Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui M. E. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir atsakovo M. E. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities bei Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir S. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, mokant iki 10-tos einamojo mėnesio dienos, pervedant į ieškovės sąskaitą; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir atsiliepime į 2021 m. sausio 6 d. atsakovo pareiškimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nurodė, kad, sprendžiant ginčą dėl išlaikymo priteisimo, spręstinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Atsižvelgiant į vaikų amžių, prisirišimą prie mamos, jie turi ir gali gyventi tik su ieškove. Prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nes ji nuolat rūpinasi vaikais, juos prižiūri. Atsakovas dirba ir gyvena kitame mieste, niekada nesiūlė ieškovei susituokti, būti atsakingu sutuoktiniu ir šeimos tėvu. Ieškovės prašoma priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui suma iš esmės atspindi būtiniausias išlaidas vaiko poreikiams patenkinti bei atitinka protingumo reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovė neturi nuosavo gyvenamojo būsto, jį nuomojasi ir šių išlaidų bei komunalinių paslaugų išlaidų dalis taip pat yra skirtina sūnums išlaikyti. Ieškovė įvertino, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, o ieškovės, su kuria vaikai gyvena ir kuri yra priversta kompensuoti atsiradusius didesnius vaikų poreikius, turtinė padėtis, lyginant su atsakovu, yra kuklesnė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad į aplinkybę, jog vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Minėtame atsiliepime ieškovė prašo atsakovo pareiškimą atmesti ir, nustatant bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgti į ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką:

- iki tol, kol E. E. sukaks 3-eji metai, atsakovas su E. E. bendrauja be nakvynių, neatskiriant vaiko nuo mamos: trečiąjį mėnesio savaitgalį atsakovas pasiima sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 8–9 val. ir bendrauja iki tos pačios dienos 19 val. Tuo pačiu metu bendrauja ir su vyresniuoju sūnumi S. E.. Esant poreikiui, atsakovas su vaikais gali bendrauti ieškovės namuose. Tuo atveju, jeigu bendravimo savaitgalis išeina per Motinos dieną ar ieškovės gimimo dieną, toks bendravimo savaitgalis yra kompensuojamas sekančiu savaitgaliu;

- iki tol, kol S. E. sukaks 7-eri metai, atsakovas su S. E. bendrauja:

pirmąjį mėnesio savaitgalį atsakovas pasiima sūnų S. E. iš jo gyvenamosios vietos ir/arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos 17–18 val., ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. Trečiąjį mėnesio savaitgalį atsakovas pasiima sūnų S. E. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 8–9 val. ir bendrauja iki tos pačios dienos 19 val. Tuo pačiu metu bendrauja ir su jaunesniuoju sūnumi E. E.. Tuo atveju, jeigu bendravimo savaitgalis išeina per Motinos dieną ar ieškovės gimimo dieną, toks bendravimo savaitgalis yra kompensuojamas sekančiu savaitgaliu;

lyginiais metais atsakovas su vaikais E. E. ir S. E. bendrauja nuo gruodžio 24 d., 10 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos iki gruodžio 26 d., 10 val., parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais atsakovas su vaikais bendrauja pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d., 10 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 27 d., iki 19 val. Gruodžio mėnesį bendravimas su S. E. pirmąjį mėnesio savaitgalį yra netaikomas, tačiau pirmąjį mėnesio šeštadienį atsakovas su vaikais bendrauja nuo 8–9 val. iki 19 val., o trečiąjį mėnesio savaitgalį nebendrauja;

atsakovo gimimo dieną nelyginiais metais atsakovas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d., 10 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. iki 15 val. Lyginiais metais atsakovas su vaikais gimimo dieną švenčia pasiimdamas juos gruodžio 30 d., 9 val., iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;

nelyginiais metais atsakovas su vaikais šv. Velykų metu bendrauja pasiimdamas vaikus dieną prieš šv. Velykas 9 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus šv. Velykų dieną iki 18 val. Šv. Velykų mėnesį atsakovas su vaikais bendrauja tik to mėnesio pasirinktą šeštadienį nuo 8–9 val. iki 19 val., o kita bendravimo tvarkos dalis yra netaikoma;

S. E. visą tėvo dienos savaitgalį praleidžia su tėvu tik tuo atveju, jeigu tas savaitgalis kompensuoja to mėnesio savaitgalį, kai S. E. su atsakovu bendrauja su nakvynėmis. Tą mėnesį sekantį kartą atsakovas su vaikais bendrauja tik šeštadienį nuo 9 val. iki 19 val.;

vasaros atostogų metu bendravimo tvarka derinama atskirai, atsižvelgiant į vaikų interesus iki vaikams sukaks 7-eri metai;

atsakovas su vaikais bendrauja telekomunikacijų įrenginiais ne ilgiau kaip 15 minučių per dieną darbo dienomis su ieškove suderintu metu, atsižvelgiant į ieškovės užimtumą, ir 1 valandą per dieną savaitgaliais, atsižvelgiant į ieškovės užimtumą. Atsakovas pasirūpina telekomunikacijos įrenginiais, kuriais ketina bendrauti su vaikais.

nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais E. E. ir S. E. bendrauja:

- kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį iki 17 val., ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val.;

- lyginiais kalendoriniais metais per šv. Kūčias, šv. Kalėdas, atsakovo gimtadienį ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. iki 17 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekančių metų sausio 1 d. nuo 18 val. iki 20 val.;

- nelyginiais kalendoriniais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį prieš šv. Velykas iki 17 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val.;

- per Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį iki 17 val., ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val.;

- per vasaros atostogas dvi savaites, prieš mėnesį suderinus su ieškove vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką;

- atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis darbo dienomis nuo 17 val. iki 19 val., sekmadienį ir šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val.;

3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir S. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui –ieškovei; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė priešieškinį ir 2021 m. sausio 6 d. pareiškimą tenkinti, o ieškinį, išskyrus dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenomosios vietos nustatymą su ieškove, atmesti atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir argumentais.

Išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – tarnyba) šalių šeima tapo žinoma 2020 m. gegužės 20 d., gavus iš policijos pranešimą apie šalių konfliktą. Atlikus vaikų situacijos vertinimą, tarnyba 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Jonavos rajono socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo šalių šeimai. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras 2020 m. gegužės 27 d. raštu tarnybą informavo, kad įvertinus visą informaciją apie ieškovės šeimą, rizikos veiksnių, dėl kurių šeima negebėtų savarankiškai funkcionuoti bei kurie keltų grėsmę vaikų vystymuisi, sveikatai, saugumui ar gyvybei, nenustatyta. Šeima motyvuota bei pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, dėl šių priežasčių atvejo vadybos procesas nepradedamas. Šalys ir toliau skundė viena kitą įvairioms instancijom, bendradarbiauti nesutiko. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras 2020 m. liepos 16 d. raštu Tarnybą informavo, kad siekiant padėti išklikusias problemas ieškovei buvo siūloma kompleksinė pagalba, tačiau ji atsisakė siūlomų socialinių paslaugų bei paaiškino, kad tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais bei sugeba spręsti iškilusiais problemas savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo atsisakė specialistų siūlomų paslaugų, priverstinis pagalbos šeimai teikimas nėra įmanomas. Siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, buvo priimtas sprendimas kviesti šalis pokalbiui į tarnybą , tačiau ieškovė į atvykti atsisakė, nurodydama, jog bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tik teismo sprendimu, ji atsisakė tarnybos tarpininkavimo ir pagalbos sudarant bendravimo su vaikais tvarką. Atsižvelgiant į tarnyboje gautą informaciją apie labai konfliktiškus šalių tarpusavio santykius bei siekiant užtikrinti teisėtus šalių mažamečių vaikų interesus, tarnybos nuomone, yra tikslinga nustatyti atskirai nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, kad šalys pateikia visiškai priešingas nuomones dėl nustatytinos bendravimo su vaikais tvarkos, visiškai skirtingai vertindami kokia vaikų bendravimo su skyriumi nuo vaikų gyvenančiu tėvu geriausiai atitiktų vaikų interesus. Tarnyba neturi objektyvių duomenų, kad atsakovo bendravimas su skyriumi nuo jo gyvenančiais šalių nepilnamečiais vaikais prieštarautų teisėtiems vaikų interesams, tarnybos nuomone, bendravimo tvarkos, užtikrinančios maksimalų šalių nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su savo skyriumi gyvenančiu tėvu, nustatymas, atitiktų geriausius vaikų interesus. Nustatant atsakovo bendravimo su vaikais tvarką yra atsižvelgtina į vaikų amžių, poreikius, dienotvarkę, sveikatos būklę, lankomas ugdymo įstaigas bei užsiėmimus. Šalys pateikia skirtingą informaciją apie savo nepilnamečių vaikų poreikius bei jų užtikrinimui reikalingas materialines lėšas. Nustatant materialinio išlaikymo vaikams dydį atsižvelgtina, jog išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis neturėtų būti ribojamas tik minimalių vaiko poreikių patenkinimu. Šalys kitų nepilnamečių vaikų bei išlaikytinių, be savo nepilnamečių sūnų E. ir S. E., neturi. Sprendžiant dėl materialinio išlaikymo vaikams dydžio, pirmiausiai atsižvelgtina į nepilnamečių vaikų interesus. Galutinę išvadą dėl ieškinio reikalavimų tarnyba teismui pateiks teismo posėdžio metu, išklausius byloje dalyvaujančias šalis bei susipažinus su visais byloje esančiais įrodymais.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2020 m. spalio 28 d. skyriaus specialistės lankėsi M. E. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). M. E. gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Būstas su visais patogumais, yra virtuvė, vonia, tualetas. Nepilnamečiams S. E. ir E. E. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra vaikų poreikiams tenkinti reikalingi baldai, daiktai, žaislai. Namuose švaru ir tvarkinga. M. E. namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nekyla, manytina, jog S. E. ir E. E. gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. S. neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Ištyręs M. E. šeimos aplinkos sąlygas, skyrius neturi duomenų, kad maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas kenktų nepilnamečių S. E. ir E. E. interesams. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes matyti, kad mažamečių vaikų tėvų M. E. ir L. S. santykiai konfliktiški, grįsti abipusiu nepasitikėjimu, geranoriškumo, bendravimo, kompromiso siekimo stoka. Skyriaus nuomone, geriausiai S. E. ir E. E. interesus atitiktų abiejų tėvų pastangos susitarti taikiai, taip pat pozityvus ir geranoriškas tarpusavio bendravimas ateityje. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgs ir įvertins vaikų poreikius, jų tėvų turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Andrius Baranauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko tarnybos išvadoje nurodytus argumentus. Tarnyba neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Tarnybos atstovo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti periodinio išlaikymo suma gali būti patenkinta. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo tarnybos atstovo nuomone, kad šalys turėtų bendradarbiauti, o ne konfliktuoti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kelionė pas tėvą kenkia E. E. interesams. Siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki E. sukaks dveji metai palaipsniui didinant laiką būti su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Remiantis šalių, jų atstovių paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus S. E., o (duomenys neskelbtini) – sūnaus E. E.. Ieškovės ir šalių sūnų S. E. ir E. E. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), jie gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė Lietuvoje nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovas turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodomi nepilnamečių vaikų poreikiai mėnesiui sudaro apie 1 200 Eur. Šalių sūnūs lanko Jonavos vaikų lopšelį-darželį „Bitutė“, mėnesinė įmoka už ugdymo įstaigą – apie 50 Eur, įmokas moka ieškovė.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai S. E. ir E. E. gyvena kartu su ieškove. Ieškovei, esant būtinybei, padeda jos mama, sūnų močiutė. Vaikams gyvenant kartu su ieškove, yra užtikrinamos reikiamos sąlygos vaikų gyvenimui ir vystymuisi. Sūnūs lanko lopšelį-darželį „Bitutė“. Teismas duomenų, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų jų interesams, neturi, atsakovas prieštaravimų nepateikė. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių sūnų S. E. ir E. E. gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. S. tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams sūnums išlaikymą kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad sūnums tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro po 600 Eur per mėnesį kiekvienam: maistui po 150 Eur kiekvienam, darželiui po 50 Eur, higienai po 50 Eur, vitaminams ir papildams po 50 Eur, ugdymui po 50 Eur, žaislams po 50 Eur, rūbams, avalynei po 70–100 Eur, būsto nuomai ir komunaliniams patarnavimams – po 70 Eur.

Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos yra iš esmės įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai būstui, maistui, vitaminams ir papildams, higienai, darželiui, tai yra būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Vaikų poreikių tenkinimo išlaidas ieškovė pagrindė byloje pateiktais kvitais, nuomos sutartimi, paaiškinimais.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad dalis ieškovės nurodytų lėšų yra šiek tiek išdidintos, pvz. lėšos ugdymui, žaislams, rūbams ir avalynei. Ieškovė įrodymų, jog patiria būtent tokio dydžio išlaidas (ugdymui – po 50 Eur, žaislams – po 50 Eur, rūbams, avalynei – po 70–100 Eur) teismui nepateikė, be to atsižvelgtina į vaikų amžių ir į tai, kad jie yra vienos lyties, todėl šios ieškovės nurodytos išlaidos mažintinos. Pagal teismo posėdyje pateiktus įrodytus ieškovės paskaičiavimus vaikų poreikiams tenkinti darytina išvada, kad ji patiria apie 500 Eur mėnesiui kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidas. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bei įvertintas aplinkybes, vaikų amžių, teismo nuomone, išlaidos vaikų poreikiams patenkinti po 510 Eur mėnesiui yra pakankamos ir protingos.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 1 011 Eur iki mokesčių, atsakovo – 1 242,49 Eur. Nekilnojamojo šalys neturi. Atsakovas turi 13 metų senumo automobilį, kito registruotino turto šalys neturi. Atsižvelgtina, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose (ieškovė – Jonavoje, atsakovas – Tauragėje), todėl atsakovas patiria papildomas išlaidas kelionėms tikslu bendrauti su vaikais. Taip pat atsakovas patiria papildomų išlaidų sūnų draudimui. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad abu vaiko tėvai yra sveiki, darbingi, jie prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai.

Taip pat teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę: „<...pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 70 Eur.

Nagrinėjamos bylos atveju teismui nustačius, jog teiktino išlaikymo vienam vaikui dydis yra 510 Eur, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, išlaikymo dydis mažintinas išmokos vaikui dydžiu (70 Eur).

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaikais, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikomas dalinai pagrįstas ir tenkinamas iš dalies – iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams sūnums po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki sūnų pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, mama L. S., išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais

Iš šalių paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad šalys pateikia visiškai priešingas nuomones dėl nustatytinos bendravimo su vaikais tvarkos, visiškai skirtingai vertindamos, kokia vaikų bendravimo su skyriumi nuo vaikų gyvenančiu tėvu geriausiai atitiktų vaikų interesus. Ieškovė, prašydama minimalesnio vaikų bendravimo su atsakovu, prašo nustatyti ilgus pereinamuosius laikotarpius (iki sukaks septyneri metai sūnui S. (trejų metų) ir iki sukaks treji metai sūnui E. (pusantrų metų)), motyvuodama, kad sūnų E. ji ketina maitinti savo pienu iki trejų metų, bei tuo, kad kelionė automobiliu pas atsakovą vargina vaikus, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Atsakovas prašo nustatyti maksimalią bendravimo tvarką su vaikais be pereinamųjų laikotarpių. Akivaizdu, kad abi šalys siekia nustatyti joms patogią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teigdamos, jog tokia tvarka atitiktų vaikų interesus. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečių vaikų interesui bendrauti su abiem tėvais, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.

Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovė, siūlydama patvirtinti bendravimo su vaikais tvarką, tiek atsakovas siūlydamas jo bendravimo su vaikais tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaikais turi būti vertinamas kaip vaikų teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 punktas).

Nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į vaikų amžių ir gyvenimo ritmą, kad nebūtų pakenkta darniai vaikų raidai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 160-378/2019, 34 punktas).

Teismas, išanalizavęs abiejų šalių prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką nustatė, kad tenkinti visa apimtimi vienos iš šalių pasiūlytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus nėra galimybės, todėl teismas, išklausęs šalių paaiškinimų ex officio nustato bendravimo tvarką atsižvelgiant tiek į ieškovės atsiliepime nurodytą tvarką, tiek ir į atsakovo 2021 m. sausio 6 d. pareiškimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus dėl M. E. šeimos aplinkos sąlygų, nenustatė duomenų, kad maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas kenktų nepilnamečių S. E. ir E. E. interesams.

Teismas mano, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, kad ieškovė sūnų E. E. maitina savo pienu, todėl bendravimo tvarkoje su E. E. nustatytinas pereinamasis laikotarpis. Ieškovės prašomas pereinamasis laikotarpis iki E. sukaks treji metai, teismo nuomone, yra per ilgas ir pažeidžiantis vaiko interesus maksimaliai bendrauti su tėvu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kelionė pas tėvą kenkia E. E. interesams. Taip pat nepakankama ir abejotina ieškovės teismo posėdyje nurodyta priežastis, kodėl sūnus E. iki jam sukaks treji metai negali nakvoti pas atsakovą : neva, ji pati taip pieno iš krūties negalinti nusitraukti, kaip tai padaro maitinamas krūtimi vaikas. Tačiau ši aplinkybė svarbi tik pačiai ieškovei, o ne jos vaikui. Kitų pagrįstų priežasčių dėl ilgo pereinamojo laikotarpio būtinumo ieškovė nenurodė. Dėl paminėto nustatytinas pereinamasis laikotarpis iki E. E. sukaks dveji metai, kai jis su atsakovu galės bendrauti be nakvynės.

Nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, numatant, kad:

- atsakovas su E. E. iki jam sukaks dveji metai bendrauja be nakvynių, neatskiriant vaiko nuo mamos: kas antrą savaitgalį atsakovas pasiima sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 16.00 val. - 17.00 val. ir bendrauja iki tos pačios dienos 19.00 val. Tuo pačiu metu bendrauja ir su vyresniuoju sūnumi S. E.. Esant poreikiui, atsakovas su vaikais gali bendrauti ieškovės namuose. Tuo atveju, jeigu bendravimo savaitgalis išeina per Motinos dieną ar ieškovės gimimo dieną, toks bendravimo savaitgalis yra kompensuojamas sekančiu savaitgaliu;

- kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį iki 17 val., ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;

- lyginiais kalendoriniais metais per šv. Kūčias, šv. Kalėdas, atsakovo gimtadienį ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. iki 17 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekančių metų sausio 1 d. nuo 18 val. iki 19 val.;

- nelyginiais kalendoriniais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį prieš šv. Velykas iki 17 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;

- per Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį iki 17 val., ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas 119 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktai, 79 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė buvo pareiškusi 3 reikalavimus, teismas reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkino 100 proc., reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkino 73 proc., reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkino 50 proc. Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 74 proc., o atmestų – 26 proc.

Ieškovė advokato teisinei pagalbai apmokėti patyrė 2 034,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 505,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas priešieškinyje reiškė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kurį teismas 50 proc. Todėl patenkintų atsakovo reikalavimų dalis sudaro 50 proc.

Atsakovas advokato teisinei pagalbai apmokėti patyrė 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, viso 3 575 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteisiama 1 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atlikus iš ieškovės atsakovui ir iš atsakovo ieškovei priteisiamų sumų įskaitymą (1 787,50 Eur – 1 505,83 Eur), iš ieškovės atsakovui priteisiama 281,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 14,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, atitinkamai iš ieškovės valstybei priteisiamos 3,81 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo valstybei priteisiamos 10,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. E., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. E. gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų mama L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiams sūnums S. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) – išlaikymą periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams S. E., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. E., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jų mamą, ieškovę L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko E. E., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu iki tol, kol E. E. sukaks dveji metai:

- atsakovas su E. E. bendrauja be nakvynių, neatskiriant vaiko nuo mamos: kas antrą savaitgalį atsakovas pasiima sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 16–17 val. ir bendrauja iki tos pačios dienos 19 val. Tuo pačiu metu bendrauja ir su vyresniuoju sūnumi S. E.. Esant poreikiui, atsakovas su vaikais gali bendrauti ieškovės namuose. Tuo atveju, jeigu bendravimo savaitgalis išeina per Motinos dieną ar ieškovės gimimo dieną, toks bendravimo savaitgalis yra kompensuojamas sekančiu savaitgaliu.

Nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų S. E., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. E., gimusio (duomenys neskelbtini), šiam nuo 2021 m. liepos 15 d., bendravimo tvarką:

nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais E. E. ir S. E. bendrauja:

- kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį iki 17 val., ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;

- lyginiais kalendoriniais metais per šv. Kūčias, šv. Kalėdas, atsakovo gimtadienį ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. iki 17 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekančių metų sausio 1 d. nuo 18 val. iki 19 val.;

- nelyginiais kalendoriniais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį prieš šv. Velykas iki 17 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;

- per Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį iki 17 val., ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;

- per vasaros atostogas dvi savaites, prieš mėnesį suderinus su ieškove vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką;

atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis darbo dienomis nuo 17 val. iki 19 val., sekmadienį ir šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 281,67 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 67 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,81 Eur (trijų eurų 81 cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,84 Eur (dešimties eurų 84 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 119 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų) žyminį mokestį (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.