Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ lengvosios atletikos (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2022 m. birželio 24 d., apie 15.27 val. (duomenys neskelbtini) aikštėje, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0200, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Be to, R. A., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, tai yra už tai, kad jis 2022 m. birželio 24 d., apie 15.27 val. (duomenys neskelbtini) aikštėje, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0200, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, ir siekdamas, kad šis įvykis nebūtų įformintas, 2022 m. birželio 24 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) aikštėje, tiesiogiai pats pasiūlė duoti kyšį – mažesnės nei 1 MGL (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos) vertės bilietą į „(duomenys neskelbtini)“ varžybas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui V. A. už pageidaujamą valstybės tarnautojo – pareigūno neteisėtą neveikimą, vykdant tarnybinius įgaliojimus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju R. A. parodė, kad buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) r. vykusią šventę, į varžybas, kurios vyko 5 val., jis visiškai nesijautė neblaivus, kad negalėtų vairuoti. Neįsivaizduoja, kad išgėrus vieną litrą alaus galima įpūsti 2,64 promilių. Tos dienos metu apie 10.30 val. jis išgėrė alaus, buvo labai karšta, sėdo vairuoti po 15 val., jautėsi normaliai. Planavo nuvažiuoti nusimaudyti, pailsėti ir važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes sekančią dieną turėjo būti varžybos. Bet, gavosi taip, kad nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten jį sustabdė. Važiavo vienas. Kažkokiai moteriškai pasirodė, kad jis įtartinai vairuoja. Kada toliau važiuoja, jam ima miegas. Nepagalvojo, kad gali paprašyti leisti patikrinti jo kraują, nes pasimetė. Jam kitą dieną turėjo būti varžybos (duomenys neskelbtini), jam ten buvo svarbu dalyvauti. Suprato, kad dėl nustatyto neblaivumo jis bus uždarytas ir tuo pačiu mašina bus uždaryta, dėl to jis bijojo žmonos. Kadangi jis (duomenys neskelbtini) turi pažįstamų, paprašė tyrėjo, ne todėl, kad neparodytų promilių ar išsisuktų nuo baudžiamosios atsakomybės, jis net nežinojo, kad vairavus neblaiviam yra keliama baudžiamoji byla, kad pas pažįstamus (duomenys neskelbtini) paliktų automobilį ir leistų jam ten išsimiegoti, o žmona jo atvažiuotų pasiimti. Bilieto jis tikrai neturėjo, bilieto net neįvardino, o sakė „gal kada atvažiuosit į (duomenys neskelbtini), nueisim draugiškai pažiūrėti krepšinio“. Birželio pabaigoje jis bilieto negalėjo turėti, nes visi ir rinktinė atostogauja. Nežino, iš kur atsirado žodis „bilietas“, nes jis į varžybas turi abonementą. Kada bendravo su pareigūnais, jis buvo pasimetęs. Po pirmojo pūtimo laukiant antrojo pūtimo jam pareigūnai pasakė, kad jeigu pripūs tiek pat bus uždarytas automobilis, o jis į areštinę, dėl to pergyveno. Abejonių dėl alkotesterio parodymų neturi. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi, kad taip pasielgė.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamojo gynėjui išreiškus sutikimą, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo nurodytų aplinkybių jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

2022 m. birželio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. V. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 24 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju E. M.. Ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo to paties skyriaus vyresnysis tyrėjas V. A. ir vyriausioji patrulė M. M., pagal gautą pranešimą (duomenys neskelbtini) aikštėje susistabdė automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. R. A. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510, Nr. ARHJ-0200, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 15.27 val. nustatytas 2,63 prom., antru tikrinimu 15.48 val. – 2,64 prom. girtumas. Filmuota Body Cam Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis ir alkoholinių gėrimų taros, fotografuota (1 t., b. l. 10–18).

2022 m. birželio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. A. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 24 d. dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su to paties skyriaus vyriausiaja patrule M. M., buvo gautas pranešimas, kad automobilis BMV (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja po kelią, kelias (duomenys neskelbtini). 15.21 val. automobilis SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastebėtas (duomenys neskelbtini) aikštėje. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie jo, automobilio vairuotojo pusės duris atidarė neblaivus R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Nuo R. A. sklido stiprus alkoholio kvapas. Iš R. A. buvo paimti automobilio užvedimo rakteliai. Vairuotojas nurodė, kad alkoholio nevartojo, tik gėrė energetinį gėrimą. R. A. vis kartojo, kad alkoholio nevartojo ir nežino, kodėl alkoholio kiekio matuoklis rodo tokius parodymus. R. A. teigė, kad vairuojant norėjo miegoti, todėl pavojingai manevravo, norėjo sustoti (duomenys neskelbtini) mieste ir pailsėti. Vėliau R. A. nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš 5 valandas. Matėsi, kad automobilyje, gale po dešinės pusės sėdyne, mėtėsi plastikinis alaus butelis. Ant keleivio priekinės sėdynes buvo padėtas stiklinis 200 ml talpos degtinės butelis. 15.27 val. bendraujant (duomenys neskelbtini) aikštėje, prie automobilio su R. A., jis pasiūlė vieną bilietą į (duomenys neskelbtini) mieste vyksiančias „(duomenys neskelbtini)“ rungtynes, asmens paklausus, kodėl jis siūlo bilietą, šis atsakė, kad už bilietą jį paleistume, o jo automobilį nuvarytumėme į kažkokį (duomenys neskelbtini) mieste esantį kiemą ir išsiskirstytume savo keliais. Minėtam asmeniui buvo pasakyta, kad jis taip negali sakyti, tai neteisėta ir nebus vykdomi jo reikalavimai, bet asmuo apie tai nenorėjo net girdėti ir dar du kartus paminėjo, kad (duomenys neskelbtini) duos bilietą į „(duomenys neskelbtini)“ ir kad tik greičiau „čia viską sutvarkytumėme“, nes jis nori miego (1 t., b. l. 19–21).

2022 m. birželio 24 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) a., gatvėje ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) ir esančios centro aikštės yra juodos spalvos lengvasis automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį ant dešinės pusės galinio bamperio yra nubrėžimas, apgadintas dešinės pusės galinis sparnas. Visas automobilio kėbulas nešvarus, apibraižytas ir aplankstytas. Apžiūrint automobilio vidų, priekinėje transporto dalyje yra originali magnetola. Daiktinėje sudėti popieriai, kiti įvairūs daiktai. Automobilio porankyje yra kasetės, tušinukai, kiti įvairūs daiktai. Ant priekinės keleivio sėdynės padėti akiniai nuo saulės, šalia padėta stiklinė permatoma 200 ml 40 % laipsnių rusiškomis raidėmis užrašu tara. Ant minėtos taros galinės pusės yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Tara su lietuviška banderole, prasukta ir nepilna. Taroje yra baltos spalvos skystis. Ant galinės automobilio dešinės pusės sėdynės padėtas maišelis su apranga, šalia padėtas pirmosios pagalbos krepšys. Už automobilio priekinės keleivio sėdynės, ant žemės yra padėta tuščia, rudos spalvos su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ 1 l 6% laipsnių stiprumo alaus tara. Automobilio bagažinėje yra oranžinės spalvos kūgiai, krepšinio kamuolys, atsarginis ratas, langų šluotelė, kartoninė dėžė, ratų atsukimo raktas, domkratas, trys 5 l plastikinės taros ir kiti įvairūs daiktai. Automobilio padangų modelio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau su įvykiu susijusių reikšmingų objektų nepastebėta (1 t., b. l. 22–41).

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. birželio 24 d., 15.27 val., alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0200, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, 15.48 val. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 49–50).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija apie kelių transporto priemonę, kad automobilis SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 57).

VšĮ „Emprekis“ rašte nurodyta, kad analogiško automobilio kaip automobilis SAAB 9-5 kaina be PVM yra 743 eurų, o kaina su PVM – 900 eurų (1 t., b. 1. 59).

2022 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo pradžia (vaizdo kameros laiku) 15.38 val. Vaizdo įrašas darytas tarnybine mobilia vaizdo kamera („body“ kamera), kurią įvykio vietoje naudoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. A. (toliau tekste – pareigūnas V. A.). Kartu su juo įvykio vietoje dirba to paties policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė M. M. (toliau tekste – pareigūnė M. M.). Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kaip pareigūnas V. A. lauke, dienos metu, bendrauja su pareigūne M. M. bei kitais įvykio vietoje esančiais to paties skyriaus pareigūnais. Vaizdo įrašo laiku nuo 00 min. 25 s., pareigūnui V. A. nuėjus prie lengvojo tamsios spalvos automobilio, prie jo prieina vyras, vilkintis pilkos spalvos sportinius marškinėlius, ant kurių kairėje krūtinės pusėje viršuje, yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vyro plaukai nugaros pusėje surišti į nedidelę kasą, ikiteisminio tyrimo duomenimis, tai kaltinamasis R. A.. Pareigūnas V. A. kalbasi su įtariamuoju: R. A. - Komisare, žėkit – nuvarom pas G. mašiną paliekam. V. A. - Kokį G.? R. A. - Nu A. G. (nesuprantami žodžiai) komisarą (duomenys neskelbtini). V. A. - Aš jų, aš jų nepažįstu, nei. R. A. - Nu tai va, vietinis. V. A. - Kas vietinis? R. A. - Paliekam mašiną, aš išsimiegu. V. A. - Kas tas G.? R. A. – A., komisaras (duomenys neskelbtini) dirbo policijoj. V. A. - A, tai buvo, ane, pone. R. A. - (duomenys neskelbtini), jo, nepažįsti? V. A. - Mes aš dovanokit. R. A. - Nu tu jaunas. Karoče, nuvarom tą mašiną, jeigu aš tikrai pripūsiu dabar. V. A. - Tai jūs jau įpūtėt vieną sykį, ponas. R. A. - Nu gerai. Nuvarom mašiną pas jį į kiemą, žinau, kur gyvena. V. A. - Aš jų nepažįstu, tą jūsų vadovo. R. A. - Aš išsimiegu rytoj ir ir žmona pasiima mane. V. A. - Nu tai jūs sakėt, kad alkoholio nenaudojot. R. A. - Nu, aš vakar naudojau, bliacha. V. A. - Tai vakar, ponas, būtumėt išsiblaivėjęs. R. A. - Šiandien tai ne, šiandien negėriau tikrai. V. A. - Jūs asmens dokumentą man paieškokit. R. A. - Aš nerandu. Aš palikau (duomenys neskelbtini) visą tašę savo. Ir piniginę, teises, viską palikau. Aš galiu paskambinti D., kuris komentuoja varžybas, aš komentavau varžybas. V. A. - Kokias? R. A. - Ji jisai gali atvežti. V. A. (kreipiasi į pareigūnę M. M.) – Kiek valandų, M., kiek valandų jau y? Kiek jau buva nu pūtimo? Kokį dvidešim ka būtų, no, nebūtų ten šešiolika. R. A. - Varom mašiną pas G. į kiemą? V. A. - Nea. R. A. - Kodėl? V. A. - Nenoriu. R. A. - Komisaras (duomenys neskelbtini), a girdi? V. A. - Kas? Kaip sakot? R. A. - (duomenys neskelbtini) komisaras policijos. V. A. - Nu i ką? R. A. - Tai iš čia kilęs. V. A. - Nu i ką, kad kilęs? R. A. - Aš kam skambinau ką tiktai. V. A. - O ką jis sako? R. A. - Sako varyk į kiemą ir eik miegot. V. A. - O tai kad, bet jūs ne kieme esat. R. A. - Nu ne kieme, tai žinau, kur gyvena, visai (nesuprantamas žodis). V. A. - Ten gyvena? R. A. - Jo. V. A. - Tai ka sakėt ten gyven. R. A. - Prie stadiono. V. A. - Nu daba. R. A. - Galim perva pervaryt ir viso, ir skirstomės gražiuoju? V. A. - Ne, negalima, negalima. R. A. - A girdi? V. A. - Kas? R. A. - Būk žmogus, bliamba. V. A. - Negalima. Negalima taip elgtis. R. A. - Supranti, mano žmona dirba, ji dabar mane užmuš, bliamba, jeigu aš tikrai biškį pripūsiu. V. A. - Tai įpūtėt, ponas, jūs. R. A. - Nu mačiau. Tai ką daryt man dabar? V. A. - Blogai dabar. R. A. - Būk žmogus, aš (duomenys neskelbtini) esu. Geras. V. A. - Kaip? R. A. - Geras (duomenys neskelbtini) esu. V. A. - Mes tuo neabejojam. R. A. - Duosi vaikus treniruot jeigu nori. V. A. - Ką tokius? R. A. - Vaikus treniruot duosi. V. A. - O dėl ko čia man duosit? R. A. - Nu lengvąją atletiką, pavyzdžiui, nenori? V. A. - Ne. R. A. - Į (duomenys neskelbtini). V. A. - Ne. R. A. - Kaip tavo vardas? V. A. - Mano V.. R. A. – V., davai, pas G. į kiemą nuvažiuojam ir aš tada einu miegot, viso. V. A. – Ne, negalima. R. A. - Nesėdu už vairo, tikrai. V. A. - Negalima taip. R. A. - O tai kaip darom tada? V. A. - Mes automobilį jūsų. R. A. - Aš tai labai nenorėčiau, kad mane nubaustumėt stipriai. V. A. - Bet jūs, ponas, važiavote neblaivus. R. A. - Nu bliamba, aš vakar išgėriau. Ir mane pakvietė (duomenys neskelbtini) komentuot varžybas, aš informatorium žinau būnu. V. A. - Jo. R. A. - Ir aš aukojausi dėl jūsų, (duomenys neskelbtini). V. A. - Nu ne dėl manęs, tiksliai, bet su mašina. R. A. - Nu ne, dėl jūsų krašto. V. A. - Važiuoti neblaiviam negalima. R. A. - Viskas čia, nesėdu. V. A. - Bet jūs važiavote, mes matėme, ponas. R. A. - Jo, aš galvojau parvažiuosiu ir eisiu miegot. Mane miegas. V. A. - Bet tai čia, jūs į (duomenys neskelbtini) važiavot? R. A. - Jo, mane miegas labai ėmė. V. A. - Bet čia, bet čia (duomenys neskelbtini), žinokit. R. A. - Žinau, aš netyčia nusukau ne ten. V. A. - Netyčia? R. A. - Jo. V. A. - Netyčia. R. A. - Gali nuvežt mane tenai? V. A. - Ne, ne, negaliu, ponas. R. A. - Davai, seniuk. V. A. - Ne, negaliu. R. A. - Sėdam dabar, tu sėdi už vairo, aš parodysiu kur A. gyvena. V. A. - Ne, negal. R. A. - Jeigu nori, pakalbėk su A., su komisaru (duomenys neskelbtini). V. A. - Ne (nesuprantamas žodis), nepageidauju. R. A. - Jisai komisa komisaras yra. V. A. - Tai labai šaunu, lai būna. R. A. - Nu bliamba, tau reiks (nesuprantamas žodis). V. A. - Nu, aš nevažiuoju, ponas. R. A. - Atvažiuosi į (duomenys neskelbtini), aš tau bilietą nupirksiu, į (duomenys neskelbtini). V. A. - Už ką man tą bilietą? R. A. - Nu už tai kad draugas mano būsi. V. A. - O dėl ko aš čia būsiu? R. A. - Į (duomenys neskelbtini) varžybas. Mėgsti? V. A. - Tai čia visiem bilietus dovanojat, a tiktai? R. A. - Nu aš vieną, tau tiktai. V. A. - O dėl ko man? R. A. - Užtai, kad šiandien mane, kaip sakyt, nu. V. A. - Kas? R. A. - Darom, kad nebūtų, kaip yra. V. A. - Ko nebūtų? R. A. - Nu kad tipo aš pripūčiau. V. A. - Tai jūs įpūtėte. R. A. - Aš nevažiuosiu už vairo tikrai jau. Viskas. V. A. - Bet jūs įpūtėte. R. A. - Nuvarom tenai, žinau, kur gyvena mama, va tenai. Už už stadiono. Pasiliekam mašiną, aš einu. V. A. - Tai dėl ko man tą bilietą siūlysit? R. A. - Dėl to, kad mane nenubaustumėt. V. A. - Kad išvengtumėt atsakomybės? R. A. - Jo jo jo jo. V. A. - Bilietą (duomenys neskelbtini)? R. A. - Jokio papirkimo čia nėra. V. A. - Ne, ane? R. A. - Draugiškai. V. A. - Supratau. R. A. - Galim? Davai. V. A. - Ne, negalima, ponas. R. A. - Sėsk. V. A. - Ne ne, nesėsiu. R. A. - Tos mergos nieko nesakys, baik tu. V. A. - Ne, negalim. R. A. - Mane žmona užmuš, įsivaizduoji? V. A. - Nu aš nežinau. R. A. - Turi žmoną tu? V. A. - Be abejo. R. A. - Bliat, man bus blogai. Sakys kvaily, kam gėrei? Aš vakar biškį išgėriau, žinok. V. A. - O šiandien? R. A. - Šiandie tai ne, bliamba, vairavau, važiavau į varžybas, viską. Bet nuo manęs biškį toks ne nelabai ge jaučiausi gerai, žinai. V. A. - Bet kvapas pas jumis tai buvo. R. A. - Jo, tai pas mane neša bliat savaitę, jeigu aš išgeriu. Aš žinok metus visai negėriau, visai negėriau metus. V. A. - Mhm. Tai tai jūs tą bilietą man dėl ko ten siūlėt, už ką? R. A. - Tai aš bilietą siūliau kai paskambinsi, bliamba (juokiasi), nupirksiu į rungtynes. V. A. - O dėl ko? R. A. - Nu už tai, kad mane. V. A. - Kad palei? R. A. - Pamirštat mane. V. A. - Kad paleisčiau jumis? R. A. - Jo jo jo. V. A. - Supratau. R. A. - Gerai, davai. V. A. - Ne, negaliu, ponas. R. A. - Tu biškį, aš parodysiu, kaip užsikuria mašina, nes slapukas. V. A. - Tai kad p, pas mane pultelis yra. R. A. - Jo, slapukas yra. Aš atsisėsiu šalia. V. A. - O kokioj vietoj slapukas yra? R. A. - Yra čia, žėk. V. A. - Kokioj vietoj? R. A. - Duok duok duok duok. V. A. - Ne ne, aš neduosiu, aš pats. R. A. - Yra tas gaidys, čik čik čik. V. A. - Nu, koks? R. A. - Jo. Vaizdo įrašas baigiasi 15 val. 43 min. 35 s. (vaizdo kameros laiku).

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 10 s. Vaizdo įrašo pradžia (vaizdo kameros laiku) 15 val. 43 min. 34 s. Vaizdo įrašas darytas ta pačia tarnybine mobilia vaizdo kamera (bodi kamera), kurią įvykio vietoje naudoja pareigūnas V. A.. Vaizdo įraše matomas tolimesnis jo ir prie tamsios spalvos lengvojo automobilio stovinčio įtariamojo R. A. pokalbis: R. A. - Jo, žėk. V. A. - Ne, aš neduosiu. R. A. - Tai ar gal nepabėgsiu? Va, antras čiks. V. A. - Ai, du sykius paspaust? R. A. - Jo. Parodyt, kur gyvena ta mama A.? V. A. - Ne. R. A. - Tai kur tu važiuosi dabar? V. A. - Aš važiuosiu biškį kitais klausimais. R. A. - A, tai ar gali nuvežt mane pas tą. V. A. - Ne, negaliu. R. A. – A. mamą, aš aisiu, miegosiu. Davai. V. A. - Ne, negaliu. R. A. - Seniukai, bliamba. Įsivedu tavo telefoną, paskambinsiu aš tau, būsi (tiksliai nesuprantami žodžiai, panašu į „mano žmogus“). V. A. - O dėl ko jūs man skambinsit? R. A. - Nu į į rungtynes, kaip draugą pasikviesiu į (duomenys neskelbtini). V. A. - Čia dėl ko? R. A. - Nu kad tu mane paleistum čia. V. A. - A kad aš jumis paleisčiau? R. A. - Aš tikrai nevažiuosiu už vairo, nebijok. V. A. - Supratau. R. A. - Tinka? Davai. V. A. - Ne ne, netinka, ponas, (nesuprantamas žodis). R. A. – Tai tu galvok dar, bliamba. Palauk, biškį skambinsiuos su A.. V. A. - Jūs neikite toli, ponas, neikite. R. A. - Aš A. skambteliu, komisarui. V. A. - Pastovėkit va čia. R. A. - Jo, tu nebijok. V. A. - Aš nebijau. R. A., rankose laikydamas mobiliojo ryšio telefoną, nueina kiek toliau nuo pareigūnų. Pareigūnas V. A. nueina prie kitų policijos pareigūnų. Vaizdo įrašas baigiasi 15 val. 44 min. 44 s. (vaizdo kameros laiku).

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 47 s. Vaizdo įrašo pradžia (vaizdo kameros laiku) 15 val. 44 min. 47 s. Vaizdo įrašas darytas ta pačia tarnybine mobilia vaizdo kamera (bodikamera), kurią įvykio vietoje naudoja pareigūnas V. A.. Vaizdo įraše matyti, kaip įtariamasis R. A., prie dešinės ausies laikydamas mobiliojo ryšio telefoną, šaligatviu eina tolyn nuo pareigūnų, pareigūnas V. A. eina jam iš paskos. Jų pokalbio eiga: R. A. - Tigi nebėgu aš, niekur. Biškį nuėjau, kad negirdėtumėt, ką kalbu dabar. A. (kalba mobiliuoju telefonu), komisaras čia. Gali N. (nesuprantamas žodis) gatvėj, pamiršau jau, žinai“. V. A. - Čia gatvėj negalima būt neblaiviam. R. A. - Prie bažnyčios N. gyvena. V. A. - Kiek liko laiko (klausia pareigūnės M. M.)? M. M. - Minutė. R. A. (kalba mobiliuoju telefonu) - Ji galėtų dabar ateiti, mane pasimti? Nu žodžiu, komis, gali pakalbėt su komisaru (kreipiasi į pareigūną V. A.). V. A. - Ne, negaliu. Ponas, ateikit, pastovėkit. R. A. - A girdi, dabar taip, čia gyvena, prie bažnyčios (toliau kalba mobiliojo ryšio telefonu) man neduoda jie vairuot, man neduoda vairuot, tipo aš išgėręs. Jo jo, žinau, nesikeikiu, A.. M. M. - Gerai, pučiam dar kartą. Į alkoholio matavimo prietaisą įtariamasis R. A. neįpučia, pareigūnė M. M. jam pasako, kad reikia pūsti ne taip stipriai. Įtariamasis R. A. toliau kalba mobiliojo ryšio telefonu „A., tegul ateina N., gerai. Prie skv, skvere, prie skvero tegu ateina, okei? Nu kur yra (duomenys neskelbtini) skveras, prie bažnyčios čia biškį“. M. M. - Centras čia yra. V. A. - A įpūtė ponas? V. A. - Ne. R. A. (kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu) - Nesikeik, kvaily. Nu tavo draugai sustabdė mane, tai ką daryt man dabar? Sako išgėręs, bliamba, miegas suėmė, pradėjau žinai. M. M. - Dabar daug oro įkvepiam, tolygiai pučiam, nestipriai. R. A. vėl pučia į alkoholio matavimo prietaisą, tačiau trumpai įpūtęs sako „jau daugiau negaliu“. Prieina pareigūnas R. S., jis pasako „gerai, visks, einam į mašin, bu čė jeigu čė maivysės. A gird, einam“. Vaizdo įrašas baigiasi 15 val. 47 min. 35 s. (1 t., b. l. 66–73).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pateikta informacija, kad paskutinio praėjusio sezono bilieto kaina į Lietuvos krepšinio lygos rungtynes buvo 11 eurų, o į Eurolygos rungtynes - 32 eurai (1 t., b. l. 80).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės skyriaus pateiktais duomenimis, kad 2022 m. birželio 24 d. kaltinamąjį R. A. uždarant į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, jo turimuose daiktuose ir dokumentuose bilietų į krepšinio rungtynes nebuvo (1 t., b. l. 76–77).

Liudytojos J. M. duotais parodymais, kad 2022 m. birželio 24 d., apie 15 val. 10 min., važiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto, važiavo keliu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo. Jai iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvažiavus apie 4 km atstumą, priešais save, važiuojant ta pačia eismo juosta ir kryptimi, kaip ir ji, link (duomenys neskelbtini) kaimo, pamatė automobilį, kurio markės nežino, valstybinių numerių nepamena. Automobilis važiavo apie 70 km/h greičiu, todėl nusprendė jį aplenkti. Jai išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjus lenkimo manevrą, prieš ją važiavęs automobilis staiga metėsi į priešpriešinę eismo juostą, tiesia prieš ją, taip kliudydamas jį aplenkti ir sukeldamas avarinę situaciją. Tuo metu kelyje kitų važiuojančių automobilių nei už jos, nei prieš ją nebuvo. Bandydama išvengti susidūrimo ji staigiai nuspaudė stabdžių pedalą ir persirikiavo į savo važiuojamąją, dešinės pusės kelio juostą. Prieš ją važiavęs automobilis taip pat staiga metėsi į savo važiavimo juostą ir toliau važiavo prieš ją. Ji vėl pradėjo lenkimo manevrą ir automobilį aplenkė. Lenkimo metu pastebėjo, kad automobilyje važiuoja vienas asmuo, vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pražilusių plaukų, plaukai buvo ilgesni, (duomenys neskelbtini), kiek prasilenkiant spėjo pamatyti, vyriškis pasirodė smulkaus veido. Pralenkusi automobilį ji jį stebėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė, kad vienu metu automobilis vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, išvažiavo ne visas, tik maždaug puse automobilio buvo kirtęs vidurinę eismo juostą. Pamatė prieš save atvažiuojančius du automobilius, kurių markių ir valstybinių numerių nepastebėjo, stebėdama jai iš galo važiuojantį automobilį matė, kad tuo metu, kai jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, prieš ją važiuojantys automobiliai stabdė ir traukėsi į šalikelę. Jai sukėlė įtarimą, kad už jos važiuojančio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl priešais save, dešinėje kelio pusėje pamačiusi autobusų stotelę, įsuko į ją, sustojo ir leido automobiliui ją aplenkti. Tuo tarpu, dar stovėdama autobusų stotelėje, surinko numerį 112, tai yra paskambino bendrajam pagalbos centrui, įsijungė garsiakalbį ir pradėjo važiuoti, pasivijo tą patį automobilį, kurio vairuotojas jai sukėlė įtarimų ir važiavo jam iš paskos. Bendrajam pagalbos centrui ji nurodė automobilio valstybinį numerį, markės automobilio nežinojo, paaiškino, kokia kryptimi automobilis važiuoją. Automobilį sekė iki pat (duomenys neskelbtini) miesto, kol (duomenys neskelbtini) miesto centre, (duomenys neskelbtini) aikštėje, jį sustabdė prieš juos atvažiavęs policijos pareigūnų automobilis. Ji iki pat automobilio sustabdymo momento važiavo automobiliui iš paskos. Automobilio vairuotojas niekur nebuvo sustoję, važiavo vienas, ne kartą kelyje manevravo sukeldamas kitų eismo dalyvių saugumui. Kai policijos pareigūnai sustabdė minėtą vairuotoją, ji taip pat sustojo ir priėjo prie automobilio. Automobilio vairuotojo sėdynėje sėdėjo tas pats vyriškis, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Vyriškio ji nepažinojo, matė jį pirmą kartą, jo vardo ir pavardės nežino (1 t., b. l. 81–86).

Liudytojo V. A. duotais parodymais, kad 2022 m. birželio 24 d. dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, dieninėje pamainoje, kartu su to paties skyriaus vyriausiąja patrule M. M.. Apie 15 val. 20 min. iš policijos budėtojo buvo gautas pranešimas apie kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruojantį automobilį. Pagal nurodytus automobilio požymius automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) aikštėje. Vyras automobilyje važiavo ir jį vairavo vienas, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. To vyro jis nepažino, matė jį pirmą kartą. Matė, kad vyro vairuoto tamsios spalvos automobilio salone buvo tuščios taros nuo alkoholio bei butelis su alkoholiu, nuo vyro sklido alkoholio kvapas. Pirmu pūtimu vyriausioji patrulė M. M. vyrui nustatė 2,63 promilių neblaivumą. Kadangi vairuotojas į alkoholio matavimo prietaisą turėjo pūsti dar kartą, turėjo laukti ne mažiau kaip penkiolika minučių. Vyras sakė, kad savo asmens dokumento neturi, nes kažkur yra palikęs savo daiktus. Į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) aikštę atvyko dar du policijos pareigūnų ekipažai, nes vėliau turėjo važiuoti atlikti kratą pagal kitą įvykį. Belaukiant, kol praeis laikas, su automobilio vairuotoju jis kalbėjosi prie automobilio, kiti pareigūnai nuo jų stovėjo kiek tolėliau. Besikalbant vyras jam sakė, kas yra geras sporto (duomenys neskelbtini), atvykęs iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) atvyko komentuoti varžybų ir norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau ne ten pasuko ir atsirado (duomenys neskelbtini). Vyras jam sakė, kad pažįsta kažkokį iš (duomenys neskelbtini) kilusį (duomenys neskelbtini) dirbusį komisarą, minėjo ir jo vardą ir pavardę. Vyras vis prašė nuvaryti jo automobilį pas minėtą asmenį, gyvenantį netoliese, sakė, kad daugiau niekur nebevažiuos, eis miegoti. Vyras prašė jo sėsti už jo automobilio vairo, sakė parodysiantis, kur jo pažįstamas gyvena. Vairuotojas taip pat sakė, kad alkoholio nėra vartojęs, jį vartojo iš vakaro. Kai vyrui pasakė, kad negali leisti automobilio varyti į pažįstamo asmens kiemą, šis sakė, kad galės atvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ varžybas, nupirks bilietą. Kai vyro paklausė, kodėl šis žada nupirkti bilietą, vyras atsakė, kad bilietą jam nupirks už tai, kad padarytų taip, kad vyras „neįpūtė“. Jis vyrui pasakė, kad šis jau įpūtė. Kai dar kartą paklausė, kodėl šis siūlo bilietą, vyras atsakė, kad už tai, kad jo nenubaustų. Kai vyro paklausė, ar šis bilietą siūlo už tai, kad išvengtų atsakomybės, vyras atsakė, kad taip, tačiau tai ne papirkimas, bilietą jis siūlo draugiškai. Kai dar kartą paklausė, kodėl vyras siūlo bilietą, šis atsakė, kad kai jis jam paskambins, vyras jam nupirks bilietą į rungtynes už tai, kad jį pamirštų ir paleistų. Jis vyrui pasakė, kaip tai elgtis negali. Vyras ir toliau prašė nuvežti jį pas jo pažįstamo mamą, sakė, kad eis miegoti. Sakė, kad įsives jo telefoną ir paskambins, pasikvies jį kaip draugą į rungtynes. Kai vyro paklausė, kodėl šis ketina jam skambinti, vyras atsakė, kad dėl to, kad būtų paleistas. Antru pūtimu vyrui buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, tačiau jis teigė gėręs tik energetinį gėrimą, alkoholio nevartojęs. Kokios vertės bilietą į rungtynes vyras jam siūlė jis nežino, vyras to nesakė, jis labai intensyviai prašė leisti nuvaryti jo automobilį pas pažįstamą. (1 t., b. l. 87–92).

Liudytojo V. A. papildomai duotais parodymais, kad kai su nepažįstamu automobilio vairuotoju, 2022 m. birželio 24 d. dienos metu sustabdytu (duomenys neskelbtini) miesto centre, kalbėjosi prie automobilio ir vyras jo paklausė, ar jis nenori atvažiuoti į krepšinio rungtynes (duomenys neskelbtini), jis iš karto suprato, kad tokiu siūlymu vyras nori jį papirkti - vyro jis nepažinojo, matė jį pirmą gyvenime, su juo bendravo tik dėl to, kad vykdė savo, kaip policijos pareigūno, tiesiogines pareigas, kadangi vilkėjo policijos pareigūno uniformą, vyras puikiai suprato, su kuo bendrauja. Siūlyti atvažiuoti pasižiūrėti krepšinių rungtynių kaip eiliniam Lietuvos gyventojui vyras neturėjo jokio tikslo ir priežasties, nes jie nebuvo nei draugai, nei geri pažįstami, vyras suprato, kad su juo bendrauja kaip su valstybės tarnautoju, kuris savo veiklą vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus, teisės pažeidimą padariusiems asmenims sukelsiančius neigiamas pasekmes. Apie tai, kad nupirks bilietą į varžybas ir jį nupirks tik jam vienam, o ne visiems įvykio vietoje buvusiems pareigūnams, kalbą pats pirmas pradėjo būtent vyras, jis jo niekaip neprovokavo, jokių klaidingai suprantamų užuominų neišsakė. Ar vyras su savimi turi bilietą jis nežinojo ir jam tai nebuvo įdomu, todėl to jo neklausinėjo. Kadangi jis vienas su vyru kalbėjosi toliau nuo kitų policijos pareigūnų, suprato, kad palankaus sprendimo vyras tikisi būtent iš jo, todėl jam vieninteliam ir siūlo bilietą. Tokį jo siūlymą jis iš karto aiškiai suprato kaip norą išvengti nuobaudos, o perklausdamas, ką vyras turi galvoje taip sakydamas, tiesiog norėjo pasitikslinti, ko šis siekia. Vyras jam aiškiai pasakė norintis, kad jį pamirštų ir paleistų, todėl tokį vyro norą jis aiškiai suprato kaip papirkimą. Jeigu iš karto nebūtų supratęs, kad vyras jį bando papirkti ir siekia sau palankaus sprendimo bei nori išvengti pasekmių, jis papildomai klausimo apie tai, kokiu tikslu vyras jam siūlo bilietą į krepšinio rungtynes net nebūtų uždavinėjęs, nes paprastai, be jokio reikalo, jis žmonėms tokių klausimų neuždavinėja. Kaip suprato, vyras iki pat jų pokalbio pabaigos tikėjosi, kad prašymas nuvaryti automobilį į nurodyto pažįstamo kiemą, o jį patį paleisti nefiksuojant pažeidimo, bus įvykdytas, nes jis skambino telefonu ir su kažkuo kalbėjosi, siūlė kalbėti jam, nors jis jam keletą kartų sakė, kad taip elgtis negali (1 t., b. l. 93–96).

Liudytojos M. M. duotais parodymais, kad prisimena pranešimą apie įvykį, kai buvo pranešta apie įtartinai transporto priemonę vairuojantį asmenį, kurį sustabdė (duomenys neskelbtini) miesto centre. Kada šis įvykis buvo tiksliai datos nurodyti negali, nes neprisimena, bet buvo jau seniai. Prisimena, kad tą dieną dienos metu dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju V. A.. Prisimena, kad kai iš policijos budėtojo gavo pranešimą apie įtartinai transporto priemonę vairuojantį asmenį, buvo (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, kur turėjo daryti kratą, tačiau apsisuko ir grįžo į (duomenys neskelbtini), kuri buvo už kelių kilometrų. Prisimena, kad automobilį pagal budėtojo nurodytus požymius ji sustabdė pačiame (duomenys neskelbtini) miesto centre, (duomenys neskelbtini) aikštėje. Automobilį vairavo vienas jai nepažįstamas vidutinio amžiaus vyras, kuris buvo apsirengęs sportiškai. Vyras automobiliu važiavo vienas. Kadangi šį vyrą ji matė pirmą kartą ir jo nepažinojo, jo bendravimas ir elgesys jai atrodė šiek tiek keistas, bet pirma jos mintis buvo ta, kad vyrui kažkas negerai su sveikata. Jis ir pats sakėsi, kad dėl karšto oro jis labai nori miego. Kai vyro paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, vyras sakė, kad alkoholio tikrai nėra vartojęs, tik nori miego. Kadangi pranešimas buvo apie įtartinai vairuojantį asmenį, alkoholio kiekio matuokliu ji vyrui nustatinėjo girtumą ir jam įpūtus pirmą kartą paaiškėjo, kad vyras yra gerokai neblaivus, jeigu dabar gerai prisimena, jis įpūtė daugiau nei dvi promiles. Kai vyrui parodė, kiek promilių po jo pūtimo rodo alkotesteris, jis vis tiek teigė, kad tikrai jokio alkoholio nėra vartojęs, gėrė tik energetinius gėrimus. Kadangi buvo sprendžiamas klausimas, ar dėl vyro vairavimo neblaiviam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, turėjo laukti ne mažiau kaip penkioliką minučių laiko ir vyrui duoti pūsti dar kartą. Kadangi į kratą (duomenys neskelbtini), turėjo atvažiuoti daugiau policijos pareigūnų, jiems su V. A. bebūnant (duomenys neskelbtini) pareigūnai atvažiavo, todėl su sustabdyto automobilio vairuotoju prie minėto automobilio liko V. A., o ji, nuėjusi tolėliau nuo jų, bendravo su atvažiavusiais kolegomis. Matė, kad automobilio vairuotojas elgėsi keistai - paėjęs toliau nuo V. A. vis su kažkuo kalbėdavo telefonu. Ką prie vyriškio automobilio kalbėjo V. A. ir pats vairuotojas ji tikrai negirdėjo, nes į jų pokalbį nesikišo. V. A., garsiau sušukdamas, jos tik paprašydavo pasižiūrėti, kiek laiko praėjo nuo pirmo vyro pūtimo į alkotesterį. Prieš vyrui į alkotesterį pučiant antrą kartą, jis buvo atėjęs arčiau jos, girdėjo vyrą sakant, kad reikia jo automobilį varyti pas kažkokį jo pažįstamą komisarą į kiemą ir visi gali skirstytis. Jokio atlygio už tai, kad išpildys jo prašymą, vyras jai nesiūlė, o ar kažką siūlė prieš tai su juo kalbėjusiam V. A. arba kitiems policijos pareigūnams negali pasakyti, nes nežino, to reikia klausti paties V. A.. Kai vyrui į alkotesterį reikėjo pūsti antrą kartą, pirmais pūtimais jis neįpūtė, nes neva negalėjo išpūsti, tačiau kai pagaliau įpūtė, paaiškėjo, kad jo girtumas panašus į pirmąjį pūtimą. Pareigūnas V. A. po pokalbio su automobilio vairuotoju jai sakė, kad vyras jam siūlė bilietą į „(duomenys neskelbtini)“ rungtynes už tai, kad būtų paleistas, tačiau apie tokią jų pokalbio temą ji tiek ir težino, pati jų pokalbio šia tema negirdėjo (1 t., b. l. 97–102).

Liudytojos D. V. duotais parodymais, kad prisimena šių metų vasaros įvykį, kai policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neblaivaus vairuotojo, atvykusio iš (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai buvo ši diena negali pasakyti, nes buvo jau seniai, buvo šiltas vasaros metas. Tą dieną dirbo dieninėje pamainoje kartu su to paties skyriaus tyrėju E. M.. Prisimena, kad neblaivus vairuotojas buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), pačiame miesto centre. Į įvykio vietą jų ekipažą pasikvietė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. A., jis sakė, kad yra sustabdytas neblaivus vairuotojas, galimai bus reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą, o jis pats įvykio vietoje pasilikti negalės, nes su kitais pareigūnais dėl kito įvykio turės važiuoti atlikti kratų. Kai nuvažiavo į įvykio vietą, prie neblaivaus vairuotojo - jai nepažįstamo vidutinio amžiaus vyriškio, jau buvo kiti pareigūnai, kiek pamena – M. M. ir V. A., jie vyrui jau buvo vieną kartą nustatę neblaivumą ir buvo aišku, kad vyras yra neblaivus. Nuo pirmo vyro pūtimo į alkotesterį turėjo praeiti ne mažiau kaip penkiolika minučių ir jam neblaivumas turėjo būti nustatinėjamas antrą kartą. Tiek laiko jie visi įvykio vietoje ir pabuvo, kol laukė, kol praeis laikas, su pareigūnais M. M. bei į įvykio vietą atvykusiais pareigūnais S. S. bei R. S. kalbėjosi tolėliau nuo neblaivaus vairuotojo automobilio, o prie šio automobilio kartu su vairuotoju buvo ir kalbėjosi pareigūnas V. A.. Apie ką jie kalbėjosi ji negali pasakyti, nes jų pokalbyje nedalyvavo, visi stovėjo grupelėje netoli tarnybinių automobilių. Jai yra įsiminę, kad vyras - neblaivus vairuotojas, vis kažkam skambino mobiliojo ryšio telefonu paėjęs toliau nuo pareigūno V. A.. Kai neblaivumą reikėjo nusistatinėti antrą kartą, iš pradžių vyras keletą kartų į alkotesterį neįpūtė, o kai įpūtė, paaiškėjo, kad ir antru pūtimu jis viršija nustatytą 1,51 promilių ribą, todėl bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Priėjęs prie jų pareigūnas V. A. sakė, kad kalbantis su vairuotoju šis kažką jam siūlė, bet ką konkrečiai siūlė ji nesuprato. Visi kiti pareigūnai skubiai išvyko atlikti kratos, o kadangi į įvykio vietą ji su D. M. buvo atvykę kaip operatyvinės grupės pareigūnai, apžiūrėjo vairuotojo transporto priemonę, iškvietė specialių transportą automobilio transportavimui, atliko kitus pirminius procesinius veiksmus (1 t., b. l. 103–108).

Liudytojos E. M. duotais parodymais, kad šių metų vasarą (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas iš (duomenys neskelbtini), kuris visą laiką sakėsi esantis geras (duomenys neskelbtini). Vyrą, vairuojantį transporto priemonę, (duomenys neskelbtini) miesto centre sustabdė kitas policijos pareigūnų ekipažas - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai V. A. ir M. M.. Kada tiksliai buvo šis įvykis jis neprisimena, bet tą dieną (duomenys neskelbtini) vyko alaus šventė, buvo daug įvykių ir iškvietimų, vyko sportinės varžybos, todėl vėliau šis vyras sakėsi, kad komentavo ir teisėjavo sporto varžyboms (duomenys neskelbtini). Vyro jis nepažįsta, tą dieną jį matė pirmą kartą, galėtų apibūdinti kaip vidutinio amžiaus, nestambų ir neaukštą vyrą. Į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) juos išsikvietė V. A. ir M. M. ekipažas, nes jie buvo netoliese. Buvo iškviesti dėl to, kad pareigūnai, sustabdę neblaivų vairuotoją, turėjo važiuoti į kitus įvykius, o jie turėjo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kai nuvažiavus į įvykio vietą vairuotoją pamatė, vyras nepasirodė neblaivus, atrodė, kad kalba normaliai. Vyras buvo vienas, jiems nuvažiavus prie savo automobilio kalbėjosi su pareigūnu V. A.. Kiek pamena, pareigūnė M. M. vyrui nustatė neblaivumą pirmą kartą, kiek tiksliai pirmu pūtimu vyras įpūtė jis nebepamena, bet iš karto buvo aišku, kad bus reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Pamatęs, kiek įpūtė, vyras neigė vartojęs alkoholį, sakė, kad mažai miegojo ir gėrė energetinius gėrimus. Kadangi reikėjo laukti ne mažiau kaip penkiolika minučių ir vyrui neblaivumą nustatyti antrą kartą, jis su kolege D. V., taip pat į įvykio vietą atvykusiais pareigūnais S. S. ir R. S. kalbėjosi toliau nuo vairuotojo, su kuriuo prie automobilio kalbėjosi pareigūnas V. A.. Apie ką jie kalbėjosi jis nežino, nes nesiklausė, visi laukė, kol praeis laikas, vyrui neblaivumas bus nustatytas antrą kartą ir bus aišku, ar reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. Matė, kad kalbant su V. A., vairuotojas vis kažkam skambino ir kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu. Kai vyrui neblaivumas buvo nustatytas antrą kartą, buvo aišku, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jis su D. V. liko įvykio vietoje, o visi kiti pareigūnai išvažiavo į kitus pranešimus. Prieš išvažiuojant priėjęs prie jų pareigūnas V. A. pasakė, kad besikalbant automobilio vairuotojas bandė su juo tartis ir pasiūlė bilietą į krepšinio rungtynes. V. A. nesakė, kad bilietą vyras jam būtų davęs, sakė, kad bilietą vairuotojas jam tik siūlė. Pasilikus su automobilio vairuotoju šis jam prisipažino, kad vairavo vartojęs alkoholio, kiek pamena, apžiūrėjęs vyro automobilį jis rado butelių su alkoholiniais gėrimais ir tuščios taros. Vyras jo klausė, ar jis negali jo paleisti, sakė, kad nueis pernakvoti pas kažkokį pažįstamą (duomenys neskelbtini), bet jis jam paaiškino, kad vyras bus sulaikytas ir pristatytas į areštinę, nes yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 109–114).

Dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl 2022 m. birželio 24 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino: R. A. 2022 m. birželio 24 d., apie 15.27 val. (duomenys neskelbtini) aikštėje, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0200, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas.

Vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog jis, šiuo atveju vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Aptarta kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnyje 4 dalyje.

Nors gynybos pozicija kaip argumentu rėmėsi aplinkybe, jog jokio bilieto ar pan. į krepšinio rungtynes R. A. net neturėjo, tačiau pažymėtina, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir veika laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju – kyšio pasiūlymo, atlikimo. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pati pasiūlymo duoti kyšį forma yra gana neįprasta (siūlymas atvykti į krepšinio varžybas ir nupirkti bilietą į jas), tačiau kaip nurodoma ir teismų praktikoje, pasiūlymas duoti kyšį gali būti abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant aplinkybių, todėl teismas vertina, jog aplinkybė, kad neaišku kaip, kur ir kada būtų įvykęs galimas materialiosios vertybės perdavimas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad R. A. ketinimas papirkti policijos pareigūną nebuvo realus. Juolab, kad vaizdo įrašuose matyti ir tai, jog kaltinamasis siūlo užsirašyti pareigūno V. A. telefono numerį, taip išsaugodamas tolimesnį kontaktą su pareigūnu.

R. A. taip pat nurodė, kad neprašė policijos pareigūno, kad nerašytų, kiek promilių nustatyta ar nekeltų bylos, pergyveno dėl automobilio ir paties sulaikymo. Tačiau kyšio siūlymas neturi būti išreiškiamas aiškiai apibrėžiant pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą/neveikimą (papirkimo atveju paprastai yra vengiama panašių frazių ir pasakymų). Teismų praktikoje kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-181/2008; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-634/2023). Pastebėtina, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad R. A. šneka aiškiai, eidamas nesvirduliuoja, susivokia vietoje ir laike, supranta, kad yra sustabdytas dėl neblaivumo, jam gresia atsakomybė, automobilio praradimas, taigi vertinti, kad galimai dėl girtumo nesuprato savo veiksmų, kalbėjo nerimtai ar tai buvo vien emociškai pasakyti žodžiai, bendro pobūdžio samprotavimai, nėra pagrindo. Vaizdo įrašais užfiksuotų R. A. žodžių esmė suprantama ir nėra neadekvati nagrinėjamoje situacijoje, veiksmai siūlant kyšį buvo kryptingi, pareigūnas net į kalbinėjamas (nuvaryti automobilį į pažįstamo kiemą, padaryti, kad „to nebuvo“ ir pan.). Policijos pareigūnas uždavė R. A. keletą klausimų apie tai, ką ir dėl ko jam siūlo neblaivus vairavęs asmuo. Kaltinamojo gynėjas nurodė tai vertinantis kaip R. A. išprovokavimą. Tačiau, teismo pastebėjimu, ilgą laiką įkalbinėjęs pareigūną nuvaryti automobilį į jo nurodomą kiemą ir ten palikti jį miegoti, apie atlygį už šiuos veiksmus (kuriuos pareigūnas net keletą kartų atsisako atlikti) pirmasis pradeda kalbėti būtent R. A.. Pastebėtina, kad ir dar iki atlygio pasiūlymo R. A. bando paveikti pareigūną savo pažįstamais neva įtakingais asmenimis, taigi, siekia, jog pareigūnas veiktų ne taip, kaip tokioje situacijoje turi elgtis vykdydamas tarnybines pareigas.

Bausmės skyrimas

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. A. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, viena jų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita (BK 227 straipsnio 4 dalis) – prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 135–137), baustas administracine tvarka, turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą baudą sumokėjęs (1 t., b. l. 138–141), dirbantis (1 t., b. l. 142-144). Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. A. už padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir pagal BK 227 straipsnio 4 dalį paskyrus minėtų straipsnių sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurių dydžiai nustatytini artimi minimaliems, numatyti už nesunkaus nusikaltimo (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir baudžiamojo nusižengimo (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas) padarymą, atitinkamai 55 MGL dydžio baudą ir 20 MGL dydžio baudą.

Pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis už atskiras nusikalstamas veikas, kurios sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės, pažymėtina, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. A. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. birželio 24 d., 15.27 val. iki 2022 m. birželio 25 d., 12.05 val. (1 t., b. l. 146–150) – 1 para, kas vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, atitinka 2 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgus į skiriamos baudos dydį, į R. A. finansinę padėtį, nustatytinas dvylikos mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas skiriamos baudos sumokėjimui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Gynėjas prašė R. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai, todėl BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017).

Pagal LAT praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Šiuo atveju nors R. A. padarytos veikos laiko atžvilgiu išties sekė viena po kitos, ir jos yra neabejotinai susijusios – tuo atveju, jei nebūtų buvęs sustabdytas padaręs KET taisyklių pažeidimus, jam apskritai nebūtų kilęs poreikis pareigūnams siūlyti kyšio siekiant išvengti atsakomybės. Visgi šiuo atveju R. A. nusikalstamų veiksmų nejungė vieningas kaltininko sumanymas – pirmuoju R. A., nepaisydamas neblaivumo, vairavo transporto priemonę ir pažeidė KET bei kėlė pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui, o antruoju – jau būdamas sulaikytas kaip galimai padaręs nusikaltimą, ėmėsi neteisėtų veiksmų siekdamas išvengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus. Taigi pirminiai neteisėti kaltinamojo veiksmai buvo priežastimi lėmusia bei suformavusia iki tol objektyviai neegzistavusį kaltinamojo tikslą padaryti tolesnius neteisėtus veiksmus – taigi šių veiksmų nejungė vieninga tyčia ir jų padarymo tikslas buvo visiškai skirtingas, todėl jie nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties. Šių argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad esant konstatuotai realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, R. A. negali būti laikomas asmeniu, pirmąkart teisiamu už nusikalstamos veikos padarymą ir tuo pačiu būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat šių veikų įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes jis veiką padarė naudodamasis šia teise, kai nustatytas 2,63 promilių girtumas. Atsižvelgtina į tai, kad R. A. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties sveikatai. Taipogi įvertintina tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam anksčiau nebaustas ir administracine tvarka, savo kaltę dėl šios veikos visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl jam nustatomas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikytos BPK 120 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. birželio 25 d. (1 t., b. l. 192–195, 2 t., b. l. 1–6).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas jam vairuojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą jo sutuoktinės L. A. vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

R. A. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet jam buvo nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad automobilis yra šeimos nuosavybė nesudaro pagrindo šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti ir iš kaltinamojo išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Pažymėtina, kad R. A. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę neblaivus, taip keldamas grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir nepataisomų pasekmių, kadangi kitų eismo dalyvių buvo iškviesta policija. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. A. kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Todėl privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus. Šios aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš kaltinamojo yra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Todėl aplinkybės, kad R. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nėra laikomos išimtinėmis. O tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir šeimos bei turtiniai interesai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Neabejotina, kad kaltinamojo šeimai priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, o ne transporto priemonės vertės išieškojimas, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo yra būtinas ir šiuo atveju nelaikytinas neproporcinga priemone.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. transporto priemonės – automobilio „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomo L. A., adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119-130, 2 t., b. l. 75-81), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. liepos 22 d. nutarimu, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2023 m. sausio 22 d. lengvajam automobiliui SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 119-130), kurio terminas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi pratęstas trims mėnesiams nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 23 d., paliekant automobilį saugoti savininkei L. A. (2 t., b. l. 75-81), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

R. A. paskirtos kardomosios priemonės: dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 188-191, 192-195, 2 t., b. l. 1-6), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Transporto priemonė - lengvasis automobilis SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris perduotas savininkei L. A., įpareigojant ją turtą saugoti (1 t., b. l. 119-130, 2 t., b. l. 75-81), nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotinas;

2. Kompaktiniai diskai (2 vnt.) su įrašais, saugomi voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką;

3. Tara (200 ml 40 % su užrašu „(duomenys neskelbtini)“), perduota saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 42-46), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina;

4. Tara (1 l 6,0 % su užrašu „(duomenys neskelbtini)“), perduota saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (1 t., b .l. 42-46), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina;

5. R. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie baudžiamosios bylos 1 tomo voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 55 (penkiasdešimt penkių) MGL (2750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda;

- pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 20 (dvidešimt) MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirti subendrintą 70 (septyniasdešimt) MGL (3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 24 d., 15.27 val. iki 2022 m. birželio 25 d., 12.05 val., - 1 (vieną) parą, kas atitinka 2 (dviejų) MGL dydžio baudą, ir paskirti R. A. galutinę 68 (šešiasdešimt aštuonių) MGL dydžio baudą, kas atitinka 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų).

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2022 m. birželio 25 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, saugomo L. A., adresu (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. liepos 22 d. nutarimu, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2023 m. sausio 22 d. lengvajam automobiliui SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurio terminas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi pratęstas trims mėnesiams nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 23 d., paliekant automobilį saugoti savininkei L. A., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

R. A. paskirtas kardomąsias priemones: dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą (1 t., b. l. 188-191, 192-195, 2 t., b. l. 1-6), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Transporto priemonę – lengvąjį automobilį SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris perduotas savininkei L. A., įpareigojant ją turtą saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti;

2. Kompaktinius diskus (2 vnt.) su įrašais, saugomus voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką;

3. Tarą (200 ml 40 % su užrašu „(duomenys neskelbtini)“), perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

4. Tarą (1 l 6,0 % su užrašu „(duomenys neskelbtini)“), perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

5. R. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti R. A., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.