Šiaulių apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, P. S. gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria P. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartimi P. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartimi tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. S. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ir gydymas pratęstas.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 5 d. ir 2025 m. sausio 10 d. nutartimis tenkinti VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimai ir P. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

4. 2025 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose teisme buvo gautas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo siūlyta P. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi P. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Konstatuota, kad P. S. psichinė būsena yra pablogėjusi, jo socialinio pavojingumo rizika yra didelė, ambulatoriškai jis gydytis atsisako, todėl, siekiant įgyvendinti priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtį, būtina pakeisti taikomą priverčiamąją priemonę į griežtesnę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. P. S., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartį ir P. S. skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

6.1. Teigia, kad P. S. gydantis VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre kilo įvairių nesutarimų su ten dirbančiais gydytojais ir kitais darbuotojais, dėl šių nesutarimų P. S. rašė įvairius skundus. Be to, P. S., stengdamasis išvengti įvairių nesutarimų su VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centru, nuo 2025 m. kovo 20 d. pakeitė gydytoją psichiatrą ir sėkmingai gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Tvirtina, kad apie tai visą laiką žinojo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras, kadangi nagrinėjant teikimą apylinkės teisme šią aplinkybę patvirtino ir dalyvavusi atstovė K. N.. Akcentuoja, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos komisija, nors ir žinodama, kad P. S. gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje bei nebeturėdama ligonio savo žinioje, 2025 m. balandžio 3 d. įvertino P. S. būklę ir rekomendavo pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę.

6.2. Nurodo, kad P. S. teigia esantis adekvatus, pilnai orientuotas aplinkoje, bendraudamas su aplinkiniais pilnai suvokia išsakomas mintis, savimi pasirūpina, parduotuvėje nusiperka maisto, bendrauja su kaimynais, vartoja jam paskirtus vaistus. Tvirtina, kad P. S. mano, jog skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos jo teisės.

7. Teismo posėdyje asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, P. S. gynėjas Mindaugas Jonaitis prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

8. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi pagrįstai P. S. pritaikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

9. Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

10. Siekiant užtikrinti, kad teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jo metu turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą, laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimą; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012).

11. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad P. S. nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini). P. S. nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis. VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras P. S. pagal gyvenamąją vietą ambulatorinį stebėjimą vykdo po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartimi tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. S. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamąją vietą. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisija 2025 m. balandžio 3 d. P. S. psichikos būklės įvertinimo akte Nr. 5 nurodė, kad paciento psichikos būklė yra akivaizdžiai pablogėjusi, jis nesigydo, išlieka didelė socialinio pavojingumo rizika, todėl rekomendavo priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į priverstinį stacionarinį gydymą. Šią rekomendaciją komisija argumentavo tuo, kad paskutinio stebėjimo laikotarpiu P. S. yra nekritiškas savo būklės atžvilgiu, jau kurį laiką nevartoja medikamentų pagal gydytojo psichiatro sudarytą gydymo schemą ir nesilaiko teismo nutarties, įpareigojančios kas mėnesį lankytis psichikos sveikatos centre, dažnai jį tenka aktyviai kviesti konsultacijoms. Stebimi būklės paūmėjimo epizodai, jų metu iš elgesio galima įtarti esant psichoaktyvią patologiją, P. S. tampa neprognozuojamo elgesio, stebimos agresyvaus elgesio tendencijos, adekvatumo stokojantis elgesys, nestabili emocinė būklė. Remiantis medicinine dokumentacija ir paciento būklės vertinimu, įtariama, kad P. S. nuo 2024 m. vasaros medikamentus vartoja savo nuožiūra, o nuo rudens gydymą buvo visai nutraukęs. P. S. pageidavimu, 2024 m. lapkričio 11 d. (po paciento aptarimo gydytojų konsulatinės komisijos posėdžio metu) buvo pakeista jį gydanti gydytoja (iš gyd. psichiatrės E. N. į gyd. psichiatrę K. N.) ir maždaug mėnesiui laiko dalinį medikamentinį gydymą buvo pavykę atnaujinti, tačiau P. S. nuo 2024 m. gruodžio 10 d. iki 2025 m. kovo 12 d. gydytojo psichiatro konsultacijai nebeatvykdavo, dėl šių aplinkybių kurį laiką nebuvo galima atlikti bendro kraujo tyrimo rodiklių monitoravimo, kuris reikalingas reguliariai vartojant neuroleptiką „Clozapiną“ ir kuris skiriamas gydymui atsparios šizofrenijos atvejais. Komisijos akte taip pat nurodyta, kad P. S. keletą kartų buvo paaiškinta teismo nutartis dėl medicininių poveikio priemonių taikymo bei suteikta galimybė su ja susipažinti, su pacientu buvo aptarti psichikos sveikatos veiksmai, jei nutarties vykdymas ambulatorinėmis sąlygomis nebus įmanomas. P. S. su šia teismo nutartimi nurodė nesutinkantis, buvo ją apskundęs. Į gydymo procesą buvo įtraukta ir paciento dukra, tačiau jai taip pat sunku kontroliuoti paciento elgesį ir sprendimus. 2025 m. balandžio 2 d. P. S. dukra telefonu informavo, kad pacientas pakeitė gydymo įstaigą ir nuo 2025 m. kovo 20 d. gydytoją psichiatrą yra pasirinkęs VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Be to, 2025 m. vasario ir kovo mėnesiais P. S. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė du, panašaus pobūdžio skundus, kuriuose pateiktos pretenzijos yra neatitinkančios realybės, ją iškraipančios arba melagingos, skundo turiniai itin nenuoseklūs. Komisijos vertinimu, stebėta paciento psichikos būklės dinamika, skundo turinys gali būti vertinamas kaip kliedesinio pobūdžio paūmėjusios paciento ligos (paranoidinės šizofrenijos) fone. Vertinant psichikos būklę nurodoma, kad paciento išvaizda tvarkinga, sąmoningas, tačiau kontaktas apsunkintas, pacientas gynybiškas, vis prieštarauja, kalba lėtoku tempu, į dalį klausimų vengia atsakyti arba atsako ne pagal prasmę, epizodiškai pokalbio metu ima dainuoti, juoktis, neįvardina dėl ko. Nuotaika blankoka, emocijos permainingos, stokojančios adekvatumo, epizodais provokuojasi pykčio reakcijos. Elgesys sunkiai prognozuojamas. Mąstymas stokoja nuoseklumo, lėtesnio tempo, klampus, dėmesys akcentuotas į liguistus išgyvenimus. Šiuo metu suicidinių tendencijų nekonstatuota. Būklėje vyrauja santykio kliedesinės idėjos, pacientas paskutiniu metu įsitikinęs, kad gydytojai yra susimokę su teismo darbuotojais, nori užgrobti jo turtą ir kitaip jam pakenkti. Būklei nekritiškas. Padidėjusi socialinio pavojingumo rizika.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, remdamasis minėtu VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinės komisijos psichikos būklės įvertinimo aktu Nr. 5, taip pat ir teismo posėdžio metu, kuomet buvo nagrinėjamas VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl P. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo, apklaustos gydytojos psichiatrės K. N. duotais paaiškinimais apie tai, kad kompetentinga gydymo įstaiga neturi realių galimybių tinkamai vykdyti P. S. priverstinį ambulatorinį stebėjimą bei gydymą, kadangi jis ignoruoja paskirtą gydymą, vengia atvykti į gydymo įstaigą, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su gydytojais, gydymo įstaigoje kelia grėsmę darbuotojams, pagrįstai sprendė, jog byloje duomenų apie esminį P. S. psichikos sveikatos būklės teigiamą pokytį bei žymų jo socialinio pavojingumo sumažėjimą ar išnykimą nėra. Priešingai, gydytoja psichiatrė patvirtino, kad P. S. skunduose išsakomas turinys yra kliedesinio pobūdžio, pacientas nevartoja vaistų ir yra nekritiškas savo būklei. Patvirtino, kad pacientas keletą kartų buvo supažindintas su teismo nutartimi tęsti gydymą ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau jis nesutiko su gydymu, garsino skundų rašymu, skundė ir nutartį, konsultacijų metu darbuotojus grasino apipilti šlapimu, kurį laiką nevyko į konsultacijas, dukros pagalba pavyko pacientą prisikviesti į 2025 m. kovo 12 d. konsultaciją, kurios metu stebėti kliedesinės simptomatikos požymiai, neadekvatus ir neprognozuojamas elgesys, nesaugiai jaučiasi patys specialistai. Gydytoja psichiatrė teigė, kad paciento psichinė būsena yra pablogėjusi, socialinio pavojingumo rizika didėja, jis atsisako gydytis, yra agresyvus. Gydytoja psichiatrė taip pat patvirtino, kad psichikos sveikatos centras nebegali užtikrinti, jog nuo P. S. elgesio nenukentėtų jis pats ar aplinkiniai.

13. Nors P. S. gynėjo skunde teigiama, jog P. S. sveikatos būklė yra gera, jis yra adekvatus, pilnai orientuotas aplinkoje, bendraudamas su aplinkiniais pilnai suvokia išsakomas mintis, savimi pasirūpina, parduotuvėje nusiperka maisto, bendrauja su kaimynais, vartoja jam paskirtus vaistus, tačiau pažymima, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi, byloje nėra. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje bei gydytojo psichiatro nurodytos aplinkybės patvirtina, kad P. S. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi ambulatorinis gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis P. S. nebėra efektyvus, jo būklė blogėja ir socialinis pavojingumas didėja. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog P. S. taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis turi būti pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, siekiant jo būklės stabilizavimo bei pagerėjimo. Be to, P. S. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nustatytas pagal gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių skundo teiginius, kad ambulatorinis stebėjimas jam būtų teikiamas kitoje pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Aukštesniajam teismui nekelia jokių abejonių VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos 2025 m. balandžio 3 d. P. S. psichikos būklės įvertinimo akte Nr. 5 užfiksuotų duomenų patikimumas bei komisijos kompetentingumas ir objektyvumas, todėl P. S. gynėjo prašymu skirti ekspertizę jo sveikatos būklei nustatyti nėra jokio pagrindo.

14. Vadovaujantis išdėstytu ir atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą BPK 405 straipsnyje, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.