Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovė advokatė Virginija Bradulskienė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį ir priteisti iš nuteistojo V. G. neturtinę žalą – 4 500 Eur nukentėjusiojo A. Ž. naudai. Taip pat prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas apeliacijos procese valstybės naudai.

3. Advokatės vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepakankamai įvertino pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgt į pažeidimo sunkumą, jo įtaką tolesniam nukentėjusiojo asmens gyvenimui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-1049/2003).

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir nuteistojo kaltės laipsnį. Pastarasis elgėsi įžūliai, tyčia vartojo fizinį smurtą prieš neįgalų asmenį, kas iš esmės padidina nukentėjusio asmens išgyvenimus, nes žala padaryta tyčia. Nuteistasis akivaizdžiai matė, kad A. Ž. yra neįgalus, negali vaikščioti, matė jį sėdintį ant grindų. Nuteistajam pagal savo fizines galimybes neleido paimti televizoriaus, tačiau jo atžvilgiu nuteistasis pavartojo smurtą. Nukentėjusysis nurodo, kad jis visiškai nevaikšto, tik šliaužioja grindimis, jam nustatytas 20 % darbingumo lygis. Ant jo V. G. pastūmė stalą ir jam buvo padaryti daugybiniai nubrozdinimai veide ir kūne, dešinio žastikaulio spiralinis lūžimas su poslinkiu ir aštunto šonkaulio nugarinės dalies lūžimas be poslinkio bei padaryti nubrozdinimai įvairiose kūno vietose. Mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į A. Ž. patirtus dvasinius išgyvenimus, konstatuotą nervų sistemos sutrikimą ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį.

5. A. Ž. nurodo išsigandęs, nes yra neįgalus ir bejėgis prieš fiziškai sveiką asmenį. Buvo užpultas namuose, jautėsi nesaugiai. Patyrė emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą bei vidinius išgyvenimus. Buvo smurtaujama, taip pasityčiojant iš nukentėjusiojo bejėgiškumo. Taip pat nurodo, kad dideli fiziniai skausmai truko ilgą laiką, jautė baimę dėl sveikatos ir ateities. Buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Po patirtų traumų jis visiškai negalėjo apsitarnauti, dešinė ranka buvo ilgą laiką sugipsuota (daugiau nei du mėnesius). Negalėjo pats atlikti gamtinių reikalų, pasirūpinti asmens higiena. Dėl pablogėjusios sveikatos ir šiuo metu negali savarankiškai apsitvarkyti. Ilgą laiką vartojo nuskausminamuosius vaistus. Dėl sužalojimų atsirado liekamieji reiškiniai. Jam nuolat reikėjo ir dabar reikia nuolatinės kitų asmenų pagalbos. Dėl nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų išgyvenimus bei nepatogumus patyrė ir jo artimieji, kadangi, kaip minėta, nukentėjusiajam reikėjo nuolatinės pagalbos ir priežiūros. Pabrėžia, kad po sužalojimo pasekmės, išgyvenimai yra nuolatinio pobūdžio. Smarkiai susilpnėjo rankų raumenys, sutriko kraujo apytaka, pablogėjo sveikata. Teko lankytis pas psichologus, psichiatrus. Po sužalojimo sunkiai užmiega, nuolat kankino baimė, įtampa. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, vertina, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas patirtai žalai atlyginti.

6. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė V. Bradulskienės palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nurodydama, kad A. Ž. buvo sulaužyti du kaulai, todėl minimali suma turėtų būti 2 000 Eur. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinio skundo prašė netenkinti. Advokatas prašė apeliacinio skundo atmetimo atveju proceso išlaidų nepriteisti, o jei skundas bus tenkinamas ir tenkinamas iš dalies, proceso išlaidas priteisti toje proporcijoje.

Nukentėjusiojo A. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, padidinant priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

8. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

9. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.).

10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo A. Ž. patirtos neturtinės žalos dydį, atitinkamai sumažindamas jį nuo prašomos priteisti 4 500 Eur iki 1 500 Eur, atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (sveikata jam buvo sutrikdyta nesunkiai), sužalojimų pobūdį, nukentėjusiojo neįgalumą, jo dėl sužalojimų patirtus nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus. Taip pat buvo įvertintos ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad duomenų apie neigiamų sveikatos prognozių ateičiai dėl liekamųjų reiškinių, susijusių su aptariamu sveikatos sutrikdymu, nenustatyta.

11. Baudžiamosios bylos duomenimis, A. Ž. padaryti daugybiniai nubrozdinimai veide ir kūne, dešiniojo žastikaulio kūno spiralinis lūžimas su poslinkiu ir dešiniojo aštunto šonkaulio nugarinės dalies lūžimas be poslinkio (t. 1, b.l. 137). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Ortopedijos – traumatologijos skyriuje buvo hospitalizuotas vieną dieną, nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. (t. 1, b.l. 131).

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad dėl pablogėjusios sveikatos jis ir šiuo metu negali savarankiškai apsitvarkyti, ilgą laiką vartojo nuskausminamuosius vaistus, dėl sužalojimų atsirado liekamieji reiškiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Apelianto pateiktų medicininių dokumentų išrašai šių skundo argumentų nepatvirtina. Matyti, kad A. Ž. išties, kaip teigia, turi rimtų sveikatos problemų, jam yra nustatytas 20 % darbingumas, nekelia abejonių aplinkybė, kad asmuo pats savarankiškai apsitarnauti gali labai ribotai, tačiau nėra duomenų, kad tokia jo būsena nebuvo sukelta išimtinai tik dėl nusikalstama veika padarytų kūno sužalojimų.

13. Iš nukentėjusiojo atstovės pateiktų medicininių dokumentų kopijų matyti, kad A. Ž. į medicinos įstaigą nuo 2018 m. birželio mėnesio periodiškai kreipėsi maždaug kartą per mėnesį. 2018 m. birželio 8 d. kreiptasi po žastikaulio lūžimo, nusiskundimų dėl stiprių stuburo ir lūžusios rankos skausmų. Tą patį mėnesį pacientas išsakė nusiskundimus dėl nerimo, baimės, įtampos. Jau po mėnesio nustatyta, kad nerimas yra nežymus, baimės nėra, įtampa nežymi. Vėlesnių apsilankymų metu nusiskundimų dėl rankos skausmo ar lūžio sukeltų padarinių, taip pat dėl nerimo, baimės nebeišsakė. Be kita ko, būtina pažymėti tai, kad kaip pagrindinė nukentėjusiojo liga yra įvardijama nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio, žastikaulio kūno lūžimas, nepatikslintas nerimo sutrikimas ir kt. medicininiuose dokumentuose įvardijama kaip lydinčios ligos. Be to, matyti ir tai, kad nukentėjusysis lankėsi pas įvairius specialistus dėl turimų sveikatos sutrikimų, yra duomenų, kad jis lankėsi ir pas psichologą, psichiatrą, tačiau iš pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad lydinti liga – nervinės sistemos sutrikimas, buvo sąlygota rankos bei šonkaulių lūžio. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad iš esmės pagrindinė kreipimosi į medikus priežastis – stiprūs stuburo ir kojų skausmai, negalėjimas paeiti, specialiųjų poreikių nustatymas (2018 m. spalio 28 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis iki 2019 m. spalio 10 d.). Pateikti duomenys neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo A. Ž. sveikatos būklės sunkumą, tačiau nėra duomenų, kad jo būklės blogėjimas (negalėjimas savarankiškai apsitvarkyti) buvo nulemtas būtent sužalojimų, padarytų aptariama nusikalstama veika.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad A. Ž. buvo užpultas ir sužalotas namuose, kas jam sukėlė nesaugumu jausmą, dvasinį sukrėtimą, matyti, kad tai nebuvo klasikinis plėšimo, įsibraunant į patalpą, atvejis. Iš nuteistojo V. G. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų kitų proceso dalyvių parodymų matyti, kad į nukentėjusiojo namus 2018 m. balandžio 10 d. nuteistasis atvyko kartu su nukentėjusiojo buvusia sugyventine, siekiant paimti skalbimo mašiną, kuri, R. F. vertinimu, priklausė jai. Tiek nuteistojo, tiek R. F. parodymais, dėl šio moters apsilankymo pas nukentėjusįjį buvo prieš tai sutarta telefonu, liudytojas A. Ž. parodė, kad nurodytą dieną važiavo į A. Ž. butą paimti R. F. priklausančių daiktų, taigi toks moters apsilankymas nukentėjusiajam nebuvo netikėtas. Be abejo, tokios aplinkybės, nepateisina neteisėtų nuteistojo V. G. veiksmų, tačiau jos vertintinos, nustatant priteistinos žalos dydį.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti atsižvelgė į visus reikšmingus kriterijus: į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiajam A. Ž. patirtus neigiamus išgyvenimus – fizinį skausmą, jo trukmę. Keisti priteistą neturtinę žalą, ją atitinkamai mažinant ar didinant, nėra pagrindo.

16. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam A. Ž., išlaidos sudaro 258, 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo atstovės advokatės V. Bradulskienės apeliacinis skundas atmetamas, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimą iš nuteistojo V. G. nepriteistinos.