Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00154-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.6

2020 m. gruodžio 29 d.

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovui A. P. (A. P.),

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „BALTICUM TV“ atstovui A. M. (A. M.),

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. V.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ atstovui advokato padėjėjui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl servituto nustatymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Z. B., B. B., E. L., D. I., O. D., G. D., L. T., A. P., V. S., R. R., UAB „BALTICUM TV“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, UAB „Agropulsas“, G. D., G. A., UAB „Auto LT“, UAB „Ekoteka“, UAB „Prekių gausa“, „Same Group“, UAB, UAB „VIZA“, UAB „Second Line“, Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, V. V., S. M., Telia Lietuva, AB, M. A., V. A., J. A., UAB „EGNIJA“, Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė „Debreceno vaistinė“, Klaipėdos regiono modeliavimo klubas „Mikropasaulis“, A. Š., UAB „Skirgesa“, UAB „Bruveta“, UAB „Signalo pikas“, UAB „Nemuno vaistinė“, UAB „Reitan Convenience Lithuania“, K. M., Š. M., R. U., A. U., UAB „EKTRA“, „Tilaudra“, UAB, UAB „Alynas“, UAB „Memelio lombardai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų santrauka

1. Ieškovė UAB „Merkys“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniui, kuriuo prašo:

1) nustatyti 719 m² ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), UAB „Merkys“ nuosavybės teise priklausančių pastato-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato-tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viešpataujantys daiktai) naudojimui pagal paskirtį pagal UAB „Gistama“ 2019 m. kovo 22 d. parengtą servituto planą (toliau – Kelio servitutas), Kelio servituto vietoje draudžiant transporto priemonių stovėjimą;

2) Kelio servitutą nustatyti neatlygintinai, o nesant galimybės Kelio servitutą nustatyti neatlygintinį – priteisti iš UAB „Merkys“ Lietuvos Respublikai 2 000,00 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją;

3) įpareigoti Lietuvos Respubliką, veikiančią per patikėtinę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), pašalinti Kelio servitutu UAB „Merkys“ suteikiamų teisių įgyvendinimui trukdančias kliūtis (automobilių stovėjimą ir jam prielaidas sudarantį horizontalųjį ženklinimą Kelio servituto vietoje);

4) priteisti UAB „Merkys“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos solidariai 64 489,30 Eur turtinės žalos atlyginimą;

5) priteisti UAB „Merkys“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos solidariai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti UAB „Merkys“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 281,83 m² ploto prekybos paskirties pastatas–parduotuvė (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei kitas greta esantis 72,32 m² ploto pastatas–tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Šie pastatai yra sudėtinė dalis uždaro pastatų komplekso, kuris turi vidinį ūkinį kiemą (toliau – Kiemas), suformuotą Lietuvos Respublikai priklausančiame 0,8524 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Šis Kiemas yra vienintelė vieta, per kurią ieškovė gali privažiuoti prie minėtų savo pastatų. Tačiau nuo 2013 metų ieškovė tokios galimybės neturi, dėl ko patiria žalą. Ieškovė bandė įvairiais būdais spręsti šią problemą, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) ir NŽT veiksmais (veikimu ir neveikimu) šios problemos sprendimui buvo trukdoma, buvo sudaromos papildomos kliūtys, kitaip tęsiama ir saugoma tokia, ieškovei žalą daranti, padėtis.

2.2. 2007 m. spalio 1 d. ieškovė ir UAB „Balticum TV“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Balticum TV“ išsinuomojo ieškovei priklausančias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad prie ieškovei priklausančio ir UAB „Balticum TV“ išnuomoto pastato privažiuoti poreikį turėjo pati pastato naudotoja UAB „Balticum TV“, ji ėmėsi veiksmų dėl daugiau nei 40 automobilių stovėjimo vietų horizontalaus paženklinimo (toliau – Horizontalusis ženklinimas) prie ieškovei priklausančio pastato.

2.3. Pasibaigus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, ieškovė pareikalavo UAB „Balticum TV“ panaikinti Horizontalųjį ženklinimą, nes jis sudarė klaidingą įspūdį Kiemo naudotojams, kad jame galima teisėtai stovėti. Tai nebuvo padaryta ir automobilių laikymas Kieme tęsėsi (tęsiasi) ir toliau. Toks automobilių laikymas trukdė (trukdo) UAB „Merkys“ naudotis savo pastatais, nes prie jų nebuvo (nėra) visiškai jokios galimybės privažiuoti. UAB „Merkys“ pradėjus ieškoti kito nuomininko, visi nuomininkai atsisakydavo nuomotis pastatą iš esmės vien dėl to, kad nebuvo galimybės prie jo privažiuoti. UAB „Merkys“ priklausantis pastatas yra prekybos paskirties, o Kieme yra rampa, kuri skirta privažiuoti prie pastato logistiniais tikslais. Negalint privažiuoti prie rampos ir pastato, pastato panaudojimas pagal paskirtį prekybos tikslais tapo (yra) negalimas.

2.4. 2013 m. birželio 7 d. ieškovė kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama patikrinti aikštelės įrengimo teisėtumą ir pašalinti pažeidimus, jeigu jie būtų nustatyti. 2013 m. liepos 4 d. raštu Savivaldybės administracija nurodė, kad Horizontaliojo ženklinimo schema yra suderinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Kelių policijos biure. Tačiau 2013 m. liepos 29 d. raštu Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras nurodė, kad eismo organizavimo schema Kieme iš tiesų nėra suderinta, nors tai privaloma. Vėliau UAB „Balticum TV“ pateikė Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro suderintą eismo organizavimo Kieme schemą. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras 2014 m. spalio 15 d. raštu nurodė, kad į policiją dėl šios schemos suderinimo kreipėsi būtent Savivaldybė ir tokia schema buvo suderinta tik 2014 m. rugsėjo 10 d. Tai reiškia, kad Savivaldybės administracija 2013 m. liepos 4 d. raštu nurodė žinomai klaidingą informaciją, o vėliau pati ėmėsi skubių, aktyvių ir jos kompetencijai nepriskirtų veiksmų šią eismo organizavimo schemą suderinti ir įteisinti.

2.5. Ieškovė 2015 m. gruodžio 1 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pašalinti Horizontalųjį ženklinimą, pakeičiant jį taip, kad būtų sudarytos galimybės sunkiasvoriui transportui įvažiuoti į Kiemą ir privažiuoti prie ieškovei priklausančių pastatų, bei kad nebūtų statomi automobiliai prie ieškovei priklausančių pastatų. Tačiau 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Savivaldybės administracija nurodė, kad 1) teritorija, kurioje prašoma sudaryti galimybę privažiuoti prie pastatų, yra valstybinės žemės plotas, kurio patikėtinė yra NŽT; 2) Kiemas nėra viešo naudojimo teritorija, kurioje savivaldybė galėtų įtakoti transporto priemonių judėjimo ar automobilių stovėjimo tvarką.

2.6. 2016 m. vasario 12 d. raštu UAB „Merkys“ kreipėsi į NŽT, kurios, kaip patikėtinės, prašė spręsti šią problemą, be kita ko, sudaryti kelio servituto sutartį su UAB „Merkys“.

2.7. 2016 m. kovo 4 d. raštu NŽT nurodė, kad servituto nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas, nes žemės sklypas, kuriame yra Kiemas, nėra suformuotas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu NŽT nurodė, kad minėtame Kieme automobilių parkavimas nėra numatytas, kad automobilių vietos jame yra paženklintos savavališkai, todėl pasiūlė spręsti dėl Horizontaliojo ženklinimo panaikinimo ir draudžiamaisiais ženklais riboti automobilių parkavimą šioje teritorijoje, kad transporto priemonės, aptarnaujančios prekybos ir kitų paslaugų pastatus, galėtų nekliudomai judėti ūkiniame kieme.

2.8. 2016 m. kovo 21 d. ir 2016 m. kovo 23 d. raštais UAB „Merkys“ kreipėsi į Savivaldybės administracijos 1) Miesto ūkio departamento Transporto skyrių (prašydami nurodyti, ar skyrius derino Horizontalųjį ženklinimą, ir jeigu taip, tai jį panaikinti, o jeigu ne, tada imtis priemonių, kad neteisėtas savavališkas ženklinimas būtų pašalintas); 2) Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių (prašydami atlikti Kiemo naudojimo pagal paskirtį patikrinimą ir nustačius, kad Kiemas naudojamas ne pagal paskirtį, patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn); 3) Saugaus eismo komisiją (prašydami imtis atitinkamų priemonių, kad būtų pašalintas neteisėtas savavališkas Horizontalusis ženklinimas vidiniame ūkiniame kieme).

2.9. 2016 m. balandžio 4 d. raštu ir 2016 m. balandžio 16 d. raštu Savivaldybės administracija pateikė deklaratyvius atsakymus, iš esmės neteikdama informacijos, kokiomis aplinkybėmis ji kreipėsi į policiją dėl Horizontalaus ženklinimo derinimo, ir atsisakė spręsti tokią jos pačios sukurtą situaciją. Kadangi policija pateikė informaciją, jog būtent Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto skyrius kreipėsi dėl Horizontalaus ženklinimo schemos suderinimo, nepriklausomai nuo to, ar atlikti minėtus veiksmus priklausė, ar nepriklausė Savivaldybės administracijos kompetencijai, būtent Savivaldybės administracija turėjo pareigą panaikinti šią neteisėtą ir nepagrįstą schemą ir pašalinti faktiškai vietoje esantį Horizontalųjį ženklinimą.

2.10. Savivaldybės administracija 2016 m. birželio 8 d. raštu nurodė, kad vizualiai įvertino technines eismo reguliavimo priemones vidiniame kieme ir nustatė, kad aikštelėje atliktas Horizontalusis ženklinimas. Pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos kelių įstatyme numatyta, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Pažymėtina, kad informacijos, ar buvo gautas kelio savininko, t. y., aikštelės savininko leidimas atlikti horizontalųjį ženklinimą ir kas jį atliko, nenustatyta. Jau atliktą horizontalųjį ženklinimą suderino policija“. Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarė „horizontalųjį ženklinimą aikštelėje (ūkiniame kieme) palikti“, nors tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Toks Saugaus eismo komisijos suderinimas buvo tik dar vienas Savivaldybės administracijos neteisėtas veiksmas šiame procese, kuriuo ši situacija tik dar labiau buvo apsunkinta. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 6 d. raštu policija konstatavo, kad Horizontaliojo ženklinimo schema neatitinka statybos techninių reglamentų ir todėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūno 2014 m. rugsėjo 10 d. atliktas šio ženklinimo suderinimas atšauktas.

2.11. 2016 m. lapkričio 23 d. el. laišku Savivaldybės administracija pateikė pasiūlymą spręsti Kiemo naudojimo klausimą, tačiau pateiktas pasiūlymas buvo nepriimtinas ir prieštaraujantis minėtiems teritorijų planavimo dokumentams, o automobilių stovėjimo vietos ir toliau buvo žymimos ne tik prie ieškovės pastatų, tačiau net ieškovei priklausančiame žemės sklype prieš jos valią.

2.12. Ieškovė kreipėsi į NŽT, kaip žemės patikėtinę, prašydama imtis veiksmų, kad būtų pašalintas neteisėtas Horizontalusis ženklinimas ir nutrauktas Kiemo naudojimas ne pagal paskirtį (2016 m. lapkričio 15 d. raštu), bei imtis veiksmų, kad būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypas, kuriame yra šis Kiemas (2017 m. sausio 4 d. raštu). Tačiau 2017 m. sausio 30 d. raštu NŽT nurodė, kad žemės sklypo suformavimo veiksmų neva negalinti atlikti ir neatliks.

2.13. NŽT 2017 m. vasario 23 d. raštu informavo UAB „Merkys“, kad kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl Horizontaliojo ženklinimo panaikinimo ir gavo atsakymą, kad Savivaldybės administracija neva apklausė kiemo naudotojus, nustatė, kad esama tvarka neva juos tenkina, ir savivaldybė ketina įrengti automobilių eismo tvarką kieme gerinančius kelio ženklus. Taigi, ir vėl Savivaldybės administracija nurodė, kad atlikinėja šiame ne viešame Kieme kelio ženklų įrengimo veiksmus, nors anksčiau buvo nurodžiusi, kad ji jokių eismo reguliavimo veiksmų šiame kieme neva neturinti teisės daryti.

2.14. Seimo kontrolierius 2018 m. vasario 28 d. pažymoje nurodė, kad spręsdama klausimą dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo vidiniame kieme, Savivaldybės administracija viršijo vietos savivaldos institucijoms teisės aktuose suteiktus įgaliojimus eismo organizavimo srityje ir tuo pažeidė pastatų savininkų teises bei teisėtus jų interesus, todėl Savivaldybės administracijos direktoriui S. B. rekomendavo: i) įpareigoti atsakingų Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių tarnautojus imtis visų būtinų veiksmų bei priemonių, kad pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme nedelsiant būtų panaikinta eismo ribojimo priemonė – Horizontalusis ženklinimas; ii) pavesti atsakingam (-iems) Savivaldybės administracijos struktūriniam (-iams) padaliniui (-iams) informuoti pastatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių patalpų savininkus dėl galimybių (poreikio) priimti bendrą sprendimą dėl naudojimosi vidiniu kiemu tvarkos nustatymo; iii) tuo atveju, jei dauguma pastatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių patalpų savininkų pageidautų nustatyti tam tikrą eismo organizavimo tvarką pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme ar įrengti tam tikras eismo ribojimo priemones, pavesti Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijai tarpininkauti šio klausimo nagrinėjime, padedant pastatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių patalpų savininkams surasti tinkamiausią sprendimo variantą

2.15. 2018 m. kovo 21 d. pateiktu raštu Savivaldybės administracija nurodė Seimo kontrolieriui, kad jo rekomendacijų iš esmės nevykdys, Horizontaliojo ženklinimo naikinti neketina, ir neva siūlys kiemo naudotojams priimti bendrą sprendimą dėl eismo tvarkos vidiniame kieme nustatymo.

2.16. 2018 m. lapkričio 26 d. Savivaldybės administracija netikėtai savo internetiniame puslapyje ir spaudoje paskelbė, kad vykdomas „Viešas eismo schemos (duomenys neskelbtini) kieme svarstymas“. Viešame pranešime buvo nurodyta, kad Savivaldybės administracija neva gauna pasiūlymų dėl eismo tvarkos (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme gerinimo.

2.17. 2018 m. gruodžio 17 d. el. laišku Savivaldybės administracija nurodė, kad svarstymas atliekamas neva pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktą, pagal kurį užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Taip pat pateikė svarstymo metu gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, iš ko tapo aišku, kad šios schemos suderinimu stebėtinai suinteresuota buvo tik UAB „Balticum TV“. 2019 m. sausio 21 d. raštu Savivaldybės administracija pateikė atsakymą į pakartotinį prašymą, ir iš šio atsakymo tapo aišku, kad iš tiesų niekas iki šio svarstymo nesikreipė į Savivaldybės administraciją su kažkokiais neva tai pasiūlymais, kurie skelbime buvo nurodyti, kaip pagrindas pradėti viešą svarstymą. Visi pasiūlymai buvo gauti jau paties svarstymo metu, o tai reiškia, kad Savivaldybės administracija klaidino visuomenę bei vėl dėl nesuprantamų priežasčių savo iniciatyva ėmėsi veiksmų, kurių ji neturėjo teisės atlikti šioje teritorijoje. Taip pat tapo aišku, kad šiuos veiksmus Savivaldybės administracija atliko be žemės patikėtinės sutikimo ir žinios. Galiausiai, tapo nebeaišku, nuo kada šis vidinis ūkinis kiemas vėl tapo keliu ar jam prilyginama teritorija, kurioje Savivaldybės administracija vėl neva įgijo teisę spręsti eismo organizavimo klausimus.

2.18. 2018 m. spalio 11 d. prašymu ieškovė kreipėsi į NŽT dėl sutikimo įrengti kelių eismą reguliuojančius ženklus ir siūlė įrengti kelio ženklus, ribojančius teisę patekti į šį kiemą tokios teisės neturintiems asmenims, taip pat ribojančius automobilių stovėjimą kieme, išskyrus atskirai individualiai suderintas ir specialiu kelio ženklu pažymėtas automobilių stovėjimo vietas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė NŽT pritarti pateikiamai kelio ženklų įrengimo schemai bei sutikti, kad tolesnius schemos derinimo ir įgyvendinimo veiksmus atliktų ieškovė. Tačiau 2018 m. gruodžio 10 d. raštu NŽT nurodė, kad ieškovės pateiktai schemai nepritaria, nes neva šiuos klausimus turėtų spręsti Kiemo naudotojai tarpusavio susitarimu. Taip pat šiuo raštu NŽT informavo, kad pagaliau suformavo ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypą, kuriame yra Kiemas.

2.19. 2019 m. gegužės 3 d. raštu ir jo papildymu NŽT nurodė, kad nustatant servitutą sandoriu pagal UAB „Gistana“ 2019 m. kovo 22 d. parengtą servituto planą, kompensacijos dydis bus 59 916,67 Eur. Ieškovės manymu, tokia kompensacijos suma yra akivaizdžiai neracionali, nepagrįsta, todėl sudaryti servituto sandorio su NŽT tokiomis sąlygomis ieškovė nesutiko.

2.20. 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovė kreipėsi į NŽT, kaip žemės, kurioje sprendžiamas šis klausimas, patikėtinę, 2019 m. spalio 28 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, kaip greta esančios žemės savininkę, prašydama pritarti kelio ženklų įrengimo schemai. Tačiau NŽT 2019 m. spalio 23 d. raštu nurodė, kad neva jos kompetencijai nepriskirta spręsti šių klausimų. Toks atsakymas akivaizdžiai nepagrįstas, nes į NŽT buvo kreiptasi, kaip į žemės patikėtinę, kurios prašyta pritarti kelio ženklų įrengimui jos valdomame sklype, o ne kaip į viešojo administravimo funkcijas įgyvendinantį subjektą. Taip pat schemai 2019 m. lapkričio 26 d. raštu nepritarė ir Savivaldybės administracija, nurodydama, kad schema nesuderinta su policija ir kitais kiemo naudotojais, ir nurodė šiuos derinimus atlikti bei pateikti. Toks atsakymas dar kartą patvirtino, kad Savivaldybės administracija siekia biurokratinėmis priemonėmis ir toliau trukdyti šios problemos sprendimui, kadangi iki šiol Savivaldybės administracija pati savo iniciatyva atlikdavo eismo Kieme derinimo ir viešo svarstymo klausimus, ir netgi savo iniciatyva derino ankstesnę schemą su policija.

2.21. Nepaisant minėtų trukdymų iš NŽT ir Savivaldybės administracijos pusės, ieškovė suderino kelio ženklinimo schemą su Klaipėdos AVPK. Tačiau, derinant schemą, Klaipėdos AVPK nurodė pastabą pačioje schemoje, kad „ūkinis sklypo kiemas priskiriamas komercinėms paskirties teritorijai, todėl transporto priemonių stovėjimo aukštelės ar stovėjimo vietų įrengimas kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju kelio ženklinimu negalimas“. Todėl Klaipėdos AVPK suderino tik ženklą, ribojantį patekimą į teritoriją, tačiau nederino jokių su automobilių stovėjimu ar jo ribojimu susijusių ženklų

2.22. Tai rodo, kad visą šį laiką Horizontalusis ženklinimas, leidžiantis Kieme stovėti automobiliams, buvo neteisėtas, Kiemas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, tokį neteisėtą ženklinimą iniciavo ir derino su policija Savivaldybės administracija, tačiau nei savo iniciatyva, nei įpareigota Seimo kontrolieriaus tokio ženklinimo ir jo padarinių nepašalino, o kaip tik siekė ir toliau išsaugoti neteisėtą ženklinimą. Be to, NŽT, būdama žemės patikėtinė, ir ne kartą deklaravusi, kad toks automobilių stovėjimas nėra leidžiamas ar galimas, ir kad Horizontalus ženklinimas atliktas savavališkai ir neteistai, realiai jokių veiksmų šiai situacijai spręsti taip ir nesiėmė, ir netgi priešingai, trukdė UAB „Merkys“ išspręsti šį klausimą pačios NŽT nurodytais ir siūlytais kelio ženklų įrengimo ar servituto nustatymo būdais.

2.23. Neteisėtas Kiemo naudojimas užkirto kelią UAB „Merkys“ patekti prie savo statinių, todėl šie statiniai nuo 2013 metų praktiškai nėra naudojami pagal paskirtį, jų nesutinka nuomotis suinteresuoti asmenys, jų savo poreikiams negali naudoti ir pati ieškovė, todėl tokiu būdu ieškovė patiria žalą. Jeigu nebūtų buvę sudarytos sąlygos neteisėtai naudoti Kiemą automobilių laikymui arba šios kliūtys būtų buvę operatyviai pašalintos, UAB „Merkys“ būtų turėjęs galimybę naudotis Kiemu privažiuoti prie pastato, kaip tai buvo galima atlikti anksčiau.

2.24. Ieškovė turi galimybę fiziškai prieiti prie jam priklausančių pastatų iš rytinės pusės, tačiau tik pėsčiųjų taku pėsčiomis. Tokios patekimo galimybės nepakanka, kad būtų galima naudoti statinius pagal paskirtį, nes nėra galimybės atsivežti baldus, krovinius, prekes, kitais (pvz., priežiūros) tikslais privažiuoti prie pastato transporto priemonėmis. Pažymėtina, kad ieškovė kelio servituto nustatymu nesiekia sudaryti galimybę pastatų naudotojams statyti Kieme automobilius. Automobilių statymo poreikis šiame Kieme, kaip minėta, negali būti tenkinamas. Tačiau ieškovei kelio servitutas reikalingas išimtinai privažiavimui prie pastatų, kad būtų galima juos naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti. Servituto dydis, vieta ir konfigūracija yra tokia, kokia reikalinga, norint prie ieškovės pastatų patekti su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Detaliai tai pavaizduota pateikiamoje Aptarnaujančio transporto privažiavimo schemoje. Servitutas suteiktų teisę ieškovei naudotis įvažiavimu į Kiemą ir dalimi Kiemo. Kadangi ieškovės naudojimasis Kiemu privažiavimo tikslais būtų epizodinis, trumpalaikis, ta pačia servituto vieta tokiems pat poreikiams (privažiavimui prie pastatų) tenkinti turėtų (ir galėtų) naudotis ir kiti šio Kiemo naudotojai, t. y., servituto nustatymas ir ieškovės naudojimasis servituto suteiktomis teisėmis nepakeistų šios Kiemo dalies naudojimo pagal paskirtį ir neapribotų kitų asmenų galimybės pagal paskirtį naudoti Kiemą.

2.25. Ginčas tarp ieškovės ir NŽT kilo dėl kompensacijos už servituto nustatymą dydžio. Žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, yra valstybinis, kuriuo nuolat naudojasi šio komplekso pastatų naudotojai, lankytojai ar netgi aplinkinių teritorijų gyventojai. Žinoma, visi jie šiuo Kiemu naudojasi neatlygintinai, todėl ieškovė mano, kad yra socialiai neteisinga reikalauti kompensacijos iš UAB „Merkys“, kad jis turėtų galimybę patekti prie savo statinių, ypač atsižvelgiant į tai, kad jeigu Kiemas būtų naudojamas pagal paskirtį ir nebūtų neteisėtą automobilių stovėjimą leidžiančio Horizontalaus ženklinimo, kliūčių patekimui prie pastatų nebūtų kilę, ir UAB „Merkys“ toliau neatlygintinai galėtų šiuo Kiemu patekti prie savo pastatų. Tačiau dėl aprašytų aplinkybių nelikus galimybės patekti prie pastatų, UAB „Merkys“ neturi kito pasirinkimo, kaip tik prašyti nustatyti servitutą. Tačiau UAB „Merkys“ mano, kad tiesiog neteisinga yra vien dėl to reikalauti kompensacijos iš ieškovės.

2.26. NŽT pareikalavo sumokėti už servitutą 59 916,67 Eur kompensaciją, tačiau ieškovė ją akivaizdžiai nepagrįsta ir per didele. NŽT nurodė, kad kompensacijos dydį apskaičiavo remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtinta „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ (toliau – Metodika). Tačiau Metodika nėra skirta reguliuoti kompensacijos dydį nustatant servitutą sandoriu ar teismo sprendimu, ir Metodikoje pateikti skaičiavimai gali būti tik vienas iš kriterijų, į kurį teismas gali, tačiau neprivalo, atsižvelgti.

2.27. Maksimalų kompensacijos dydį (2 000 Eur) ieškovė grindžia Metodikos 9 punktu, pagal kurį kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinus servituto plotą užimančios žemės rinkos vertę. Metodikoje laikomasi nuostatos, kad kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, kompensacijos dydis yra lygus šios žemės rinkos vertei, tuo tarpu kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, tada kompensacijos dydis yra dalinamas per pusę. NŽT dėl nesuprantamų priežasčių traktuoja, kad servituto vieta naudosis tik ieškovė ir žemės šioje vietoje nebebus galima naudoti pagal paskirtį, todėl reikalauja kompensuoti visą žemės sklypo dalies rinkos vertę. Tačiau tokia NŽT prielaida yra nepagrįsta, nes sklypo dalis, kuriai prašoma nustatyti servitutą, yra Kiemas, servitutą prašoma nustatyti būtent tuo tikslu, kokiu Kiemas ir yra skirtas naudoti – privažiavimui prie statinių. Vadinasi, servitutu nesiekiama apsunkinti Kiemo naudojimo pagal paskirtį, o priešingai, būtent šias jo paskirties savybes ir siekiama naudoti. Todėl nustačius servitutą, servitutu nebūtų apribota kitų asmenų galimybė Kiemą naudoti pagal paskirtį. Todėl NŽT sprendimas reikalauti maksimalios kompensacijos pagal Metodiką yra neteisingas ir nesąžiningas. Be to, Kiemu tuo pačiu tikslu naudojasi daugybė šiame komplekse patalpas turinčių savininkų ir naudotojų. Todėl nebūtų teisinga reikalauti UAB „Merkys“ sumokėti kad ir pusę pagal Metodiką apskaičiuotos kompensacijos.

2.28. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nors žemės sklypo, kuriame yra Kiemas, patikėtinė NŽT tarsi ir neprieštarauja, jog ieškovė naudotųsi Kiemu patekimui prie savo pastatų, tačiau NŽT nesiima veiksmų, kad užtikrintų, jog Kiemu būtų naudojamasi pagal paskirtį ar kad šio Kiemo naudojimas nedarytų žalos kitiems asmenims. Toks NŽT abejingumas ir neveiksmingumas susidariusiai situacijai ne tik nepadeda spręsti minėtų problemų, tačiau kartu sudaro prielaidas joms didėti. Todėl galima teigti, kad vien servituto nustatymas savaime kaip priemonė gali būti nepakankama UAB „Merkys“ patekimui prie pastatų užtikrinti, kadangi Kiemo naudotojai ir toliau šiuo Kiemu naudosis įprasta tvarka, nes dokumentuose atsispindintis servituto nustatymas iš esmės nebūtų matomas faktiškai vietoje. Todėl UAB „Merkys“ siekis pasinaudoti servituto suteiktomis teisėmis ir vėl verstų UAB „Merkys“ imtis papildomų teisinių priemonių, reikalaujant pašalinti kliūtis naudotis servitutu, tai vestų link naujų teisminių ginčų. Dėl minėtų aplinkybių UAB „Merkys“ papildomai prašo nustatyti, kad servituto vietoje draudžiamas transporto priemonių stovėjimas.

2.29. Taip pat minėtos aplinkybės sudaro prielaidą UAB „Merkys“ reikšti papildomą reikalavimą – prašyti teismo, kad įpareigotų Kiemo savininkę pašalinti kliūtis naudotis servituto vieta pagal paskirtį (t. y., pašalinti Horizontalųjį ženklinimą ir užtikrinti, kad servituto vieta nebūtų naudojama automobilių statymui). Nors, kaip minėta, už šios situacijos sudarymą daugiausia atsakinga yra Savivaldybės administracija, tačiau žemės savininkė yra Lietuvos Respublika, kuri iš esmės savo pasyvumu leido Savivaldybės administracijai savavaliauti savo žemės sklype, todėl šias kliūtis pašalinti reikalaujame būtent Kiemo savininką.

2.30. Kiemo naudojimas ne pagal paskirtį – automobilių stovėjimui – užkerta kelią ieškovei patekti prie jai priklausančių pastatų, o dalis automobilių stovėjimą leidžiančių vietų yra paženklintos UAB „Merkys“ valdomame žemės sklype, skirtame pastato–tualeto eksploatavimui. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti nutraukti tokius jos teises pažeidžiančius veiksmus. CK 4.113 straipsnio 3 dalis numato, kad nustatant servitutą, gali būti nustatyta prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju yra visiškai aišku, kokius šiuo metu būtina atlikti veiksmus, kad būtų galima įgyvendinti prašomo nustatyti servituto suteiktas teises – pašalinti automobilių stovėjimą ir jam prielaidas sudarantį Horizontalųjį ženklinimą servituto vietoje. Matyti, kad pačiai ieškovei šių kliūčių pašalinti per tiek laiko nepavyko dėl NŽT ir Savivaldybės administracijos veiksmų (veikimo ir neveikimo). Todėl šias kliūtis pašalinti ir prielaidas naudotis servitutu sudaryti turi tarnaujančio daikto savininkas – Lietuvos Respublika.

2.31. Nuo 2013 metų ieškovė savo pastatų negali naudoti ir nuomoti, nes interesantai, atvykę apžiūrėti pastatų, pamato Kieme esančią situaciją – pilna pristatyta automobilių, ir tai nurodo, kaip priežastį, dėl kurios atsisako sudaryti nuomos sutartį su UAB „Merkys“. Nors UAB „Merkys“ aktyviai ir intensyviai visais būdais bandė spręsti šią problemą, akivaizdu, kad Savivaldybės administracijos bei NŽT veiksmų (veikimas ir neveikimas) visuma neleido pašalinti šios problemos ir sudarė prielaidas tęstis žalą darančiai padėčiai.

2.32. Savivaldybės administracija dažniausiai veikė viršydama savo kompetencijos ribas, atlikdama procedūras, kurioms nebuvo teisinio pagrindo, arba elgdamasi aplaidžiai: i) derino Horizontaliojo ženklinimo schemą policijoje, nors jos to niekas (bent jau oficialiai, teisiškai) neprašė ir nebuvo teisinių pagrindų tai daryti savo iniciatyva; ii) imdamasi veiksmų suderinti Horizontalųjį ženklinimą sudarė prielaidas naudoti Kiemą ne pagal paskirtį; iii) klaidino suinteresuotus asmenis teigdama, kad Horizontaliojo ženklinimo schema yra suderinta su policija, kai pati policija tai paneigė; iv) atliko Horizontaliojo ženklinimo derinimo ir įteisinimo veiksmus, to nederindama su Kiemo naudotojais ir žemės savininke/patikėtine; v) Saugaus eismo komisija 2016 m. rugsėjo 29 d. posėdyje nutarė „horizontalųjį ženklinimą aikštelėje (ūkiniame kieme) palikti“, nors tokio sprendimo jos priimti niekas neprašė, ir toks žymėjimas nebuvo įteisintas, kad jį palikti; vi) deklaravo, kad Horizontalusis ženklinimas atitinka daugumos kiemo naudotojų interesus, tačiau tokios apklausos įforminimo neteikė, o Seimo kontrolierius tyrimo metu nustatė, kad iš tiesų tokia padėtis tenkina tik mažumą Kiemo naudotojų; vii) nevykdė Seimo kontrolieriaus rekomendacijų; viii) vykdė viešą eismo schemos (duomenys neskelbtini), kieme svarstymą, nors tam neturėjo teisinio pagrindo ir dar skelbimuose klaidino visuomenę, kad neva svarstymas atliekamas dėl gaunamų pasiūlymų dėl šio Kiemo naudojimo – tokiu būdu ir vėl atliko veiksmus, kuriems neturėjo kompetencijos ir kuriasi siekė išsaugoti Kiemo naudojimą ne pagal paskirtį. Tai tik esminiai Savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai, kurių visuma rodo, jog būtent Savivaldybės administracija yra atsakinga už neleistinos ir neteisėtos situacijos Kieme susidarymą ir išsaugojimą.

2.33. Atitinkamai Lietuvos Respublikos atsakomybė kyla iš Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, pagal kurį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Respublika šiuo aspektu veikė kaip žemės, kurioje yra Kiemas, savininkė (per patikėtinę – NŽT), o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Pareigą prižiūrėti savo nuosavybę taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos, turi kiekvienas savininkas, nepriklausomai nuo nuosavybės objekto pobūdžio. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai.

2.34. Ieškovės manymu, NŽT, kaip patikėtinė, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai – iš vienos pusės, deklaravo, kad laiko Horizontalųjį ženklinimą neteisėtu, automobilių stovėjimą savavališku ir naikintinu, deklaravo, kad ši problema turi būti sprendžiama įrengiant kelio ženklus, draudžiančius automobilių stovėjimą, užtikrinančiais aptarnaujančio transporto patekimą į teritoriją, tačiau, iš kitos pusės, kaip žemės valdytoja, nesiėmė jokių realių veiksmų problemai spręsti, ir tiesiog toliau toleravo Savivaldybės administracijos savivalę reguliuojant ne viešame Kieme automobilių eismą ir stovėjimą. Ir netgi priešingai – kai UAB „Merkys“ bandė problemą spręsti NŽT pasiūlytais būdais, NŽT nurodė, kad nesutinka įrengti jos pačios siūlytus kelio ženklus, jokių alternatyvių kelio ženklų nepasiūlė ir neįrenginėjo, esamo neteisėto ženklinimo Kieme nepašalino.

2.35. Taip pat NŽT, nors siūlė klausimą spręsti servitutu, tačiau delsė suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą, taip nesudarydama prielaidų servituto nustatymui, o kai galiausiai įregistravo žemės sklypą, iškėlė sąlygą sumokėti nepateisinamai didelę kompensaciją, taip užkirsdama kelią UAB „Merkys“ operatyviai nustatyti servitutą sandoriu. Tarp valstybės nerūpestingumo ir UAB „Merkys“ atsiradusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys, pakankamas civilinei atsakomybei kilti.

2.36. Žalos dydį ieškovė apskaičiuoja kaip negautas pajamas už nuomą bei patirtas išlaidas abiejų pastatų išlaikymui.

3. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai akcentuoja:

3.1. Ieškovė neteigia, kad būtent Savivaldybė faktiškai braižė Horizontaliojo ženklinimo linijas Kieme. Ieškovė teigia, kad Savivaldybė savo neteisėtais veiksmais (veikimu ir neveikimu), dėl kurio detaliai pasisakyta ieškinyje, sudarė kiemo naudotojams (ir, tikėtina, netgi ženklinimą atlikusiam asmeniui) klaidingą lūkestį, kad toks ženklinimas yra galimas ir teisėtas, ir tikslingai dėjo perteklines pastangas šio ženklinimo išsaugojimui net tada, kai NŽT, Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras bei Seimo kontrolierius aiškiai nurodė, kad toks ženklinimas yra ne tik negalimas pagal teisės aktų nuostatas bei teritorijų planavimo dokumentus, tačiau ir nesuderintas su žemės savininku, naudotojais ir Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuru. Tačiau atsiliepime į ieškinį Savivaldybė dėl daugelio ieškovės pateiktų įrodymų nepasisako.

3.2. Pagal Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. AD1-2381, 5 punktą, privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose eismo ribojimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai (valdytojai): parengia ir suderina eismo organizavimo projektą su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru; apie eismo ribojimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja Savivaldybės administraciją. Pagal Savivaldybės patvirtinto Tvarkos aprašo 36 punktą, savavališkai įrengtos ir (ar) eksploatuojamos eismo ribojimo priemonės šalinamos ir danga atkuriama Miesto ūkio departamento reikalavimu tokių priemonių savininkų ar šias priemones įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių. Jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys, savavališkai įrengtų ir (ar) eksploatuojamų eismo ribojimo priemonių šalinimo darbus organizuoja Miesto ūkio departamentas.

3.3. Vienintelė Savivaldybė žino, kas iš tiesų įrengė horizontalųjį žymėjimą, nes būtent ji dėl jo derinimo su parengta schema kreipėsi į Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurą. Todėl neabejotina, kad Savivaldybei žinoma, kas jos prašė atlikti tokius veiksmus. Visame šiame procese vienintelė Savivaldybė turi turėti informaciją, kas iš tiesų yra šių eismo ribojimo priemonių iniciatorius, įrengėjas, savininkas, kuriam kilo pareiga pagal Savivaldybės patvirtintą Tvarkos aprašą pašalinti šį neteisėtą žymėjimą. Tačiau ir šiuo aspektu Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ėmėsi kokių nors veiksmų, kad jos pačios priimtas Tvarkos aprašas būtų vykdomas. Atsižvelgiant į tai, kad pati Savivaldybė kreipėsi į Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurą dėl šios schemos derinimo, t. y., ji atliko Tvarkos aprašo 5 punkte tik savininkams (valdytojams) atlikti leidžiamus veiksmus, darytina išvada, kad pati Savivaldybė laikytina šias priemones įrengusiu asmeniu, kadangi faktinis žymėjimo išbraižymas yra tik viena iš priemonių įrengimo proceso dalių.

3.4. Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kas konkrečiai atliko Horizontalųjį ženklinimą. Savivaldybė pateikė 2016 m. gruodžio 9 d. raštą, kuriame ji nurodo, kad „vienas iš kiemo naudotojų pateikė informaciją, kad žymėjimą atliko UAB „Palink“. Nors nėra pateikta jokia šią informacija patvirtinanti pirminė informacija, tačiau tai tik patvirtina, kad Savivaldybei buvo žinoma visa reikiama informacija, kuri reikalinga pagal Tvarkos aprašo 36 punktą Savivaldybės Miesto ūkio departamentui pateikti reikalavimą pašalinti šį neteisėtą ženklinimą. Tačiau, kaip minėta, Savivaldybė šios savo pareigos nevykdė.

3.5. Savivaldybė turi teisę atlikti tik tai, kas jai tiesiogiai ir aiškiai yra leista atlikti, ir neturi teisės atlikti to, kas jai tiesiogiai nėra leidžiama, o bet kokie plečiami Savivaldybės kompetencijos aiškinimai yra negalimi. Savivaldybė nepateikė nei vieno paaiškinimo, nenurodė nei vienos teisės aktų nuostatos, kuri jai suteiktų teisę atlikti jau minėtus veiksmus (pvz., derinti schemą policijoje, inicijuoti viešus schemos svarstymus, saugaus eismo komisijoje pritarti neteisėtam ženklinimui, teikti melagingą informaciją apie tariamą schemos suderinimą, kai tai nebuvo dar atlikta, teigti, kad sulaukiama pasiūlymų dėl eismo organizavimo, ir kt.) ir neveikimą (pvz., neinicijuojant pagal Tvarkos aprašo 36 punktą neteisėto ženklinimo pašalinimo, nevykdant Savivaldybės kontrolieriaus rekomendacijų ir kt.).

3.6. Nagrinėjamu atveju NŽT neteisėti veiksmai pasireiškia ne kaip kokio nors konkretaus administracinio akto priėmimas, o kaip nepateisinamas turto savininko (patikėtinio) pasyvumas, abejingumas daromam ieškovės teisių pažeidimui, nesiėmimas NŽT, kaip žemės patikėtinei, priskirtų veiksmų ir kt. NŽT jokių realių, kokias nors pasekmes sukeliančių veiksmų dėl neteisėto jos valdomo žemės sklypo naudojimo nesiėmė, jį toleravo.

3.7. Pagal NŽT nurodyto Tvarkos aprašo 5 punktą, kelio ženklų Kieme derinimo teisė buvo suteikta NŽT, kaip žemės savininkei (valdytojai), ir būtent todėl į NŽT ir buvo kreiptasi, nes ji vienintelė ir turi teisę pagal Tvarkos aprašo 5 punktą spręsti dėl eismo reguliavimo priemonių įrengimo jos valdomoje žemėje. Kadangi pagal Tvarkos parašo 5 punktą, tokius veiksmus atlikti turi teisę tik žemės savininkas (valdytojas), ieškovė dėl šio pačios NŽT siūlyto sprendimo ir kreipėsi į NŽT. NŽT nepateikia jokių argumentų, kodėl ji nesutiko pritarti šiam jos pačios siūlytam ir tik todėl ieškovės atliktam veiksmui. Taip pat NŽT nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl nutarusi, kad ieškovė neturi teisės atlikti šių schemos derinimo veiksmų, šių jos pačios siūlytų ženklų įrengimo proceso neatliko pati NŽT, taip pasirūpindama neteisėtos situacijos jos valdomoje žemėje pašalinimu. Galiausiai nepateikiama jokių argumentų, kodėl NŽT nepateikė, kokių nors konkrečių pasiūlymų, kaip tada visgi reikėtų įgyvendinti jos minėtuose raštuose pasiūlytą kelio ženklų įrengimą, kokia tada schema būtų jai priimtina.

3.8. NŽT teisinosi, kad neturi teisės pradėti žemės sklypo formavimo proceso, tačiau Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7.17 punktas tiesiogiai numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus.

3.9. Tam, kad pagal Metodikos nuostatas būtų galima teigti, kad taikomas koeficientas 1, turi būti nustatyta ne pats žemės sklypo naudojimo ar nenaudojimo pagal paskirtį ar naudojimo būdą faktas, o kad būtent dėl nustatyto servituto šios žemės sklypo dalies naudojimas pagal paskirtį ar naudojimo būdą tampa negalimas. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą, kurio vieta sutampa su įvažiavimui į Kiemą skirtu keliu bei dalimi kelio dangą turinčio Kiemo. Todėl akivaizdu, kad nepriklausomai nuo to, ar bus nustatytas ieškovės prašomas servitutas, ar ne, šia servituto vieta buvo, yra ir bus naudojama išimtinai tik važiavimui transporto priemonėmis, ėjimui pėsčiomis – t. y., patekimui prie aplink Kiemą esančių statinių. Kadangi ieškovės prašomo nustatyti servituto turinys iš esmės bus identiškas – patekimui transporto priemonėmis ar pėsčiomis prie statinių – akivaizdu, kad būtent dėl šio servituto nustatymo galimybė naudoti servituto užimamą žemės sklypo dalį absoliučiai niekaip nepasikeis ir išliks lygiai tokia pati. Vienintelis aspektas, kuriuo pasikeis šios Kiemo dalies naudojimas nustačius servitutą – tai ieškovės prašoma nustatyti sąlyga, draudžianti kelio servituto vietoje statyti automobilius. Tačiau šios sąlygos nustatymas negali būti laikomu nebegalėjimu naudoti žemės sklypo pagal paskirtį ar naudojimo būdą Metodikoje nustatyta prasme, kadangi ši teritorija ir pagal dabar esančią paskirtį ir naudojimo būdą negali būti teisėtai naudojama automobilių stovėjimui. Todėl NŽT reikalavimas sumokėti rinkos žemės kainą už kelio servitutą, kai šio servituto vieta ir toliau naudosis neribotai didelis skaičius naudotojų, yra tiesiog nesąžiningas NŽT siekis pasipelnyti ieškovės sąskaita.

3.10. Kadangi horizontalusis žymėjimas yra neteisėtas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, jo šalinimui ir neturi būti atliekami kokie nors NŽT, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai. Priešingai, šis reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad NŽT, būdama žemės, kuriame yra šis neteisėtas ženklinimas, patikėtinė, ir tarnaujančio daikto valdytoja, turi pareigą užtikrinti, kad jos valdomas daiktas būtų naudojamas teisėtai, pagal paskirtį, kad jos valdomo daikto naudojimu nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Nustačius prašomą servitutą, ieškovė taptų trečiuoju asmeniu, turinčiu daiktinę teisę naudotis NŽT valdomu žemės sklypu. Todėl būtent NŽT, kaip žemės patikėtinė, ir turi pareigą užtikrinti, kad ieškovei nebūtų trukdoma naudotis servituto suteikiamomis teisėmis. Kritiškai vertintinas NŽT teiginys, kad horizontalusis ženklinimas yra inžinerinis statinys, tačiau net jeigu taip būtų, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas būtent NŽT, kaip žemės patikėtinei, yra suteikta ne tik teisė kelti klausimus dėl nelegalių, neteisėtų statybų jos žemės sklype pašalinimo, tačiau ir pašalinti tokių savavališkų statybų padarinius. Šis reikalavimas yra viena iš servituto nustatymo sąlygų, kurią ieškovė prašo nustatyti CK 4.113 straipsnio 3 dalies pagrindu.

II. Atsakovų ir trečiųjų asmenų atsikirtimų ir juos pagrindžiančių argumentų santrauka

4. Savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

5. Savivaldybės administracijos atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pagal teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu (toliau – 2011 m. detalusis planas), sprendinius grupei pastatų eksploatuoti yra suplanuotas valstybinės žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas 24, apimantis ir ūkinį kiemą, ir kuriame servitutas, suteikiantis teisę naudotis ūkinio kiemo dalimi gretimų žemės sklypų naudotojams nenustatytas. Ieškovės nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui pagal Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu, yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0215 ha dydžio žemės sklypas. Pagal detaliojo plano sprendinius servitutas, suteikiantis teisę naudotis ūkiniu kiemu, esančiu tarp pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenustatytas.

5.2. Žemės sklypu, suplanuotu pagal 2011 m. detaliojo sprendinius ir pažymėtu indeksu 24, gali naudotis ir naudojasi visi aplink esantys pastatai (ten veikiančios įmonės). Tai vidinis kiemas ir jo naudojimosi tvarką turėtų nusistatyti patys to kiemo naudotojai. Atsakovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip ne kartą aiškino ieškovei, horizontalaus ženklinimo neatlikinėjo.

5.3. 2016 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos posėdžio metu UAB „Balticum TV“ direktorius pažymėjo, kad kiemą išasfaltavo ir linijas išbraižė ankstesnės parduotuvės savininkas, o ieškovė UAB „Merkys“ tuo metu taip pat naudojosi šiuo kiemu ir pretenzijų nereiškė. Taip pat vienas kiemo naudotojas pateikė informaciją, kad žymėjimą atliko UAB „Palink“.

5.4. Dėl horizontalaus ženklinimo ieškovas į teismą kreipėsi jau ne pirmą kartą. Tačiau teismas aiškiai pasisakė, kad aikštelė yra vidinis kiemas ir ja naudojasi visos įmonės ir gyventojai kurie yra aplink šį kiemą ir kuriems šis kiemas priskirtas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pretenzijas dėl šio kiemo horizontalaus ženklinimo turi teisę reikšti šio kiemo (žemės) savininkas, Ieškovas kiemo (žemės) savininkas – nėra. Taip pat teismas pažymėjo, kad ir panaikinus horizontalųjį ženklinimą, šiuo kiemu galės naudotis visi, todėl padėtis iš esmės nepasikeistų.

5.5. Ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją tuo pačiu klausimu dėl ženklinimo ir pašė imtis aktyvių veiksmų dėl jo panaikinimo ir problemos sprendimo. Ieškovei ne kartą buvo atsakyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neįrenginėjo šio ženklinimo ir kad šis kiemas nėra vieša teritorija, kurioje savivaldybė galėtų įtakoti transporto priemonių judėjimo ar automobilių stovėjimo tvarką. Atsižvelgiant į ieškovės prašymus ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas, atsakovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bandė padėti spręsti šią problema, kviesdama kiemo naudotojus pasisakyti dėl esamos kiemo naudojimo tvarkos ir mašinų statymo. Todėl šis klausimas ir buvo svarstomas Saugaus eismo komisijoje. Komisija aiškiai pasisakė, kad kaip naudosis kiemu turi apsispręsti patys kiemo naudotojai ir nusistatyti tvarką. Šiame posėdyje dalyvavo ir ieškovė. Komisija nepriiminėjo sprendimo dėl horizontalaus ženklinimo tvirtinimo ar įteisinimo. Ji aiškiai pasisakė, kad šiuos klausimus turi išsibręsti patys kiemo naudotojai ir, kad ji horizontalaus ženklinimo nenaikins (kitaip sakant, palieka ženklinimą, nes neturi kompetencijos jo panaikinti).

5.6. Kaip rodo esama situacija, nors Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba 2016 m. spalio 6 d. atšaukė Horizontaliojo ženklinimo schemos suderinimą, situacija nesikeitė, kiemo naudotojai automobilius ir toliau statė kieme, o atsakovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip daugelyje savo raštų teigė, jokios įtakos negalėjo tam daryti, nes neturėjo tam kompetencijos – tai išimtinai kiemo naudotojų teisė ir susitarimo reikalas.

5.7. Kaip jau išsiaiškinta, horizontalus kiemo ženklinimas buvo atliktas vidiniame ūkiniame kieme, žemės sklype, suplanuotame pagal 2011 m. detaliojo plano sprendinius ir kuriuo gali naudotis ir naudojasi visi aplink esantys pastatai (įmonės). Tai nėra vieša teritorija, kurioje atsakovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, galėtų daryti kokią nors įtaką. Šis žemės sklypas priklauso valstybei, jame nėra nustatyta servitutų, tik dalis jo išnuomota UAB „Baltisches haus“. Todėl visiškai neaišku kaip atsakovė ir kokiais teisės aktais remiantis galėjo kištis ir atlikinėti kokius tai veiksmus šiame ūkiniame kieme. Pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo 36 punktą savavališkai įrengtos ir (ar) eksploatuojamos eismo ribojimo priemonės šalinamos ir danga atkuriama <...> tokių priemonių savininkų ar šias priemones įrengusių asmenų lėšomis. Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose eismo ribojimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai (valdytojai) <... >. Taigi visa kompetencija susijusi su eismo ribojimu / organizavimu šiame ūkiniame kieme priklauso arba žemės savininkui arba šio kiemo naudotojams.

5.8. Ieškovė nenurodė jokių imperatyvių įstatymo nuostatų, kurias atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pažeidė. Nesant neteisėtų veiksmų, atsakovei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, pareiga atlyginti žalą nekyla.

5.9. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuomone, ieškovė žalos dydžio ir atsiradimo fakto nepagrindė. Nepateikti įrodymai apie realius ar potencialius nuomininkus. Pažymėtina, kad pagal į bylą pateiktą UAB „Inreal“ atsakymą, patalpos galbūt neišnuomotos dėl to, kad į pastatą nėra užtikrintas vandens tiekimas, kad didelį triukšmą kelia oro kondicionieriai, kad neužtikrinamas tinkamas privažiavimas prie rampos iš vidinės kiemo pusės. Taip pat nepateikti įrodymai, ar paskutinius tris metus (už kuriuos prašo priteisti nuostolius) iš viso šias patalpas buvo siekiama nuomoti. Iš pateiktų ieškovės duomenų negalima spręsti, kad ji patyrė ir patiria žalą būtent dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų ir kad žala yra tinkamai apskaičiuota.

6. Savivaldybės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai akcentuojama, kad:

6.1. Atsakovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Kieme horizontalaus ženklinimo neatlikinėjo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktą, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietose, vietinės reikšmės keliuose. Atsižvelgiant į tuo metu esamą situaciją, šiame ūkiniame kieme, savivaldybė nubraižė esamo horizontaliojo žymėjimo schemą ir ją pateikė policijai derinti. Policija šią schemą 2014 m. rugsėjo 10 d. suderino. Pati savivaldybė schemos nederino ir netvirtino. Taigi, ši eismo organizavimo schema buvo suderinta atsakingos institucijos. Ieškovė bando suklaidinti teismą, teikdama kad tik nuo atsakovės, Klaipėdos miesto savivaldybės, veiksmų priklausė šios schemos suderinimas.

6.2. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad atsakovė sudarė kiemo naudotojams klaidingą lūkestį, kad ženklinimas yra galimas ir teisėtas. Faktinis ženklinimas šiame kieme jau buvo ir kiemo naudotojai juo vadovavosi iki Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro suderinimo, taip pat ir panaikinus šį ženklinimą kiemu galėjo naudotis ir juo naudojosi visi, todėl padėtis ir panaikinus šia schemą iš esmės nepasikeitė. Atsakovė jokios įtakos dėl kieme statomų automobilių negalėjo ir negali turėti, tai išimtinai kiemo naudotojų teisė ir susitarimo reikalas.

6.3. Pagal ieškovės nurodyto Tvarkos aprašo 3.2 punktą eismo ribojimo priemonės – tai kelio užtvaras, pakeliamasis kelio užtvaras, specializuotos automobilių ir dviračių stovėjimo vietų priemonės (užraktas, įtaisas, stulpeliai ir kt.), gėlinės ir kitos priemonės, kurios riboja eismą keliuose. Taigi, eismo ribojimo priemonės turi būti įrengtos savavališkai ir jos turi riboti eismą būtent keliuose, bet ne kaip šiuo atveju – ūkiniame kieme. Taip pat akcentuotina, kad aptariama schema buvo ne eismo ribojimo priemonė, o eismo organizavimo schema. Todėl ieškovės argumentai, jog atsakovė, vadovaujantis Tvarkos aprašo 36 punktu, turėjo pareigą šį ženklinimą panaikinti, nepagrįsta.

7. NŽT su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Jei ieškinys būtų patenkintas, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti dalimis.

8. NŽT atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovė ieškinyje nenurodė teisės aktų imperatyvių nuostatų, kurias pažeidė NŽT darbuotojai spręsdami iškilusį ieškovo klausimą dėl valstybinio žemės sklypo naudojimo. Priešingai, NŽT darbuotojai tinkamai atliko jiems pavestas funkcijas ir stengėsi išspręsti prekybos komplekso naudotojų ginčą NŽT kompetencijos ribose.

8.2. Ieškovė ieškinyje iškreipia faktines bylos aplinkybes, nurodydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko sukėlė žalą. Priešingai nei nurodo ieškovė, Nacionalinė žemės tarnyba niekada neatliko jokių neteisėtų veiksmų sprendžiant ieškovės klausimą dėl valstybinio žemės sklypo naudojimo. Nagrinėjamojoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba nepažeidė jokių teisės normų, kurios reglamentuoja jos veiklą. Nacionalinė žemės tarnyba veikė tinkamai, elgėsi atidžiai ir apdairiai nepažeisdama bendro pobūdžio pareigų.

8.3. Šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba ne tik neatliko jokių neteisėtų veiksmų bet ir sudarė galimybę ieškovei nusistatyti servitutą neteismine tvarka, tačiau šia galimybe ieškovė nepasinaudojo. Pažymėtina, kad visi Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai galėjo būti skundžiami teismine tvarka, tačiau ieškovė tokia teise nesinaudojo, todėl laikytina, kad šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

8.4. Ieškovė nepagrįstai nurodo žalos dydį, kurio paskaičiavimas remiasi tiesiog sudėjus per kelis metus turėtas išlaidas pastatų eksploatavimui bei tariamai negautas pajamas už nuomą. Toks paskaičiavimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei realumo kriterijų. Atsakovams norima tiesiog perkelti naštą išlaikyti ieškovės verslą neturint tam jokio teisėto pagrindo, o negautos pajamos neatitinka realumo sąlygų, nes pateiktas tiesiog internetinis skelbimas su nurodyta kaina, tačiau nepateikta jokių įrodymų apie realius ar potencialius nuomininkus, apie ketinimus sudaryti sutartį ir sutarčių kainą.

8.5. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra, valstybė buvo pasiruošusi sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo, tačiau ieškovė nesutiko sumokėti kompensaciją. Taip pat galbūt ir būtinybės nustatyti servitutą, kad ieškovas galėtų naudoti savo pastatus, nėra, nes šiems pastatams eksploatuoti yra suformuotas atskiras 0,0215 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

8.6. Ieškovei naudoti nuosavybės teise valdomus pastatus nėra jokių apribojimų, kadangi šiam naudojimui yra suformuotas sklypas. Tai patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. AD1-619 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“, kuriame aiškiai nurodyta, kad detalusis planas tvirtinamas pagal ieškovės prašymą. Jau šiame detaliajame plane buvo išspręstos ieškovės pastatų eksploatavimo galimybės ir numatytos automobilių statymo vietos. Tačiau ieškovė pageidauja nusistatyti servitutą dėl naudingumo ir patogumo, t. y. laisvą privažiavimą prie pastato per kitą sklypą, tokiu būdų sukurti sau galimybę lengviau ir brangiau išnuomoti patalpas. Pažymėtina, kad tokį servitutą ieškovas siekia nustatyti neatlygintinai arba už simbolinę 2 000 Eur kainą. Tokiam neproporcingam kompensavimui ieškovė nepateikia jokio argumentavimo, teismui tokią kompensaciją patvirtinus būtų pažeista teisminė praktika dėl servituto kompensacijų dydžio nustatymo ir konkurencija verslo sektoriuje, nes valstybė tiesiog subsidijuotų ieškovę, suteikiant servitutą už neproporcingai mažą atlyginimą.

8.7. Ginčo valstybinis žemės sklypas teritorijų planavimo dokumentais suformuotas kaip kitos paskirties, o naudojimo būdas numatytas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Tai parodo, kad nustačius šiame sklype 719 kv. m kelio servitutą, visas šis plotas negalės būti naudojamas kaip kitos paskirties žemės sklypas. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas taikyti koeficientą 1 yra teisėtas ir pagrįstas.

8.8. Nacionalinės žemės tarnybos paskaičiavimą dėl kompensacijos ieškovas neskundė teismine tvarka, tačiau siekia nustatyti servitutą nauju pagrindu, t. y. teismo sprendimu. Teismo sprendimu nustačius servitutą Nacionalinės žemės tarnybos apskaičiuotas kompensacijos dydis atitinka kasacinio teismo suformuotus kriterijus.

8.9. Ieškovas nepagrįstai prašo įpareigoti Lietuvos Respubliką, veikiančią per patikėtinę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, pašalinti Kelio servitutu UAB „Merkys“ suteikiamų teisių įgyvendinimui trukdančias kliūtis (automobilių stovėjimą ir jam prielaidas sudarantį Horizontalųjį ženklinimą Kelio servituto vietoje) dėl šių priežasčių:

8.9.1. Nacionalinė žemės tarnyba vadovaujantis tarnybos nuostatais ir galiojančiais teisės aktais neturi kompetencijos spręsti eismo organizavimo bei parkavimo klausimų.

8.9.2. Valstybinio žemės sklypo kieme adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esanti automobilių aikštelė priskirtina inžinieriniam statiniui, todėl pareigos pašalinti kliūtis Nacionalinei žemės tarnybai negali kilti, kadangi ji nėra šio statinio savininkė.

9. Trečiasis asmuo UAB „Balticum TV“ su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

10. UAB „Balticum TV“ atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškovė patirtus nuostolius 2020 m. patikslintame ieškinyje ir toliau grindžia UAB „Balticum TV“ tyčiniais neteisėtais veiksmais bei atsakovių sąmoningų neveikimu, kitaip tariant, UAB „Balticum TV neteisėtų interesų / veiksmų protegavimu. Patikslinto ieškinio 20–26 p. ieškovė klaidingai aiškina faktines ginčo aplinkybes, dėl kurių iš esmės pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-589-684/2015.

10.2. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-76-459/2015 išaiškinta, kokių veiksmų turi imtis UAB „Merkys“ norint pakeisti nustatytą naudojimosi kiemu tvarką.

10.3. 2000–2005 m., kai visų suinteresuotų ūkio subjektų bendru susitarimu buvo sprendžiami kiemo tvarkymo / naudojimo klausimai, UAB „Merkys“ pastabų dėl bendro sprendimo asfaltuoti kiemą / atlikti horizontalų žymėjimą nereiškė. Pažymėtina, kad horizontalus ženklinimas yra atliktas ne vien šalia ieškovės naudojamų patalpų, bet visame kieme.

10.4. Apie ieškovės norus nustatyti kelio servitutą už simbolinę 2 000 EUR kainą sužinojome tik gavę teismo nutartį atsiliepimui pateikti, todėl mums šis ieškovės žingsnis buvo netikėtas. Manome, kad tokiais veiksmais ieškovė nori užsitikrinti išskirtines sąlygas savo verslo plėtrai ir verslo sąlygų gerinimui, kitų bendraturčių ir Lietuvos Respublikos sąskaita. Tokie ydingi ir savanaudiški ieškovės veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti kelio servitutą, valstybės subsidijos būdu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

10.5. Ieškovės siekis nustatyti kelio servitutą yra noras pakeisti arba panaikinti (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m. vidiniame kieme galiojančią tvarką, kuri įstatymų nustatyta tvarka buvo (yra) suderinta su visais suinteresuotais ūkinę veiklą vykdančiais ūkio subjektais. Kitaip tariant, ieškovė siekia pakeisti tvarką, kuri šiai dienai atitinka visų šalių teisėtus lūkesčius bei interesus.

10.6. Ieškovė sąmoningais veiksmais (pvz., kelio ženklų pagalba) norėjo uždrausti laikyti transporto priemones visame vidiniame kieme (ne tik prie savo valdomo turto), kas iš esmės pablogintų visų kitų bendrasavininkų galimybes naudotis objektu 2000 m. suderintomis sąlygomis. (duomenys neskelbtini) savo veiklas vykdo daug bendrovių, bendrovėse dirba apie 400 darbuotojų, kurie, esant poreikiui, savo transporto priemones laiko šios bylos ginčo objekte, t. y. vidiniame kieme.

11. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ prašo teismą kilusį ginčą spręsti ir priimti sprendimą vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei įvertinus šalių nurodomas aplinkybes.

12. AB „Lietuvos paštas“ atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Bendrovė ieškovės prašomo nustatyti Kelio servituto teritorija naudojasi tik patekimui į ginčo žemės sklypą (vidinį kiemą) ir privažiavimui prie bendrovės patalpų, esančių kitoje ginčo žemės sklypo dalyje. Tai vienintelis įvažiavimas į vidinį kiemą, todėl turi būti užtikrinta teisė juo naudotis ir privažiuoti prie nuosavybės ar kitais pagrindai naudojamų pastatų bei patalpų visiems ginčo žemės sklypo naudotojams.

13. UAB „Reitan Convenience Lithuania“ prašo šioje byloje kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidžiant žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), valdytojų ir naudotojų teisių bei teisėtų interesų.

14. UAB „Reitan Convenience Lithuania“ atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. UAB „Reitan Convenience Lithuania“ nėra žinomi naudojimosi žemės sklypu sunkumai.

14.2. Nustatant bet kokius naudojimosi žemės sklypu apribojimus, turi būti užtikrinta, kad nebus pažeidžiamos žemės sklypo valdytojų ir naudotojų teisės ir teisėti interesai, o kelio servitutu nebus neproporcingai ribojama žemės sklypo valdytojų ir naudotojų teisė tinkamai eksploatuoti dar 1977 metais statytus statinius, įskaitant teisę netrukdomai patekti į vidinį kiemą ir privažiuoti prie sklype esančių statinių.

15. Klaipėdos AVPK prašo ieškovės ieškinį atmesti.

16. Klaipėdos AVPK atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Atsižvelgiant į tai, kad kiemo aikštelėje horizontalus ženklinimas buvo padarytas daug anksčiau nei 2014 m. balandžio 10 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro atstovas suderino horizontalaus ženklinimo schemą, kad ginčui dėl galbūt padarytos žalos šioje byloje aktualus laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. yra vėlesnis nei 2016 m. spalio 6 d. buvo atšauktas horizontalaus ženklinimo schemos suderinimas, Klaipėdos AVPK mano, kad 2014 m. balandžio 10 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro atstovo horizontalaus ženklinimo schemos suderinimas niekaip negalėjo padaryti įtakos galimai pažeistoms ieškovės teisėms ar nulemti galimai kilusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Dėl reikalavimo nustatyti servitutą

17. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti 719 m² ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), UAB „Merkys“ nuosavybės teise priklausančių pastato–parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato–tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viešpataujantys daiktai) naudojimui pagal paskirtį pagal UAB „Gistama“ 2019 m. kovo 22 d. parengtą servituto planą (toliau – Kelio servitutas), Kelio servituto vietoje draudžiant transporto priemonių stovėjimą. Poreikį nustatyti Kelio servitutą ieškovė grindžia tuo, kad dėl Kieme nuolat statomų automobilių negali privažiuoti prie jai priklausančių pastatų.

18. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovei priklauso du pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pastatas–parduotuvė iš vidinio Kiemo pusės turi rampą ir įėjimą į pastatą, kurių pagalba į ieškovei priklausantį pastatą gali būti pristatomos prekės ar kiti reikalingi daiktai. Privažiavimas transporto priemonėmis prie rampos ir ieškovei priklausančių pastatų yra galimas tik per Kiemą. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad prie ieškovei priklausančių pastatų, taip pat rampos yra statomos transporto priemonės, kurios gali trukdyti privažiuoti prie rampos kitomis transporto priemonėmis. Iš pateiktų nuotraukų taip pat matyti, kad Kiemo viduryje yra nubraižytos horizontaliojo ženklinimo linijos, nustatančios stovėjimo vietas. Linijos atskirose vietose yra gana stipriai išblukusios. Naujausiose teismui pateiktose nuotraukose nėra matyti, kad horizontaliojo ženklinimo linijos būtų išlikusius prie ieškovei priklausančios parduotuvės rampos. Ieškovės atstovo dėmesys į tai buvo atkreiptas 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu.

19. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 38 p.).

20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo nustatyti ieškovės prašomą servitutą, nes ieškovė nepagrindė servituto būtinumo ir proporcingumo. Šią išvadą teismas daro dėl toliau nurodomų aplinkybių ir argumentų.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kiemas, kuris yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), į kurio dalį ieškovas prašo nustatyti servitutą – tai asfaltuota aikštelė, aplink kurią yra išsidėstę komercinės paskirties statiniai. Šią aikštelę su Naujakiemio gatve jungia akligatvis. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė šios aikštelės paskirtis – užtikrinti privažiavimą prie komercinės paskirties statinių, išsidėsčiusių aplink Kiemo aikštelę. Vadinasi, ši aikštelė, be kita ko, skirta transporto priemonių eismui, joje gali būti ir vyksta transporto priemonių eismas.

22. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 1 punktas nustato, kad Kelių eismo taisyklės (toliau – KET taisyklės) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal KET 3.7 punktą, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų – eismu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-942/2017).

23. Kadangi ginčo aikštelė, be kita ko, yra skirta transporto priemonių eismui, joje gali būti ir vyksta transporto priemonių eismas, darytina išvada, kad šioje aikštelėje taip pat taikomos KET. Kad ginčo aikštelėje taikomos KET, ieškovė neginčijo, teismo posėdžio metu su šia pozicija iš esmės sutiko ir atsakovės, ir trečiasis asmuo UAB „Balticum TV“. Kad ginčo aikštelėje taikomos KET, 2020 m. gruodžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir Klaipėdos AVPK atstovas.

24. KET 150.10 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama, be kita ko, ten kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Vadinasi, teismo vertinimu, KET 150.10 punktas draudžia ginčo Kieme (aikštelėje) sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų ieškovei (ar kitiems jos pastatų naudotojams), siekiančiai pasinaudoti pastatu, privažiuoti prie ieškovei priklausančio pastato (rampos).

25. Anksčiau padarytos išvados nepaneigia aplinkybė, kad kieme yra matomos horizontaliojo ženklinimo linijos, nes šis horizontalusis ženklinimas yra neteisėtas. Minėtas ženklinimas yra nesuderintas su policija (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), horizontaliojo ženklinimo derinimas buvo atšauktas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 6 d. raštu. Iš byloje esančių naujausių nuotraukų taip pat nematyti, kad horizontalusis ženklinimas yra išlikęs prie ieškovės statinio rampos. Jis yra matomas tolėliau nuo rampos. Be to, servitutas negali būti nustatomas tik tam, kad sudaryti prielaidas faktiškai pašalinti ženklinimą, nes tai reikštų servituto nustatymą ne pagal paskirtį. Ženklinimo faktinio pašalinimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais būdais.

26. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, matyti, kad remiantis KET 150.10 punktu, ieškovė turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nestatytų transporto priemonių ten, kur jų sustojimas ar stovėjimas trukdytų ieškovei naudotis pastatu ir privažiuoti prie jai priklausančio pastato (rampos). Šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis ieškovė gali ginti tiek civilinės teisės gynimo būdais (pvz., reikalaudama žalos atlyginimo, reikšdama prevencinį ieškinį ar kt.), tiek prašydama, kad kompetentingos institucijos (pvz., policija) pradėtų administracinio nusižengimo teiseną prieš transporto priemonių, trukdančių ieškovei privažiuoti prie jai priklausančių pastatų, savininkus. Klaipėdos AVPK atstovas 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad policija buvo gavusi iškvietimų dėl transporto priemonių stovėjimo ginčo Kieme ir kilusios problemos buvo išspręstos. Klaipėdos AVPK atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad rampos užstatymą, trukdantį ūkinei veiklai, policija vertina kaip KET 150.10 punkto pažeidimą.

27. Anksčiau paminėtos išvados dėl ieškovės teisių, kylančių iš KET, lemia, kad ieškovė prašydama nustatyti servitutą ginčo Kieme siekia iš esmės analogiškų teisių, kurias ji jau turi, patvirtinimo (įtvirtinimo) nustatant daiktinę teisę – servitutą. Prašomo nustatyti servituto pagrindinis tikslas – uždrausti atitinkamoje teritorijoje stovėti transporto priemonėms, kad ieškovė galėtų netrukdomai patekti prie savo pastatų ir jais naudotis. Tačiau, kaip minėta, teisę netrukdomai patekti prie jai priklausančių pastatų (rampos), ieškovei garantuoja KET. Dėl šios priežasties nėra būtinybės nustatyti ieškovės prašomą servitutą, nes ir be servituto kiti asmenys neturi teisės statyti Kieme transporto priemonių ar stovėti ten, kur tai trukdytų ieškovei naudotis pastatais ir patekti prie jai priklausančios pastato rampos.

28. Be to, kas paminėta anksčiau, išvadą, kad nėra ieškovės prašomo servituto būtinybės, taip pat kad servitutas, jei būtų nustatytas, būtų neproporcingas tiek savininko teisių apribojimo, tiek kitų asmenų, kurie turi teisę naudotis Kiemu (pirmiausia, aplink esančių statinių savininkų ir naudotojų), interesų požiūriu, teismo vertinimu, papildomai pagrindžia šie argumentai:

28.1. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kada nors realiai negalėjo privažiuoti prie jai priklausančių pastatų, kad galėtų jais naudotis, kad dėl to ji kreipėsi į policiją ir policija negalėjo išspręsti kilusios problemos. Ta aplinkybė, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į Savivaldybės administraciją, kuri taip pat turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl stovėjimo neleistinoje vietoje (Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalis, 589 straipsnio 82 punktas), šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Ieškovė į Savivaldybę kreipėsi ne dėl konkretaus atvejo, kai ieškovei buvo sutrukdyta privažiuoti siekiant pasinaudoti pastatu, o dėl bendro pobūdžio problemos. Savo ruožtu, teismo manymu, administracinių nusižengimų teisena turėtų būti pradedama tik dėl konkretaus įvykio.

28.2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė realiai naudojasi statiniu, todėl reikšmingo poreikio privažiuoti prie jo ieškovė šiuo metu neturi. Vadinasi, siekdama uždrausti apskritai bet kada statyti transporto priemones nurodytoje servituto teritorijoje, ieškovė siekia patenkinti ne realiai egzistuojantį ir akivaizdų poreikį naudotis statiniu, bet tikėtiną, galbūt ateityje atsirasiantį poreikį naudotis statiniu tokiu būdu, kad prie jo nebūtų trukdoma privažiuoti. Šio poreikio atsiradimas, be kita ko, priklauso ir nuo ieškovės valios (ar ji nuomos ar pati naudos pastatą, už kokią kainą bandys nuomoti pastatą, kam išnuomos pastatą).

28.3. Ieškovė prašo nustatyti servitutą tokiai teritorijai, kuri leistų prie ieškovės statinių lengvai privažiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tinkamam statinio naudojimui yra būtina prie jo privažiuoti būtent sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kad nėra įmanoma su potencialiais vežėjais susiderinti vežimų mažesnėmis transporto priemonėmis, kurios galėtų privažiuoti prie statinių nustatant mažesnės apimties servitutą.

28.4. Ieškovė prašo nustatyti servitutą ir daliai akligatvio, vedančio iki Kiemo (prie šios akligatvio dalies yra UAB „Balticum TV“ naudojami statiniai), nors byloje nėra įrodymų, kad kas nors trukdo ieškovei naudotis šia akligatvio dalimi, kad šioje vietoje transporto priemonės statomos taip, kad užkerta kelią įvažiuoti į Kiemą, taip pat ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

28.5. Aplinkybė, kad transporto priemonių stovėjimas atbaido potencialus statinio nuomininkus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju patvirtina ne realiai egzistuojančią būtinybę nustatyti servitutą, bet servituto ekonominį naudingumą, patogumą, siekiant verslo (didesnio pelno) tikslų. Pastebėtina, kad net jei būtų nustatytas ieškovės prašomas servitutas, jis tik suteiktų teisę ieškovei reikalauti, kad transporto priemonės nestovėtų atitinkamoje teritorijoje. Tačiau servitutas pats savaime neužkirstų kelio faktiniam transporto priemonių stovėjimui ar sustojimui ten, kur jos gali trukdyti ieškovei (ar jos statinių naudotojams) privažiuoti prie jai priklausančių statinių. Vadinasi, net ir nustačius servitutą, ieškovei gali tekti taikyti civilinius teisių gynimo būdus ar prašyti, kad kompetentingos institucijos taikytų viešosios tvarkos užtikrinimo priemones, siekiant užkirsti kelią transporto priemonių stovėjimui servituto teritorijoje. Kitaip tariant, net ir nustačius servitutą, ieškovė galėtų susidurti su analogiškais sunkumais, su kuriais ji susiduria šiuo metu ir kuriuos ji galėtų bandyti spręsti remiantis KET nuostatomis. Visa tai lemia, kad servituto nustatymas iš esmės nepagerintų ieškovės teisinės padėties ir nepašalintų rizikos, kad transporto priemonės Kieme gali būti faktiškai pastatytos taip, kad jos trukdys ieškovei (jos pastatų naudotojams) privažiuoti prie jai priklausančių pastatų.

28.6. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į gretimų statinių savininkus (naudotojus) su prašymu nestatyti transporto priemonių prie jos statinių ir netrukdyti jai privažiuoti, kad ieškovė būtų kaip nors kitaip informavusi transporto priemonių savininkus (pvz., patalpindama skelbimą ant jai priklausančio pastato sienos, palikdama informacinius lapelius už priekinio transporto priemonės lango valytuvo ar kt.), kad jie trukdo ieškovei privažiuoti prie statinių. Neatmestina tikimybė, kad šios priemonės kartu su KET suteikiamomis teisėmis taip pat gali būti gana veiksmingos, sprendžiant ieškovės problemas.

28.7. Galimos ieškovės sąnaudos, remiantis KET siekiant pašalinti trikdžius privažiuoti prie jai priklausančių statinių, gali būti laikomos iš esmės normaliomis daikto naudojimo sąlygomis ir normaliais nepatogumais, nes servituto nustatymas šių sąnaudų ar nepatogumų dėl anksčiau minėtų priežasčių negalėtų visiškai eliminuoti. Savo ruožtu servitutas nustatomas, kai be servituto daikto nėra įmanoma naudoti normaliomis sąnaudomis.

28.8. Ieškovės nurodomuose detaliuosiuose planuose nėra įtvirtintas aiškus ir konkretus draudimas sustoti ir stovėti Kieme. Be to, ieškovės nurodomuose detaliuosiuose planuose, vienas iš kurių buvo parengtas pačios ieškovės iniciatyva (žr. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“), joks servitutas privažiuoti nebuvo nustatytas, nors iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų galima spręsti, kad horizontalusis ženklinimas tuo metu jau buvo ir transporto priemonės stovėdavo Kieme.

28.9. Ieškovė nurodo, kad jos poreikis privažiuoti prie statinių, siekiant jais pasinaudoti, būtų tik epizodinis, trumpalaikis. Ieškovė nebandė spręsti iškilusios problemos pagal UAB „Ektra“ patirtį, kai ji kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ prie ieškovei priklausančių pastatų įrengimo. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, servituto, nuolat draudžiančio stovėti gana didelėje Kiemo dalyje, nustatymas būtų neproporcingas ieškovės nurodomam poreikiu tik epizodiškai naudotis privažiavimui prie jai priklausančių statinių.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė prašomo servituto nustatymo būtinumo ir proporcingumo. Ieškovės ieškinys dėl servituto nustatymo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo pašalinti kliūtis naudotis servitutu

30. Ieškovė, be kita ko, prašo įpareigoti Lietuvos Respubliką, veikiančią per patikėtinę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pašalinti Kelio servitutu UAB „Merkys“ suteikiamų teisių įgyvendinimui trukdančias kliūtis (automobilių stovėjimą ir jam prielaidas sudarantį horizontalųjį ženklinimą Kelio servituto vietoje).

31. Kaip matyti iš anksčiau paminėto ieškovės reikalavimo formuluotės, pareikšto ieškinio ir papildomų paaiškinimų turinio, minėtas ieškovės reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo nustatyti Kelio servitutą. Juo siekiama užtikrinti prašomu servitutu siekiamas įgyti teises, pašalinant atitinkamas kliūtis naudotis servitutu suteikiamomis teisėmis, taip pat remiamasi CK 4.113 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad nustatant servitutą, gali būti nustatyta prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti. Vadinasi, atmetus ieškovės ieškinio dalį dėl servituto nustatymo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus.

Dėl žalos atlyginimo: bylai aktualios pagrindinės taisyklės

32. Ieškovė prašo priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos solidariai 64 489,30 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pasak ieškovės, šią žalą sudaro negautos jai priklausančių pastatų nuomos pajamos, taip pat patirtos pastatų išlaikymo išlaidos, kurias būtų padengę nuomininkai. Ieškovės teigimu, dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo) ji negalėjo išnuomoti jai priklausančių komercinės paskirties statinių, todėl ieškovė patyrė anksčiau paminėtą žalą. Pažymėtina, kad ieškovė reikalauja žalos tik už paskutinius 3 metus iki kreipimosi į teismą, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 21 d.

33. Kaip matyti iš to, kas paminėta anksčiau, ieškovė prašo taikyti atsakovėms civilinę (deliktinę) atsakomybę. Dėl šios priežasties ieškovė šioje byloje turi įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus (neveikimą), patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neįrodžius bent vienos iš anksčiau paminėtų sąlygų, atsakovių atsakomybė negalima.

34. Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą.

35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

36. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

37. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas ir jame nurodyta praktika).

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 39 punktas).

39. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018, 35 p. ir jame nurodyta praktika).

40. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, taip pat ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindą, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškiniui patenkinti, be kita ko, būtina nustatyti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės kaip neteisėtų nurodomų atsakovių veiksmų ir nuomininkų ieškovės statiniams nesuradimo, kad ieškovė pagrįstai tikėtinai būtų gavusi nurodomas pajamas iš nuomos, jei nebūtų buvę ieškovės nurodomų atsakovių neteisėtų veiksmų.

41. Teismas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas ne dėl atitinkamų NŽT ar Savivaldybės administracijos administracinių aktų panaikinimo, bet dėl žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad atitinkami atsakovių raštai (sprendimai) nėra nuginčyti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, neužkerta kelio teismui vertinti atsakovių veiksmų neteisėtumo deliktinės civilinės atsakomybės požiūriu.

Dėl Savivaldybės veiksmų

42. Ieškovė ieškinyje nurodo daug atsakovės Savivaldybės administracijos veiksmų, kuriuos laiko neteisėtais, todėl teismas atskirai pasisakys dėl esminių ieškovės kaip neteisėtų nurodomų Savivaldybės administracijos veiksmų.

43. Ieškovė nurodo, kad Savivaldybės administracija 2014 metais be pagrindo kreipėsi į kelių policiją dėl horizontaliojo ženklinimo schemos suderinimo, be to, pats suderinimas buvo neteisėtas, nes Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba 2016 m. spalio 6 d. atšaukė horizontaliojo ženklinimo schemos suderinimą. Teismo vertinimu, Savivaldybės administracija iš tiesų neturėjo pakankamo pagrindo kreiptis į Klaipėdos AVPK su schema, kuri buvo suderinta 2014 m. rugsėjo 10 d.

44. Prieš Savivaldybės administracijai teikiant anksčiau paminėtą schemą derinti policijai ši schema nebuvo derinama (konsultacijų, nuomonės gavimo ar kt. būdu) su bendro Kiemo naudotojais – byloje nėra tokį derinimą patvirtinančių įrodymų. Tačiau, kaip matyti iš vėlesnių Savivaldybės administracijos veiksmų (pvz., Savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. rašto), kai ieškovė kreipėsi dėl ženklų prie įvažiavimo į Kiemą suderinimo, Savivaldybės administracija nurodė, kad dėl prašomos suderinti techninės eismo reguliavimo priemonės visų pirma turi būti gauti kitų Kiemo naudotojų sutikimai.

45. Iš 2014 m. rugsėjo 10 d. suderintos schemos matyti, kad stovėjimo vietos joje buvo numatytos prie pat ieškovei priklausančio pastato rampos, nors ieškovė Savivaldybės administraciją apie tai, kad dėl esamo ženklinimo negali naudotis statiniu, informavo dar 2013 m. birželio 7 d. raštu. Savo ruožtu 2014 metų rudenį galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 2.8 punkte buvo nustatyta, kad prie visuomeninių, prekybos, gydymo, administracinių ir kitų pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų. Teismas taip pat pastebi, kad ginčo dėl Klaipėdos AVPK 2016 m. spalio 6 d. ženklinimo suderinimo schemos atšaukimo teisėtumo nevyksta, vadinasi, Klaipėdos AVPK 2016 m. spalio 6 d. raštas taip pat patvirtina Savivaldybės pateiktos suderinti schemos netinkamumą.

46. Tačiau teismas, conditio sine qua non testu įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, mano, kad net jei nebūtų buvę anksčiau minėtų atsakovės veiksmų, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė būtų suradusi pastatų nuomininką ir gavusi reikalaujamų priteisti nuomos pajamų, taip pat pastato eksploatavimo išlaidų kompensaciją. Be to, net jei conditio sine qua non sąlyga būtų tenkinama, atsakovės nurodoma žala, teismo vertinimu, yra pernelyg nutolusi nuo ieškovės nurodomų veiksmų, o negautos pajamos nėra realios (pagrįstai tikėtinai gautinos, nesant nurodytų atsakovės veiksmų). Šias išvadas teismas daro dėl šių aplinkybių ir argumentų:

46.1. Pagrindinė ieškovės nurodoma kliūtis išnuomoti statinius – transporto priemonių stovėjimas Kieme, apsunkinantis (trukdantis) privažiuoti prie ieškovės statinio (rampos). Tačiau pats horizontaliojo ženklinimo schemos suderinimas, teismo nuomone, negalėjo nulemti ar pakankamai reikšmingai prisidėti prie transporto priemonių stovėjimo (ar nestovėjimo) Kieme ieškovės teises pažeidžiančiu būdu. Pažymėtina, kad horizontalusis ženklinimas Kieme egzistavo kur kas anksčiau nei ieškovė pradėjo inicijuoti jo panaikinimą, byloje nėra įrodymų, kad Savivaldybė būtų jį atnaujinusi (pvz., paryškinusi linijas) ar kažkaip kitaip pranešusi transporto priemones statantiems asmenims, kad statyti Kieme, užstatant ieškovei privažiavimą, galima. Kaip matyti iš 2013 metų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukų ir 2019 m. lapkričio, 2020 m. rugsėjo mėnesio nuotraukų (pateiktų prie papildomų ieškovės rašytinių paaiškinimų), transporto priemonės Kieme prie ieškovei priklausančios rampos statomos net ir horizontaliojo ženklinimo schemoje nepažymėtose vietose. Be to, nors prie pat ieškovei priklausančios rampos horizontalusis ženklinimas nebėra matomas, transporto priemonės ir toliau ten stovi. Todėl formalus realiai daug metų egzistavusios horizontaliojo ženklinimo schemos suderinimas, teismo nuomone, objektyviai negalėjo lemti ir (arba) yra pernelyg nutolęs nuo ieškovės nurodomos žalos. Kitaip tariant, jei Savivaldybės administracija ieškovės nurodomų veiksmų nebūtų atlikusi, teismo manymu, transporto priemonių stovėjimo Kieme problemos tai savaime nebūtų išsprendę ir nuomininko suradimo nebūtų nulėmę.

46.2. Byloje nėra įrodymų apie konkrečius potencialius pastatų nuomininkus 2016–2020 metais, nė vienas iš jų byloje neapklaustas, rašytiniai jų paaiškinimai negauti. Byloje pateikti įrodymai (UAB „NT Market“ 2020 m. gruodžio 7 d. pažyma) rodo, kad tarpininkavimo ir atstovavimo išnuomojant ieškovei priklausančius statinius sutartį ieškovė su UAB „NT Market“ pasirašė tik 2019 m. vasario 1 d. Įrodymų, kad bandė turtą aktyviai nuomoti anksčiau, byloje nėra. Nekilnojamojo turto agentūrų 2014 metų atsakymai nėra pakankami, kad pagrįsti, jog ieškovė aktyviai siekė išnuomoti pastatus 2015–2018 metais. Be to, nekilnojamojo turto agentūra Bendraturtis 2014 m. spalio 17 d. rašte buvo nurodžiusi, kad potencialūs nuomininkai skundėsi ir dėl triukšmo, sklindančio iš vidinio kiemo. Šiuo aspektu matyti, kad arčiausiai ieškovės pastato buvęs didelis kondicionierius yra pašalintas, tačiau kiti trys, nors ir toliau nuo ieškovės pastato, liko. UAB „INREAL“ 2014 m. birželio 30 d. rašte sakoma, kad tik kai kurie interesantai nurodė, kad patalpos neatitinka jų interesų todėl, kad neužtikrinamas tinkamas privažiavimas prie pastato (rampos) iš vidinės kiemo pusės. Byloje taip pat nėra duomenų, už kokią kainą buvo bandoma nuomoti pastatus iki 2020 m. kovo 9 d. (į bylą pateiktas skelbimas minėtai datai už 1 550 Eur). Savo ruožtu nuomos sutarties sudarymas priklauso ne tik nuo sąlygų ir informacijos, kurią pateikia nuomotojas (jo atstovas), bet ir nuo situacijos rinkoje. Dėl šių priežasčių UAB „NT Market“ 2020 m. gruodžio 7 d. pažyma, kad dauguma potencialių nuomininkų atsisakė nuomotis patalpas, kadangi neužtikrintas patekimas / privažiavimas prie pastatų ir sunkiuoju, ir lengvuoju transportu kelia abejonių dėl joje nurodytų aplinkybių tikrumo ir patikimumo. Teismui atrodo nelabai tikėtina, kad vien tik transporto priemonių stovėjimas kieme, galėtų būti esmine priežastimi nesinuomoti pastatą, nes ir nuomininkas gali būti suinteresuotas statyti transporto priemones prie naudojamo statinio, gali derinti stovėjimo klausimus su kaimyninių statinių savininkais (naudotojais) ar imtis kitų priemonių apsaugoti savo interesus (pvz., kviesti policiją, kai trukdomas privažiavimas). Pažymėtina, kad ankstesniam ieškovės pastatų nuomininkui UAB „Balticum TV“ problemų naudotis pastatu dėl transporto priemonių statymo Kieme nekilo. Be to, byloje nėra duomenų, kad potencialūs nuomininkai buvo informuoti, kad privažiavimo problemą galima bandyti spręsti su policijos pagalba, remiantis KET 150.10 punktu. Vadinasi, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos yra labiau realiai (pagrįstai) tikėtinos, o ne hipotetinės.

46.3. Savivaldybės administracija dėl horizontaliojo ženklinimo schemos suderinimo į policiją kreipėsi 2014 m. rugsėjį, t. y. likus beveik 3 metams iki šiai bylai aktualaus ieškovės nurodomos žalos laikotarpio pradžios. Šio ženklinimo suderinimas buvo atšauktas 2016 m. spalio 6 d. Vadinasi, ieškovės nurodomų Savivaldybės veiksmų padariniai buvo pašalinti likus daugiau kaip 6 mėnesiams iki šiai bylai aktualaus ieškovės nurodomos žalos laikotarpio pradžios. Kitaip tariant, horizontaliojo ženklinimo suderinimas neegzistavo daugiau kaip 6 mėn. iki šiai bylai aktualaus ieškovės nurodomos žalos laikotarpio pradžios ir objektyviai šiuo laikotarpiu negalėjo trukdyti ieškovei ieškoti nuomininkų.

47. Ieškovė nurodo, kad Savivaldybės administracija klaidino atsakovę vienais atvejais teigdama, kad neturi kompetencijos daryti poveikį eismui (transporto priemonių stovėjimui) Kieme, kitais atvejais atlikdama aktyvius veiksmus, rengdama viešus svarstymus dėl horizontaliojo ženklinimo, siekdama legalizuoti jį. Ieškovė taip pat nurodo, kad Savivaldybės administracija klaidingai deklaravo, kad horizontalusis ženklinimas atitinka daugumos Kiemo naudotojų interesus, klaidingai deklaravo, kad svarstymas atliekamas dėl gaunamų pasiūlymų dėl Kiemo naudojimo.

48. Teismas anksčiau išvardytus ieškovės nurodomus veiksmus (sprendimo 47 punktas) vertina taip pat, kaip nurodyta šio sprendimo 46 punkte, mutatis mutandis remdamasis šio sprendimo 46.1 ir 46.2 punktais. Papildomai teismas pažymi, kad nei viešas svarstymas, nei besikeičianti Savivaldybės pozicija dėl jos įgaliojimų organizuojant eismą (stovėjimą) Kieme, nei ne visada tiksli komunikacija, teismo vertinimu, objektyviai negalėjo lemti ir (arba) yra pernelyg nutolę nuo ieškovės nurodomos žalos. Kitaip tariant, jei Savivaldybės administracija ieškovės nurodomų veiksmų nebūtų atlikusi, teismo manymu, transporto priemonių stovėjimo Kieme problemos tai savaime nebūtų išsprendę ir nuomininko suradimo nebūtų nulėmę.

49. Be to, teismas neįžvelgia nieko neteisėto Savivaldybės administracijos veiksmuose organizuojant viešus svarstymus, siekiant išspręsti Kieme kylančias problemas, kurias Savivaldybei nuolat akcentavo ieškovė, reguliariai teikdama įvairius prašymus. Teisinį pagrindą viešam svarstymui teismas įžvelgia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 10 straipsnio 8 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Minėtos įstatymo normos nenurodo, kad savivaldybės administracijos direktorius neturi kompetencijos bandyti spręsti eismo organizavimo klausimų miestų vietovėse esančiuose bendro naudojimo vidiniuose kiemuose (nuostata, kad Kiemas yra bendro naudojimo vidinis kiemas yra įtvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T2-353 patvirtintame teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutė pl. ir Statybininkų pr. detaliajame plane (žr. Eksplikacija 2, sklypo Nr. 24). Be to, pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punktą akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Vadinasi, dalis Kiemo yra susijusi su Klaipėdos mieste esančiu viešo naudojimo akligatviu (tokia nuostata matyti ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-619 patvirtinto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano, kuriame nurodyta, kad į Kiemą patenkama 6 m. pločio akligatviu (D2-2) su apsisukimo aikštele).

50. Ieškovė nurodo, kad Savivaldybės administracija nevykdė Seimo kontrolieriaus rekomendacijų. Tačiau teismas pažymi, kad Seimo kontrolieriaus rekomendacijos nėra privalomos, todėl jų nevykdymas negali reikšti Savivaldybės neteisėtų veiksmų.

51. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Savivaldybės administracija nesiėmė priemonių nubausti pažeidėjus, kurie statė transporto priemones Kieme pažeidžiant KET. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl konkretaus įvykio, kai pastatytos transporto priemonės trukdė ieškovei privažiuoti prie statinių, kad galėtų jais pasinaudoti. Dėl šios priežasties teismas neįžvelgia Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

52. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad Savivaldybės administracija nederino ieškovės prašymo reguliuoti stovėjimą Kieme kelio ženklais, tačiau derino UAB „Ektra“ kelio ženklą.

53. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė siekė apskritai uždrausti stovėjimą Kieme, kuriuo naudojasi ir daug kitų pastatų (patalpų), esančių aplink Kiemo aikštelę, savininkų (naudotojų), pastatant prie įvažiavimo į Kiemą ženklą „Zona, kurioje draudžiama stovėti“. Tačiau, teismo manymu, Savivaldybės administracija pagrįstai nurodė, kad toks ženklas, tiesiogiai paveikiantis daugelio kitų teisėtų Kiemo naudotojų interesus, turėtų būti suderintas ir su jais, ir su policija. Savo ruožtu policija taip pat nederino ieškovės prašomų kelio ženklų („Zona, kurioje draudžiama stovėti“) ir ieškovė neįrodinėja, kad toks nederinimas buvo neteisėtas. Be to, Savivaldybės administracija pagal UAB „Ektra“ prašymą suderino visiškai kitokios veikimo apimties kelio ženklą („Rezervuota stovėjimo vieta“), nei prašė ieškovė. UAB „Ektra“ prašė suderinti kelio ženklą, reguliuojantį stovėjimą tik prie jos naudojamo statinio, o ne visame Kieme, kaip to norėjo ieškovė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad Savivaldybės administracija nevienodai vertino UAB „Ektra“ ir ieškovę, nes situacijos reikšmingai skyrėsi. Nagrinėjamu aspektu teismas neįžvelgia Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų.

54. Iš ieškovės ieškinio ir papildomų paaiškinimų taip pat galima suprasti, kad esminis dalykas, dėl kurio priekaištauja ieškovė Savivaldybei yra tas, kad Savivaldybė visaip siekė išsaugoti, palikti galioti horizontalųjį ženklinimą, nesiėmė priemonių jį pašalinti.

55. Anksčiau paminėtu aspektu teismas atkreipia dėmesį į specifinę šios bylos situaciją. Byloje nėra ginčo, kad Kieme esantis horizontalusis ženklinimas yra neteisėtas (be kita ko, dėl to, kad nesuderintas su policija). Tačiau nei Savivaldybės administracija, nei NŽT, nei policija, nei kitos institucijos nesiima priemonių pašalinti šį ženklinimą, nors Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82, 107 punkte nustatyta, kad negaliojantis ženklinimas turi būti pašalintas taip, kad jis nebūtų atpažįstamas bet kokiomis oro sąlygomis.

56. Teismo manymu, neteisėtą horizontalųjį ženklinimą visų pirma turėtų pašalinti tie asmenys, kurie jį neteisėtai įrengė. Pareiga pašalinti tokį ženklinimą, teismo nuomone, gali tekti ir aikštelės savininkui (Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Savivaldybės administracija būtų nubraižiusi ginčijamą horizontalųjį ženklinimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Kiemo aikštelės savininke yra Savivaldybė.

57. Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD1-2381, 35 punkte nustatyta, kad savavališkai įrengtos ir (ar) eksploatuojamos eismo ribojimo priemonės šalinamos ir danga atkuriama (jei ji buvo sugadinta, pakeistos jos savybės įrengiant ir (ar) eksploatuojant tokias priemones) Miesto ūkio departamento reikalavimu tokių priemonių savininkų ar šias priemones įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių. Jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys, savavališkai įrengtų ir (ar) eksploatuojamų eismo ribojimo priemonių šalinimo darbus organizuoja Miesto ūkio departamentas.

58. Teismas sutinka su atsakove, kad minėtas Tvarkos aprašas nagrinėjamu atveju negali būti tiesiogiai taikomas, nes ginčijamas horizontalusis ženklinimas nėra eismo ribojimo priemonė, kuriai taikomas Tvarkos aprašas (žr. Tvarkos aprašo 1, 3.2 punktai). Kelio horizontalusis ženklinimas yra techninė eismo reguliavimo priemonė (Kelių įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).

59. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad minėtas Tvarkos aprašas yra patvirtintas, be kita ko, vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu. Vadinasi, Savivaldybės administracija savo teisę (ir pareigą) šalinti neteisėtas eismo ribojimo priemones, be kita ko, kildina iš bendresnio pobūdžio teisės normos (SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto), nustatančios, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Tai sudaro prielaidas manyti, kad aptariama SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostata gali suteikti teisę (atitinkamais atvejais ir įpareigoti) Savivaldybės administracijos direktorių taikyti ir kitas poveikio priemones, t. y. šalinti ne tik neteisėtas eismo ribojimo priemones, bet ir neteisėtą ženklinimą.

60. Kad savivaldybės yra suinteresuota, kad nebūtų neteisėtų ženklinimų, patvirtina ir Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-40, 32.15 punktas, pagal kurį Klaipėdos miesto teritorijoje, išskyrus tam skirtas vietas, draudžiama eismo zonose be leidimo įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones. Eismo zonos – keliai, kiemai, gatvės, sankryžos, tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų, dviračių takai, aikštės, skverai ir parkai (minėtų taisyklių 3.2 punktas). Analogiška nuostata išliko ir vėliau patvirtintose ir šiuo metu galiojančiose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse.

61. Horizontalusis ženklinimas yra techninė eismo reguliavimo priemonė (Kelių įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma (SEAKĮ 2 straipsnio 16 dalis). SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Vadinasi, Savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, turi teisę spręsti dėl techninių eismo reguliavimo priemonių. Šie įgaliojimai, teismo nuomone, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., kitų asmenų nuosavybės teisių), gali būti įgyvendinami ir bendro naudojimo vidiniuose kiemuose, skirtuose transporto priemonių eismui (privažiuoti prie statinių).

62. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Kiemo aikštelė kam nors priklausytų nuosavybės teise. Pati Savivaldybės administracija 2014 metais kreipėsi į policiją dėl esamo ženklinimo Kieme suderinimo, be to, 2016 metais svarstė jį Savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijoje, kur nusprendė ženklinimą palikti galioti. Vadinasi, Savivaldybės administracija pati atliko veiksmus, patvirtinančius, kad ji turi kompetenciją spręsti dėl bendro naudojimo vidiniame kieme, į kurį kitų asmenų patekimas iki pat 2020 metų kelio ženklais apskritai nebuvo ribojimas, esančio ženklinimo.

63. Teismo manymu, neteisėtas horizontalusis ženklinimas gali neigiamai paveikti eismo saugumą atitinkamoje teritorijoje, klaidinti vairuotojus, teisiniu požiūriu toks ženklinimas negali būti laikomas eismo saugumą užtikrinančia priemone. Be to, Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82, 107 punktas reikalauja pašalinti negaliojantį ženklinimą.

64. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų visumos teismas konstatuoja, kad Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu, turėjo teisę reikalauti, kad Kiemo aikštelės savininkas ar neteisėtai ženklinimą įrengęs asmuo pašalintų neteisėtą ženklinimą. Jiems ženklinimo per protingą terminą nepašalinus, siekdamas užtikrinti eismo saugumą (kad vairuotojai nebūtų klaidinami neteisėtu ženklinimu), Savivaldybės administracijos direktorius turėjo imtis priemonių neteisėtą ženklinimą faktiškai pašalinti.

65. Iš bylos medžiagos matyti, kad į Savivaldybės administraciją dėl Kieme esančio horizontaliojo ženklinimo pašalinimo ieškovė kreipėsi dar 2013 m. birželio 7 d. Savivaldybės administracija turėjo žinoti (išsiaiškinti), kad toks ženklinimas, kaip nesuderintas su policija, yra neteisėtas (žr. Savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 4 d. raštą ieškovei, Klaipėdos AVPK 2013 m. liepos 29 d. raštą ieškovei; faktą, kad Savivaldybės administracija žinojo apie ženklinimo nesuderinimą su policija, patvirtina ir aplinkybė, jog 2014 m. Savivaldybė kreipėsi dėl schemos suderinimo). Tačiau Savivaldybės administracija apskritai nebandė aiškintis, kas turėtų pašalinti šį ženklinimą, nereikalavo, kad atsakingi asmenys jį pašalintų, pati nesiėmė priemonių šalinti šio ženklinimo, be pagrindo siekė jį įteisinti, išlaikyti. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad daug metų nesiimdama veiksmų siekiant faktiškai pašalinti neteisėtą ženklinimą Kieme, Savivaldybės administracija nesilaikė SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatų.

66. Tačiau, teismo manymu, net ir aplinkybė, kad Savivaldybės administracija nevykdė jai tenkančios pareigos imtis priemonių pašalinti neteisėtą ženklinimą, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad dėl šių veiksmų ieškovė patyrė jos prašomą priteisti žalą. Teismas anksčiau išvardytus ieškovės nurodomus veiksmus (neveikimą) (sprendimo 65 punktas) vertina taip pat, kaip nurodyta šio sprendimo 46 punkte, be kita ko, remdamasis šio sprendimo 46.2 punktu.

67. Aptariamu aspektu teismas papildomai akcentuoja, kad nėra pagrindo manyti, kad horizontaliojo ženklinimo pašalinimas būtų leidęs pašalinti ieškovės kaip pagrindinę nurodomą kliūtį – transporto priemonių stovėjimą, trukdantį privažiuoti prie statinių siekiant jais pasinaudoti. Teismo manymu, pašalinus ženklinimą, transporto priemonės, tikėtina, ir toliau Kieme būtų statomos. Tai matyti ir iš fakto, kad nors prie pat ieškovei priklausančios rampos horizontalusis ženklinimas nebėra matomas, transporto priemonės ir toliau ten stovi. 2013 metų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos, prie ieškovės papildomų paaiškinimų pateiktos 2019 m. lapkričio mėn., 2020 m. rugsėjo mėn. nuotraukos taip pat rodo, kad transporto priemonės prie ieškovei priklausančios rampos buvo ir yra statomos net ir už 2014 m. rugsėjo 10 d. suderintoje ženklinimo schemoje nurodytų stovėjimo vietų ženklinimo ribų.

68. Teismas taip pat pastebi, kad absoliutaus draudimo statyti transporto priemones Kieme nėra nei su Kiemu susijusiuose detaliuosiuose planuose, nei kituose teisės aktuose. Savivaldybės administracija neturi nei pareigos, nei galimybių kaip nors išskirtinai rūpintis ar nuolat kontroliuoti vieną iš daugelio miesto bendro naudojimo vidinių kiemų, kad realiai užtikrinti vienos iš daugelio mieste veikiančių įmonių interesus laisvai (kai jai reikia) privažiuoti prie pastatų, nes tai galėtų būti traktuojama kaip nepateisinamas vienos įmonės protegavimas. Bendro naudojimo vidiniu kiemu visų pirma turi rūpintis jo naudotojai. Be to, šiuo aspektu dar Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-76-459/2015 buvo nurodyta, kad panaikinus automobilių stovėjimo žymėjimą kieme, juo vis tiek galėtų naudotis visi, kad ieškovė visų pirma turėtų siekti su kitais Kiemo naudotojais susiderinti Kiemo naudojimo tvarką. Vadinasi, net jei Savivaldybės administracija būtų pašalinusi ženklinimą, teismo manymu, transporto priemonių stovėjimo Kieme problemos tai savaime nebūtų išsprendę ir nuomininko suradimo nebūtų nulėmę.

69. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas sprendžia, kad nei atskiri neteisėti Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas), nei jų visuma nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad dėl Savivaldybės veiksmų (neveikimo) ieškovė patyrė jos prašomą priteisti žalą.

Dėl NŽT veiksmų

70. Ieškovė priteisti žalos atlyginimą prašo ir iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT. Teismo vertinimu, tam nėra pagrindo.

71. Ieškovė ne konkrečiais, o abstrakčiais argumentais teigia, kad NŽT turėjo pašalinti horizontalųjį ženklinimą. Ieškovės pozicija, teismo vertinimu, nepagrįsta teisės aktais. Pareiga rūpintis eismo organizavimu ir tvarka bendro naudojimo vidinio kiemo aikštelėje iš nuosavybės teisių į žemę, esančią po aikštele, teismo vertinimu negali būti kildinama. Faktas, kad NŽT patikėjimo teise valdo žemės sklypą po Kiemu (asfaltuota aikštele), nereiškia, kad NŽT, kaip žemės savininkės patikėtinė, turi teisę (pareigą) pašalinti nuo ant žemės esančio kito inžinerinio statinio – asfaltuotos kiemo aikštelės – įrengtą horizontalųjį ženklinimą. Juolab kad Kiemu naudojasi daug gretimų statinių (patalpų) savininkų (naudotojų). Aplinkybė, kad aikštelė, kaip inžinerinis statinys, ir jos savininkas nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad šis statinys nėra atskiras daiktas. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-695/2020).

72. Ieškovė taip pat tik deklaratyviai teigia, kad NŽT toleravo neleistiną Savivaldybės elgesį. NŽT nei kaip žemės savininkei, nei kaip viešojo administravimo subjektui nėra įtvirtinta nei teisė, nei pareiga kontroliuoti Savivaldybės veiksmus ar duoti jai valdingus įpareigojimus. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė, ką pagal teisės aktus ar kaip valstybinės žemės patikėtinė konkrečiai privalėjo (turėjo teisę) padaryti NŽT, kad būtų pašalinta ieškovės nurodoma problema (transporto priemonių stovėjimas Kieme).

73. Teismas taip pat neįžvelgia neteisėtų NŽT veiksmų tame, kad NŽT atsisakė derinti ieškovės nurodomus kelio ženklus. Byloje nėra duomenų, kad Kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso valstybei. Savo ruožtu teisės aktai nenustato, kad NŽT turėtų spręsti saugaus eismo ar eismo kontrolės ir automobilių parkavimo valstybinėje žemėje esančioje aikštelėje klausimus, derinti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą. Be to, šiuos ženklus atsisakė derinti ir Savivaldybės administracija (teismo vertinimu, teisėtai) ir policija (dėl šio sprendimo teisėtumo byloje nėra ginčo).

74. Nors teismas sutinka, kad viena iš NŽT funkcijų yra sprendimų dėl žemės sklypų suformavimo priėmimas, tačiau ieškovė šioje byloje neįrodė ir nepagrindė, kad NŽT atliko neteisėtus veiksmus priimdama sprendimą suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tik 2018 m. spalio 24 d. Juolab, kaip parodė tolesni įvykiai, ieškovė su NŽT nesutarė dėl servituto nustatymo sandoriu. Todėl net ir ankstesnis žemės sklypo suformavimas nebūtų galėjęs pašalinti ieškovės nurodomą kliūtį išnuomoti statinius ir surasti nuomininkus.

75. Ieškovė taip pat priekaištauja NŽT dėl per didelės servituto, nustatomo sandoriu, kainos. Tačiau ir šiuo aspektu ieškovė nepagrindžia NŽT veiksmų neteisėtumo. Vien tik ieškovės noras, kad servitutas kainuotų ne daugiau kaip 2 000 Eur, negali pagrįsti NŽT veiksmų nustatant servituto kainą neteisėtumo. Sutartis yra suderintos šalių valios išraiška, todėl sutarties šalis negali būti verčiama sudaryti sutartį už kitai šalia priimtiną kainą. Be to, byloje nėra duomenų, kad nustačius servitutą sandoriu, stovėjimas Kieme būtų buvęs uždraustas ar savaime išnykęs.

76. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad NŽT neatliko neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovės nurodomai veiksmai (neveikimas), net ir pripažinus juos neteisėtais, nesudarytų pagrindo priteisti ieškovės nurodomą žalą. Atsakovės nurodoma žala, teismo vertinimu, yra pernelyg nutolusi nuo ieškovės nurodomų NŽT veiksmų (neveikimo), o negautos pajamos nėra realios (pagrįstai tikėtinai gautinos, nesant nurodytų NŽT veiksmų) (šiuo aspektu, be kita ko, aktualūs šio sprendimo 46.1, 46.2, 66, 67, 68 punktai). Jei NŽT ieškovės kaip neteisėtų nurodomų veiksmų (neveikimo) nebūtų atlikusi, teismo manymu, transporto priemonių stovėjimo Kieme problemos tai savaime nebūtų išsprendę ir nuomininko suradimo nebūtų nulėmę.

77. Ieškovės ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

79. Trečiasis asmuo UAB „Reitan Convenience Lithuania“ pateikė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateikto jos atsiliepimo matyti, kad ji prašė teismą ginčą spręsti teismo nuožiūra. Vadinasi, trečiasis asmuo nepalaikė nė vienos iš ginčo šalių.

80. CPK 47 straipsnio 2 dalis suteikia trečiajam asmeniui teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal tuos pačius principus, pagal kuriuos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių. CPK 93 straipsnio 1 dalis teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą suteikia šaliai (taigi, ir trečiajam asmeniui), kurio naudai priimtas sprendimas.

81. Kadangi trečiasis asmuo UAB „Reitan Convenience Lithuania“ šioje byloje nepalaikė nė vienos iš ginčo šalių, nėra pagrindo laikyti, kad teismo sprendimas priimtas šio trečiojo asmens naudai, kad teismo sprendimu apginti trečiojo asmens dalyvavimo byloje tikslai. Be to, kadangi trečiasis asmuo nepalaikė nė vienos iš ginčo šalių, nėra galimybės nuspręsti, kuri šalis turėtų atlyginti trečiojo asmens atstovavimo išlaidas.

82. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas nusprendžia trečiojo asmens UAB „Reitan Convenience Lithuania“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.