Tauragės apylinkės teismo sprendimas

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas teismo posėdžių metu ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad kartu kaip sutuoktiniai nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda apie 3 metus, t. y. nuo 2021 m. Atsakovė važinėjasi į (duomenys neskelbtini). Su atsakove nesutaria, dėl barnių namuose policija atvykdavo kas antrą dieną. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas iki santuokos. Ant šio sklypo esantys sodo namas ir ūkinis pastatas pastatyti iki santuokos. Namas buvo priduotas esant santuokoje. Deklaracijos dėl statybos užbaigimo neužpildė anksčiau, nes neturėjo pinigų. Tai yra jo asmeninė nuosavybė, atsakovė prie šio turto neprisidėjo (nei prie sklypo pirkimo, nei sodo namelio ir ūkinio pastato statybų). Jokio turto, kurį reikėtų dalinti, neįgijo. Kreditų neturi. 2024 m. buvo kviečiama policija, nes į jo automobilio baką buvo pripilta vandens su cukrumi. Tai padarė K. arba I..

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovą ir atsakovę pažįsta kaip SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininkas, asmeninių tarpusavio santykių neturi. Apie jų šeimyninį gyvenimą nieko nežino. Kai tekdavo pas juos apsilankyti dėl elektros skaitiklių parodymų fiksavimo, matydavo V. Š. vieną su sūnumi. Atsakovę matydavo tik per didžiąsias šventes. Ieškovas minėjo, jog atsakovė dirba užsienyje. Kai jis buvo išrinktas pirmininku, ieškovas į jį kreipėsi dėl statinių įteisinimo. 2022-2023 m. jis įsiteisino tik ūkinį pastatą, kad galėtų prisiregistruoti. 2024 m. rudenį buvo atvykusi policija, tačiau įvykio nematė. Tuo metu V. sveikata buvo prasta, jis sunkiai vaikščiojo, jam buvo reikalinga pagalba.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kiek žino, atsakovė vykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Ją matydavo 2-3 kartus per metus.

Liudytoja K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jos ir ieškovo santykiai yra konfliktiški. Kartu su mama su juo pradėjo gyventi kai dar buvo maža – 1-oje ar 2-oje klasėje. Vaikystėje pastoviai matė geriantį ieškovą, jis vartojo fizinį smurtą prieš mamą. 2024 m. ieškovui buvo išduotas orderis, jis negalėjo artintis prie mamos. Ieškovas yra garbingo amžiaus. 2024 m. kovo mėn. ji su šeima grįžo iš užsienio ir apsigyveno pas V. Š. Jis naudojo psichologinį smurtą. Mama vyko į užsienį dirbti, ji grįžusi apmokėdavo mokesčius. Jų santykiai pašlijo gimus broliui, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. Mano, jog mama seniai turėjo jį palikti. Ne kartą siuntė mamai nuotraukas, kaip ieškovas geria su kita moterimi. Kai mama susituokė su ieškovu, sodo name nebuvo plastikinių langų. Su ja ieškovas gražiai elgėsi iki tol, kol negimė V. Š. (brolis). Mama siuntė pinigus atsakovui, kad jis galėtų pragyventi su jos broliu V. Š.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga, ieškovo ir atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi.

Kaip matyti iš 2024-07-18 Pažymos dėl privalomosios mediacijos pabaigos, mediacija nutraukta mediatoriui pripažinus, kad mažai tikėtina, jog tęsiant mediaciją civilinis ginčas bus išspręstas taikiai.

Kaip matyti iš 2024-07-31 akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ pažymų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovo ir atsakovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių.

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nerasta. Ieškovo vardu 1992-12-07 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise registruotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėto turto statybos pradžios metai 1989 m., o pabaigos – 1992 m., t. y. iki šalių santuokos sudarymo. Nuosavybės (sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo pagrindas – 2022-06-16 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą.

Ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad minėtas nekilnojamasis turtas (sklypas ir ant jo pastatyti sodo namas bei ūkinis pastatas) priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, kadangi pirktas iki santuokos su atsakove sudarymo. Namas buvo priduotas esant santuokoje. Deklaracijos dėl statybos užbaigimo neužpildė anksčiau, nes neturėjo pinigų. Atsakovė teismo posėdžių metu ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo bei patvirtino, kad kai sudarė santuoką, sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas jau buvo įsigijęs. Tame sklype sodo pastatas ir ūkinis pastatas jau buvo pastatyti. Santuokos metu darė tik remontus, kažką rekonstruodavo, tačiau kompensacijos už jų pagerinimą neprašo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad minėtas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, sodo namas, ūkinis pastatas) esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra ieškovo V. Š. asmeninė nuosavybė ir jis nedalintinas.

Kaip matyti, 2024-01-18 tarp Bigbank AS filialo ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei vienerių metų laikotarpiui (iki 2025-01-17) buvo suteikta 2 000 Eur kredito suma. Atsakovė 2025-04-02 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas kreditas yra pilnai išmokėtas. Ieškovas atsakovės nurodytos aplinkybės neginčijo.

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog santuoka faktiškai iširo, atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, abu sutuoktiniai pageidauja nutraukti jų santuoką. Bylos nagrinėjimo metu išklausęs šalių paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi, sutuoktinių tarpusavio santykiai konfliktiški. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (CK 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. Š. prašė su atsakove sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę. Tuo tarpu atsakovė I. Š., priešingai, teigė, kad jų santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės – jo neištikimybės. Teigė, kad ieškovui apie 1997 m. ieškovui buvo iškelta baudžiamoji bylą dėl pavartoto smurto jos atžvilgiu, o 2024 m. buvo iškviesta policija, nes V. Š. ją puolė su lazda. Ieškovas nurodė, kad su atsakove nesutaria, dėl barnių namuose policija atvykdavo kas antrą dieną, o 2024 m. buvo kviečiama policija, nes į jo automobilio baką I. arba K. pripylė vandens su cukrumi.

Byloje rašytinių duomenų apie ieškovo neištikimybę, apie 1997 m. iškeltą baudžiamąją bylą bei 2024 m. dėl šalių konfliktinių santykių kviestą policiją, nepateikta.

Atsakovės teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad vien ieškovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai). Pirmiausia – nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, jog ieškovas jai buvo neištikimas, jos atžvilgiu naudojo smurtą (CPK 178 straipsnis), antra – ieškovo galimo smurto naudojimas ir neištikimybė atsakovės atžvilgiu įrodinėjamas pačios atsakovės bei liudytojos (atsakovės dukros) paaiškinimais.

Tačiau teismas, vertindamas atsakovės dukters parodymus, sprendžia, kad jie dėl dukters besąlyginio atsidavimo ir lojalumo mamai (teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu jų tarpusavio santykiai konfliktiški) galėtų stokoti objektyvumo ir nešališko situacijos vertinimo (CPK 185 straipsnis).

Šalys santuokoje pragyveno daugiau nei 11 metų (ieškovo teigimu, šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2021 m., atsakovė šios aplinkybės nepaneigė), kas teismo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgiant į santuokos trukmę, pakankamai ilgą šalių šeimyninį gyvenimą, byloje esančius įrodymus, nesant kitų įrodymų, nesuponuoja išvados, jog santuokos nutraukimo priežastis yra išimtinai ieškovo elgesys. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis šalys byloje kaltino/gynėsi, leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė vienpusiško netinkamo ieškovo elgesio (CPK 178 straipsnis). Teismas vertina, kad byloje, be pačios atsakovės samprotavimų apie ieškovo kaltę, nesama patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai. Abi šalys kaltino viena kitą konfliktų kėlimu, nepagarba vienas kitam. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Todėl nors byloje nurodytos aplinkybės ir teikia pagrindo pripažinti ieškovą labiau pažeidus sutuoktinio pareigas, tačiau įrodymų sisteminis vertinimas neleidžia teismui daryti vienareikšmę išvadą, jog išimtinai tik dėl ieškovo kaltės nutrūko šalių santuoka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką ir abu yra kalti dėl santuokos nutrūkimo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti išimtinai tik vieno sutuoktinio kaltę. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, jog šalys jau kurį laiką nebegyvena kaip sutuoktiniai bei nebeveda bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, nei viena iš šalių neprašė skirti termino sutuoktiniams susitaikyti, patvirtina, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas tenkinamas pilnai, t. y. šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 183, 185, 186 straipsniai).

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra, todėl ieškovo ir atsakovės prašymu, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „Š.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovas išlaikymo sau iš sutuoktinės neprašo, atsakovė tokio reikalavimo byloje taip pat nepareiškė, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl jos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei I. Š. palikti jos santuokinę pavardę – „Š.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.