- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-20-1020/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Aušra Bielskė, Audrius Juozapavičius
- Nuteistasis
- J. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Juozapavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. P. (J. P.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Kalėjimų tarnyba) teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
2.1. – pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 3 dalį, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, perkvalifikuotas pagal 2003 m. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)178 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad jis, 1998 m. sausio mėnesį, iš anksto pasigamintais raktų dublikatais, įsibrovęs į butą pavogė nukentėjusiajai priklausantį turtą, kurio vertė 10 202 Lt;
2.2. – pagal 1961 m. BK 104 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktus, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, perkvalifikuotas į BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad jis, 1998 m. vasario 27 d. iš anksto susitaręs su A. P. (A. P.) dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė nukentėjusiąją, o vėliau, turėdami tikslą paslėpti padarytą nusikaltimą – tyčinį nužudymą, nužudė kitą asmenį – bute buvusį mažametį, (duomenys neskelbtini). Teismo nuosprendžiu nustatytos šios nusikaltimo aplinkybės: J. P., 1998 m. vasario 27 d. iš anksto susitaręs su A. P. (A. P.) bei tam tikslui iš anksto pasiruošę peilį bei lipnią izoliaciją, atėjus į nukentėjusiosios butą, J. P. tyčia kumščiu smogė jai į veidą. Nukentėjusiajai bandant pasipriešinti, reikalaudami atiduoti pinigus, mažamečio (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, nukentėjusiąją jėga nutempė į svetainę ir pargriovė ant žemės. Po to, J. P. nukentėjusiąją ėmė smaugti bute rasta virve, o A. P. bandė lipnia juosta užklijuoti burną, tačiau nepavykstant to padaryti dėl aktyvaus nukentėjusiosios priešinimosi, A. P. atsineštu peiliu tyčia ne mažiau kaip 10 kartų nukentėjusiajai smogė į kaklą, bet supratus, kad turimu peiliu nužudyti nepavyks, J. P. virve didele jėga suveržė nukentėjusiosios kaklą, taip sulaužydamas gerklės skydinę kremzlę, o tuo pačiu metu A. P. iš virtuvės atsineštu didesniu peiliu smogė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 34 kartus į kairę krūtinės pusę, kaklą bei galvą. Taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė nukentėjusiąją. Vėliau, turėdami tikslą paslėpti padarytą nusikaltimą – tyčinį nužudymą, J. P. įkalbėjus nužudė kitą asmenį – bute buvusį mažametį, gim. (duomenys neskelbtini), nužudytosios (duomenys neskelbtini). Paguldžius jį ant lovos ir ranka uždengus burną, A. P. ne mažiau kaip 10 kartų peiliu tyčia smogė jam į kaklą ir krūtinės ląstą. Peiliui iškritus iš rankos, J. P. pastebėjus, kad mažametis vis dar gyvas, A. P. iš anksto atsineštu peiliu smogė dar ne mažiau kaip 13 kartų į kaklą ir krūtinę, tokiu būdu slėpdami padarytą kitą sunkų nusikaltimą itin žiauriai nužudė antrą asmenį – mažametį vaiką;
2.3. – pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 4 ir 6 dalis, 272 straipsnio 3 dalį, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, perkvalifikuotas į BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad jam suorganizavus ir padedant, kiti grupės nariai 1998 m. rugpjūčio 10 d. panaudodami daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą bei pargriovę ant žemės, užpuolė AB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkę ir iš jos atėmė rankinę su joje buvusiais 155 429,35 Lt, t. y. pakartotinai užvalė turtą stambiu mastu. Už tai J. P. buvo sumokėta 8 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, įsigaliojus naujos redakcijos baudžiamajam įstatymui ir perkvalifikavus nuteistojo J. P. nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d.
3. Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 13 d. gautas Kalėjimų tarnybos teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino Kalėjimų tarnybos teikimo ir nurodė, kad stebimi nuteistojo J. P. elgesio pokyčiai nėra pakankami jo teisinės padėties švelninimui.
II. Skundo teisiniai argumentai ir prašymai
4. Nuteistasis J. P. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
Šalies argumentai
4.1. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai neatspindi jo pastangų ir reikšmingų elgesio pokyčių, kurie buvo pasiekti per 26 metus jam būnant įkalinimo įstaigoje. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti suabsoliutinama tai, jog jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinio lygio, kadangi vis tik nustatyta vidutinė mažėjanti pakartotinio elgesio rizika. Šios aplinkybės parodo jo siekį pasitaisyti, be kita ko, nesuteikia pagrindo manyti, kad jis gali kelti grėsmę visuomenei. Nuteistojo teigimu, teigiamą procesą patvirtina pastaruosius 11 metų buvęs pavyzdingas jo elgesys (20 kartų skatintas už gerą elgesį ir stropų darbą), aktyvus dalyvavimas reabilitacijos veiklose, darbas, mokslų baigimas, taip pat individuali veikla (medinių gaminių gaminimas), kuria užsiima laisvu nuo darbo laiku.
4.2. Nuteistasis pažymi, kad teikiant vertinimo išvadą pernelyg sureikšminamas praeityje padarytų nusikaltimų pobūdis, nes resocializacijos procesas turėtų būti labiau orientuotas į ateities elgesio prognozes. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad ilgalaikis laisvės atėmimas apribojo jo galimybes įgyti darbo patirties ir atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Vis tik ir būdamas įkalinimo įstaigoje dirba bei pagal esamas galimybes siekia atlyginti padarytą žalą.
4.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimus jis padarė pirmą kartą, būdamas jauno amžiaus – 23 metų, bausmę atlieka jau daugiau nei 26 metus. Dabar tokį savo elgesį vertina labai neigiamai ir labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Per šiuos metus turėjo daug laiko apgalvoti savo praeitį, padarytas klaidas ir padaryti tinkamas išvadas dėl netinkamo savo elgesio. Pažymi, kad yra padaręs teigiamas išvadas, be to, jam svarbu įrodyti, kad gali gyventi atsakingai ir būti naudingas ne tik savo šeimai, bet ir visuomenei. Nuteistasis prašo atsižvelgti į šeiminę padėtį ir sutuoktinės palaikymą bei jos daromą teigiamą įtaką.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagos, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, išanalizavęs nuteistojo J. P. asmens byloje esančius duomenis, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir pateikė aiškius savo sprendimo argumentus, kuriems aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pritaria.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
8. Nuteistasis J. P. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pradėjo atlikti 1998 m. rugpjūčio 15 d., t. y. nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei 26 metus. Taigi, nuteistasis J. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą formalųjį kriterijų. Vis dėlto, teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laivės atėmimo bausme, įpareigotas įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, atspindinčias nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo norą pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą, ir taip apsaugoti visuomenę nuo galimai vis dar pavojingo asmens, t. y. teismas priimdamas sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme turi būti tikras, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir visuomenė bus saugi po tokio teismo sprendimo priėmimo. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).
9. Iš teismui pateiktoje nuteistojo J. P. asmens byloje esančių duomenų ir Kalėjimų tarnybos 2024 m. spalio 22 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-8374 (toliau – socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis J. P. reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi pas Resocializacijos skyriaus psichologę asmeninėms konsultacijoms. Nuteistasis bausmės vykdymo metu už gerą bei pavyzdingą elgesį buvo skatintas 20 kartų, paskutinį kartą skatintas 2024 m. liepos 2 d. – padidinta pirkimo kalėjimo parduotuvėje mėnesio suma, galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu, t. y. 2021 m. įgijo dailidės specialybę modulinio profesinio mokymo programoje, taip pat 2023-2024 mokslo metais įgijo staliaus profesinę kvalifikaciją. Nuo 2020 m. kovo 3 d. dirbo ūkio skyriuje valytoju, o nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. priimtas į vietininko pareigas dirbti pilnu etatu gamybos zonoje. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui, jo nuostata į darbą teigiama ir pozityvi, todėl nuteistojo aukšta darbinė motyvacija galėtų palengvinti integraciją į visuomenę. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad nusikalstamumo rizikos mažėjimas fiksuojamas būtent „lėšų tvarkymo ir pajamų“ srityje, nes nuteistasis pastaruosius kelerius bausmės atlikimo metus dirba ir iš gaunamo darbo užmokesčio pagal galimybes atlygina priteistą civilinį ieškinį. J. P. stengiasi palaikyti ryšius ir su artimaisiais. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu palaiko socialinius ryšius su motina, sutuoktine, nori išėjęs į laisvę ja rūpintis, dirbti ir grąžinti skolas. Be to, su broliu atlieka bausmę vienoje gyvenamojoje patalpoje. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis atsiriboja nuo destabilizuojančios aplinkos, orientuojasi į bendravimą su šeimos nariais ir tinkamai elgiasi. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, užsiimti prasmingomis veiklomis bausmės vykdymo metu bei tobulėti. Vis dėlto, teikimo nagrinėjimo metu turi būti atsižvelgiama ir į kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atspindinčius nuteistojo pavojingumą, atskleidžiančius nuteistojo požiūrį į jo padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
10. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai neatspindi jo pastangų ir reikšmingų elgesio pokyčių, kurie buvo pasiekti per 26 metus jam būnant įkalinimo įstaigoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas nuteistojo pavojingumą bei nagrinėdamas klausimą dėl galimybės švelninti jam paskirtą bausmę, vertina nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo metu, t. y. vertina nuteistojo elgesio, mąstymo pokytį, pastangas keistis, bausmės vykdymo metu daromą nuteistojo pažangą. Nors nuteistasis bausmės vykdymo metu ne kartą skatintas už pavyzdingą elgesį, gerą darbą, dalyvavimą veikloje, tačiau iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. P. 9 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 3 kartus jam skirtos drausminės nuobaudos. Nuteistasis bausmės vykdymo metu ne kartą baustas už įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimus (atitinkamai nuo 1999 m. iki 2002 m.: pastebėtas su mėlyne po akimi, nuteistasis paaiškino, kad susimušė su kitu nuteistuoju; nakties metu miegojo savo gultą užsidengęs paklode, į perspėjimus nereagavo; pastebėtas su nubrozdinimais ant krūtinės bei abiejų rankų – susimušė su kameros draugu; būdamas kameroje triukšmavo, šaukė agituodamas nepaklusti pareigūnų reikalavimams; kameroje užsikabino užuolaidą, kuri trukdė stebėti kamerą per stebėjimo langelį), taip pat gamino, laikė ir įgijo draudžiamus daiktus (atitinkamai nuo 2002 m. iki 2013 m.: du kartus laikė elektrinę spiralę; mobiliojo ryšio telefoną). Paskutinį kartą, 2013 m. gegužės 13 d., pareikštas papeikimas, kadangi nuteistasis jam išduotu kompiuteriu naudojosi miegui skirtu laiku, be to, jame buvo aptiktos draudžiamos programos ir informacija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2002 – 2012 m. surašytose charakteristikose nuteistojo J. P. elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, jose pabrėžiama, kad nuteistasis nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas; charakteryje pastebimi egoistiniai polinkiai; nesavikritiškas savo elgesiui; atliekant laisvės atėmimo bausmę rimtesnių charakterio bruožų pasikeitimų nepastebėta. Tik 2012 m. balandžio 19 d. charakteristikoje pažymėta, kad nuteistasis nėra linkęs piktybiškai nesilaikyti nustatytų pareigų ir draudimų, tačiau kartais linkęs elgtis spontaniškai, nepagalvodamas apie galimas pasekmes, bei tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta, tačiau iš dalies išlieka gynybiškas savo poelgiui ir mano, jog yra nubaustas per griežta bausme. Šie duomenys neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, o pirmiau išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad dalį bausmės atlikimo laiko buvo pasireiškęs nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas ir kartais piktybiškas, bei pavojingas nuteistojo elgesys. Nuteistojo daryti pažeidimai, ypač susiję su smurtu ir nepaklusimu pareigūnų reikalavimams, turint omenyje smurtinį ir itin brutalų nuteistojo elgesį jo įvykdytų tyčinių nužudymų metu, aiškiai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nei baudžiamasis įstatymas, nei bausmių vykdymo įstatymas nenumato teismui pareigos apibrėžti ir nustatyti konkretų terminą, kiek laiko turi tęstis nuteistojo pažanga tam, kad teismas galėtų pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmės švelninimas priklauso nuo aplinkybių, numatytų BK 51 straipsnio 2 dalyje, visumos bei nuo nuteistojo realių pastangų keisti elgesį teigiama linkme. Taigi, bausmės švelninimo instituto taikymas nėra ir negali būti siejamas su konkrečiu terminu, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teismui neturi kelti abejonių, o jo pažanga turi būti nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaryti pakankamą pagrindą išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir tolimesnė elgesio korekcija galima atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
11. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į tai, kad J. P., be kita ko, nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusius itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – dviejų žmonių mirtis. J. P. nuteistas dėl nužudymo esant net keturiems kvalifikuojantiems požymiams – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti; itin žiauriai, nužudyti du žmonės, iš kurių vienas – mažametis; nusikalstama veika padaryta, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė jauno amžiaus. Nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant, iš anksto apmąsčius nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei strategiją. Nors šios aplinkybės buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat negali būti ignoruojamos. Iš asmens byloje pateiktų nuteistojo charakteristikų matyti, kad nuteistojo požiūris į savo elgesį ir padarytus nusikaltimus bausmės atlikimo metu nebuvo nuoširdus, kritiškas ir vienareikšmiškas. 2002 m. vasario 5 d. pažymoje nurodoma, jog nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies; 2004 m. liepos 18 d., 2006 m. liepos 18 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d. – nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau mano, kad yra nuteistas per griežtai, nors rimtų argumentų paaiškinimui neturi ir rimtesnių išvadų nėra padaręs; 2009 m. balandžio 17 d., 2010 m. kovo 1 d., 2011 m. birželio 15 d. – nuteistasis kaltės nepripažino; 2012 m. balandžio 19 d. – nuteistasis savo kaltę pripažįsta, tačiau išlieka dalinai gynybiškas savo poelgiams, mano esąs nubaustas per griežtai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis dėl vienos nusikalstamos veikos – apiplėšimo organizavimo kaltės nepripažįsta, be kita ko, joje taip pat nurodoma ir tai, kad nuteistasis nepripažįsta įvykdęs žmogžudystes, tačiau teigia, jog tokiu būdu netekti artimų žmonių yra liūdna ir tragiška. Visgi, teismo posėdžio, vykusio Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 9 d., metu J. P. teigė, kad jis pripažįsta kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir labai gailisi. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo galimą nuteistojo siekį sušvelninti savo padėtį, ilgą laiką buvusį jo nenuoširdumą ir nepakankamą savikritišką požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas.
12. Teisėjų kolegija įvertina ir duomenis dėl nuteistajam priteistos turtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio, vykusio Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 9 d., metu J. P. nurodė įsipareigojantis atlyginti likusią priteisto civilinio ieškinio dalį. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistojo J. P. vardu yra gauti vykdomieji patvarkymai dėl 49 151 Eur išieškojimo, šiuo metu išieškota suma – 913 Eur (iš jų savanoriškai padengta 30 Eur), išskaičiuojama iš nuo 2020 m. kovo 3 d. gaunamo atlyginimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis ilgą laiką vengė šalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius ir bent minimaliai atlyginti teismo priteistą turtinę žalą. Toks nuteistojo elgesys ir rimtų pastangų siekiant atlyginti žalą nebuvimas itin svarbus, nes J. P. nusikalstamas veikas padarė siekdamas praturtėti. Tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo deklaruojamas siekis atlyginti žalą yra nuoseklus ir nuoširdus.
13. Sprendžiamo klausimo kontekste vienas iš itin svarbių veiksnių – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nagrinėjamoje situacijoje ji nėra menka, ir taip pat neleidžia daryti išvados, kad patenkinus nuteistojo skundą, visuomenė bus saugi. Antai, 2022 m. kovo 14 d. metais atlikto rizikos vertinimo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. gegužės 3 d. atliktos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai liko nepakitę – išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išvadoje pabrėžiama, kad nors stebima nuteistojo motyvacija, tačiau rizikos balų įverčiai nekito. 2024 m. spalio 22 d. atliktos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė mažėjanti pakartotinio elgesio rizika. Išvadoje pabrėžiama, kad rizikos mažėjimas fiksuotas „lėšų tvarkymo ir pajamų“ srityje, kadangi nuteistasis užsiima darbine veikla ir iš gaunamo atlyginimo pagal galimybes atlygina priteistą civilinį ieškinį. Taip pat pabrėžiamos J. P. dedamos pastangos valdant šiuos kriminogeninius veiksnius: „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“, „gyvenimo stiliaus ir draugų“, „mąstymo ir elgesio“ bei „nuostatų“, kadangi nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei Resocializacijos skyriaus psichologų teikiamose individualiose konsultacijose. Psichologai taip pat atkreipia dėmesį į stebimas teigiamas nuteistojo nuostatas į taikomą priežiūrą ir įstaigoje nustatytą tvarką. Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, kad atlikus žalos rizikos vertinimą nustatytas vidutinės didelės žalos rizikos lygis visuomenei laisvėje. Tokį vertinimą lėmė nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis – nužudymas, kur viena iš aukų buvo mažametis vaikas. Socialinėje išvadoje pažymimi ir kriminogeniniai veiksniai: statiniai (smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis) bei dinaminiai (nuteistasis turi nestabilią darbo patirtį, skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybes). Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija itin rimtai vertina išvadas apie dinaminius kriminogeninius veiksnius, t. y. tai, kad: nuteistajam būdingas rizikingas – pavojingas elgesys, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, agresyvus – kontroliuojantis elgesys, nusikalstamo elgesio pateisinimas – neutralizavimas; būdingos savitvardos problemos; būdingi priežiūros – apribojimų pažeidimai; nuteistasis turi emocijų valdymo problemų, mažą atsparumą stresui; nuteistasis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos. Šios aplinkybės nėra statinės ir priklauso tik nuo nuteistojo elgesio. Esant tokioms aplinkybės nuteistojo paleidimo į laisvę atveju įžvelgta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei itin rimta ir neleidžia priimti sprendimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, privalu užtikrinti ne tik teisingą ir proporcingą asmens laisvės varžymą, bet ir visuomenės saugumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, kadangi toks sprendimas gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog atlikęs tokią bausmę asmuo nebus pavojingas ir nekels grėsmės visuomenei. Taigi, nuteistojo J. P. teigiami pokyčiai, ateities lūkesčiai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu daro pažangą bei rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį elgesiui, vis dėlto, žemesniojo teismo nustatytos bei teisėjų kolegijos įvertintos pirmiau nurodytos aplinkybės apie įžvelgiamą vidutinę didelę žalą visuomenei (nuteistajam esant laisvėje) nesudaro pagrindo nuteistajam J. P. švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.
15. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.