- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-155-519/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23130-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Mindaugas Jonaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 55 (penkiasdešimt penkių) MGL (2750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį – 20 (dvidešimt) MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirta subendrinta bausmė – 70 (septyniasdešimt) MGL (3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 24 d., 15.27 val. iki 2022 m. birželio 25 d., 12.05 val., – 1 (viena) para, kas atitinka 2 (dviejų) MGL dydžio baudą, ir paskirta R. A. galutinė bausmė – 68 (šešiasdešimt aštuonių) MGL dydžio bauda, kas atitinka 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų).
Išaiškinta nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas skaičiuoti nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2022 m. birželio 25 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), saugomo L. A., adresu: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. liepos 22 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2023 m. sausio 22 d. lengvajam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurio terminas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi pratęstas trims mėnesiams nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 23 d., paliekant automobilį saugoti savininkei L. A., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. A. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 24 d., apie 15.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
2. R. A. nuteistas už tai, kad jis siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, tai yra už tai, kad jis 2022 m. birželio 24 d., apie 15.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, ir siekdamas, kad šis įvykis nebūtų įformintas, 2022 m. birželio 24 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pats pasiūlė duoti kyšį – mažesnės nei 1 MGL (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos) vertės bilietą į „(duomenys neskelbtini)“ varžybas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui V. A. už pageidaujamą valstybės tarnautojo – pareigūno neteisėtą neveikimą, vykdant tarnybinius įgaliojimus.
3. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Erika Girgždienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendį, kuriuo R. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, ir jį nubausti: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimt) MGL (4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 60 (šešiasdešimt) MGL (3000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio baudą; pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimt) MGL (1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 20 (dvidešimt) MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio) eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) eurų) baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 24 d., 15.27 val. iki 2022 m. birželio 25 d., 12.05 val., – 1 (vieną) parą, kas atitinka 2 (dviejų) MGL dydžio baudą, ir paskirti R. A. galutinę bausmę – 73 (septyniasdešimt trijų) MGL dydžio baudą, kas atitinka 3650 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų). Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
4.1. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pažymi, jog teisme įrodymai tiriami nebuvo, t. y. nebuvo apklausiami liudytojai, tik išvardijama rašytinė bylos medžiaga, dokumentai ir priedai (skaitmeninės laikmenos bei kiti). Prokurorės teigimu, teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog R. A. veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek BK 227 straipsnio 4 dalyje, požymiai, teisingai konstatavo, kad R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, įrodymų vertinimo pažeidimų nepadarė. Tačiau atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, pasak prokurorės, teismas nuteistajam skyrė per švelnias bausmes, paskirtų bausmių nesumažino vienu trečdaliu, nors taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teigia, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, pirmosios instancijos teismas nepripažino kaitinamojo pripažinimo, gailėjimosi, nors taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
4.2. Skunde teigiama, jog pagarsinus kaltinamąjį aktą kaltinamasis R. A. nurodė, jog kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta, paaiškinimus duoti sutinka. Kaltinamasis paaiškino įvykio aplinkybes ir savo veiksmus, atsakė į visus pateiktus klausimus, taip pat nurodė, jog savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi, kad taip pasielgė. Po kaltinamojo apklausos, sutikus prokurorei, gynėjui ir kaltinamajam, teismui neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl nusprendė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, perėjo prie rašytinių įrodymų tyrimo, išvardino byloje surinktą medžiagą, negarsinant turinio, paklausė, ar yra prašymų, jų nesant, paskelbė įrodymų tyrimą baigtu ir pranešė, jog skelbiamos baigiamosios kalbos, po baigiamųjų kalbų, atsikirtimų ir kaltinamojo paskutinio žodžio, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Pažymi, jog po kaltinamojo akto dėl dviejų nusikalstamų veikų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 4 dalį, paskelbimo kaltinamajam nurodžius, jog visiškai prisipažįsta, sutinka duoti parodymus ir juos davus, prokurorei, gynėjui ir kaltinamajam sutikus, teismas iškart, dar neištyręs kitų įrodymų, nusprendė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pasak prokurorės, tai rodo, kad teismui vien po kaltinamojo apklausos dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, gynėjui ir kaltinamajam, neiškilo jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl teismas nusprendė, jog yra galimybė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu atveju, jei kaltinamojo duoti parodymai neatitinka bylos aplinkybių dėl kurios nors veikos, jei laikoma, kad jis neprisipažįsta dėl kelių ar kurios nors vienos veikos, nėra tikslinga atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tokiu atveju teismas turi atlikti įrodymų tyrimą, apklausiant liudytojus teisiamajame posėdyje ir ištiriant visą medžiagą.
4.3. Prokurorė nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį sprendė, jog dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis prisipažino, o dėl veikos pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, neprisipažino. Pažymi, jog R. A. dėl abiejų veikų nurodė tą patį, kad prisipažįsta, kad sutinka duoti parodymus ir sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, o duodamas parodymus ir atsakydamas į klausimus, faktines aplinkybes dėl abiejų veikų pripažino, aiškino aplinkybes savaip, kaip jis, neturėdamas teisinių žinių, neturėdamas žinių apie nusikalstamų veikų sudėtį, teismų praktiką, suprato savo neteisėtus veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis R. A. dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam nurodė, kad netiki, jog alkotesteris parodė teisingai, buvo pasimetęs, nepagalvojo išsitirti kraują, nes jautėsi gerai, alkoholio vartojęs buvo mažai, dėl papirkimo nurodė draugiškai pasiūlęs pareigūnui pažiūrėti (duomenys neskelbtini) rungtynes, jis naudojasi abonentu, ne bilietais, rungtynių sezonas buvo pasibaigęs, kad nepaimtų automobilio, neuždarytų jo į areštinę, kad galėtų nuvykti į varžybas. Galiausiai nuteistasis su viskuo sutiko, viską pripažino ir nurodė, kad gailisi taip pasielgęs. Tačiau teismas dėl vienos veikos (dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas) laikė, kad R. A. pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tuo pagrindu prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl šios veikos pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o dėl kitos veikos – dėl papirkimo – teismas laikė, kad nepripažino, jo kaltę grindė kitais bylos duomenimis. Prokurorės teigimu, teismas kaltinamojo duotus parodymus vertino nevienodais kriterijais ir taikydamas nevienodus principus, dėl vienos veikos nuteistojo prisipažinimą vertino, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dėl kitos veikos, tai nelaikė nuteistojo prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimosi, nors nuteistasis abi nusikalstamas veikas pripažino padaręs ir nuoširdžiai gailisi. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl vienos neteisėtos veikos (dėl papirkimo) prisipažinimo nėra ir todėl nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo nagrinėjamu atveju, pasak prokurorės, kaltinamasis teisme nei karto nepasakė, kad neprisipažįsta, kad iš dalies prisipažįsta, kad dėl vienos veikos prisipažįsta dėl kitos neprisipažįsta ar pan. Teismas pripažino, kad R. A. prisipažįsta esąs kaltas dėl abiejų veikų, tik dėl veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nurodė, jog prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi bei pripažino ir pripažino tai atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o dėl veikos pagal BK 227 straipsnio 4 dalį nurodė, kad R. A. pripažįsta faktines aplinkybes, tačiau ne visa apimtimi ir todėl šio prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino. Pažymi, jog teismas nuosprendyje neaptarė, kodėl atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu. Pažymi ir tai, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymas pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas nereikalauja visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi viso proceso metu, o pakanka tik sąlygos, kad kaltinamasis nebūtų kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, ir alternatyvos, jog: 1) po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamasis teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba 2) tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Prokurorės nuomone, teismas taikė BPK ir BK normas vadovaudamasis nevienodais kriterijais bei principais ir jeigu teismas laikė, kad nėra prisipažinimo dėl vienos veikos, turėjo atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus, ištirti kitą bylos medžiagą, o ne taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kadangi šiuo atveju taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, tai skiriant bausmę turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti bausmę vienu trečdaliu. Pasak prokurorės, tokiu atveju būtų patenkinti ir nusikalstamų veikų padarymu kaltinamo asmens, kuris prisipažino, davė parodymus, sutiko su sutrumpinti įrodymų tyrimu, teisėti lūkesčiai, kad jam skiriamos bausmės būtų mažinamos 1/3 dalimi.
4.5. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog teismas taikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau nemažinęs skirtų bausmių vienu trečdaliu, tarsi kompensuodamas tokį sprendimą, tarsi siekdamas prisipažinusio, davusio parodymus, sutikusio su sutrumpinu įrodymų tyrimu asmens teisėtų lūkesčių išpildymo, skyrė itin švelnias bausmes, artimas minimalioms, kurių, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nemažino 1/3 dalimi. Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, į tai, kad yra nustatyta viena lengvinanti aplinkybė dėl vienos veikos ir viena sunkinanti aplinkybė dėl kitos veikos, į tai, kad R. A. praeityje neteistas, nėra padaręs daug kitų teisės aktų pažeidimų, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, yra vedęs, dirba, neigiamų charakteristikų apie jį negautą, yra vidutinio amžiaus, turi tvirtus socialinius ryšius, jam skirtina bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus įstatyme numatytas bausmės baudos dydis už nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, šios bausmės mažintinos vienu trečdaliu bei bausmės subendrintinos.
5. Teismo posėdyje prokurorė E. Girgždienė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu neginčija nuteistojo R. A. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam R. A. paskirtų bausmių – baudų dydžiais, nurodydama, jog teismas nuteistajam skyrė per švelnias bausmes, paskirtų bausmių nesumažino vienu trečdaliu, nors taikė byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.
Dėl nuteistajam R. A. paskirtų bausmių
7. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad nuteistajam R. A. paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą, yra per švelnios bausmės, nes paskirtų baudų dydžiai nustatyti artimi įstatyme nustatytos baudos minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai).
8. Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Paskirta bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgė į tai, kad R. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl šios veikos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Taip pat skirdamas bausmes atsižvelgė į R. A. asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, dirba.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas R. A. pagrįstai parinko BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas švelniausias bausmes – baudas, tačiau nustatydamas jų dydžius nepakankamai vertino nuteistojo R. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Kaip nustatyta byloje, R. A. puikiai suvokė, kad automobilį vairuoja neblaivus, kaip nurodė pats nuteistasis, jis tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vis tiek sėdo už automobilio vairo, pavojingai manevravo po kelią, taip keldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Be to, kaip nustatyta byloje, R. A., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jį sustabdžiusiems policininkas pasiūlė kyšį. Šios nustatytos bylos aplinkybės parodo didesnį R. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.
11. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas), jos pagriežtinamos, t. y. R. A. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą baudą padidinant iki 90 MGL (4500 Eur), pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – iki 30 MGL (1500 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio paskirtos bausmės atitinka bylos aplinkybes, nuteistojo R. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei padės įgyvendinti bausmei keliamus tikslus.
12. Kadangi R. A. keičiamos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 4 dalyje, atitinkamai yra pagrindas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo, todėl iš naujo spręstinas šiuo nuosprendžiu nuteistajam skirtų bausmių subendrinimas.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, apibūdinančias R. A. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei jo asmenybę, į tai, kad jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – 90 MGL (4200 Eur) bauda bendrintina su bausme – 30 MGL bauda, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės paskirtos bausmės – 15 MGL (750 Eur) baudos, ir R. A. skirtina subendrinta bausmė – 105 MGL (5250 Eur) dydžio bauda.
Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo
14. Prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau skirdamas nuteistajam R. A. bausmes nepritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
15. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu; ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pažymėtina, kad įstatymas šios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). Taigi, kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant visoms BPK 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu; šiuo atveju nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoširdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio, jog po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, taip pat kaltinamojo gynėjui išreiškus sutikimą, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nors R. A. teismo posėdžio metu tiesiogiai ir nenurodė, kad pripažįsta kaltę dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau paaiškino, kad aplinkybes pripažįsta Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuteistasis R. A. savo kaltę pripažino nuoširdžiai gailėjosi ir teismas tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
17. Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistasis R. A. savo kaltę pripažino dėl abiejų nusikalstamų veikų, jų neginčijo, kaip ir kiti proceso dalyviai, jis sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš bylos, baudžiamąją bylą išnagrinėjo atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau skirdamas nuteistajam bausmes, tuo pačiu nuosprendžiu paskirtų bausmių nesumažino vienu trečdaliu, kaip tai įtvirtinta BK 64¹ straipsnio 1 dalyje, taigi netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.
18. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-7-98-628/2022). Todėl prokurorės skundo reikalavimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu už kiekvieną veiką atskirai, o po to jas subendrinti, yra nepagrįstas, neatitinka minėtos kasacinio teismo formuojamos praktikos.
19. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuteistajam R. A. skirtinos subendrintos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu, paskiriant nuteistajam galutinę bausmę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.
20. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas R. A. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 24 d. 15.27 val. iki 2022 m. birželio 25 d. 12.05 val. – 1 para, kuri vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, atitinka 2 MGL dydžio baudą.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. gegužės 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 90,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
23. Pažymima, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal prokurorės apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam R. A. neteisingai paskirtos bausmės. Prokurorės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam R. A. paskyrė neteisingas bausmes. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendį:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirta subendrinta bausmė – 70 (septyniasdešimt) MGL (3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.
R. A. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę – 55 MGL (2750 Eur) baudą padidinti ir paskirti bausmę – 90 MGL (4200 Eur) dydžio baudą.
R. A. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį, paskirtą bausmę – 20 MGL (1000 Eur) baudą padidinti ir paskirti bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir R. A. paskirti subendrinta bausmę – 105 MGL (5250 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę – 105 MGL (5250 Eur) dydžio baudą, sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti bausmę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 24 d. 15.27 val. iki 2022 m. birželio 25 d. 12.05 val. – 1 (vieną) parą, kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir paskirti R. A. galutinę bausmę – 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš nuteistojo R. A. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.