Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2013 m. balandžio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį bausmė subendrinta su 2008 m. balandžio 23 d. Norvegijos Karalystės Drammen apygardos teismo ir 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos namuose;

3) 2004 m. lapkričio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo ir subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimo bausme 1 metams;

4) 2005 m. spalio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimo bausmė 1 metams 1 mėnesiui;

6) 2008 m. balandžio 23 d. Norvegijos Karalystės Drammen apygardos teismo pagal Norvegijos Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 192 str. 1 d. ,,a“ p., 2 d. ,,a“, 3 d. ,,a“ p. (išžaginimas), 268 str. 2 d. (plėšimas), 267 str. 1 d. (plėšimas), 229 str. (sveikatos sutrikdymas), 232 str.– 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2016 m. kovo 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

8) 2016 m. balandžio 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bei bausmę subendrinus su 2016 m. kovo 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme – laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs;

9) 2018 m. liepos 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme 30 (trisdešimties) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje,

10) 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu 90 parų arešto bausme, BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja U. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. balandžio 10 d., vakare, tikslaus laiko nežino, per televizorių rodė laidos „TV pagalba“ pabaigą, ji išgirdo koridoriuje, ar gretiname bute triukšmą. U. K. išėjo į koridorių. Koridoriuje ji prasilenkė ir netgi susidūrė pečiais su kažkokiu nepažįstamu vyriškiu. Šis vyriškis nuėjo į 17-uoju numeriu pažymėtą butą pas kaimyną A. Ž.. Iš to buto girdėjosi triukšmas, R. F. riksmai: „blet nachui, čia mano“ ir panašiai. Dar girdėjosi, kai ji sakė, kad atvažiuos skalbimo mašinos pasiimti. Dar girdėjo A. Ž. rėkiant „vagys“. Iš šio buto sklidę garsai buvo panašūs į stumdymosi, griuvimo. Be A. Ž. iš šio buto sklindančių kitų vyriškų balsų ji negirdėjo. Ji matė, kaip prasivėrė A. Ž. buto durys ir koridoriuje stovėjo kažkoks jai nepažįstamas vyras. Tai nebuvo tas vyras, su kuriuo ji prasilenkė laiptinėje. Tas vyras uždarė buto duris. Po kurio laiko iš šio buto keikdamasi išėjo R. F., kuri paėjo truputį ir apsisukusi grįžo į A. Ž. butą. Kada R. F. su tais vyrais išėjo iš A. Ž. buto, U. K. nematė (t. 1., b. l. 91-92).

Liudytoja F. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra R. F. mama. Tą skalbimo mašiną, dėl kurios prasidėjo visas šis incidentas, R. F. prieš kažkur porą metų įsigijo iš kažkokių pažįstamų. Ar duktė už ją mokėjo kiek nors pinigų, ar ne, F. S. nežino. F. S. pinigų už ją nemokėjo. R. F. tą skalbimo mašiną iškart po įsigijimo, davė naudotis F. S., kadangi ji neturėjo skalbimo mašinos. Kada sugedo R. F. ir A. Ž. skalbimo mašina, tada jie paskambino F. S. ir paklausė, ar gali iš jos paimti naudotis skalbimo mašiną. Ji sutiko. Nors pati kitos skalbimo mašinos neturėjo. F. S. nenorėjo, kad R. F. pas ją namuose skalbtų A. Ž. primištus ir prišnerkštus drabužius. Tai todėl ir neprieštaravo, kad jie paimtų tą skalbimo mašiną. F. S. jaučiasi tos skalbimo mašinos teisėta savininkė. O kam priklauso tas pas A. Ž. bute esantis televizorius, ji nežino. Iš kur A. Ž. gavo tą televizorių, F. S. nežino (t. 1., b. l. 91-92).

Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra A. Ž. sesuo. Televizorių Samsung, kurį 2018 m. balandžio mėn. iš jos brolio pavogė R. F. su draugais, pirko R. K.. Kada tikslai pirko minėtą televizorių, neatsimena. Seniai, atrodo 2011 m., buvo mamos 70-metis. Jį pirko savo mamai. Kai mama mirė 2015 m., tą televizorių naudotis su R. K. žinia, pasiėmė jos brolis. Kiek tiksliai mokėjo už tą televizorių, šiuo metu ji neatsimena. Televizorių pirko (duomenys neskelbtini) mieste esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini). Televizoriaus pirkimo dokumentų R. K. jau nebeturi (t. 1., b. l. 95-96).

Iš 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, gavus pranešimą, kad Ukmergėje, J. Basanavičiaus g. 9-17, buvo sumuštas pranešėjos tėvas, iš namų dingo plokščiaekranis televizorius (t. 1., b. l. 1-2).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 10 d., apie 18 val. 00 min., gautas pranešimas, kad pranešėja atvykusį pas tėvą A. Ž., gyvennatį (duomenys neskelbtini), rado jį gulintį ant grindų. Pranešėja paaiškino, kad jos tėvą galimai sumušė jo buvusi sugyventinė R. F. ir su ja atvykę nepažįstami asmenys. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, bute ant grindų rastas A. Ž., kuriam akivaizdžiai sužalota dešinė ranka, t. y. matėsi, jog ranka išsukta už nugaros nenatūraliu kampu. Policijos pareigūnams mėginant aiškintis įvykio aplinkybes, A. Ž. nieko nepasakojo, nuo jo buvo juntamas sklidantis stiprus alkoholio kvapas. Atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, A. Ž. buvo išvežtas į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur vėliau jam nustatytas 1,48 promilės neblaivumas. Gydymo įstaigoje A. Ž. nustatytas dešinio žastikaulio lūžis. Nuvykus adresu Pivonijos g. 5A-408, Ukmergė, rasti girtaujantys asmenys: R. F., V. Ž., V. G.. Pristačius asmenis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą, V. G. nustatytas 2,23 promilių girtumas (t. 1., b. l. 26).

Iš apžiūros protokolo numatyta, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) nustatoma, jog į namo laiptinę yra patenkama iš kiemo pusės per namo vidurį esančias metalines duris su kodine spyna. Laiptais pakilus į antrą aukštą, pasukus į kairę pusę, koridoriaus gale, po dešine puse matomos šviesiai rudos spalvos 17 buto durys, kurios atsidaro į laiptinės pusę. Atidarius buto duris, patenkama į vieno kambario būtą. Buto viduje iš karto yra koridorius, kuriame po dešinę yra šviesios medinės durys, kurios veda į vonios kambarį, kuriame yra dušas ir tualetas. Priešingoje pusėje nuo vonios kambario durų stovi skalbimo mašina. Iš koridoriaus patenkama į kambarį, kuriame ant žemės sėdi nukentėjusysis, buto šeimininkas A. Ž. su sulaužyta ranka. Kairėje kambario pusėje yra lova, kambario viduryje stovi medinis rudos spalvos staliukas, prie lango fotelis, ant kurio išverstas gėlių vazonas. Kambaryje iškarto po dešine stovi kitas fotelis ant kurio guli dieninės užuolaidos. Dešinėje prie sienos yra medinė rudos spalvos sekcija. Kambaryje išmėtyti įvairūs daiktai. Kairiajame kampe stovi šaldytuvas, ant kurio yra mikrobangų krosnelė, elektrinis arbatinukas, taip pat padėtos žirklės ir peilis, kuriuos ten padėjo nukentėjusiojo dukra G. K., atvykusi pirma į įvykio vietą, minėtus daiktus, t. y. peilį ir žirkles, radusi numestus kambaryje ant lovos. Peilis ir žirklės kaip galimi nusikaltimo įrankiai paimti įvykio vietoje (t. 1., b. l. 6-15).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtos buityje naudojamos 21 cm ilgio žirklės, ant kurių ašies matomas užrašas „Stainless Steel“, kurios yra šviesios spalvos metalo, geležčių iki ašies ilgis – 9 cm, rankenos išgaubtos ovalo formos, mėlynos splavos plastiko. Visas žirklių paviršius švarus, be vizualiai matomų dalelių. Taip pat paimtas peilis, kurio bendras paviršiaus ilgis 26,3 cm. Tiesios penties linijos geležtė yra šviesios spalvos metalo, 16,4 cm ilgios su nuolydžiu. Ašmenų ilgis 3,7 cm. Peilio kriaunos yra juodos spalvos plastiko, 9,9 cm ilgio. Peilio gale yra skylė. Visas peilio paviršius švarus, be vizualiai matomų dalelių. Nurodytos žirklės ir peilis, supakuoti į pakuotę Nr. 419704 ir perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui (t. 1., b. l. 16-22, 23-24, 25).

Iš poėmio protokolo nustatyta, kad atlikus poėmį pas R. F., gyvenančią (duomenys neskelbtini) rastas juodos spalvos televizorius „Samsung“ (t. 1., b l. 28-30).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad pas R. F. rastas televizorius yra juodos spalvos korpuso, su 5 cm aukščio juodos spalvos stovu ir 23 cm x 45 cm dydžio juodos spalvos padu. Ekrano įstrižainė – 80 cm. Priekinėje televizoriaus dalyje, po ekranu matomas užrašas Samsung. Kitoje televizoriaus ekrano pusėje matoma lentelė su techniniais duomenimis „Samsung Model: LE32D550K1W Type No.: LE32D550 ac220-240V ~ 50hZ 110W Model Code: LE32D550K1WXBT S/N: B3033HCB300537Z MADE IN HUNGARY“. Televizoriaus dešiniame šone specialioje jungtyje yra įdėta televizijos ir interneto tiekėjo „Cgates“ skaitmeninės televizijos atkodavimo kortelė Nr. 01864566737-1. Televizoriaus laidas 152 cm ilgio. Ant juodos spalvos televizoriaus pultelio matomas pavadinimas Samsung. Matomų televizoriaus, pultelio, laido paviršiaus apgadinimų nėra. Įjungus televizorius veikia. Po apžiūros televizorius Samsung, televizoriaus pultelis Samsung, skaitmeninės televizijos atkodavimo kortelė perduoti G. K. (t. 1., b. l. 35-40, 41-45).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Baudžiamojoje teisėje numatoma, kad susitarimo turinys darant nusikalstamą veiką gali būti pakoreguotas ir, jei tam pritaria kiti nusikalstamos veikos dalyviai, visi bendrininkai atsako pagal pakoreguotą susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose ir teismų praktikos apžvalga“ // teismų praktika. 2004, Nr. 21). Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad susitarimas gali būti tiek suplanuotas tiek iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008; 2K-5/2009; 2K-214/2011; 2K-271-303/2016; 2K-349-648/2017).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, ką teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog R. F. išgertuvių metu pasakė V. G. vykti su ja pas buvusį sugyventinį paimti skalbyklę, kuri priklauso jai. Vairuoti sutiko tuometinis R. F. sugyventinis V. Ž.. Kadangi, V. G. parodymais, skalbyklė buvo per sunki, R. F. pasakė V. G. imti televizorių, taigi susitarimo turinys kito, V. G. jam pritarė, nes nors ir girdėdamas, kad A. Ž. neleidžia imti televizorių ir bando ginti turtą, užtverdamas praėjimą staliuku, kaltinamasis jį pagrobė, išnešė ir taip kartu su R. F. fiziškai neteisėtai užvaldė svetimą turtą.

Darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: darydamas smurtinį veiksmą, tai yra, stumdamas staliuką į nukentėjusįjį A. Ž., ir imdamas televizorių V. G. suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, kad grobia svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Remiantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas V. G. bausmę teismas vertina jo padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą. V. G. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas 8 kartus (t. 2., b. l. 91-97), teistas dešimt kartų (t. 2., 63-87, t. 3., 43), nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą (b. t. 2, b. l. 109), nedirbantis (t. 2., b. l. 88).

BK 180 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Parinkdamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad V. G. anksčiau buvo dešimt kartų teistas, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, už tyčinį nusikaltimą anksčiau ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straispnio 1 dalies 13 punktas). Veiką kaltinamasis padarė bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio, ką teismas taip pat pripažįsta V. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu nuosekliai pripažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, ką teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į nusikaltimu padarytą žalą, kuri nėra ženkli, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o būtent – 2 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam V. G. skirtina 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrintina su 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, paskiriant V. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmės laikas bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 10 d., 19 val. 20 min. iki 2018 m. balandžio 11 d., 15 val. 08 min., t. y. viena diena (t. 2, b. l. 103), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 23 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, jį suimant teismo posėdžių salėje.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 254,63 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog A. Ž. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 254,63 eurų (t. 1., b. l. 141-142). Vilniaus teritorinės ligonių kasų civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis dėl šio civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo V. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 254,63 eurų turtinė žala.

Nukentėjusysis A. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį 226,67 eurų turtinei žalai bei 4500,00 neturtinei žalai (t. 1, b. l. 57-77).

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo V. G. veiksmais nukentėjusiajam A. Ž. sutrikdyta sveikata, būtent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodydamas turtinės žalos dydį, A. Ž. detalizavo, kad 107,87 Eur išleido vaistams, o 118,80 Eur – kelionės išlaidos į gydymo įstaigas ir pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, bei pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio dydis dėl 226,67 eurų yra pagrįstas pateiktais išlaidų dokumentais. Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų sukeltų pasekmių sveikatai patirtos išlaidos vaistams, ir kelionės išlaidos į gydymo įstaigas ikiteisminio tyrimo įstaigą. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos kaltinamasis V. G. pripažino, jo dydžio neginčijo, jis tenkintinas pilnai.

Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, A. Ž. nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: dauginiai nubrozdinimai veide ir kūne, dešiniojo žastikaulio kūno spiralinis lūžimas su poslinkiu ir dešiniojo aštunto šonkaulio nugarinės dalies lūžimas be poslinkio, sužalojimai padaryti neįgaliam asmeniui, kuriam nustaytas 20 proc. darbingumo lygis (t. 1., b. l. 60), jis nevaikšto. Nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau ši aplinkybė nebuvo priežastis žalai atsirasti. Dėl sužalojimų nukentėjusiajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, skausmą malšinančius vaistus, teko kęsti nepatogumus dėl medicininės apžiūros, žaizdų gydymosi, dėl sugipsuotos rankos buvo neįmanoma pačiam pasirūpinti asmens higiena. Be to, nukentėjusysis buvo sumuštas savo namuose, todėl neabejotinai po įvykio jautėsi nesaugiai, buvo dvasiškai sukrėstas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti skausmą malšinančius medikamentus, patvirtinančių objektyvių medicininių duomenų nėra pateikta. Taip pat nėra objektyvių duomenų dėl emocinės depresijos, ar teko vartoti vaistus, kreiptis į specialistus (psichologą, psichiatrą). Iš pateiktų medicininių dokumentų (t. 1., b. l. 61-70) matyti, kad nukentėjusiajam buvo sugipsuotas dešinysis žastikaulis, imoboilizacija pašalinta 2018 m. birželio 22 d., taigi A. Ž. daugiau nei du mėnesius negalėjo savęs aptarnauti buityje, padaryti sužalojimai ribojo elementarios higienos galimybes be artimųjų pagalbos, tai neigiamai atsiliepė jo emocinei būklei. Teismas atkreipia dėmesį, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje taip pat nenustatyta.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio tipo bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad baudžiamosiose bylose dėl plėšimo, esant nesunkai sutrikdytai sveikatai,priteistini neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 3000 Lt (869 Eur) iki 1500 Eur (kasacinės nutartys b. b. Nr. 2K-419/2011, 2K-259/2012, 2K-21-942/2016). Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutiktų atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, tačiau prašė teismo jos dydį mažinti.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 1500 Eur, kuri priteisina iš kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, žirklės, lenktinis peilis pakete Nr. l 419704, ikiteisminio tyrimo metu perduoti saugoti pagal kvitą BBB Nr.URPK001023 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Aptanavimo skyriaus Ūkio poskyrį (t. 1., b. l. 25), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktai – televizorius Samsung, pultelis ir skaitmeninės televizijos atkodavimo kortelė, 2018 m. balandžio 13 d. nutarimu grąžinti ir saugomi G. K. iki baudžiamsios bylos išnagrinėjimo teisme (t. 1., b. l. 41-45), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkei G. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1736-20974, nukentėjusiajam A. Ž. baudžiamojoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų patirtų išlaidų (t. 3., b. l. 48). Pagal 2018 m. gruodžio 18 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-7718 matyti, jog valstybė patyrė 460,20 eurų išlaidų, teikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai nukentėjusiajam A. Ž. (t. 3., b. l. 57). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nukentėjusiajam A. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamojo V. G. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, paskiriant V. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės laiką bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 10 d., 19 val. 20 min. iki 2018 m. balandžio 11 d., 15 val. 08 min., t. y. vieną dieną (t. 2., b. l. 103), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 23 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. skirti kardomąją priemonę – suėmimą, jį suimant teismo posėdžių salėje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 254,63 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus, šešiasdešimt tris euro centus) turtinės žalos.

A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. G. A. Ž. naudai 226,67 Eur (du šimtus dvisdešimt šešis eurus, šešiasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: žirkles, lenktinį peilį pakete Nr. l 419704, ikiteisminio tyrimo metu perduotus saugoti pagal kvitą BBB Nr.URPK001023 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Aptanavimo skyriaus Ūkio poskyrį, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: televizorių Samsung, pultelį ir skaitmeninės televizijos atkodavimo kortelę, 2018 m. balandžio 13 d. nutarimu perduotus saugoti G. K. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei G. K..

Priteisti iš kaltinamojo V. G. 460,20 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 20 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant V. G. nurodytą sumą sumokėti į pasirinktiną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbankas“, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas LT32 7180 0000 0014 1038, Akcinė bendrovė Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius LT42 7230 0000 0012 0025, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas. Pavedimo dokumente nurodyti juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.