- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-597-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01094-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis (pirm.), Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- Bankrutuojanti "Brugtė"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Brugtė“ bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė nutraukti UAB „Brugtė“ (toliau – Bendrovė) bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka dėl esminių VMI, kaip Bendrovės kreditorės, teisių pažeidimo.
2. Nurodė, kad inicijuojant Bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, buvo nesilaikyta Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio reikalavimų, nes didžiausia Bendrovės kreditorė VMI nebuvo informuota apie 2019 m. liepos 17 d. šaukiamą Bendrovės kreditorių susirinkimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka inicijavimo, todėl VMI nebuvo sudaryta galimybė pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonės šiuo klausimu. VMI finansinį reikalavimą sudaro 2019 m. birželio 27 d. pateiktose patikslintose pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijose deklaruotos mokėtinos mokesčio sumos, iš viso 194 316,45 Eur, taigi apie VMI finansinį reikalavimą Bendrovei žinojo jos vadovas T. J., kuris buvo išrinktas ir pirmojo kreditorių susirinkimo pirmininku. Dėl šių pažeidimų 2019 m. liepos 17 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka yra neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Bendrovės direktorius T. J. 2019 m. liepos 11 d. išsiuntė pranešimus kreditoriams dėl Bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo. Pranešime nurodyta, kad susirinkimas vyks 2019 m. liepos 17 d., 11 val. Remdamasis 2019 m. liepos 17 d. įvykusio Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolu, teismas nustatė, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 194 606,94 Eur arba 92,31 proc. visos Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Šiame susirinkime nutarta Bendrovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratore paskirti UAB „Usela“, nustatyti 30 dienų terminą kreditoriams pareikšti savo finansinius reikalavimus, įpareigoti bankroto administratorę atlikti funkcijas, numatytas ĮBĮ ir kt. VMI 2019 m. liepos 17 d. buvo gautas Bendrovės bankroto administratorės pranešimas dėl tą dieną įvykusio kreditorių susirinkimo, kuriame nutarta Bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bei buvo prašoma iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. pateikti finansinį reikalavimą Bendrovei. VMI 2019 m. rugpjūčio 18 d. rašte administratorei nurodė, kad Bendrovė pagal 2019 m. rugpjūčio 18 d. VMI apskaitomas prievoles Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga.
5. Teismas nustatė, kad VMI nuo 2019 m. gegužės 29 d. buvo atliekamas Bendrovės mokestinis patikrinimas, kurio metu Bendrovė 2019 m. birželio 27 d. pateikė patikslintas 2018 m. sausio–vasario mėn. ir balandžio–gruodžio mėn., 2019 m. sausio–balandžio mėn. PVM deklaracijas, kurios Elektroninėje deklaravimo sistemoje (toliau – EDS) buvo sulaikytos tikrinimui. Dėl šios priežasties, kaip patvirtino ir liudytoja apklausta VMI darbuotoja S. L., Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje 2019 m. liepos 18 d. nebuvo matoma Bendrovės mokestinė nepriemoka, t. y. 194 316,45 Eur PVM nepriemoka.
6. Teismas nustatė, kad nei pranešimo dėl Bendrovės bankroto proceso inicijavimo, nei sprendimo dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka priėmimo, nei kreditorių reikalavimų pareiškimo dieną VMI nebuvo priėmusi jokių nurodymų (sprendimų) nurašyti mokestinę nepriemoką, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja tuo metu nebuvo Bendrovės kreditore. Tai patvirtina ir Bendrovės apskaitos dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu Bendrovės atžvilgiu teismuose buvo iškelta bylų ar Bendrovė turėjo kitų priverstinai išieškomų skolų. Kreditorių susirinkime dalyvavo daugiau nei ¾ visų kreditorių, turinčių teisėtą reikalavimo teisę. Dėl to, teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas Bendrovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka VMI teisių ir ĮBĮ 12 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir nutraukti UAB „Brugtė“ bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka, pažeidus esmines VMI, kaip Bendrovės kreditorės, teises; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Bendrovės bankroto procedūrų ne teismo tvarka kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad VMI nebuvo Bendrovės kreditore inicijuojant bankroto procesą ne teismo tvarka. VMI 2019 m. gegužės 29 d. pradėjo Bendrovės mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į Bendrovės pateiktas PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pagal pateiktus prašymus Bendrovei buvo grąžinta 201 129,50 Eur PVM. Mokestinio patikrinimo metu 2019 m. birželio 27 d. pateikė patikslintas 2018 m. sausio–vasario mėn. ir balandžio–gruodžio mėn., 2019 m. sausio–balandžio mėn. PVM deklaracijas, kuriose deklaravo 216 120 Eur mažiau grąžintino iš biudžeto PVM. Patikslintos deklaracijos VMI EDS užregistruotos 2019 m. birželio 27 d. ir, vadovaujantis Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135, 18 punkto nuostatomis, priimtos su statusu „Sulaikytos dėl tikrinimo“. Dėl šios priežasties Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje 2019 m. liepos 18 d. nebuvo matoma Bendrovės mokestinė nepriemoka, t. y. 194 316,45 Eur PVM nepriemoka. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tuo metu Bendrovė neturėjo PVM prievolės, nes tokia prievolė buvo suformuota būtent patikslintų deklaracijų gavimo momentu. Todėl akivaizdu, kad Bendrovės direktoriaus pranešimų kreditoriams išsiuntimo dieną (2019 m. liepos 11 d.) VMI buvo Bendrovės kreditore ir jos reikalavimas sudarė 194 316,45 Eur.
7.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo, buvusio Bendrovės vadovo T. J. parodymais, kuris teigė, kad apie skundžiamą kreditorių susirinkimą buvo pranešta visiems žinomiems Bendrovės kreditoriams ir didžioji jų dauguma pritarė bankroto procesui ne teismo tvarka, tačiau negalėjo įvardinti kitų kreditorių, negalėjo pateikti įrodymų kam ir kokiu būdu buvo siunčiami pranešimai dėl vyksiančio kreditorių susirinkimo bei negalėjo pateikti gautų kreditorių pritarimų. Bankroto administratorė tokių įrodymų taip pat nepateikė. Dėl to skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, kadangi balsavusių už bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka kreditorių reikalavimų suma nesudarė 92,31 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos.
7.3. Teismas klaidingai vertino VMI vyriausiosios specialistės S. L., atliekančios Bendrovės mokestinį patikrinimą, parodymus, kuri informavo, kad Bendrovė mokestinio patikrinimo metu savarankiškai 2019 m. birželio 27 d. per EDS pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose 216 120 Eur sumažino grąžintiną iš biudžeto PVM sumą, dėl to su Bendrovės apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Financial accounting & law group“ įgaliotu asmeniu N. G. mokestinio patikrinimo metu buvo aiškinamasi patikslintų PVM deklaracijų priežastys. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad Bendrovės vadovas ir akcininkas T. J. žinojo apie susidariusią Bendrovės PVM prievolę biudžetui.
7.4. Teismas neįvertino, kad VMI, nepraleisdama bankroto administratorės nustatyto kreditorių reikalavimų pateikimo termino (2019 m. rugpjūčio 17 d.), 2019 m. liepos 30 d. raštu patikslino, kad neteisminio bankroto įsiteisėjimo dieną (2019 m. liepos 17 d.) pagal VMI apskaitomas prievoles Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 194 316,46 Eur PVM.
7.5. Didžiausios Bendrovės kreditorės neinformavimas neatitinka nei ĮBĮ 12 straipsnio reikalavimų, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), taip pat iš esmės buvo apribotos VMI galimybės tinkamai įgyvendinti įstatymu suteiktas teises, įskaitant galimybę išreikšti nuomonę dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų. Tokie Bendrovės vadovo veiksmai vertintini ne tik kaip neteisėti, bet taip pat kaip nesąžiningi.
Atsiliepimas
8. Atsakovė BUAB „Brugtė“ atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. VMI nei pranešimo dėl Bendrovės bankroto proceso inicijavimo, nei sprendimo dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, nei kreditorių reikalavimų pareiškimo dieną nebuvo priėmusi jokių nurodymų (sprendimų) nurašyti mokestinę nepriemoką, todėl nebuvo Bendrovės kreditorė. Tokių įrodymų VMI nepateikė nei Vilniaus apygardos teismui, nei Lietuvos apeliaciniam teismui. Bendrovės apskaitos dokumentai pagrindžia, kad ne Bendrovė buvo skolinga VMI, o pastaroji buvo skolinga Bendrovei. VMI teiginiai dėl mokestinės nepriemokos susidarymo yra nepagrįsti, kol nėra baigtas mokestinis tyrimas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Bendrovės vadovui turėjo būti žinoma apie susidariusią PVM prievolę. VMI 2019 m. liepos 18 d. raštu patvirtino, kad Bendrovė jai neskolinga. Todėl nelogiška, kad vadovui turėjo būti žinoma apie skolą, apie kurią pati VMI nežinojo.
8.2. Bankroto administratorė negalėjo pateikti informacijos apie tai, kam ir kokiu būdu buvo siunčiami pranešimai apie įvyksiantį pirmąjį susirinkimą, nes bankroto procesą ne teismo tvarka inicijuoja, jį organizuoja bei šaukia įmonės vadovas. Bendrovės vadovas 2019 m. liepos 11 d. visiems jam žinomiems (remiantis Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais) kreditoriams išsiuntė pranešimą dėl Bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kurie kreditoriai pritarė / nepritarė Bendrovės bankroto procesui ne teismo tvarka. VMI neturėjo teisėtos, patvirtintos reikalavimo teisės į atsakovę, todėl nebuvo jokio pagrindo ją informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pažeista. Susirinkimas buvo sušauktas ne vėliau kaip per 20 dienų, todėl ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis taip pat nebuvo pažeista. 2019 m. liepos 17 d. Bendrovės kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 194 606,94 Eur, t. y. 92,31 proc. visų kreditorių reikalavimų, todėl ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis taip pat nebuvo pažeista.
8.3. Teismo posėdžio metu liudytoja S. L. aiškiai nurodė, kad Bendrovė iki 2019 m. liepos 17 d. negalėjo žinoti apie priskaičiuotą nepriemoką, kadangi dar niekas nebuvo aišku, nes VMI buvo tik pradėjusi patikrinimą. Be to, ši liudytoja patvirtino, kad teismo posėdžio dieną (2019 m. spalio 16 d.) Bendrovės mokestinis patikrinimas dar nebuvo baigtas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad VMI reikalavimo dydis taip pat negalėjo būti aiškus ir tikslus.
8.4. VMI (jei būtų pripažinta kreditore) kaip ir kiti kreditoriai, patikrinus jų reikalavimų pagrįstumą, būtų traukiami arba netraukiami į kreditorių sąrašus ir bankroto procese būtų tvirtinami arba netvirtinami jų reikalavimai, tačiau laikyti juos kreditoriais anksčiau nei jie patys pateikė finansinį reikalavimą, t. y. anksčiau nei 2019 m. rugpjūčio 17 d., būtų neteisėta ir neteisinga. Tai, kad VMI 2019 m. liepos 30 d. pateikė Bendrovės bankroto administratorei patikslintą reikalavimą, nereiškia, kad apie jį buvo žinoma Bendrovės vadovui inicijuojant bankroto procesą ne teismo tvarka, ar administratorei, ar pačiai VMI.
8.5. VMI neginčija Bendrovės nemokumo fakto. VMI, kaip kreditorė, šioje procedūroje gali lygiai taip pat dalyvauti kaip ir procedūroje teismo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Tiek apeliantė kartu su atskiruoju skundu, tiek ir atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad dalis apeliantės pridėtų dokumentų ir visi atsakovės atsiliepimo priedai jau buvo pateikti šioje byloje ir pirmosios instancijos teismas juos yra priėmęs, todėl tie dokumentai nelaikytini naujais įrodymais ir apeliacinės instancijos teismas jų priėmimo klausimo pakarotinai nesprendžia. Kita dalis dokumentų (t. y. VMI sprendimas dėl mokestinio patikrinimo pratęsimo, EDS dokumentų kortelės, duomenys apie Bendrovės PVM prievoles, VMI 2019 m. liepos 30 d. raštas dėl patikslinto finansinio reikalavimo) pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta. Nors apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra susijęs su viešuoju interesu, teismas tokiose bylose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo teisėtumo
12. Byloje keliamas atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo nutarimas atsakovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priimtas dar galiojant ĮBĮ, todėl sprendžiant šį ginčą taikytinos minėto įstatymo, o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos.
13. ĮBĮ 12 straipsnyje nustatyti imperatyvūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi inicijuojant bankroto procesą ne teismo tvarka. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualios šios įstatymo nuostatos: jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą šias procedūras vykdyti tokiu būdu privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis); kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis); tokį nutarimą gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu balsuodami atvirai tam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis).
14. Taip pat pažymėtina, kad neteisminės bankroto procedūros pagrindiniai ypatumai yra nustatyti ĮBĮ 13 straipsnyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šią normą svarbiausias tokios procedūros bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas; kad tokios procedūros tikslas yra užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų, terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Kita būtina sąlyga – minėtų asmenų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad vykdant bankroto procedūras jiems nereikia teismo pagalbos ir įsikišimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2016; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-791-157/2017).
15. Atsižvelgiant į nurodytus ypatumus, kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VMI nebuvo Bendrovės kreditore inicijuojant bankroto procesą ne teismo tvarka. Teismas taip sprendė dėl to, kad tuo metu apeliantė nebuvo priėmusi jokių nurodymų (sprendimų) nurašyti Bendrovės mokestinę nepriemoką, pagal Bendrovės apskaitos dokumentus Bendrovė nebuvo skolinga VMI, tai nurodė ir pati VMI 2019 m. rugpjūčio 18 d. rašte Bendrovės bankroto administratorei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantė neturėjo būti laikoma Bendrovės kreditore inicijuojant bankroto procesą ne teismo tvarka.
17. Įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti (ĮBĮ 3 straipsnio 1 punktas).
18. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai aiškinant su kitomis šio straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei, t. y. net ir tokie kreditoriai, kuriems mokėjimo terminai nėra pasibaigę.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VMI nuo 2019 m. gegužės 29 d. buvo atliekamas Bendrovės mokestinis patikrinimas. Apeliantės teigimu, mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iki mokestinio patikrinimo pradžios Bendrovė VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. deklaravo: 4 953 Eur pardavimo PVM, 233 253 Eur pirkimo PVM bei 228 300 Eur grąžintino iš biudžeto PVM. Per 2018 m. sausio–2019 m. balandžio mėn. laikotarpį Bendrovei pagal prašymus grąžinta 201 129,50 Eur PVM. Atsakovė šių aplinkybių neneigia. Mokestinio patikrinimo metu Bendrovė 2019 m. birželio 27 d. per EDS pateikė patikslintas 2018 m. sausio–vasario mėn. ir balandžio–gruodžio mėn., 2019 m. sausio–balandžio mėn. PVM deklaracijas, kurios buvo priimtos su statusu „Sulaikytos dėl tikrinimo“. Pagal patikslintas PVM deklaracijas Bendrovė 216 120 Eur sumažino iki mokestinio patikrinimo deklaruotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą. Dėl šios priežasties susidarė 194 316,45 Eur PVM nepriemoka, kurią patvirtina apeliantės pateikti duomenys apie Bendrovės PVM prievoles.
20. Minėta PVM prievolė Bendrovei atsirado nuo to momento, kai buvo patikslintos PVM deklaracijos, t. y. nuo 2019 m. birželio 27 d., todėl apeliantė laikytina kreditore, kuriai turėjo būti pranešta apie inicijuojamą neteisminį Bendrovės bankroto procesą, kaip reikalaujama pagal ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį. Toks pranešimas apeliantei nebuvo išsiųstas, taigi, buvo pažeista minėta įstatymo nuostata. Apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie 2019 m. liepos 17 d. šaukiamą Bendrovės kreditorių susirinkimą, todėl buvo apribotos jos kaip kreditorės teisės dalyvauti šiame kreditorių susirinkime ir balsuoti dėl nutarimo vykdyti Bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Šie esminiai minėtų procedūrų ir kreditorės teisių pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti.
21. Nurodytos išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad apeliantė nebuvo davusi nurodymų nurašyti minėtą mokestinę nepriemoką ar priėmusi sprendimų dėl priverstinio jos išieškojimo nei iki 2019 m. liepos 11 d., kai Bendrovės direktorius išsiuntė pranešimus kreditoriams dėl Bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo, nei iki 2019 m. liepos 17 d. įvykusio Bendrovės kreditorių susirinkimo, kuris šiuo klausimu priėmė skundžiamą nutarimą. Teismas teisingai nurodė, kad VMI nurodymai (sprendimai) nurašyti (išieškoti) mokestinę nepriemoką yra vykdomieji dokumentai. Tačiau nurodyta aplinkybė būtų reikšminga sprendžiant dėl kito įstatymo reikalavimo, nustatyto ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
22. Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kad Bendrovės vadovui vykdant ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą apie inicijuojamą neteisminį bankroto procesą raštu pranešti kiekvienam kreditoriui, tuo metu nebuvo ir neturėjo būti žinoma apie skolą VMI, nes pagal Bendrovės apskaitos dokumentus Bendrovė nebuvo skolinga VMI, be to, VMI 2019 m. liepos 18 d. raštu patvirtino, kad Bendrovė jai neskolinga. Kaip minėta, iki mokestinio patikrinimo Bendrovė buvo deklaravusi grąžintiną iš biudžeto PVM ir tuo pagrindu jai buvo sugrąžintas PVM, tačiau 2019 m. birželio 27 d. buvo pateiktos patikslintos Bendrovės PVM deklaracijos, kuriose grąžintino PVM suma buvo sumažinta. Dėl to Bendrovės vadovui, kuris, be kita ko, atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), turėjo būti žinoma, kad pateikus minėtas patikslintas PVM deklaracijas, Bendrovei susidarė mokestinė nepriemoka. Vien tai, kad ši skola nebuvo apskaityta Bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir nebuvo matoma VMI Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje, nereiškia, kad tokia prievolė dar nebuvo atsiradusi. Kaip jau minėta, nuo 2019 m. birželio 27 d. susidariusią 194 316,45 Eur PVM nepriemoką patvirtina apeliantės pateikti duomenys apie Bendrovės PVM prievoles.
23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų įvykdymu inicijuojant atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka, ir dėl to, atmesdamas VMI skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl to skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – VMI skundą tenkinti. Nors pareiškėja prašė nutraukti Bendrovės bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka, tačiau iš esmės skundžia Bendrovės 2019 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl Bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, todėl, tenkinant pareiškėjos skundą, šis nutarimas naikinamas.
24. Apeliacinės instancijos teismui panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, kuris įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir kuriuo naikinamas Bendrovės 2019 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl Bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, nebėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Brugtė“ 2019 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl šios bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka.