- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- eB2-2652-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00995-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- T. J., N. G.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- "Brugtė"
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Brugtė“ nemokumo administratoriaus R. S. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Brugtė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys T. J., N. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Prašymo esmė
1. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Brugtė“ nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB „Brugtė“ bankrotą tyčiniu, dėl UAB „Brugtė“ tyčinio bankroto pripažinti kaltais buvusį įmonės vadovą T. J. ir buhalterinę apskaitą tvarkiusi asmenį N. G., taikyti veiklos apribojimus buvusiam įmonės vadovui T. J.. Nemokumo administratorius prašo pripažinti BUAB „Brugtė“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintus kriterijus.
2. Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija patikrino UAB „Brugtė“ veiklą. Susipažinus su patikrinimo medžiaga ir išvadomis tapo akivaizdu, kad įmonė teikdama netikras PVM sąskaitas faktūras iš biudžeto susigrąžino PVM mokestį, kurį be pagrindo pervedė tretiesiems asmenims jau neplanuodami jo grąžinti, o įmonę numatė paskelbti nemokia ir išregistruoti iš VĮ Registrų centras. Esant akivaizdiems tyčinio bankroto požymiams administratorius patikrino įmonės veiklą ir sudarytus sandorius pagal viešai prieinamą informaciją ir banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. rugsėjo 14 d. 2021 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkime bankroto administratorius padaręs prielaidą, jog yra tyčinio bankroto požymių, pateikė kreditoriams susipažinimui UAB „Brugtė“ ūkinės veiklos ir sandorių analizę. Kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas pritarti administratoriaus išvadai dėl tyčinio bankroto požymių ir įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl BUAB „Brugtė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratoriaus teigimu, nagrinėdamas BUAB „Brugtė“ veiklą susidūrė su dokumentų ir turto slėpimo, bei atsisakymo bendradarbiauti faktu. Buvęs UAB „Brugtė“ direktorius T. J. neperdavė jokių dokumentų, susijusių su UAB „Brugtė“ veikla. Laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. T. J. gavo iš įmonės 539 001,31 Eur, kurių panaudojimo nepagrindė dokumentais.
Atsiliepimas
3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomone, nemokumo administratoriaus prašymas pripažinti BUAB „Brugtė“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas. Pateiktame atsiliepime Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad vykdydama 2019 m. gegužės 29 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.222) FR0773-798, atliko bendrovės, PVM, gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSD įmokos) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. – PVM, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. – GPM, VSD ir PSD įmokos, bei surašė 2020 m. gegužės 4 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222) FR0680-225 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė padarė šiuos mokesčių įstatymų pažeidimus: 1. Bendrovė 2018 m. sausio-vasario, balandžio-gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio-balandžio mėn. pateikė patikslintas PVM deklaracijas (forma FR0600), atitikslino iki mokestinio patikrinimo pradžios nepagristai deklaruotą 216 120 Eur atskaitomą PVM pagal sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos. Dėl šio pažeidimo nebuvo apskaičiuota papildomai mokesčių; 2. Bendrovė direktoriui T. J. kaip atskaitingam asmeniui iki 2019 m. balandžio 30 d. buvo išmokėjusi 314 072,90 Eur. Nustatyta, kad išmokėtos sumos T. J. negrąžino ir nepanaudojo bendrovės veikloje. Dėl šio pažeidimo papildomai mokesčių nebuvo apskaičiuota, informacija perduota vertinti T. J. mokestinių prievolių rizikas;3. Bendrovė 2019 m. gegužės ir liepos mėn. PVM deklaracijose (forma FR0600) nedeklaravo 29 364,45 Eur pardavimo sandorių apmokestinamąją vertę ir 6 167 Eur pardavimo PVM, todėl patikrinimo metu už 2019 m. buvo papildomai apskaičiuota 6 167 Eur PVM.
4. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime pažymėjo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad jokių prekių ar paslaugų UAB „Fantazis“, UAB „Lunared“, UAB „Deiviga“ bendrovei netiekė/neatliko, todėl UAB „Brugtė“ nepagrįstai atskaitė 216 120 Eur pirkimo PVM pagal juridinės galios neturinčias minėtų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Patikrinimo metu surinktais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad UAB „Brugtė“ ūkinės operacijos su UAB „Fantazis“, UAB „Lunared“ ir UAB „Deiviga“ realiai nebuvo vykdomos, t. y. buvo tik įformintos sąskaitos faktūros, bendrovei siekiant pasinaudoti PVM atskaita. Ir nors bendrovė su tuo nesutinka, bei nurodo, jog tik tiesioginiai įrodymai gali patvirtinti paslaugų nesuteikimo faktą, tačiau tokių įrodymų nepateikia. Bendrovė su pastabomis nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių realų paslaugų / prekių teikimą, o tik apsiribojo abstraktaus pobūdžio paaiškinimu. Nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. per bankomatus buvo išimta grynaisiais pinigais 304 386,71 Eur daugiau nei įnešta. Nustatyta, kad grynieji pinigai dažniausiai buvo išimami nedidelėmis sumomis nuo 10 Eur iki 200 Eur (apie 70 proc.), rečiau buvo išimta nuo 1 000 iki 3 000 Eur (apie 6 proc.). Dokumentai, patvirtinantys grynųjų pinigų panaudojimą bendrovės veikloje, patikrinimo metu pateikti nebuvo. T. J. patikrinimo metu nepateikė duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, kokiais tikslais T. J. naudojo jam suteiktas lėšas. Be to T. J. iniciatyva 2019 m. liepos 17 d. įvyko kreditoriaus susirinkimas, kurio metu priimtas sprendimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Tai yra savo veiksmais direktorius darė pastangas nutraukti bendrovės veiklą negrąžinant įsiskolinimo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo T. J. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad su administratoriaus pareiškimu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti atmestas. Paaiškino, kad neatsisako bendradarbiauti, tačiau negali perduoti to, ko neturi, t.y. bendrovės dokumentų, kadangi visi bendrovės dokumentai buvo laikomi pas buhalterinę apskaitą vedusią UAB „Financial accounting & law group“, kuriai 2019 m. spalio 14 d. UAB „Financial accounting & law group“ buvo iškeltas neteisminis bankrotas ir 2020 m. vasario 20 d. UAB „Financial accounting & law group“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Suinteresuoto asmens nuomone, nemokumo administratoriaus nurodyti veiksmai nereiškia sąmoningo įmonės direktoriaus veikimo (neveikimo) privedant įmonę prie bankroto, t. y. tokius įmonės direktoriaus veiksmus galima vertinti kaip aplaidumą, o ne sąmoningo vengimo įrašyti netikslius duomenis pasekmę, turint aiškų tikslą nuslėpti įmonės tikrąją finansinę padėtį. Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija baigė mokestinį patikrinimą ir pradėjo mokestinį tyrimą. Taigi šiai dienai Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikti veiksmai dar nėra baigti. O administratorius remiasi pavieniais Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais dokumentais ir dar nebaigtais tyrimais. Paaiškino, kad 539 001,31 Eur suma nebuvo pasisavinta ar išvaistyta. Ši suma buvo panaudota bendrovės veikloje, bendrovės reikmėms. Visi dokumentai, patvirtinantys pinigų išleidimą bendrovės reikmėms, buvo perduoti buhalteriją tvarkiusiai įmonei. Kitų dokumentų suinteresuotas asmuo neturi ir negali pateikti.
7. Suinteresuotas asmuo T. J. pažymėjo, kad UAB „Brugtė“ sudaryti sandoriai buvo įprasta įmonės ūkinė veikla, apmokėjimai buvo atliekami už gautas medžiagas, atliktus darbus, suteiktas paslaugas. Nemokumo administratoriaus akcentuojami UAB „Brugtė“ nuostolio didėjimo ir turto mažėjimo požymiai, nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos finansinės operacijos ir sudaryti sandoriai turėjo įtakos įmonės nemokumui susidaryti, kad, akivaizdžiai gresiant bankrotui, įmonės turtas buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims. Suinteresuotas asmuo kaip bendrovės vadovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nulėmę bendrovės privedimą prie nemokumo būsenos ar dar labiau pabloginę nemokios bendrovės padėtį.
8. Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepime į nemokumo administratoriaus prašymus nurodė, kad nesutinka su nemokumo administratorius R. S. pareiškimu. Paaiškino, kad nuo 2004 m. lapkričio 29 d., kai UAB „Financial accouting & law group“ buvo įsteigta, iki bankroto bylos iškėlimo 2019 m. rugpjūčio 30 d., buvo minėtos bendrovės direktorė ir akcininkė. UAB „Financial accouting & law group“ prisilaikant Sutarties sąlygų ir remiantis Kliento pateiktais pirminiais buhalteriniais dokumentais, visada laiku ir tinkamai vykdė bendrovės apskaitą bei teikė duomenis ir kitas privalomas ataskaitas valstybės institucijoms. UAB „ Financial accouting & law group“ bankrutavo ir 2020 m. vasario 17 d. išregistruota, bankroto proceso metu turimi dokumentai, tame tarpe ir 2019 m. liepos 23 d. UAB „Brugtė“ Dokumentų priėmimo-perdavimo aktas buvo perduoti UAB „Financial accouting & law group“ bankroto administratoriui UAB „Bankrupta“ įgaliotam asmeniui. Kiek suinteresuotam asmeniui žinoma, visi UAB „Financial accouting & law group“ bankroto administratoriui perduoti dokumentai yra saugomi archyve. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju UAB „Brugtė“ buvęs direktorius T. J.. Suinteresuotas asmuo N. G., sutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nurodytais argumentais, mano, kad nesant 2021 m. rugpjūčio 6 d. pareiškime kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį sukelti įmonei tyčinį bankrotą bei jos kreditoriams žalą ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, savaime nepatvirtina aplaidaus ir / ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, taip pat to, kad buvęs įmonės vadovas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų bei turto apsaugos.
9. Nemokumo administratoriaus 2018-2019 metais pateikti UAB „Brugtė“ atlikti 104449 Eur ir 88243 Eur pavedimai į UAB „Financial accouting & law group“ sąskaitą buvo susiję su paskolos grąžinimu, nes 2018 m. sausio 8 d. tarp UAB „Brugtė“ (paskolos gavėjo) ir UAB „Financial accouting & law group“ (paskolos davėjo) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2018/01, kuria remiantis UAB „Brugtė“ buvo suteikta 205 000 Eur paskola ir bendrovė ją turėjo grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
10. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Teismas, vadovaudamasis teisės aiškinimu, jog įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, kurių atgalinis taikymas negalimas, nagrinėjamu atveju spręs klausimą dėl UAB ,,Brugtė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikydamas anksčiau galiojusio ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindus ir sąlygas, nes buvusio įmonės vadovo veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki JANĮ įsigaliojimo.
12. Bylos, joje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Brugtė“ juridinių asmenų registre įregistruota 2004 m. gegužės 3 d. Nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2007 m. vasario 7 d. UAB „Brugtė“ vadove buvo U. B., nuo 2007 m. vasario 7 d. iki 2019 m. liepos 30 d. ir nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. – suinteresuotas asmuo T. J..
Šalies argumentai
13. 2020 m. rugpjūčio 4 d. suinteresuotas asmuo T. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Brugtė“ bankroto bylą. Nurodė, jog bendrovė jau ilgą laiką susiduria su finansiniais sunkumais bei nebegali atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti prievolių ir įsipareigojimų. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė bendrovės 2019 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2020 m. birželio 30 d. balansą, 2020 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorių sąrašą, debitorių sąrašą, turto sąrašą. UAB „Brugtė“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
14. VĮ Registrų centrui paskutiniai UAB „Brugtė“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2017 metus, pagal pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė per 2017 m. gavo 111 062 Eur pelno. Pagal 2017 metų balansą UAB „Brugtė“ turtą sudarė 379 814 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 103 517 Eur.
15. Pagal bankroto byloje esantį UAB „Brugtė“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansą praėjusiais finansiniais metais bendrovės turtas siekė 129 971 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai– 198 151 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės turtą iš viso sudarė 32 610 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 450 401 Eur. Iš 2020 m. birželio 30 d. sudaryto bendrovės balanso matyti, kad bendrovės turto vertė yra 32 610 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 450 401 Eur. Iš atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad įmonė dirba nuostolingai. Į bylą pateiktas UAB „Brugtė“ kreditorių sąrašas, iš kurio galima padaryti išvadą, jog UAB „Brugtė“ įsiskolinimai kreditoriams sudaro 450 401,00 Eur. Taigi jau 2018 metais bendrovės įsipareigojimai kreditoriams buvo didesni negu įmonės turto vertė.
16. Kaip matyti iš BUAB „Brugtė“ bankroto bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-597-407/2020, panaikino atsakovės UAB „Brugtė“ 2019 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl šios bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka. Minėtoje byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės 29 d. buvo atliekamas bendrovės mokestinis patikrinimas. Bendrovė VMI pateiktose PVM deklaracijose nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. deklaravo: 4 953 Eur pardavimo PVM, 233 253 Eur pirkimo PVM bei 228 300 Eur grąžintino iš biudžeto PVM. Per 2018 m. sausio–2019 m. balandžio mėn. laikotarpį bendrovei pagal prašymus grąžinta 201 129,50 Eur PVM. Mokestinio patikrinimo metu bendrovė 2019 m. birželio 27 d. per EDS pateikė patikslintas 2018 m. sausio–vasario mėn. ir balandžio–gruodžio mėn., 2019 m. sausio–balandžio mėn. PVM deklaracijas, kurios buvo priimtos su statusu „Sulaikytos dėl tikrinimo“. Pagal patikslintas PVM deklaracijas bendrovė 216 120 Eur sumažino iki mokestinio patikrinimo deklaruotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą. Dėl šios priežasties susidarė 194 316,45 Eur PVM nepriemoka. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad minėta PVM prievolė bendrovei atsirado nuo to momento, kai buvo patikslintos PVM deklaracijos, t. y. nuo 2019 m. birželio 27 d., todėl apeliantė laikytina kreditore, kuriai turėjo būti pranešta apie inicijuojamą neteisminį bendrovės bankroto procesą. Teismas konstatavo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo tinkamai informuota apie 2019 m. liepos 17 d. šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą, todėl buvo apribotos jos kaip kreditorės teisės dalyvauti šiame kreditorių susirinkime ir balsuoti dėl nutarimo vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Šie esminiai minėtų procedūrų ir kreditorės teisių pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-597-407/2020 20 punktas).
17. Atsižvelgdamas į nutarties 16 punkte nustatytas aplinkybes ir įvertinęs įmonės balansuose nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
18. BUAB „Brugtė“ nemokumo administratorius prašo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu tokiais pagrindais: 1) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 2) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
19. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, nemokumo administratorius prašo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu dėl to, kad įmonė be pagrindo susigrąžino PVM mokestį, ir tai gali būti prilyginama mokesčių mokėjimo vengimui. Įmonė taip pat neplanavo sumokėti PVM mokesčio bei be pagrindo pervedė tretiesiems asmenims. Nemokumo administratoriaus teigimu, VMI mokestiniame patikrinime, kuris pradėtas 2019 m. gegužės 29 d., baigtas 2020 m. gegužės 4 d., atskleisti PVM grobstymo faktai; T. J. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gavo iš įmonės 539 001,31 Eur, kurių panaudojimo nepagrindė dokumentais ir tokia apimtimi padarė žalą įmonės kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko bendrovės mokestinį patikrinimą.
21. Kaip matyti iš pateikto į bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. patikrinimo akto Nr. (21.222)FR0680-225 bendrovei papildomai apskaičiuota 6 167 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM); nustatyti šie mokesčių įstatymų pažeidimai: 1) 2018 m. sausio–vasario, balandžio–gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio–balandžio mėn. pateikė patikslintas PVM deklaracijas (forma FR0600), atitikslino iki mokestinio patikrinimo pradžios nepagrįstai deklaruotą 216 120 Eur atskaitomą PVM pagal sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos. Dėl minėto pažeidimo papildomai mokesčių neapskaičiuota; 2) 2019 m. gegužės ir liepos mėn. PVM deklaracijose (forma FR0600) nedeklaravo 29 364,45 Eur pardavimo sandorių apmokestinamąją vertę ir 6 167 Eur pardavimo PVM; 3) bendrovės direktoriui T. J. kaip atskaitingam asmeniui iki 2019 m. balandžio 30 d. buvo išmokėta 314 072, 90 Eur. Išmokėtos sumos T. J. negrąžino ir nepanaudojo bendrovės veikloje. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkė E. J. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222E) FR0682-292 nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą. Teismas neturi duomenų, kad šis Patikrinimo aktas teismine tvarka būtų ginčytas. Todėl suinteresuoto asmens argumentas, kad administratorius remiasi nebaigtais Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimais, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokestinio tyrimo metu institucijos priimtuose rašytiniuose dokumentuose (šiuo atveju įsiteisėjusiame Patikrinimo akte) užfiksuoti su mokesčių mokėtojo mokestine veikla susiję faktai, paprastai turi didesnę įrodomąją galią, o vien aplinkybė, jog institucija, išdavusi į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, yra bylos šalis, per se nesudaro pagrindo įrodymo nepripažinti oficialiuoju, tiek, kiek juose konstatuotos su nagrinėjamu ginču susijusios faktinės aplinkybės pagal įrodymą išdavusios institucijos kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 30 punktas). Todėl teismas pripažįsta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos užfiksuoti su UAB „Brugtė“ mokestine nepriemoka susiję faktai pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas turi didesnę įrodomąją galią nagrinėjamoje byloje.
23. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
Žemesnės instancijos teismas
24. Kaip nurodyta, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, apibendrinus kasacinio teismo praktiką, pateiktas teisės aiškinimas, kad vertinant bankroto pripažinimą tyčiniu, svarbus priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, kuris yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji kreditorinių reikalavimų dalis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-695-1120/2021 40 punktą).
26. Bylos duomenimis, kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo pateikė teismui bendrovės 2019 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2020 m. birželio 30 d. balansą, 2020 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorių sąrašą, debitorių sąrašą, turto sąrašą. Byloje nėra ginčo, kad nemokumo administratoriui jokių kitų BUAB „Brugtė“ buhalterinės apskaitos dokumentų, išskyrus tuos, kurie pateikti teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra perduota.
27. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. patikrinimo akte Nr. (21.222) FR0680-225 konstatuotas netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas ir aplinkybė, jog T. J. negrąžino ir nepanaudojo bendrovės veikloje jam išmokėtų lėšų.
28. Suinteresuotas asmuo T. J. atsiliepime į nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo, kad 539 001,31 Eur suma nebuvo pasisavinta ar išvaistyta. Ši suma buvo panaudota išimtinai bendrovės reikmėms, tačiau tai patvirtinančių dokumentų negali perduoti, nes bendrovės dokumentai buvo perduoti buhalteriją tvarkiusiai UAB „Financial accounting & law group“, kuri 2020 m. vasario 20 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro.
29. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. gegužės 4 d. patikrinimo akte, kuris byloje vertinamas kaip oficialus rašytinis įrodymas, nustatyta, kad dėl išvardytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės komercinės ūkinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (Patikrinimo akto 20 l.) (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
30. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas, BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Buhalterinės apskaitos įstatymo19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismo nuomone, suinteresuoto asmens argumentai, kad jis negali pateikti bendrovės dokumentų administratoriui, kadangi bendrovės buhalterinę apskaitą vedusi UAB „Financial accounting & lawg roup“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, yra deklaratyvūs ir nepaneigia fakto, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų realios apimties, įvertinti bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais; taip pat nepaneigia bendrovės vadovui tenkančios pereigos saugoti ir esant būtinybei atstatyti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).
33. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kokios yra bendrovės nemokumo priežastys, neįmanoma įvertinti bendrovės veiklos, jos turto, o buvęs bendrovės vadovas apie šias aplinkybes jokių išsamesnių paaiškinimų, išskyrus tai, jog bendrovės dokumentų neturi ir pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas abstrakčias aplinkybes, jog bendrovė ilgą laiką susiduria su finansiniais sunkumais bei nebegali atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti prievolių ir įsipareigojimų, nepateikė, teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti tyčinį UAB „Brugtė“ bankrotą pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytus požymius.
34. Byloje nesant pateiktų jokių dokumentų ir paaiškinimų, kurie pagrįstų T. J. 539 001,31 Eur sumos panaudojimą bendrovės naudai ir interesams, kokiais tikslais buvo naudojamos lėšos, o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. patikrinimo akte Nr. (21.222)FR0680-225 nustačius, kad bendrovės direktoriui T. J. kaip atskaitingam asmeniui iki 2019 m. balandžio 30 d. buvo išmokėta 314 072, 90 Eur; išmokėtos sumos T. J. negrąžino ir nepanaudojo bendrovės veikloje, teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą ir bendrovės bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
35. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas BUAB „Brugtė“ nemokumo administratoriaus prašymą tenkinti ir bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi nustatyti BUAB „Brugtė“ bankroto požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, įrodo BUAB „Brugtė“ vadovo siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti.
Dėl atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų nustatymo
36. Jau nurodyta, kad UAB „Brugtė“ vadovu nuo 2007 m. vasario 7 d. iki 2019 m. liepos 30 d. ir nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo suinteresuotas asmuo T. J..
37. Minėta, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-221-378/2021, nurodė, kad teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ (53 punktas). Vadinasi, tik nustačius, kad suinteresuotas asmuo T. J. nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. padarė veiką, kuri sukėlė tyčinį bankrotą, galima nurodyti jį kaip asmenį, atsakingą už tyčinį įmonės bankrotą.
38. VMI mokestiniame patikrinime, kuris pradėtas 2019 m. gegužės 29 d., o baigtas 2020 m. gegužės 4 d., buvo atskleisti PVM grobstymo faktai, kurie įforminti 2020 m. birželio 25 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222E) FR0682-292. Kaip nurodė VMI prie FM, T. J. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gavo iš įmonės 539 001,31 Eur, kurių panaudojimo nepagrindė dokumentais ir tokia apimtimi padarė žalą įmonės kreditoriams. Ši neteisėta veika (CK 6.246 straipsnis) priskirtina kaip padaryta galiojant ĮBĮ.
39. VMI prie FM procesiniuose dokumentuose byloje dėl tyčinio bankroto taip pat nurodė, kad bendrovė 2019-05-08 pateikė prašymą grąžinti 20 500 Eur PVM permoką (skirtumą), susidariusią nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30. Prašoma grąžinti PVM permoka susidarė dėl atskaityto PVM pagal PVM sąskaitomis–faktūromis įformintus sandorius su UAB „Fantazis“, UAB „Lunared“ ir UAB „Deiviga“.Suinteresuotas asmuo mano, kad bendrovės su UAB „Fantazis“, UAB „Lunared“ ir UAB „Deiviga“ sudaryti sandoriai yra apsimestiniai. UAB „Fantazis“, UAB „Lunared“ ir UAB „Deiviga“ 2019-09-13, 2019-09-17, 2019-08-30 ir 2019-09-26 išregistruotos iš PVM mokėtojų registro. Teismas nurodo, kad šis laikotarpis vėl patenka į ĮBĮ reguliuojamus teisinius santykius,
40. VMI prie FM pateiktuose procesiniuose dokumentuose byloje dėl tyčinio bankroto teigia, kad patikrinimo laikotarpio pabaigai (2019-04-30) atskaitingo asmens T. J. skola bendrovei buvo 314 042,90 Eur. Pagal AB „Swedbank“ išrašus bendrovė iki tikrinimo laikotarpio ir per tikrinamąjį laikotarpį per banko sąskaitas vykdė operacijos grynais pinigais. Patikrinimo duomenys rodo, kad nuo 2014-01-01 iki 2019-04-30 per bankomatus buvo išimta grynaisiais pinigais 304 386,71 Eur daugiau nei įnešta. Laikoma, kad pinigus išgrynino T. J. (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės). Be to, nustatyta, kad bendrovės direktorius T. J. vykdė banko operacijas savo vardu ir per banko klientų aptarnavimo padalinius. VMI prie FM pabrėžė, kad bendrovės direktorius T. J. nepateikė dokumentų dėl išgrynintų pinigų panaudojimo aplinkybės bendrovės veikloje.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens ir nemokumo administratorius teiginiais, kad pagal BAĮ 19-21 straipsnių nuostatas, aplinkybė, kad buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė netinkamai tvarkė bendrovės apskaitos dokumentus, nepaneigia bendrovei tenkančios pereigos saugoti ir atstatyti buhalterinės apskaitos dokumentus ir, esant būtinybei, pagrįsti kokiais tikslais buvo naudojamos bendrovės lėšos. Todėl T. J. 2019-11-22 paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad dokumentus, pateisinančius sumokėjimą, jis perdavė UAB „Financial accouting & law group“, kuri vykdė buhalterinę apskaitą, nėra paneigianti jo kaip vadovo teisinę atsakomybę.
42. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus dėl T. J. negrąžintos 314 042,90 Eur skolos bendrovei, sudarytus sandorius su UAB „Fantazis“, UAB „Lunared“ ir UAB „Deiviga“, teismas nusprendžia, kad buvęs bendrovės direktorius T. J. padarė neteisėtą veiką, kuri dėl tęstinio jos pobūdžio, tai yra jam vadovaujant bendrovei nuo 2007 m. vasario 7 d. iki 2019 m. liepos 30 d. ir nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 3 dalimi, nurodo T. J. kaip asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė UAB „Brugtė“ tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas).
43. Teismas nevertins VMI prie FM nurodytų aplinkybių dėl nesumokėto pardavimo PVM, bendrovei sudarius sandorius su UAB „Nadruvė“, UAB „Promoartis“, UAB „Dumino“, nes jos nėra teisiškai reikšmingos byloje dėl tyčinio bankroto. Suinteresuotas asmuo nenurodė priežastinio ryšio dėl to kaip nesumokėtas į biudžetą pardavimo PVM paveikė įmonės nemokumą (CPK 12, 178 straipsnis). Tai, kad, anot VMI prie FM, bendrovė nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, neveikia įmonės mokumo, bet parodo jos veikos neteisėtumą. Šis klausimas sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės normomis (CK 6.263 straipsnis).
44. Be kita ko, BUAB „Brugtė“ nemokumo administratorius prašė pripažinti atsakingu asmeniu dėl tyčinio bankroto buhalterinę apskaitą tvarkiusi asmenį N. G.. Teismas nurodo, kad N. G. buvo UAB „ Financial accouting & law group“ darbuotoja, kuri pagal buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis tvarkė įvairių bendrovių, tame tarpe, UAB „Brugtė“ buhalterinę apskaitą ir teikė ataskaitas, deklaracijas, duomenis bei finansines atskaitomybes VMI, SODRA ir VĮ Registrų centras.Taigi ji nėra asmuo, galėjęs valdyti BUAB „Brugtė“, šio juridinio asmens vardu sudarytų sandorius, nes buvo kito juridinio asmens vadovė. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Financial accouting & law group“ buvo iškelta bankroto byla, todėl JANĮ 70 straipsnio 3 dalis netaikoma.
Dėl sankcijos buvusiam bendrovės vadovui
45. BUAB „Brugtė“ nemokumo administratoriaus taip pat prašo taikyti veiklos apribojimus buvusiam įmonės vadovui T. J.. Šio klausimo išsprendimui taikytinos buvusio bendrovės vadovo veiksmų atlikimo metu galiojusios ĮBĮ nuostatos.
46. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį, teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
47. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).
48. Teismo vertinimu, nors buvęs bendrovės vadovas T. J. įvykdė pareigą, numatytą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šią pareigą įvykdė pavėluotai. Byloje teismas konstatavo, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu bendrovės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir tik po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino UAB „Brugtė“ 2019 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl šios bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka (civilinės bylos Nr. e2A-597-407/2020). Teismas taip pat nustatė, kad T. J. be pateisinamų priežasčių neužtikrino įmonės dokumentų perdavimo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui. Byloje nustatyti buvusio bendrovės vadovo veiksmai pažeidžiant mokesčių įstatymus – Valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi bendrovės patikrinimą nustatė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimus bei Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti bendrovės komercinės ūkinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad buvusio bendrovės vadovo baudimas visiškai atitiktų nagrinėjamos sankcijos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl ko viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų. Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti akivaizdų vadovo darbo aplaidumą, nesąžiningumą ir apriboti teisę T. J. 3 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Brugtė“ nemokumo administratoriaus R. S. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Brugtė“ bankroto pripažinimo tyčiniu patenkinti ir pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Brugtė“ (juridinio asmens kodas 300022829) bankrotą tyčiniu.
Nustatyti T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip asmenį, kurio veika sukėlė UAB „Brugtė“ tyčinį bankrotą.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Patenkinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Brugtė“ nemokumo administratoriaus R. S. prašymą taikyti veiklos apribojimus buvusiam įmonės vadovui T. J. ir apriboti T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę 3 (tris) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti nutarties kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Įpareigoti nemokumo administratorių su šia nutartimi supažindinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Brugtė“ kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.