- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1407-432/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį dėl bendrosios nuosavybės teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovei J. A., trečiasis asmuo V. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę J. A. per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui A. A. buto (duomenys neskelbtini) įėjimo durų spynos raktų vieną komplektą, nustatant, kad ieškovas A. A. kompensuoja atsakovei J. A. nurodyto raktų komplekto pagaminimo išlaidas; už sprendimu nustatyto termino perduoti raktus neįvykdymą skirti 10 Eur baudą už kiekvieną praleistą dieną bei priteisti iš atsakovės J. A. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. A. J. Andrejeva atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė, trečiasis asmuo ir ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas, 2017-05-03 atvažiavęs į nurodytą butą, patekti į jį negalėjo, nes buvo pakeista buto įėjimo durų spyna. Kadangi atsakovė atsisakė duoti ieškovui raktus nuo buto, atsakovas kreipėsi į policiją, kad atsakovę nubaustų už savavaldžiavimą. Policija pripažino atsakovę kalta, bet teismas atsakovę išteisino, nes nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog būtent ji pakeitė buto durų spyną. Ieškinyje tvirtinama, kad atsakovė nesutinka, jog ieškovas pasigamintų minėto buto įėjimo durų spynos rakto kopiją, todėl ieškovas negali naudotis jam priklausančia buto (duomenys neskelbtini) dalimi ir automobilių stovėjimo aikštele (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), spynos pakeitimo faktas. Policijos pareigūnai skyrė nuobaudą už savavaldžiavimą, tačiau teismas paskirtą nuobaudą panaikino, nurodydamas, jog nėra įrodyta, kad spyną pakeitė J. A.. Taip pat administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo konstatuotas faktas, jog minėto buto spyna iš viso buvo pakeista, kadangi ieškovas neįrodė aplinkybės, jog su turimu raktu negali atrakinti minėto buto spynos. Ieškovas galėjo savo turėtą raktą tiesiog pamesti.
5. Taip pat atsakovė informavo teismą, jog šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2091-893/2018, kurioje ieškovas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kaip galimai smurtavęs prieš J. A.. Dėl šio įvykio 2017-08-16 Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį, kuria nutarė skirti įtariamajam A. A. (ieškovui) kardomąją priemonę- pareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. A., su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi baudžiamoji byla dar neišnagrinėta, todėl atsakovei nesuprantamas ieškovo siekis gauti raktų komplektą nuo buto, kuriame jam uždrausta lankytis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimu ieškinys visiškai patenkintas.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog butas (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso V. Š., J. A. ir A. A.. J. A. ir A. A. priklauso ½ dalis nurodyto buto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
8. 2017-05-19 Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato nutarimu atsakovė buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 str. 1 d., ir jai buvo paskirta 25 Eur bauda. Atsakovė buvo nubausta už tai, kad 2017-05-13, 13 val., savavališkai, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą A. A. (ieškovo), be leidimo ir jo žinios pakeitusi bendros nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), durų spyną nedavė A. A. minėto buto rakto, dėl ko A. A. negalėjo patekti į butą.
9. 2017-08-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-264-1058/2017 Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena J. A. atžvilgiu nutraukta.
Atsiliepimas
10. Pirmosios instancijos teismas sprendime priėjo išvadą, kad faktiškai ieškovas negali patekti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad iki nuosprendžio priėmimo baudžiamoje byloje ieškovui yra uždrausta prie jos ir jų buto artintis, tačiau teismas pažymėjo, kad tai yra kardomoji priemonė, jos taikymas nereiškia, kad ieškovas neteko nuosavybės teisių į buto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškovo reikalavimo pagrįstumo nenuginčijo, o teismas tokių duomenų nenustatė, todėl konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog jo nuosavybės teisė į butą yra pažeidžiama, nes ieškovas negali patekti į butą, todėl ieškovo ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui A. A. buto (duomenys neskelbtini) įėjimo durų spynos raktų vieną komplektą, nustatant, kad ieškovas kompensuoja atsakovei nurodyto raktų komplekto pagaminimo išlaidas. Atsakovei nurodytu terminu, t. y. per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepateikus ieškovui buto įėjimo durų spynos raktų vieno komplekto, skirti 10 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad ieškovo turtinė teisė į turimą buto dalį šiuo metu nėra kvestionuojama, tačiau jam yra uždrausta lankytis bute (duomenys neskelbtini), todėl rakto turėjimas, kol neįsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, nėra tikslingas.
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teisė turėti raktą nuo buto (duomenys neskelbtini) nėra tapati rakto naudojimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepažeidžia ieškovui paskirtos kardomosios priemonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. 1- 7 p., nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Byloje ginčas kilo dėl bendrosios nuosavybės teisės pažeidimo, naudojantis bendrai valdomu butu ir automobilio stovėjimo aikštele.
18. Ieškovas nurodo, kad tai, jog atsakovė pakeitė jų bendrai valdomo buto įėjimo durų spyną ir raktus bei nesuteikia ieškovui galimybės juos pasidaryti, apriboja ieškovo teisėtą naudojimąsi nuosavybės teise priklausančiu butu.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
20. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 4.95 – 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, savininkas gali pažeistas teises ginti, reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).
21. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aiškindamas šio straipsnio taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).
22. Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems šios nutarties 23 punkte nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
24. Nagrinėjamu atveju nutarties 23 punkte pirmos nurodytos sąlygos ieškovas neprivalo įrodinėti, ji nėra ginčijama byloje bei tai įrodo 2018-02-15 VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 4- 6).
25. Dėl antrosios sąlygos ieškovas teigia, kad negali patekti į butą (duomenys neskelbtini) dėl to, kad atsakovė pakeitė buto įėjimo spyną ir raktus. Atsakovė savo veiksmus pateisina, remdamasi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-16 Vilniaus apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė- nebendrauti su atsakove ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m. Kardomoji priemonė skirta apriboti ieškovo bendravimą su atsakove, bet ne savininko nuosavybės teises į butą (žr. CK 4.37 straipsnio 1 d. pateiktą nuosavybės teisių apibūdinimą). Atsakovė, pakeitusi buto durų spyną ir raktus, suvaržė ieškovo teise patekti į butą (duomenys neskelbtini), t. y. suvaržė ieškovo, kaip savininko daiktines teises, įtvirtintas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje.
26. Atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovė savo poziciją pagrindė tik minėta kardomąja priemone, tačiau kardomoji priemonė neapima teisėjo draudimo ieškovui turėti buto durų raktus ir turėti galimybę patekti į butą, nepažeidžiant draudimų, nustatytų pritaikius kardomąją priemonę. Kitų teisėtų pagrindų atsakovė nenurodo. Darytina išvada, kad ieškovas, būdamas buto (duomenys neskelbtini), bendraturtis, be teisinio pagrindo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neturi galimybės į šį butą patekti. Buto raktų turėjimas yra buto savininko teisės naudotis nuosavybe išraiška ir įgyvendinimo būdas. Kardomoji priemonė buvo suvaržiusi ieškovo teisės naudotis butu praktinį įgyvendinimą, tačiau negalėjo atimti iš jo pačios daiktinės teisės, taigi ir šios teisės išraiškos bei įgyvendinimo būdo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo daiktinės teisės yra pažeidžiamos ir patenkino ieškinį.
27. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta kardomoji priemonė- 2017-08-16 skirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4- ojo skyriaus prokurorės 2017-11-16 nutarimu buvo panaikintas, vietoje nurodytos kardomosios priemonės skiriant kitą- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nustatant sąlygas: nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2019 02 26 nuosprendžiu, priimtu apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1A-146-870/2019, panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį: A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį išteisino, A. A. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikino. Tad šiuo metu nėra kliūčių ieškovui naudotis butu (duomenys neskelbtini). Šiame nutarties punkte aprašytos aplinkybės patvirtina kardomosios priemonės, apribojusios ieškovo daiktinę teisę naudotis butu, laikiną pobūdį. Laikino pobūdžio apribojimas nepaneigė nė vienos iš ieškovo, kaip buto (duomenys neskelbtini) bendraturčio, nuosavybės teisių, įtvirtintų CK 4.37 straipsnio 1 dalyje.
27. Atsižvelgiant į aptartas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį aplinkybės, apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 spendimas paliekamas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p., 331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimo atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimą, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. A. dėl bendrosios nuosavybės teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo.