- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- AN2-70-658/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00658-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. K.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo E. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė 2020 m. lapkričio 24 d. E. K. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 13 d. 19 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas šviestuvas, kabėjęs ant stulpo, ir automobilis. Pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vartojo alkoholį, kai nustatytas 1,45 prom. neblaivumas, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tuo E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 221, 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu E. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtos administracinės nuobaudos: 1) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skirta 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; 2) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, skirta 600 Eur bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma įrodo, kad E. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Skirdamas nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, teismas įvertino administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (nebaustas administracine tvarka), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytą nežymią žalą. Teismas nusprendė E. K. paskirti minimalias sankcijose numatytas baudas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam sankcijoje numatytam terminui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde E. K. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir jam už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą paskirti 1 metams.
3.1. Skunde nurodoma, jog nustatyta apelianto atsakomybę švelninanti aplinkybė – pripažino padaręs nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Apeliantas anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. E. K. dirba, charakterizuojamas išimtinai gerai, niekada neturėjo problemų su alkoholiu, priešingai, praktiškai alkoholio nevartoja.
3.2. Skunde pažymima, kad apeliantas vedęs ir yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl tokį ilgą laiką netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalės dirbti, o tuo pačiu negalės išlaikyti šeimos. Supranta, kad kurį laiką teks kitokiu būdu atlikti savo tiesiogines darbines funkcijas, prašyti svetimų asmenų pagalbos nuvežti/parvežti į darbą ir kitur. Apelianto nuomone, reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus. Šiuo atveju specialiosios teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimas būtų teisingas ir protingas, nes padarytas nusižengimas turėtų būti vertintinas kaip apeliantui visiškai nebūdingas.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į E. K. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nuobauda E. K. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam nusižengimui. Institucija sutinka su skundžiamo nutarimo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto, jų kvalifikacijos ir kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant E. K. paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, E. K. administracinio nusižengimo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas išvažiuodamas iš įmonės, kurioje dirba, stovėjimo aikštelės, ir sukdamas į dešinę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir pervažiavęs dvi tos pačios krypties eismo juostas atsitrenkė į kitoje kelio pusėje buvusį kelio apšvietimo stulpą. Taigi, neatsargiai manevruodamas apeliantas apgadino tiek savo automobilį, tiek (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – ant stulpo kabėjusį šviestuvą. Be to, E. K. pasitraukė iš eismo įvykio vietos bei po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 1,45 prom. neblaivumas. Pažymėtina, kad toks neblaivumo laipsnis yra artimas baudžiamosios atsakomybės taikymui. Šiuo atveju apeliantas padarė du administracinius nusižengimus vakaro metu, kai kelyje dar pakankamai judrus eismas. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus.
9. Vertinant pažeidėjo asmenybę, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas per minėtą laikotarpį administracine tvarka nėra baustas (b. l. 27). Ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja E. K., tačiau nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę (E. K. nustatytas minimalus ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas), nes tai prieštarautų ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą.
10. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbinę veiklą ir išlaikant šeimą, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta pažeidėjui paskiriant tiek minimalią nuobaudą, tiek minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad apelianto darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, todėl negalima teigti, kad praradęs tokią teisę, jis praras pajamų šaltinį ar jo gaunamos pajamos sumažės. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė nekonfiskuoti E. K. automobilio, nors turėjo tokią diskrecinę teisę.
11. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kadangi apie neigiamas pasekmes E. K., kuris turi ilgą vairavimo stažą, buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios E. K. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
12. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs E. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.