- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- e2A-1515-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04289-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Nijolios Indreikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti dviejų vaikų išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur periodinių išmokų iki dukros ir sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2016-10-01. Nurodė, kad šalys santuoką įregistravo 2011 m. rugpjūčio 6 d. Šalys susilaukė dviejų vaikų: dukros A. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnaus M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Jos su atsakovu D. V. bendras gyvenimas baigėsi nuo 2016 m. spalio 19 d., t. y. nuo to laiko patirdama šeimoje smurtą paliko atsakovą ir išėjo gyventi atskirai. Vaikai liko gyventi su ieškove. Vaikų tėvas savo noru pagal pareigas nereguliariai moka vaikams išlaikymą. Pagal savo turtinę padėtį ir gaunamą darbo užmokestį ji gali savo vaikams teikti materialinį išlaikymą ne daugiau kaip 300 Eur. Atsakovas yra sveikas ir darbingas vyras, užima UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Būdamas įmonės vadovu atsakovas gauna stabilias pajamas, kurios yra pakankamos teikti vaikams didesnį išlaikymą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
priteisė iš D. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai A. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnui M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur periodinių išmokų iki dukros ir sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2016-10-19. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną A. D..Sprendimo dalį dėl vaikų išlaikymo pavedė vykdyti skubiai.Priteisė iš D. V. A. D. 300 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei 144 Eur žyminio mokesčio bei 6,27 Eur turėtų pašto išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad dukra A. ir sūnus M. gyvena kartu su ieškove. Ieškovės ir institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimais, vaikų tėvas nepakankamai rūpinasi vaikų auklėjimu ir vystymusi. Atsakovas su vaikais mažai bendrauja, teikia tik dalinį vaikams išlaikymą. Pažymėjo, kad sūnus M. V. nuo gimimo serga astma, todėl jo sveikatos atstatymui ir priežiūrai reikalinga papildomų lėšų, vykstant į klinikas, todėl atsakovas irgi turėtų papildomai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vaiko išlaikymo klausimu, atsižvelgdamas į mažamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, nurodytą 1 MMA sumą vienam vaikui iš esmės laikė protingo dydžio. Įvertinus šalies ekonominę situaciją bei teismų praktiką vaikų išlaikymo klausimu, tokio dydžio suma yra būtina bent minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nereguliariai vykdo savo pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, priteisė iš tėvo (atsakovo) mažamečiams vaikams minimalų kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur materialinį išlaikymą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti ir išlaikymą dukrai A. V. ir sūnui M. V. kas mėnesį kiekvienam nustatyti po 100 Eur periodinių išmokų iki dukros ir sūnaus pilnametystės.
teismas nenustatė nepilnamečių vaikų poreikių ir atsakovo turtinės padėties. Ieškovė teismui prie ieškinio yra pateikusi prekybos centrų kvitus už laikotarpį nuo 2016-09-02 iki 2016-10-12, tačiau maisto pirkiniai pirkti keturiems asmenims, t. y. dviem vaikams, ieškovei ir atsakovui. 289,92 Eur išlaidose yra pirktos ne tik maisto prekės. 2016 m. rugsėjo mėn. išleista aprangai ir apavui viso 33,89 Eur, 16,01 Eur per 2016 m. rugsėjo mėn. išleista švarai ir higienai. Vaikų mokslo ir ugdymo priemonėms išleista 17,76 Eur. Taip pat išleista ir cigaretėms, vynui. Iš šios sumos pirkti prieskoniai, klijai ir kitos buities prekės. Išleistą 289,92 Eur sumą padalijus 4 asmenims, kiekvienam tektų po 72,50 Eur maistui. Rūbai, apavas ir kitos prekės vaikams perkamos ne kiekvieną mėnesį. Vaikų specialiems poreikiams išlaidų byloje nėra. M. serga astma, tačiau jį pas gydytojus nuveža atsakovas, todėl kitų išlaidų nebūna. 100 Eur dydžio išlaikymas vienam vaikui atitinka ir vaiko poreikius, ir atsakovo turtinę padėtį. Teismas, priteisdamas po 200 Eur išlaikymą, neatsižvelgė į atsakovo pajamas. Atsakovo gaunamos mėnesinės darbo užmokesčio sumos nepakanka net vaikų išlaikymui. Atsakovo realios pajamos yra 335 Eur. Įmonės, kurioje ieškovas dirba vadovu, veikla yra susijusi su sezoniniais darbais. Atsakovo pragyvenimui teismas nepaliko nei trupučio pinigų. Teismo priteistas išlaikymas neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
Atsiliepimas
Ieškovė A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31-179/2017 palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
nesąžininga tvirtinti, kad ieškovės pateikti pirkinių kvitai apima ne tik vaikų pirkinius, o visos šeimos pirkinius. Pateikti kvitai įrodo tam tikrų produktų kainas ir jie negali būti vertinami kaip vieno mėnesio visos išlaidos. Visuose pateiktuose 25 kvituose yra pirktos prekės vaikams. 7 kvituose buvo pirkta po vieną ne vaikams skirtą prekę. Ieškovės poreikiams buvo pirkta tik smulkūs ir labai už mažą kainą pirkiniai, t. y. išleista apie 10 Eur;
nepagrįstai atsakovas nurodo teiginius apie nepagrįstas išlaidas vaikams. Buvo perkami vaikų maitinimui skirti maisto produktai, vaikų lavinimui, higienai reikalingos priemonės. Taupant pinigus prekės pirktos akcijų metu. Dėl lėšų stygiaus rūbai ir avalynė vaikams perkama internete, turguje ir kt. Teismui pateikti tik būtiniausi vaikų išlaikymo išlaidų paskaičiavimai ir prekių čekiai. Taip pat byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių vaikams būtinų išlaidų dydį, t. y. mokestį už darželį, vaikų draudimo kvitai, draudimo sutartys ir kt. Be to, ieškovei tenka nuomotis būstą, mokėti komunalinius mokesčius ir t. t.;
byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vaikai turi specialiųjų poreikių. Sūnus M. nuo gimimo serga bronchine astma, dukrai taip pat diagnozuota astma. Melagingi atsakovo teiginiai, kad jis rūpinasi sūnaus vykimu pas gydytojus į Kauną. Atsakovas seniai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus;
klaidinantis teismą ir nesuderinamas su protingumo ir sąžiningumo principais yra atsakovo teiginys, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikams tik po 100 Eur dydžio išlaikymą. Pagrįstų abejonių kelia atsakovo sąžiningumas teikiant duomenis apie pajamas ir materialinę padėtį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovu yra atsakovas, priklauso jo broliui M. V., kuris yra 100 proc. akcijų savininkas. Atsakovas savo pajamas slepia, nes bendrai su broliu vykdo verslą, tačiau, siekdamas nemokėti mokesčių, rodo daug mažesnį darbo užmokestį. VĮ ,,Regitra“ pažymoje nurodyta, kad atsakovas neturi transporto priemonių, tačiau jis visada naudojasi dviem pakankamai didelės vertės automobiliais. Atsakovas leidžia sau savaitgaliais ar net darbo dienų vakarais pramogauti bei leisti pinigus brangiems pirkiniams, todėl galima daryti prielaidą, kad slepia savo tikrąsias pajamas;
teikiant manikiūro paslaugas ieškovės pajamos nesiekia 300 Eur. Ieškovės ir atsakovo pozicija darbo rinkose visiškai skirtingos. Be to, ieškovei ir taip tenka vaikų priežiūros našta, dėl to ieškovė neturi galimybių ieškoti kito darbo ir gauti papildomų pajamų. Vaikai dažnai serga, todėl dirbant laisvu grafiku gali jais rūpintis ir prižiūrėti. Ieškovės turtinė padėtis sunki. Atsakovas, neturėdamas prievolių ir kitų išlaikytinių, gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo;
Atsiliepimas
atsakovas nurodo, kad turi namo išlaidų, kuriame gyvena, tačiau šis namas jam nepriklauso. Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, kuriame jis, be ieškovės sutikimo, įleido gyventi nuomininkus. Jis turi papildomų pajamų iš buto nuomos. Jei atsakovui būtų aktualu taupyti, jis pats gyventų išnuomotame bute.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Ginčo esmė – ar pagrįstai iš apelianto priteistas išlaikymas vaikams A., gim. (duomenys neskelbtini) ir M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 200 Eur kas mėnesį išlaikymą vaikams, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr.3K-3-243/2010).
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad 200 Eur suma kas mėnesį vaikų poreikių tenkinimui yra per didelė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų poreikiams reikalingą sumą, rėmėsi minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris yra kaip orientacinis, vertinant būtinus vaiko poreikius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tuo, jog 380 Eur kas mėnesį vaikui yra reikalinga, kad būtų užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos, o apelianto argumentai, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų tokiai sumai pagrįsti, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad ši suma nėra didelė ir abejoti jos reikalingumu nėra jokio pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad vaikai turi sveikatos problemų (serga astma).
Teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad priteisto išlaikymo dydis yra per didelis ir neatitinkantis apelianto galimybių teikti tokį išlaikymą. Nustatyta, kad apeliantas dirba brolio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jo darbo užmokestis – 400 Eur (neatskaičius mokesčių), šalys turi butą, kuriame negyvena (ieškovės teigimu apeliantas jį yra išnuomojęs ir gauna pajamas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neatskleidžia savo realių pajamų, nes jo nurodomas darbo užmokestis nėra adekvatus jo užimamoms pareigoms, o jeigu taip yra, apeliantas, būdamas jaunas, darbingas, sveikas, turėtų imtis priemonių susirasti kitą (galbūt papildomą), geriau apmokamą darbą ir taip užtikrinti tiek savo, tiek savo vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą. Kaip matyti, apeliantui, kurio turtinė padėtis yra geresnė, tenka tik šiek tiek didesnė materialinė našta prisidėti prie vaikų išlaikymo, t. y. 200 Eur, o likusi našta tenka ieškovei – 180 Eur. Be to pažymėtina, kad vaikai gyvena su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikams, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu bei su tuo susijusiomis laiko sąnaudomis, kas apsunkina papildomų pajamų gavimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš apelianto priteistas išlaikymas vaikams po 200 Eur per mėnesį nėra per didelis ir leidžiantis užtikrinti tik būtinas vaikams vystytis sąlygas bei atitinkantis tėvų turtinę padėtį.
Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai taikius materialinės teisės normas (CK 3.192 str., CK 1.5 str.), todėl jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.