- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-146-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41573-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkinė
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkinės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios J. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiosios J. A. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat nukentėjusiajai iš nuteistojo priteista 1 000 Eur atstovo išlaidoms apmokėti
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. A. buvo nuteistas už tai, kad jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent jis: 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu, vartodamas necenzūrinius ir įžeidžiančio pobūdžio žodžius, tyčia, staigiu judesiu, dešinės rankos kumščiu sudavė sutuoktinei J. A. į apatinę veido pusę, o kai nukentėjusioji abiem rankom jį atstūmė, sakydama „neliesk manęs“, jis kairės rankos pirštais suėmė jai už apatinės veido srities bei dešinės rankos kumščiu sudavė į viršutinę veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo: 1) skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei A. A. išteisinti; 2) tuo atveju, jei A. A. nebūtų išteisintas, prašoma A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) arba pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir baudžiamąją bylą nutraukti.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad konfliktą bute esančiame (duomenys neskelbtini), inicijavo pati nukentėjusioji. Tarp sutuoktinių vyksta santuokos nutraukimo procesas ir bendro turto padalijimas, nukentėjusioji savavališkai apribojo A. A. galimybes patekti į butą, buvo pakeista durų spyna, ji nenorėjo įsileisti bendrasavininko į jam nuosavybės teise priklausantį butą. Dėl jos netinkamo elgesio apeliantas kreipėsi į policiją dėl savavaldžiavimo. Apeliantas taip pat pažymi, kad būdamas teisėtas buto savininkas ir norėdamas patekti į savo butą, iš anksto SMS žinute įspėjo J. A., kad jis su meistru atvyks pakeisti durų spyną ir duos jai raktą nuo naujų durų spynos. Jiems atvykus prie buto durų, nukentėjusioji nenorėjo įleisti A. A., tačiau vėliau supratusi, kad meistras vis tiek gali pakeisti durų spyną, nukentėjusioji juos įleido. Būtent tokiu būdu – neįsileisdama A. A. į jam nuosavybės teise priklausantį butą, J. A. sukėlė konfliktą.
4. Taip pat pažymima, kad J. A. ruošėsi apelianto provokacijai iš anksto t. y. ji atsisiuntė specialią vaizdo įrašymo programą į savo išmanųjį telefoną, kuri veikia nuo judesio. Ir būtent atvykus prie buto durų A. A. ir meistrui, ji atitinkamai paruošė telefoną konflikto fiksavimui, jį pastatydama ant grindų buto koridoriuje. Kai A. A. buvo įleistas į butą, J. A. savo elgesiu – neatsakydama į jai užduodamus klausimus, neigdama akivaizdžius faktus, ignoruodama A. A., išprovokavo jo pasipiktinimą ir jo audringą reakciją į jos elgesį ir viską nufilmavo telefonu, žinodama, kad įrašymo įrenginys (telefonas) suveiks nuo judesio. Taip pat nurodoma, kad J. A. nenorėdama įleisti apelianto į butą, apdraskė nagais bei durimis apelianto veidą, ko vaizdo įraše nesimato, kadangi nukentėjusioji žinojo, kur yra vaizdo įrašymo įrenginys ir kaip jis veikia. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino.
5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis tyčia, staigiu judesiu, dešinės rankos kumščiu sudavė J. A., nurodydamas, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso proceso metu tvirtino, kad jis nemušė kumščiu nukentėjusiosios, o tik pastūmė nukentėjusiąją delnu į veidą. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 15 d. daiktų apžiūros protokole, vyresniajai tyrėjai L. S. aprašant vaizdo įrašą pažymėjo: kad vyras, stovintis priešais moterį, staigiu judesiu dešinės rankos, kurioje laiko segtuvą su dokumentais bei rašymo priemone, suduoda moteriai per veidą, tačiau 2018 m. gegužės 7 d. apžiūrint tą patį vaizdo įrašą, buvo pažymėta, jog vyras tyčia dešinės rankos kumščiu suduoda moteriai per veidą. Taigi, darytina išvada, jog nėra aišku, kumščiu ar segtuvu su dokumentais apeliantas sudavė nukentėjusiajai per veidą. Kitame vaizdo įraše, kurį pateikė pati nukentėjusioji, matosi, kad jau segtuvas yra A. A. kairėje rankoje ir vyras, priėjęs prie moters, dešinės rankos delnu paima ją už apatinės veido dalies, nukreipdamas jos veidą į save, o paskui dešinės rankos delnu pastumia viršutinę galvos dalį (kaktą), bet nemuša dešinės rankos kumščiu kelis kartus per veidą. Apelianto vertinimu, nukentėjusiosios pateiktas vaizdo įrašas nebuvo pakankamai išanalizuotas.
6. Analizuodamas vaizdo įrašus, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai nuteistasis delnu pastūmė nukentėjusiąją, ji liko stovėti savo vietoje, kas rodo, jog šis veiksmas buvo atliktas su nežymia jėga, neturint tikslo sukelti fizinį skausmą ar nukentėjusiąją sužeisti. Paėmimas už apatinės veido dalies ir pastūmimas delnu į kaktą nesukelia fizinio skausmo, priešingai nuo pasekmių, kurias sukelia sveiko suaugusio vyro tyčinis dešinės rankos smūgis kumščiu į veidą. Be to, jei nukentėjusiajai būtų buvęs suduotas smūgis kumščiu į veidą, akivaizdu, kad ant veido turėjo likti žymės bei toks poveikis nukentėjusiajai sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir sveikatos sutrikdymą, kuris greičiausiai būtų užfiksuotas. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad nukentėjusiosios veido išraiška niekaip neatspindi fizinio skausmo, ji net nesurėkė iš skausmo. Vertina, kad nukentėjusiosios pateikta versija, jog nuteistojo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, yra tik jos puolimo taktika. Tuo tarpu, apelianto manymu, tokie aptarti veiksmai greičiau turėjo sukelti nemalonumą, galimai pažeminimą, bet jokiu būdu ne fizinį skausmą.
7. Skunde nurodoma, kad jei būtų buvę suduoti smūgiai kumščiu į veidą, turėjo likti žymės bei toks poveikis nukentėjusiajai turėjo sukelti ne tik fizinį skausmą bet ir sveikatos sutrikdymą. Tačiau, nukentėjusiajai skambinant 112, greitosios medicinos pagalbos neprašė, o kvietė tik policiją, nenurodydama, kad ją vyras sumušė. Taip pat faktą, kad smurtinių žymių nėra patvirtino ir atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas G. K..
8. Padarytą nusikalstamą veiką apeliantas vertina kaip mažareikšmę. Nurodo, kad tarp apelianto ir nukentėjusiosios buvo tik du fiziniai kontaktai. Vienas iš kurių traktuotinas kaip lengvas pastūmimas į kaktos sritį. Kitas kontaktas – tai paėmimas už smakro. Nurodoma, kad A. A. buvo išprovokuotas, labai susijaudinęs, o tai padarė neturint tikslo sukelti fizinį skausmą. Taip pat pažymima, kad tarp sutuoktinių vyksta ilgas skyrybų procesas, kuriame yra nesutarimų dėl turto atsidalijimo. Skyrybų procesas vyksta nuo 2015 m. ir lydimas nuolatiniais barniais, nesutarimais ir ginčais.
9. Apeliantas, aptardamas kitus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, pabrėžia, kad nuo pat ikiteisminio turimo pradžios iš dalies savo kaltę pripažino (kadangi negali pripažinti to, ko nepadarė) bei siūlė atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, kuri, vadovaujantis protingumo kriterijumi, sudarė 200 Eur. Net ir darant prielaidą, kad nuteistojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas turėjo galimybę atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, kadangi tam buvo visos sąlygos. Apeliantas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; jis visiškai pripažino savo kaltę dėl kaltinime nurodytų veiksmų prieš nukentėjusiąją (pastūmimas į kaktos sritį bei jos paėmimas už smakro) ir tik šioje dalyje jo kaltė yra įrodyta; įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajai ir yra pagrindo manyti, kad žala bus atlyginta visiškai, nes A. A. turi verslą ir iš jo gaunamos pajamos leis tą padaryti; atsižvelgiant į byloje esančią nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų.
10. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus, prašė skundą tenkinti. Prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendis priimtas tinkamai neištyrus visų byloje surinktų įrodymų, neįsigilinus į jų visumą, todėl buvo padarytos išvados neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, A. A. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, A. A. kaltę dėl visų kaltinime inkriminuotų veiksmų, be nukentėjusiosios J. A. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, liudytojo G. K. parodymų, grindė ir mobiliuoju telefonu darytais vaizdo įrašais. Teismas konstatavo, kad vaizdo įrašai patvirtina, jog apeliantas panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Su tokia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
13. Baudžiamojoje byloje pateiktoje laikmenoje – kompaktiniame diske DVD yra šeši vaizdo įrašai (apžiūrėti 2018 m. gegužės 7 d. daiktų apžiūros protokolu, t. 1, b.l. 34-38). Iš šių pateiktų įrašų reikšmingi yra du, kuriuose užfiksuotas fizinis kontaktas tarp apelianto ir nukentėjusiosios, t.y. 1502715569922 (1) ir 1502715728635 (2). Pirmasis vaizdo įrašas nepatvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis A. A. nukentėjusiajai į veidą trenkė kumščiu. Matyti, kad dešinėje rankoje apeliantas laiko į įmautę sudėtus dokumentus, tarp pirštų laiko spalvotą markerį. Jis staigiu judesiu užsimoja dešine ranka ir matyti, kad su rankoje turėtais dokumentai suduoda per veido apatinę dalį J. A.. Moteris kiek lošteli atgal, nusuką veidą ir rankomis atstumia apeliantą. Pastebėtina, jog po šio staigaus veiksmo, nuteistojo rankose liko tiek dokumentai, tiek ir markeris tarp pirštų. Logiškai mąstant, jei nuteistasis būtų trenkęs į veidą nukentėjusiajai kumščiu, kaip kad nurodyta kaltinime, jis negalėtų toje pačioje rankoje dar ir laikyti daiktų, kurie taip ir liko joje (jei būtų trenkęs kumščiu, nukentėjusiajai būtų trenkęs ir kartu su tarp pirštų laikytu markeriu, tačiau nei smūgio kumščiu, nei markeriu žymių ant nukentėjusiosios veido nėra likę). Be to, iš vaizdo medžiagos matyti ir tai, kad kontaktas nebuvo stiprus, nukentėjusioji nepargriuvo, liko stovėti savo vietoje, ramia veido išraiška, konfliktas vyko toliau. Duodama parodymus dėl šio smūgio sudavimo ir pati nukentėjusioji nebuvo visiškai nuosekli. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 2, b.l. 9-10) parodė, kad nuteistasis sudavė jai į veido šoną ranka. Rankoje jis turėjo popierius. Toliau nukentėjusioji teigia, kad jai atrodo, jog pirmą kartą jai trenkė popieriais į veidą. Taigi iš pačios nukentėjusiosios parodymų nėra aišku, visgi popieriais ar kumščiu jai buvo suduota į veidą. Tuo tarpu, kaip minėta vaizdo įrašas patvirtina, jog nuteistasis sudavė nukentėjusiajai per veidą rankose turimais popieriais, o ne kumščiu.
14. Vertinant nukentėjusiosios poziciją viso proceso metu, būtina pažymėti, kad pirminiame rašytiniame pareiškime moteris suduotų smūgių nekonkretizavo, nurodydama, kad sutuoktinis pradėjo įžeidinėti ją ir keletą kartų trenkė jai (t. 1, b.l. 1). Iš 2017 m. rugsėjo 8 d. kompaktinio disko, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad J. A., kviesdama pagalbą (konkrečiai – policijos pareigūnus), nurodė, kad ją gąsdina buvęs vyras, grasina (t. 1, b.l. 43). Matyti, kad moteris apie prieš ją pavartotą smurtą apskritai neužsimena, nors, jos pačios parodymais, taip pat ir nuteistojo teigimu, Bendruoju pagalbos telefonu ji skambino jau po įvykusio konflikto, kada, kaip ji teigia, buvo suduoti trys smūgiai. Iš vyriausiojo patrulio G. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad J. A. nurodė, jog A. A. griebė pastarajai už gerklės bei sudavė per veidą. Pareigūnas taip pat nurodė, kad akivaizdžių smurto žymių ant moters kūno nesimatė, ji tik buvo stipriai susijaudinusi bei verkė. Šias aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 10, 40). Aplinkybės, kad buvo tris kartus suduota į veidą kumščiu nurodomos pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje (t. 1, b.l. 11). Apklausta 2017 m. rugpjūčio 14 d., paaiškindama įvykio aplinkybes, nurodė, kad jos sutuoktinis, laikydamas popierius rankose, tris kartus sudavė jai į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b.l. 2). 2017 m. lapkričio 10 d. apklausos metu J. A. detaliau įvykio aplinkybių nepaaiškino, nurodė norinti, kad dėl jai sukelto fizinio skausmo ir tądien vartoto psichologinio smurto, įžeidinėjimo jos sutuoktinis būtų patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 23). Detaliau įvykių eiga, jos nurodomų smūgių lokalizaciją, eiliškumą ji nurodė tik apklausta pirmosios instancijos teisme (t. 1, b.l. 9-10), paaiškindama, kad jai iš viso buvo suduoti trys smūgiai kumščiu į dešinę veido pusę, t.y. vienas smūgis, kuomet nuteistasis rankoje laikė dokumentus, ir po to dar du smūgiai kumščiu į tą pačią veido vietą. Vėliau toje pačioje apklausoje pirmosios instancijos teisme teigia, kad A. A. ją stūmė, buvo suėmęs už kaklo.
15. Vaizdo įraše „1502715728635 (2)“ užfiksuota, kad nuteistasis kairėje rankoje laiko dokumentus bei geltonos spalvos knygą, prieina prie nukentėjusiosios ir dešine ranka suima ją už smakro, moteris jį pastumia nuo savęs. Tuomet A. A. pastumia nukentėjusiąją dešiniu delnu, pridėjęs jį prie moters kaktos. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad kumščiu moteriai per veidą, priešingai nei teigė pastaroji, nei karto suduota nebuvo. Negana to, įrašas nepatvirtina ir kaltinimo aplinkybės, kad po pirmojo kontakto, A. A. „kairės rankos pirštais suėmė jai už apatinės veido srities bei dešinės rankos kumščiu sudavė į viršutinę veido sritį“, kadangi tuo metu apeliantas kairėje rankoje laikė dokumentus bei knygą ir ši ranka fizinio kontakto su nukentėjusiąja metu apskritai buvo nuleista. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vaizdo įraše esantys duomenys nebuvo tinkamai išanalizuoti, kas lėmė neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą. Taigi be pagrindo, priimant skundžiamą nuosprendį, buvo vadovaujamasi daiktų apžiūros protokoluose (t. 1, b.l. 34-38; 51-52) užfiksuotais duomenimis, kadangi jie neatitinka pačiuose vaizdo įrašuose užfiksuotų įvykio aplinkybių.
16. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. A. kaltę, kaip minėta, vadovavosi iš esmės J. A. parodymais, kuriuos vertino kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius kitiems byloje surinktiems duomenims. Vis dėlto, aukščiau aptarti vaizdo įrašai jos parodymų dėl trijų smūgių sudavimo kumščiu nepatvirtina (būtina pastebėti ir tai, kad kaltinime nuteistajam buvo inkriminuotas dviejų smūgių kumščiu sudavimas). Tuo tarpu, nuteistojo pozicija buvo pakankamai nuosekli. Jis pripažino, kad tarp jo ir J. A. vyko konfliktas dėl buto raktų (meistras bandė pakeisti buto durų spyną), taip pat pripažino ir tai, kad pastūmė nukentėjusiąją dėl nesuvaldytų emocijų, sukilusių dėl šio jų konflikto, dešinėje rankoje turimais popieriais sudavė jai per veidą, tačiau neigė kumščiu trenkęs pastarajai į veidą, aiškino neturėjęs tyčios sukelti jai fizinį skausmą. Nuteistasis taip pat aiškino, kad norėjo paimti buto durų raktą iš spynos, tačiau sutuoktinė tam priešinosi, netyčia apdraskė jam veidą. Tokias nuteistojo nurodomas aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. Specialisto išvada Nr. G 2686/2017 (1), kurioje konstatuota, jog A. A. nustatyta kaktos dešinės pusės, dešinio žando, dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017 m. rugpjūčio 14 d.) (t. 1, b.l. 76-77). Nuteistasis teigė, kad būtent nuo šio momento pradėjo stiprėti emocijos, neišlaikė, pastūmė J. A. delnu į galvą. Taigi abejoti nuosekliais nuteistojo parodymais, kuriuos, priešingai nei nukentėjusios parodymus, patvirtina kiti bylos įrodymai, neturi pagrindo.
17. J. A. teigė, kad A. A. jai sudavė tris smūgius. Būtent tiek fizinių kontaktų ir buvo užfiksuota jos mobiliajame telefone veikiančia programėle (kaltinime buvo nurodyti du smūgiai kumščiu). Vertinti, kad ne visi nuteistojo veiksmai buvo nufilmuoti, ir kad yra kalbama apie kitus nuteistojo veiksmus aptariamu atveju, nėra pagrindo.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą pasisakė, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).
19. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad apeliantas vieną kartą sudavė nukentėjusiajai per veidą dešinėje rankoje turimais popieriais. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, moteris nusisuko ir kiek loštelėjo atgal, tačiau ji liko stovėti savo vietoje, jokiais būdais neparodė, kad jai suskaudo (nesusiėmė už veido, nepasitraukė toliau nuo nuteistojo ir pan.). Nėra pagrindo išvadai, kad trenkimas per veidą popieriais galėjo nukentėjusiajai sukelti realų fizinį skausmą. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. A. suėmė nukentėjusiajai už smakro, o J. A. jį atstūmus, delnu moterį pastūmė. Matyti, kad ir po šio pastūmimo moteris taip pat liko stovėti savo vietoje, nepargriuvo, kas leidžia vertinti, jog stūmimas nebuvo padarytas su didele jėga. Be to, išties, kaip pabrėžiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji jokiais veiksmais neparodė pajutusi skausmą, nesušuko, nesuaimanavo, nesusiėmė už skaudamos vietos. Reikšminga aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu ir tai, kad jokių žymių ant J. A. veido neliko, kas būtų sunkiai tikėtina, jeigu jai būtų net tris kartus trenkta kumščiu į veidą. Tuo tarpu, pati nukentėjusioji parodė, kad įbrėžimų, patinimų ant veido neliko, į medikus ji nesikreipė, kurioje veido dalyje, po kurio jos nurodomo smūgio jautė skausmą, ji taip pat nenurodė, t.y aplinkybių, susijusių su fiziniu skausmu, nekonkretizavo. Kad ant moters veido nebuvo smurto žymių, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas G. K.. Tai, kad moteris buvo susijaudinusi ir verkė, nepatvirtina fakto, kad nuteistasis pastarajai sudavė į veidą smūgius kumščiu. Natūralu, kad bute vykusio konflikto moteris buvo įsitempusi, susijaudinusi. Be to, teismas mato, kad tarp sutuoktinių konfliktai dėl santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo yra įsisenėję, ką nurodė ir nuteistasis bei nukentėjusioji. Kad vyksta civiliniai procesai dėl nurodytų aplinkybių, patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys.
20. Vis dėlto, negalima paneigti to, kad nuteistojo elgesys visgi buvo netoleruotinas, jis savo veiksmais – sudavimu popieriais per nukentėjusios veidą, suimdamas ją už smakro bei delnu stumdamas, pažemino nukentėjusiąją, įžeidė ją. Be kita ko, įžeidinėjo ją ir vartodamas necenzūrinius žodžius, kas girdisi iš byloje esančių vaizdo įrašų. Vis dėlto, dėl tokių veiksmų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį kilti negali.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodyta, jog dėl A. A. veiksmų nukentėjusiajai J. A. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
J. A. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - DVD-R laikmenas su 6 vaizdo įrašais, CD laikmeną su BPC garso įrašu, CD laikmeną su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos.
A. A. skirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.