- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-968-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- B. V., A. V., D. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuotojo asmens) B. V. ir apelianto (suinteresuotojo asmens) A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse, suinteresuotieji asmenys: B. V., A. V., D. T., išvadą duodanti institucija– Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti B. V. ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); dalyvavimas ūkinėje- komercinėje veikloje. Asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) pripažinti B. V. neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
2. Pareiškime nurodė, kad B. V. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo negali tinkamai realizuoti savo teisių ir vykdyti pareigų valstybės bei savivaldybės institucijose, pati priimti sprendimų ir už juos atsakyti. Paaiškino, jog B. (Ž.) V. visiškai nesirūpina savo asmenine higiena bei gyvenamojo būsto priežiūra ir švara, negeba tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios (neįvertina vaiko poreikių, neužtikrina jo saugumo, jos vaiką augina globėjai) bei rūpintis (globoti) kitus asmenis. Jai reikalinga pagalba tvarkant finansinius ir turtinius reikalus, sudarant sutartis, tvarkant paveldėjimo klausimus, ieškantis darbo bei sveikatos priežiūros srityje. Įvertinus B. V. gyvenimo būdą bei elgesį, pareiškėjas priėjo išvadą, jog ji yra nekritiška savo socialinei situacijai, jai reikalinga kito asmens pagalba.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo D. T. atsiliepime prašė pareiškimą patenkinti.
4. Suinteresuotasis asmuo A.V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-05 sprendimu pareiškimą visiškai patenkino.
6. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad įvertinus visus pateiktus įrodymus, spręstina, jog yra pagrindas patenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismas pažymėjo, jog be išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus ir ambulatorinės ekspertizės, B. V. buvo atlikta stacionari teismo ekspertizė. Minėtos ekspertizės metu B. V. buvo išsamiai ištirta psichiatrų ir psichologų, nes Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje buvo apie mėnesį, t. y. nuo 2019-04-10 iki 2019-05-09. Pažymėjo, kad Utenos ekspertiniame skyriuje ekspertų komisija įvertino medicininius dokumentus apie B. V. sveikatos būklę bei stebėjo ir bendravo su B. V. apie mėnesį, todėl turėjo galimybę išsamiai įvertinti jos psichikos būseną. Utenos ekspertinio skyriaus komisija akte nurodė, kad B. V. yra pakankamo intelekto, orientuojasi buitinėse, nesudėtingose, konkrečiose gyvenimiškose situacijose, turi tam tikrus savitvarkos, darbinius įgūdžius, bendrą supratimą apie šeimą, rinkimus, paveldėjimą, sveikatą, patenkinamą socialinį supratingumą.
7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus įrodymus, t. y. ekspertizių aktus, išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, ekspertų ir išvadą duodančios institucijos atstovų paaiškinimus, pripažino B. V. ribotai veiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); dalyvavimas ūkinėje- komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino B. V. neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. A. B. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-05 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2YT-814-868/2019 ir priimti naują sprendimą- pareiškimą atmesti.
9. Apeliantė teigia, jog jos veiksnumo apribojimas kilnojamųjų daiktų naudojimo, valdymo ir disponavimo srityse yra perteklinis. Teismas priėmė sprendimą pripažinti apeliantę ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau neatsižvelgė į tai, kad socialiniai darbuotojai savo paskutinio apsilankymo metu konstatavo, kad butas yra tvarkingas, švarus, jame yra visi reikalingi baldai. Teigia, kad nuo 2019 metų gruodžio mėnesio dirba valytoja UAB „Vitaresta“ ir UAB „Vitaresta projektai“, ką patvirtina pridedamos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Nurodo, kad sprendimas pripažinti apeliantę neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje- būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimat sprendimus yra nepagrįstas. Laikosi pozicijos, jog kategoriškas ribojimas apeliantei būti globėja pažeidžia jos teises.
10. Apeliantas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-05 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2YT-814-868/2019 ir priimti naują sprendimą- pareiškimą atmesti.
11. Apeliantas nurodo, jog abu su sutuotine B. V. tvarkosi gerai. Paaiškina, kad per paskutinius dvejus metus B. V., gyvendama savarankiškai, išmoko geriau tvarkytis, įgijo kitų kasdieninių būtinų įgūdžių, kurių jai trūko, gyvenant su motina. Abu sutuoktiniai savarankiškai perka namų apyvokos daiktus, apsirūpina maistu, esant reikalui, lankosi sveikatos priežiūros įstaigose, bendrauja su advokatais, aiškiai išreiškia savo nuomonę ir nėra prielaidų manyti, kad B. V. turi valios trūkumų ir savarankiškai negali tvarkytis.
12. A. V. pažymi, kad B. V. neturi turto, gauna minimalias pajamas, susitvarko savo gyvenimą, yra ištekėjusi, nesirengia būti savo motinos globėja, nes teismas globėja paskyrė D. T.. Teigia, jog nėra pagrindo riboti B. V. veiksnumą teismo sprendime nurodyta apimtimi. Laikosi pozicijos, kad teismo priimtas sprendimas didele dalimi apriboja B. V. galimybes savarankiškai gyventi ir priimti sprendimus, disponuojant ne tik nekilnojamu turtu, kurio B. V. neturi, bet ir kilnojamuoju turtu, kurį pagal savo pajamas ateityje gali įsigyti savo poreikiams tenkinti, ir todėl neaišku, kam reikalingas toks ribojimas. Paaiškina, kad B. V. nebuvo linkusi skolintis, naudotis lizingo paslaugomis, todėl neaišku kam reikalingas toks išankstinis veiksnumo ribojimas. Teismas, nustatydamas veiksnumą apribojančias priemones prieš asmens valią, kai tam nėra jokios būtinybės, pažeidė žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (6 ir 8 straipsnius). Taip pat teigia, kad dėl kai kurių fizinių trūkumų B. V. yra riboto darbingumo, tad teismas pažeidė ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios 12 straipsnyje įtvirtinta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, o valstybės, šios Konvencijos šalys, imasi atitinkamų priemonių, jog suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą.
13. Pareiškėjas pateikė atsilipimą į apeliacinius skundus ir nurodo, kad teismas B. V. veiksnumą turtinių santykių srityje apribojo tik iš dalies, o ne visiškai. Jei įsiteisės skundžiamas teismo sprendimas, pagal CK 2.11 straipsnio nuostatas apeliantei bus nustatyta šiose srityse rūpyba. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje ir 3.239 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) tam tikroje srityje fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, todėl jos teisės bus tinkamai užtikrinamos, paskyrus rūpintoją.
14. Taip pat nurodo, kad vertinant asmens gebėjimą pasirūpinti savimi, savo teisėmis ir teisėtais interesais, yra svarbu įvertinti ne tik to asmens artimųjų suvokimą apie asmens gebėjimus, bet taip pat ir kitus objektyvius duomenis, kurių visuma leistų priimti pagrįstą sprendimą dėl asmens veiksnumo ar neveiksnumo (riboto veiksnumo) atitinkamose srityse. Pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas ne vieno (paskutinio) socialinių darbuotojų apsilankymo apeliantės gyvenamojoje vietoje duomenimis. Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, pagrįstai nutarė apriboti apeliantės veiksnumą šioje srityje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė ne tik teismo ekspertizės aktų išvadomis, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis. Teismas, spręsdamas dėl B. V. veiksnumo, įvertino ekspertų išvadas, kitus byloje esančius įrodymus ir spręsdamas dėl B. V. riboto veiksnumo ir neveiksnumo, taikė medicininį ir teisinį kriterijus, t. y. konstatavęs ekspertizės akte įvardintus B. V. psichikos sveikatos sutrikimus, teismas sprendė, kiek tas sutrikimas lemia poreikį riboti jos veiksnumą atitinkamoje teisinių santykių srityje tam, kad būtų apsaugotos jos ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismas įvertino į teisiamąjį posėdį pirmosios instancijos teisme atvykusių suinteresuotųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, ekspertų paaiškinimus, socialinių darbuotojų išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, pateiktą rašytinę bylos medžiagą, medicininius dokumentus ir priėjo pagrįstą išvadą dėl nepakankamo B. V. gebėjimo visapusiškai savimi pasirūpinti atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
17. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo– medicininis ir teisinis– kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą. Psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas, įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai.
18. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose, svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas).
19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT) jurisprudenciją psichikos sutrikimų įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė, kaip veiksnumo ribojimas, yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
20. EŽTT jurisprudencija teikia pagrindą prieiti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, pagal EŽTT praktikoje suformuluotą nuostatą, asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Jeigu teismas, remdamasis išsamia eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose ar tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu (ribotai veiksniu) tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018-05-25 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 130-1377 nurodyta, jog atsižvelgiant į B. V. gyvenimo būdą bei priimamus sprendimus, B. V. reikalinga pagalba patenkinant tam tikrus poreikius asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas pažymėjo, kad išvadoje taip pat nurodyta, jog moteriai reikalinga kito asmens pagalba, užtikrinant tinkamą sveikatos priežiūrą bei dalyvaujant darbo teisiniuose santykiuose. Išvadoje pažymėta, kad B. V. visiškai nesirūpina savo asmenine higiena bei gyvenamojo būsto priežiūra ir švara, negeba tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios bei rūpintis kitu asmeniu. B. V. yra nekritiška savo socialinei situacijai, jai reikalinga kito asmens pagalba, jos galimybės visose asmeninių neturtinių santykių srityse yra ribotos. Pažymėtina, jog šioje išvadoje nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios, kadangi akivaizdžiai matyti, jog B. V. tam tikrose srityse pati nesusitvarko. Bylos nagrinėjimo metu B. V. atlikta ambulatorinė ir stacionari ekspertizės. 2019-01-16 Ambulatorinės pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-16/2019 nurodyta, kad B. V. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas– paprastoji šizofrenija (F20.6). Išvadoje išvardintos sritys, kuriose B. V. gali/negali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad žodžiu ekspertas K. D. paaiškino, jog B. V. nesupranta savo veiksmų reikšmės šeimos santykių srityje, negali įgyvendinti tėvų valdžios- auklėti ir prižiūrėti savo vaikų, bei negali būti globėja (rūpintoja), pagalbininke pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. 2019 m. balandžio 10 d. – gegužės 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus stacionarios kompleksinės pirminės teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad teismo psichiatrų ekspertų komisija B. V. konstatavo kitus organinius asmenybės ir elgesio sutikimus dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos (F07.8) dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti neturtinių santykių srityje – būti globėja, pagalbininke pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Akte taip pat nurodytos sritys, kuriose B. V. gali iš dalies, su kitų pagalba, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei kuriose nustatytas psichikos sutrikimas netrukdo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ekspertai konstatvo, jog B. V. turi valios, emocijų ir asmenybės sutrikimų. Konkretūs šių sutrikimų požymai nurodyti ekspertizės aktuose, o apraiškos aprašytos 2018-05-25 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Sprendimą priėmęs teismas rėmėsi tiek mediciniais dokumentais, ekspertų išvadomis, jų paaiškinimais, tiek ir byloje dalyvavusių suinteresuotųjų asmenų ir išvadą teikiančios institucijos specialistų paaiškinimais.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-25 sprendimu pripažino B. V. motiną H. Ž. neveiksnia sprendime nurodytose srityse, nustatė jai globą ir globėja paskyrė B. V. seserį D. T.. Nagrinėjant paminėtą bylą priimtoje 2018-03-19 atskirojoje nutartyje nurodyta, kad B. V. (Ž.) siekė tapti dalies H. Ž. turto (buto (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) administratore. Dėl to B. V. galėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje yra aktualus ir teismo sprendimas dėl šios teisinių santykių grupės yra priimtas pagrįstai.
23. Esant nutarties 21 punkte nurodytoms aplinkybėms, apeliantų nesutikimai su pareiškimu dėl B. V. pripažinimo neveiksnia (ribotai veiksnia) pareiškime nurodytose srityse nėra pakankami išvadai, kad B. V. yra veiksni visose srityse, prieiti. Pažymėtina, jog prokuroras tyrimo metu surinko ir išanalizavo visus medicininius dokumentus, taip pat Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą medžiagą, socialinių darbuotojų surašytą išvadą apie B. V. gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Be to, pareiškėjas po atliktos stacionarios teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės patikslino savo pareiškimą, sumažindamas sričių ratą, kuriose reikėtų riboti B. V. veiksnumą. Taip pat pažymėtina, jog įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, pagal CK 2.11 straipsnio nuostatas, apeliantei bus nustatyta globa (rūpyba). CK 3.238 straipsnio 1 dalyje ir 3.239 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad globos (rūpybos) tikslas- užtikrinti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) tam tikroje srityje fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Apeliantės teisės bus tinkamai užtikrinamos, paskyrus rūpintoją.
24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijus bei pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas B. V. pripažinti neveiksnia ir ribotai veiksnia spendime nurodytose srityse. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. B. V. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje, suinteresuoti asmenys- B. V., A. V., D. T., išvadą teikianti institucija– Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-05 sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.