Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 18ANN-100511031-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 18ANN-100511031-17 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 25 EUR bauda. J. A. nubausta už tai, kad 2017 m. gegužės 3 d., 13 val., savavališkai, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą A. A., t. y. be leidimo ir jo žinios pakeitusi bendros nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų spyną nedavė A. A. minėto buto rakto, dėl ko A. A. negalėjo patekti į butą.

Teismo posėdyje J. A. savo skundą palaikė ir paaiškino, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, spynos nekeitė ir apie tai tyrėjai nesakė. Taip pat nesakė, kad neduoda A. A. rakto. Laiko, kad yra nekalta. Parodė, kad su A. A. negyvena nuo 2015 m. Jis turi nuosavą namą Pabradėje. Tame bute gyvena trise, todėl galėjo pakeisti sūnus V. Š., kuris jau 10 metų gyvena Dž. Britanijoje, tačiau dažnai atvyksta į Lietuvą ir tuo metu būna (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiame bute nuolatos gyvena tik ji, tačiau atvažiuoja ir A. A.. Po jo apsilankymo dingdavo jos daiktų. Mano, kad raktas galėjo būti pakeistas ir be jos žinios. 2017 m. gegužės 3 d. dienos metu A. A. paskambino ir pasakė, kad negali įeiti į butą, nors turėjo savo raktą. Ji pranešė, kad namuose jos nėra. A. A. neprašė atrakinti buto ar duoti raktą, o ji ir nesiūlė. Paaiškino, kad šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas ir A. A. nenori taikiai išspręsti turto dalybų klausimo, tačiau jokių apribojimų dėl naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra nustatyta. Nurodė, kad bendraudama telefonu su pareigūne, nesakė, kad pakeitė spyną, mano, kad pareigūnė galėjo ne taip suprasti jos žodžius. Į administracinio nusižengimo nagrinėjimą neatvyko, nes turėjo tokią teisę, apie neatvykimą įspėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagristu tik tuo atveju, kai jis buvo priimtas visapusiškai ir išsamiai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes.

Skundžiamu nutarimu J. A. nubausta pagal ANK 518 straipsnį (nors nutarime nurodyta, jog pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau pažymėtina, kad ANK 518 straipsnis jokių dalių neturi) už tai, kad 2017 m. gegužės 3 d., 13 val., savavališkai, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą A. A., t. y. be leidimo ir jo žinios pakeitusi bendros nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų spyną nedavė A. A. minėto buto rakto, dėl ko A. A. negalėjo patekti į butą.

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu aukščiau minėtus veiksmus jis padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Pagrindinis savavaldžiavimo objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Teismas, visapusiškai ištyręs ir išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, jog J. A. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise priklauso trims asmenims, t. y. J. A. sūnui V. Š. priklauso ½ dalis buto, likusi ½ buto dalis yra bendroji jungtinė A. A. ir J. A. nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalį, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai nustatyti CK 3.100 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi nutraukus santuoką. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tarp J. A. ir A. A. šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, kuriame taip pat yra iškilęs ir turto padalijimo klausimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1258-1050/2017 ginčo klausimu dar nėra priimtas, byla sustabdyta. Remiantis Liteko duomenimis, nurodytoje byloje nebuvo nustatyta jokių naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), Vilniuje suvaržymų, todėl darytina išvada, kad šio buto statusas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra išnykęs, atitinkamai šio turto atžvilgiu taikytina ir CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarka, t. y. sutuoktiniai turi lygias teises į butą, įskaitant jo pagerinimo darbus, o tuo pačiu ir spynos keitimą. J. A. taip pat kaip ir A. A. yra buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė ir pagrindinė naudotoja, todėl buto spynos pakeitimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu J. A. priklausančiomis turtinėmis teisėmis. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad buto savininku yra ir trečiasis asmuo – V. Š., kuris tiek skundą padavusio, tiek suinteresuoto asmens teigimu dažnai lankosi bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, todėl taip pat turėjo galimybę pakeisti durų užraktą. Į teismo posėdį liudytoju V. Š. iškviesti nepavyko, kadangi jis gyvena užsienyje, todėl, išnaudojus visas galimybes, liko nepaneigta tikimybė, jog durų užraktą galėjo pakeisti ne J. A., o V. Š..

Skundžiamas nutarimas iš esmės ginčijamas vieninteliu J. A. kaltę patvirtinančiu įrodymu – pareigūnės A. D. tarnybiniu pranešimu, kadangi J. A. tyrimo metu į komisariatą neatvyko ir paaiškinimų neteikė. Kita vertus, vien tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija negali būti laikoma pakankamu įrodymu pagrįsti J. A. kaltę. Nors teismas nenustatė tarnybinį pranešimą surašiusios policijos pareigūnės suinteresuotumo bylos baigtimi, duomenų, kad pareigūnė siekė melagingai apkalbėti J. A., byloje nėra, todėl netikėti tarnybiniame pranešime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, kita vertus, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog asmens kaltė negali būti grindžiama vien tik jo paaiškinimu ar prisipažinimu. Byloje turi būti vertinami ir objektyvūs nusižengimo požymiai, atlikti veiksmai, jų pobūdis, bei kiti nusižengimo faktą patvirtinantys duomenys. Iš J. A. paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole ir jos skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad ji savo kaltės nepripažino, analogiškos pozicijos laikėsi ir apklausiama teismo posėdyje.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. A. kreipėsi į policiją dėl savavaldžiavimo, teigdamas, kad jo žmona J. A. pakeitė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje durų spyną ir todėl jis negali įeiti į savo butą (b. l. 4). Teismo posėdyje A. A. patvirtino, kad 2017 m. gegužės 3 d. negalėjo patekti į butą, nes nebetiko raktas. Paskambinęs sutuoktinei, sužinojo, kad ji pakeitė spyną ir suprato, kad jo nebeįsileis. J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jos sutuoktinis minėtame bute nuo 2015 m. nebegyvena, kategoriškai neigė iniciavusi spynos keitimą ar ją keitusi, patekti į butą A. A. niekada netrukdė, 2017 m. gegužės 3 d. buvo darbe. Jokių raktų nuo buto A. A. iš jos neprašė.

Įvertinus J. A. ir A. A. parodymų turinį, darytina išvada, kad A. A. tik vieną kartą – 2017 m. gegužės 3 d., fiziškai buvo nuėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų, tačiau durų atrakinti nepavyko. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu bute buvo žmonių ir tyčia neatidarė jam durų. Iš A. A. parodymų nematyti, kad sužinojęs apie durų užrakto pakeitimą jis dėjo pastangas gauti naują buto raktą, kreipėsi į tarnybas, siekdamas patekti į butą, jokių liudytojų, kurie patvirtintų, kad J. A. iš tikrųjų A. A. fiziškai į butą neįleidžia, neduoda ir neketina duoti jam buto raktų, byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp J. A. ir A. A. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, sutuoktiniai tarpusavyje faktiškai nebendrauja ir tai apsunkina paties A. A. galimybes įgyvendinti savo turtines teises į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent J. A., tyčia pažeisdama savo sutuoktinio nuosavybės teises, pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų užraktą ir atsisakė duoti jam naujus buto durų raktus. Vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad jų nepakanka išvadai, jog J. A. turėjo tyčią padaryti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 18ANN-100511031-17 naikintinas nenustačius J. A. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

J. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 18ANN-100511031-17 bei administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį J. A. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.