- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-28-634/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41326-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
- Kaltinamasis
- I. Š.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.19.3.2.1Papirkimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 2 d.)
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu I. Š. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuspręsta kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi, I. Š. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
–uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
–I. Š. automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , saugomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimas bei iki turto konfiskavimo visiško įvykdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiam automobiliui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. Š. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 27 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,92 promilės neblaivumas. Jo veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2. Taip pat I. Š. buvo kaltinamas ir išteisintinas dėl to, kad pasiūlė valstybės tarnautojui duoti kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra 2021 m. lapkričio 27 d., apie 7.07 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, žodžiu pažadėjo duoti 1 200 Eur kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. Č. ir vyriausiajai patrulei A. P., prašydamas jį paleisti. Po to jis, būdamas įspėtas dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus, toliau žodžiu pažadėjo duoti 2 000 Eur kyšį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
3.1. nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis I. Š. savo kaltę pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu, vairavimo faktą patvirtina liudytojų D. Č. ir A. P. parodymai, duoti tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio tyrimo metu. Teismas sprendė, jog I. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie I. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas vertino, kad I. Š. pasiūlymas duoti kyšį nurodytomis aplinkybėmis yra nelogiškas, nerealus, labiau panašus į neadekvačiai besielgiančio asmens emocijų proveržį siekiant bravūriškai pasireikšti pareigūnų akivaizdoje, o ne į rimtą ketinimą. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad I. Š. tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigūnus. Teismas sprendė, jog policijos pareigūnų supratimas, kad kaltinamojo pasakyti žodžiai yra kyšio pasiūlymas, savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina jo tyčios siūlyti kyšį siekiant papirkti policijos pareigūną.
3.3. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikalstama veika baigta, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertino, jog I. Š. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba. Teismas, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo I. Š. asmenybę, jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, skyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
3.4. Teismas nustatė, jog kaltinamasis I. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (1,92 promilės), nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam paskyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismas atsižvelgė į tai, kad I. Š. vairavo automobilį nesusigražinęs teisės jo vairuoti, baustas administracine tvarka, ir nustatė šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą – trejus metus.
3.5. Teismas taip pat nustatė, kad I. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdytos kaltininkui vairuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeliant pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ar svetimam turtui, todėl taikė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti I. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti 150 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi skirtą bausmę subendrinti su paskirta 60 MGL bauda pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant bei paskirti galutinę bausmę – 170 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 67 ir 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti iš I. Š. 1 200 Eur kaip siūlyto kyšio sumą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
4.1. Skunde nurodo, jog I. Š. policijos pareigūnams siūlė kyšį, siekdamas, kad nebūtų patrauktas atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam, taigi, tokiais veiksmais siekė neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo (tinkamo jų tarnybinių funkcijų neatlikimo). Prokuroras teigia, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, kad I. Š. pažadas duoti kyšį nebuvo pagrįstas realiomis galimybėmis, nes tokių pinigų su savimi neturėjo. Pasak apelianto, siūlomas duoti kyšis (nuo 500 Eur iki 2 000 Eur) nebuvo tokio dydžio, kurį reiktų vertinti kaip nerealų, be to, tokio dydžio kyšis buvo siūlomas už ne paprastą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį galima keliasdešimties Eur bauda, o už vieną iš grubiausių pažeidimų – vairavimą neblaiviam. Todėl, prokuroro manymu, esant šioms aplinkybėms, iki 2 000 Eur siūlomas kyšis buvo adekvati suma.
4.2. Toliau skunde pažymima, kad nors I. Š. ir nesitarė su pareigūnais kaip kyšį perduotų, tačiau pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka vien pasiūlymo. Prokuroras teigia, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad I. Š. kyšio siūlymo metu buvo neadekvatus, tačiau iš garso įrašų galima susidaryti vaizdą, kad jis puikiai viską suprato; suprato, kad yra sustabdytas dėl neblaivumo; jam gresia atsakomybė, automobilio praradimas. Taip pat pažymima, jog I. Š. veiksmai siūlant kyšį buvo kryptingi, kyšio siūlymas žodžiu išreikštas aiškiai, net per kelis kartus, keliant kyšio sumą. Tai savo parodymuose teigė patys pareigūnai, kurie jo pasiūlymus suprato kaip siūlymus duoti kyšį ir iškvietė proceso pareigūnų grupę įvykiui užfiksuoti. Tai patvirtina ir vaizdo įrašai. Pasak prokuroro, vadovaujantis įrodymais pagrįstu situacijos įvertinimu, galima prieiti išvados, kad išsakyti siūlymai nebuvo nerimtos kalbos, emocijų proveržis, nekonkretus pasamprotavimas, ir nors I. Š. tą vėliau ir neigė, tačiau siūlymų momentu suprato valstybės tarnautojams siūlantis neteisėtą atlygį už jo (kyšio davėjo) pageidaujamą, jam naudingą, minėtų asmenų neteisėtą neveikimą (neblaivumo nefiksavimą, automobilio nevežimą ir kt.), vykdant jų, kaip pareigūnų, atliekančių administracinį veiksmą, įgaliojimus, ir to siekė, t. y., veikė tiesiogine tyčia.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija I. Š. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniu skundu ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visetą, pirmenybę teikė I. Š. teisinantiems duomenims, t. y. paties I. Š. parodymams, kuriuos paneigia objektyvūs bylos duomenys – liudytojų D. Č., A. P. parodymai, Kauno AVPK KPV KPK 2-o būrio pareigūno kūno kameros Nr. B0F1EC60F608 vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Taigi pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu ir vadovaudamasis įstatymu, o atskirai, nelygindamas vienų su kitais, suteikdamas didesnį prioritetą vieniems įrodymams ir sumenkindamas kitų įrodymų reikšmę, neįvertinęs visų bylos duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir šis pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir I. Š. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 dalis), konstatuojant, jog I. Š. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką.
8. I. Š. buvo kaltinamas, kad pasiūlė valstybės tarnautojui duoti kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra 2021 m. lapkričio 27 d., apie 7.07 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, žodžiu pažadėjo duoti 1 200 Eur kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. Č. ir vyriausiajai patrulei A. P., prašydamas jį paleisti. Po to jis, būdamas įspėtas dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus, toliau žodžiu pažadėjo duoti 2 000 Eur kyšį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas I. Š. dėl inkriminuojamo nusikaltimo, padarė išvadą, jog byloje iš esmės nenustatyta, ko konkrečiai siekė I. Š. siūlydamas 500 Eur, vėliau pasiūlęs „dvi štukas“, ir ar apskritai I. Š. siekė kokių nors jam dar palankesnių policijos pareigūnų sprendimų (veiksmų). Teisėjų kolegija su tokiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis nesutinka bei, vadovaudamasi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas.
10. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme I. Š. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad pareigūnams nesiūlė jokių pinigų ir neketino jiems siūlyti kyšį, kadangi su savimi neturėjo jokių grynų pinigų. Susipykęs su drauge išvažiavo nepasiėmęs piniginės, kurioje gal buvo koks 100 Eur. Gal ką ir pasakė apie pinigus pareigūnams, tačiau tikrai būdamas girtas, nesuprasdamas ką kalba ir ką daro, nes jo veiksmai, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, buvo neadekvatūs dėl jo girtumo, todėl tikrai negalėjo siūlyti kyšio tai suprasdamas. Jis pripažįsta, kad vairavo girtas dėl to gailisi, tačiau tikrai neketino duoti pareigūnams tyčia kyšio. Jis neturėjo tokios pinigų sumos, kurią galėjo siūlyti policijos pareigūnams.
11. Liudytojas D. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog I. Š. buvo paaiškinta, kad už šį KET reikalavimo pažeidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai supratęs asmuo ir norėdamas išvengti atsakomybės jam su kolege A. P. pasiūlė piniginį atlygį, kad nebūtų fiksuotas pažeidimas. I. Š. buvo griežtai įspėtas, kad už mėginimą papirkti policijos pareigūną yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Asmuo į perspėjimą nereagavo ir siūloma sumą didino nuo 1200 iki 2000 Eur. I. Š. pinigines sumas siūlė kelis kartus, tiksliai neprisimena, pirmą kartą galėjo siūlyti ir mažesnę sumą, tiksliai neprisimena, tačiau vėliau, kuomet jam liepė liautis jis sumas pradėjo didinti. Apie tai, kad jiems buvo siūlytas kyšis, informavo budėtojų dalį. Tuomet I. Š. pradėjo šaukti, kad nieko nesiūlė. Apie įvykį informuotas Kauno AVPK OVS budėtojas.
12. Liudytoja A. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog girdėjo, kaip kolega D. Č. pradėjo aiškinti I. Š., kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Tai supratęs kaltinamasis, norėdamas išvengti atsakomybės, jiems siūlė piniginį atlygį, kad nebūtų fiksuotas pažeidimas. D. Č. ne kartą I. Š. griežtai įspėjo, kad už mėginimą papirkti policijos pareigūną yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau I. Š. į perspėjimą nereagavo ir siūloma sumą kelis kartus didino nuo 1200 iki 2000 Eur. Apie įvykį jie informavo Kauno AVPK OVS budėtoją. Tai išgirdęs I. Š. pradėjo aiškinti, kad jis nieko nesiūlė. D. Č. informavo OVS, kad reikalinga grupė įforminti įvykį.
13. 2021 m. gruodžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Kauno AVPK KPV KPK 2-o būrio pareigūno kūno kameros Nr. B0F1EC60F608 vaizdo įrašas. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_1127_071203_03 apačioje kairiame šone matomas užrašas 2021/11/27 vaizdo įrašo pradžios laikas 07.12.03. Filmavimas trunka 5 min. Vaizdo įraše girdisi kaip I. Š. pareigūnų klausia, ar įrašinėjama, nepaklūsta dėl automobilio sulaikymo. Pareigūnas parodo, kad pirmu pūtimu I. Š. nustatytas1,92 promilių girtumas. I. Š. visą laiką kalba su pareigūnu, kuris pasako, kad jis turi jau bėdų ir nieko negalima ir filmavimo laiku 2021/11/27 07.14.37 val. I. Š. pasiūlo pareigūnui 1200 Eur ar 1500 Eur, pareigūnas jam atsako „Nesiūlyk man tų pinigų“. Filmavimo laiku 07.14.44 val. vairuotojas pasiūlo „Dvi štukas“. Pareigūnas jam atsako „I. dar kartą įspėju tave, kad už tai, kad man siūlai pinigus yra baudžiamoji atsakomybė ir jei dar kartą man pasiūlysi turėsi dar vieną baudžiamą bylą“. Vairuotojas sutinka, kad papuolė girtas. 3-me vaizdo įraše pavadinimu 2021_1127_071702_034, apačioje kairiame šone matomas užrašas 2021/11/27 vaizdo įrašo pradžios laikas 07.17.02. Filmavimas trunka 5 min. Surašomas vairuotojui ANK protokolas, bylai reikšmingos informacijos nėra. 4-me vaizdo įraše pavadinimu 2021_1127_072201_035, apačioje kairiame šone matomas užrašas 2021/11/27 vaizdo įrašo pradžios laikas 07.22.01. Filmavimas trunka 5 min. Filmavimo laiku 07.23.47 val. pareigūnas per raciją kalba su pareigūnu, kuriam informuoja, kad jam vairuotojas siūlė „Štuką penkis ir dvi štukes, siūlė bet nedavė“. Išgirdęs pareigūnų pokalbį I. Š. pradėjo šaukti, kad nieko niekam nesiūlė, šaukė, kad „jis meluoja, kad jis nieko nesiūlė“, „Kad esu girtas ir kalbu nesąmones“. Pareigūnas paaiškino, kad vairuotoją įspėjo du kartus.
14. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, papirkimo nusikalstama veika laikoma baigta ne tik davus kyšį, bet ir pasiūlius, pažadėjus ar susitarus kyšį duoti.
15. Pagal teismų praktiką kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016). Kadangi papirkimą sudarančios veikos gali pasireikšti vien žodine forma (pažadant, siūlant, susitariant), papirkimą būtina skirti nuo girto asmens siekio bravūriškai pasireikšti aplinkinių akivaizdoje (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2014, 2K-132-976/2018), nerimtai ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. Baudžiamosios teisės teorijoje nustatyta, jog kyšio siūlymas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, veiksmu ar panašiai, pats siūlymas gali būti abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių ko tikimasi iš asmens, kuriam kyšis siūlomas. Pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-181/2008).
Žemesnės instancijos teismas
16. Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje akcentuota, jog duomenų, kad asmuo siektų nebūti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam ir už tai siūlytų duoti 2 000 Eur kyšį, nurodydamas, kad pinigus jis turi garso įraše nėra, tačiau iš aptartų nuostatų akivaizdu, jog kyšio siūlymas neturi būti išreiškiamas, nurodant konkrečią formuluotę, kurioje būtų tiesiogiai minimas žodis „kyšis“ ar aiškiai apibrėžiamas pageidaujamas valstybės tarnautojo veikimas/neveikimas (suprantama, kad papirkimo atveju paprastai yra vengiama panašių frazių ir pasakymų, apie kyšio siūlymą yra sprendžiama iš visų byloje surinktų įrodymų – tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių – visumos). I. Š. valstybės tarnautojui prilygintiems asmenims – vyriausiajam patruliui D. Č. ir vyriausiajai patrulei A. P., pasakydamas patruliams 1200 Eur ar 1500 Eur, „dvi štukas“, pasiūlė jiems kyšį už neteisėtą jų veikimą – tinkamą jų tarnybinių funkcijų neatlikimą, nesurašant protokolo dėl asmens neblaivumo vairuojant. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Š. nustatytas pirmu pūtimu 7.07 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, antru pūtimu 7.25 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 63). Tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad jis aiškiai šneka, klausiamas prisimena ankstesnį savo baustumą už vairavimą neblaiviam, kiek promilių buvo nustatyta, kada atimtos teisės. Taigi vertinti, kad I. Š. dėl girtumo siekė bravūriškai pasireikšti aplinkinių akivaizdoje, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo vertinti, jog I. Š., nurodydamas patruliams siūlomas sumas, kalbėjo nerimtai ar tai buvo vien emociškai pasakyti žodžiai, bendro pobūdžio samprotavimai, kadangi kaip matyti iš vaizdo įrašų, pats asmuo puikiai suprato savo elgesį; suprato, kad yra sustabdytas dėl neblaivumo; jam gresia atsakomybė, automobilio praradimas. Jo žodžių esmė suprantama ir nėra neadekvati nagrinėjamoje situacijoje. I. Š. veiksmai siūlant kyšį buvo kryptingi, kyšio siūlymas žodžiu išreikštas aiškiai, net per kelis kartus, keliant kyšio sumą.
17. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įraše neužfiksuotas joks kaltinamojo siūlytų pinigų perdavimo būdas bei, kad abejonių kelia ir pati pasiūlymo duoti kyšį forma. Pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį gali pasireikšti nurodant valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332-693/2018, 2K-277/2012) arba gali būti abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką, vertina, jog aplinkybė, kad neaišku kaip, kur ir kada būtų įvykęs galimas pinigų perdavimas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad I. Š. ketinimas papirkti policijos pareigūnus nebuvo realus. I. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepaneigia ir aplinkybė, kad, kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog I. Š., ir parodymus davę policininkai nenurodė, kad asmuo su savimi būtų turėjęs tokią sumą grynųjų pinigų, nes nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir veika laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju – kyšio pasiūlymo, atlikimo.
18. Taip pat pažymėtina, kad BK 227 straipsnio nuostatos nesusieja baudžiamosios atsakomybės taikymo su tuo, ar prieš ar po kyšio siūlymo asmuo buvo įspėtas dėl už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės, taip pat su tuo, ar pareigūnas, gavęs tokį pasiūlymą, į tai sureagavo. Kaip jau minėta anksčiau, papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑429/2011, 2K-541/2014).
19. Iš naujo įvertinęs kiekvieną byloje surinktą įrodymą, taip pat apžvelgęs juos kompleksiškai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį nepagrįstai grindė iš esmės tik paties išteisintojo parodymais. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama I. Š. pripažinti kaltu dėl to, kad jis pasiūlė valstybės tarnautojui duoti kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra 2021 m. lapkričio 27 d., apie 7.07 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, žodžiu pažadėjo duoti 1 200 Eur kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. Č. ir vyriausiajai patrulei A. P., prašydamas jį paleisti. Po to jis, būdamas įspėtas dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus, toliau žodžiu pažadėjo duoti 2 000 Eur kyšį. Šiais veiksmais I. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bausmės paskyrimo ir turto konfiskavimo
20. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę I. Š., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į tai, kad I. Š. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. I. Š. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, neregistruotas priklausomybės ir psichinių ligų centre, dirba (1 t., b. l. 83-84,85-89, 95-102, 103-108). I. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į I. Š. veiką bei asmenį charakterizuojančias aplinkybes, į rūšinį veikos pavojingumo laipsnį, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 227 straipsnio 2 dalyje, numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, tai yra 50 MGL bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, BK 63 straipsnio 4 dalis).
23. Prokuroras skundu prašo konfiskuoti iš I. Š. 1 200 Eur kaip siūlyto kyšio sumą. Kyšis, atitinkantis BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-511/2019, 2K-162-303/2017). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. Š. šioje byloje buvo kaltinamas ir nuteistas ne už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui, bet už tai, kad pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui. Nusikalstamos veikos dalykas kaip savarankiška konfiskuotino turto rūšis BK 72 straipsnyje expressis verbis nenurodytas, todėl gali būti konfiskuojamas, jeigu atitinka kitų šiame straipsnyje nurodytų konfiskuotino turto rūšių požymius. Teismų praktikoje nusikalstamų veikų dalykas paprastai pripažįstamas darant nusikalstamą veiką panaudotu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (pavyzdžiui, kyšis – kyšininkavimo ir papirkimo atveju) gali atitikti ir iš nusikalstamos veikos gauto turto (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir darant nusikalstamą veiką panaudoto turto (BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas) požymius, tai priklauso nuo jo funkcijos atliekant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu. konfiskuojami tik tie pinigai, kurie darant nusikaltimą buvo panaudoti. I. Š. pinigų nepanaudojo, kyšio neperdavė, taikyti įvardintos sumos pinigų konfiskavimo pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju I. Š. žodžiu pasiūlyta kyšio suma neatitinka konfiskuotino turto sąvokos BK 72 straipsnio prasme, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą I. Š. (2 t., b. l. 54-56). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 240 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. I. Š. yra darbingas, prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl išieškotina nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria I. Š. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį:
I. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 100 MGL (5 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, skirtą bausmę subendrinti su už BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme – 60 MGL dydžio bauda, bausmes iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) baudą.
Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš I. Š. 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.