. pratęsė priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą.

15. Sutikti su P. S. gynėjo skundo teiginiu, kad apylinkės teismas neribotam laikui pratęsdamas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą pažeidė P. S. teisę į privatų gyvenimą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, negali numatyti, kada asmuo pasveiks ar pagerės jo sveikata, todėl tokios priemonės taikymo termino nenustato. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis).

16. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas, nes bylą antrą kartą nagrinėjo tas pats teisėjas, palaikantis pirminės sveikatos priežiūros centrą. Atkreipiamas dėmesys, kad šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-181-648/2019). Pažymėtina, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Kitoks, nei proceso dalyvis tikisi, įrodymų vertinimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-511/2021). Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių šioje byloje nenustatyta, o nesant konkrečių teikimą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas. Skunde nurodyta aplinkybė, kad tas pats teisėjas jau antrą kartą nagrinėjo pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą ir jį tenkino, nereiškia nešališkumo principo pažeidimo. Be to, teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai įvertinęs visumą priverčiamosios medicinos priemonės taikymui reikšmingų aplinkybių, o ne „palaikydamas pirminės sveikatos priežiūros centrą“, kaip nepagrįstai teigiama P. S. gynėjo skunde.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį P. S. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti P. S., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vidmanto Skabursko skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.