Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, N1-77-1023/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-05-27
Bylos Nr.: N1-77-1023/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03300-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaida Baumilė
Kaltinamasis: K. K., L. P., T. P., V. K.
Nukentėjusysis: A. R.
Advokatai: Vladislovas Milukas

Kategorijos

1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. N1-77-1023/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03300-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

kaltinamajam K. K.,kaltinamajam L. P.,kaltinamajam T. P., jo gynėjui advokatui E. L.,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Vladislovui Milukui,nukentėjusiajam A. R.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, teistas:

1) 2013-02-28 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (7 veikos), 178 str. 4 d. - 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėn. išdirbti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, 1 metus laiko būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą.

2) 2013-12-30 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 189 str. 3 d., pritaikius BK 64(1) str. - 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 10 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 4 mėn. išdirbti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, 1 metus laiko būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.,

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas (2018-03-08 atleistas nuo atsakomybės pagal BK 93 str.),

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje;

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 10 klasės mokinys, teistas: (2018-03-08 atleistas nuo atsakomybės pagal BK 93 str.; 2018-07-10 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 38 str.) 2020-05-14 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 140 str. 1 d., pritaikius BK 64(1) str. - 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 4 mėn. pradėti mokytis/tęsti mokslą, dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje,

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, (2018-03-08 atleistas nuo atsakomybės pagal BK 93 str.) teistas 2018-08-14 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., pritaikius BK 64(1) str. 1 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ar registruotis Užimtumo tarnyboje (2019-05-06 išregistruotas iš probuojamų registro),

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. K. 2020 m. sausio 22 d., laikotarpyje nuo 2 val. iki 4 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrime metu nenustatytas, bendrininkų grupėje kartu su L. P., žinodamas, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, t. y. 2020-01-22 apie 2.30 val. V. K. ir T. P. pavogtas iš nukentėjusiojo A. R. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), iš V. K. ir T. P. įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą - A. R. automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), 3000 Eur vertės su jame esančiais daiktais: automobilio pakelėju su rankenėle 20 eurų vertės, automobilio ratu „Dunlop” 50 eurų vertės, vaistinėle 6 eurų vertės, varžtų atsukimo/užsukimo raktu 5 eurų vertės, virve - užtempėju 10 eurų vertės, „Makita“ kampiniu šlifuokliu 65 eurų vertės, „Boch“ rankiniu diskiniu pjūklu 80 eurų vertės, LED prožektoriumi/žibintuvėliu 12 eurų vertės, 100 litrų dyzelino 110 eurų vertės, 2 vnt. kombaino guolių po 50 eurų vertės, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. laikotarpiu nuo sausio 22 d. iki sausio 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, miške, esančiame (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kartu su V. K. ir L. P. naudodamiesi nusikalstamu būdu įgytu turtu - automobiliu, tyčia važinėdami miško keliais ir grioviais taip jį gadino, o užklimpus automobiliui, tyčia jį apgadino mėtydami į automobilį medinėmis kulbėmis, tokiu būdu išdaužydami automobilio priekinius žibintus, sulankstydami variklio gaubtą, apgadindami priekinio bamperio kairę pusę ir galinio bamperio dešinę pusę, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir naudojosi 3458 Eur vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu. Šiais veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje.

2. L. P. 2020 m. sausio 22 d., laikotarpyje nuo 2 val. iki 4 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrime metu nenustatytas, bendrininkų grupėje kartu su K. K., žinodamas, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, t. y. 2020 m. sausio 22 d. apie 2.30 val. V. K. ir T. P. pavogtas iš nukentėjusiojo A. R. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), iš V. K. ir T. P. įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą - A. R. automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), 3000 Eur vertės su jame esančiais daiktais: automobilio pakelėju su rankenėle 20 eurų vertės, automobilio ratu „Dunlop“ 50 eurų vertės, vaistinėle 6 eurų vertės, varžtų atsukimo/užsukimo raktu 5 eurų vertės, virve - užtempėju 10 eurų vertės, „Makita“ kampiniu šlifuokliu 65 eurų vertės, „Boch“ rankiniu diskiniu pjūklu 80 eurų vertės, LED prožektoriumi/žibintuvėliu 12 eurų vertės, 100 litrų dyzelino 110 eurų vertės, 2 vnt. kombaino guolių po 50 eurų vertės, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. laikotarpiu nuo sausio 22 iki sausio 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, miške, esančiame (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kartu su V. K. ir K. P., naudodamiesi nusikalstamu būdu įgytu turtu - automobiliu, tyčia važinėdami miško keliais ir grioviais taip jį gadino, o užklimpus automobiliui, tyčia jį apgadino mėtydami į automobilį medinėmis kulbėmis, tokiu būdu išdaužydami automobilio priekinius žibintus, sulankstydami variklio gaubtą, apgadindami priekinio bamperio kairę pusę ir galinio bamperio dešinę pusę, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir naudojosi 3458 Eur vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu. Šiais veiksmais L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

3. T. P. 2020 m. sausio 22 d. apie 2.30 val. bendrininkų grupėje kartu su V. K., iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Birštono sav., kieme stovinčio A. R. priklausančio krovinio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nerakinto kuro bako slapta pagrobė 100 litrų dyzelino 110 eurų vertės, taip pat tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini), iš kieme esančios pastoginės, nuo įrankių dėžės pagrobė 3 vnt. LED prožektorius/žibintuvėlius 88 eurų vertės, iš pastoginės antro aukšto nerakintos patalpos pagrobė 2 vnt. kombaino guolių po 50 eurų vertės, tuo A. R. padarė 298 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, T. P. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra 2020 m. sausio 22 d. apie 2.30 val., bendrininkų grupėje kartu su V. K., iš (duomenys neskelbtini), kiemo, slapta pagrobė A. R. priklausantį automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), 2006 metų laidos, VIN kodas JN1TENT30U0325045, 3000 eurų vertės, su jame buvusiais daiktais: automobilio pakelėju su rankenėle 20 eurų vertės; automobilio ratu „Dunlop“ 50 eurų vertės, vaistinėle 6 eurų vertės, varžtų atsukimo/užsukimo raktu 5 eurų vertės, virve - užtempėju 10 eurų vertės, „Makita“ kampiniu šlifuokliu 65 eurų vertės, „Boch“ rankiniu diskiniu pjūklu 80 eurų vertės, LED prožektoriumi/žibintuvėliu 12 eurų vertės, tuo A. R. padarė 3245 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

5. V. K. 2020 m. sausio 22 d. apie 2.30 val. bendrininkų grupėje kartu su T. P., iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Birštono sav., kieme stovinčio A. R. priklausančio krovinio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nerakinto kuro bako slapta pagrobė 100 litrų dyzelino 110 eurų vertės, taip pat tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini), iš kieme esančios pastoginės, nuo įrankių dėžės pagrobė 3 vnt. LED prožektorius/žibintuvėlius 88 eurų vertės, iš pastoginės antro aukšto nerakintos patalpos pagrobė 2 vnt. kombaino guolių po 50 eurų vertės, tuo A. R. padarė 298 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

6. Be to, V. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra 2020 m. sausio 22 apie 2.30 val., bendrininkų grupėje kartu su T. P., iš (duomenys neskelbtini), kiemo, slapta pagrobė A. R. priklausantį automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), 2006 metų laidos, VIN kodas JN1TENT30U0325045, 3000 eurų vertės, su jame buvusiais daiktais: automobilio pakelėju su rankenėle 20 eurų vertės, automobilio ratu „Dunlop“ 50 eurų vertės; vaistinėle 6 eurų vertės; varžtų atsukimo/užsukimo raktu 5 eurų vertės, virve - užtempėju 10 eurų vertės, „Makita“ kampiniu šlifuokliu 65 eurų vertės, „Boch“ rankiniu diskiniu pjūklu 80 eurų vertės, LED prožektoriumi/žibintuvėliu 12 eurų vertės, tuo A. R. padarė 3245 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

7. Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (4 t., b. l. 27 – 29, 5 t., b. l. 136), kad pas R. kuro vogti buvo du kartus: pirmą kartą paėmė 70 l, o antrą kartą 100 l ir paėmė automobilį Nissan X-Trail. Kai vyko paimti kuro neplanavo paimti automobilio, jie net nežinojo, kad tas automobilis pavogtas, paskui V. paskambino ar jam, ar L. ir pasakė, kad mašiną pavogė, kelis kartus pakartojo ir viskas. Kai vyko vogti pirmą kartą vyko jis, L. P. ir T. P.. Turėjo bakus, šlangą ir mašiną. Paėmė tris ar keturis bakus, gavosi 70 l. Kai traukė kurą nežino kaip kas vyko, nes jo su L. nebuvo tam traukime, jie sėdėjo mašinoj. Jis vairavo automobilį Volvo S40, nuvažiavo į R. ūkį, buvo naktis, T. paleido prie pagrindinio kelio, jis pasiėmė šlangą ir bakus, vienas nuėjo į ūkį. T. paskambino po kokios valandos ar dviejų. Kai viską susikrovė, iš ten važiavo į Veiverius per Kaišiadoris. Kurą padėjo pas jį į garažą. Paskui kurą patys išvažinėjo savo reikmėm. Kai antrą kartą važiavo į R. ūkį, buvo apie vidurnaktį, 2020 m. sausio 22 d. T. P. paėmė jo tėvas su Audi, važiavo iki Prienų ir paėmė V.. Jie palaukė jų tokioj aikštelėj, o jis su L. P. atvažiavo per Kaišiadoris aplinkkeliu. Neatsimena kodėl jie važiavo kitu keliu. Nuvažiavo į tą vietą kur jų laukė, su jo mašina nuvažiavo į R. ūkį ir ten paleido V. K. ir T. P., o jie nuvažiavo į gretimą kaimą, ten atsistoję laukė. V. ir T. pasiėmė šlangą ir keturis bakus, maždaug po 25 l. Paskui paskambino V. ir pasakė, kad pavogė mašiną. Jie kelis kartus paklausė pas jį ką padarė, sakė, jog pavogė mašiną. Pasakė, kad atvažiuotų prie jų ir pažiūrės, paskui nusprendė važiuoti į Veiverius palikti kurą, o mašiną tą patį vakarą paliko pas A. G.. Policijai nepranešė, kad pavogė mašiną. Iš pradžių į Veiverius važiavo jis su L. P., bet kai pavažiavo kokius 5 km už Jiezno, tada L. nuėjo prie to džipo vairo, nes jie labai lėtai važiavo. Pas jį iš džipo atėjo T. P.. Važiavo link Kaišiadorių aplinkkeliu į Veiverius. Pas jį garaže išsikrovė kurą, o mašiną nuvarė pas A. G.. Matė, kad mašinoje buvo įrankiai. Įrankiai kartu su kuru buvo pas jį iškrauti, bet paskui jis įrankius į policiją pristatė. Ten buvo kampinis šlifuoklis, guoliai, atsarginis ratas, virvė, vaistinėlė, buvo viskas, kas surašyta kaltinime. Įgijo visus kaltinime nurodytus daiktus. Sutinka su daiktų verte nurodyta kaltinime. Paskui automobilis buvo surastas bandant V. K. jį parduot. Mašiną daužė miške. Neatsimena kurioj vietoj susitiko, bet miške ta mašina buvo nusodinta, jie mašiną išsitraukė ir visi metė į automobilio priekį medžio gabalą. Neturėjo tokio tikslo sugadinti automobilį, nežino kodėl gadino. Mėtė jis, L. P. ir V. K., buvo ir A. G., bet jis nemėtė. Labai gailisi taip pasielgęs. Pripažįsta civilinį ieškinį, ketina jį atlyginti.

8. Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (4 t., b. l. 29, 30; 5 t., b. l. 137), kad kuras buvo vogtas du kartus, antrą kartą buvo pavogtas ir automobilis Nissan X-Trail. T. pylė kurą abu kartus su šlangute. Pirmą kartą važiavo trise, T. paleido prie sodybos, nuvažiavo toliau į aikštelę ir palaukė, T. nuėjo ir nusinešė tris bakus, šlangą ir ištraukė kurą, paskui paskambino, kad atvažiuotų pasiimti, jie nuvažiavo ir pasiėmė, išvažiavo į Veiverius. Kurą padėjo pas K. garaže. Kurą patys išvažinėjo. Antrą kartą važiavo jis, T., K. ir V.. Nuvažiavo vėl prie tos sodybos, matė kad ten stovi sunkvežimiai ir pagalvojo kad gali būti kuro. Neatsimena kiek pasiėmė bakų antrą kartą. Su Karoliu paleido T. ir V., jie pasiėmė bakus ir šlangą ir nuėjo, o jie išvažiavo į aikštelę palaukti. Viskas truko apie pora valandų. Buvo sutarę vogti kurą. Kol laukėT.ir V. jis jiems skambino, bet niekas nekėlė ragelio. Neatsimena kuriam iš jų skambino. Po kažkiek laiko jie perskambino ir pasakė, kad pavogė mašiną, o jie paklausė jų kam ją paėmė. Sakė - šiaip. Pasakė kur atvažiuot ir jie atvažiavo. Vairavo V., o T. sėdėjo keleivio vietoj. Draugų jis nesudrausmino, nesakė, kad nevogtų tos mašinos. Pasakė, kad važiuotų paskui juos, nusprendė automobilį varyti į Veiverius. Nuvažiavo pas K. į garažą, padėjo kurą, išėmė iš mašinos daiktus, V. su T. nuvarė mašiną pas A. G. į garažą. Daiktai buvo automobilyje tie, kurie išvardinti kaltinime. Suprato ir žinojo, kad daiktai įgyti nusikalstamu būdu. Sutinka su nurodytomis daiktų vertėm. Iš daiktų nieko nepardavė, grąžino. Numerius sakė, kad A. paslėptų, tai jis juos lyg užkasė. Iš pradžių galvojo automobilį išardyti ir dalis parduoti į metalą, pinigus būtų pasidalinę. Kitą dieną atvažiavo pas A., bet mašinos jau neberado, pasirodo V. buvo išvažiavęs į Kelmę. Po to karto jie V. pasakė, kad daryk tu su ja ką nori. Nežino kas sugalvojo pavogti automobilį, nes jie su Karoliu atvežė T. ir V., paleido prie to ūkio ir jie nuėjo kuro, po poros valandų paskambino ir pasakė, kad automobilį nuvarė. Nebuvo bendro jų visų išankstinio sumanymo pavogti automobilį. Jis ir K. važiavo su Volvo, o V. ir T. su tuo pavogtu automobiliu ir tada už Jiezno apsikeitė, jis vairavo tą Nissan X-Trail, nes V. lėtai važiavo. Automobilis buvo sugadintas miške, kai jie miške užklimpo, o kai automobilis užklimpo jie jį apdaužė, paskui išsitraukė ir V. pasiėmė tą džipą ir nusivarė turbūt į Strielčius. Automobiliui buvo sugadintas galinis buferis, priekinės lempos išdaužtos, kapotas sulankstytas, o daugiau neatsimena. Kapotą sugadino medžio kulbe kai mėtė. Kulbę mėtė jis, K. ir V.. MiškeT.nebuvo. Prie K. garažo kairės pusės durų rankenėlę nulupo T.. Jis kitokių sugadinimų nepadarė. Pripažįsta, kad paėmė visus daiktus, kurie nurodyti kaltinime. Mano, kad jie negerai pasielgė. Civilinį ieškinį pripažįsta.

9. Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (4 t., b. l. 30, 31; 5 t., b. l. 137), kad K. su L. jį nuvežė prie R. ūkio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Biršto sav., ir paleido prie kelio, jis paėmė 3 bakus, šlangutę ir nuėjo į ūkį prie „fūros“ ir leido iš jos su šlangute kurą į bakus. Kai prileido parėjo atgal. Taip darė du kartus. Kurą išvažinėjo patys. Neprisimena kiek pripylė, bet buvo trys bakai. Pirmą kartą paėmė apie 70 l kuro. Antrą kartą jį paėmė K. tėvas ir nuvežė iki Prienų pas V.. Paskui K. su L. kažkur nuvažiavo ir sustojo, o jis su V. pasiėmė 4 bakus, šlangą ir vėl ėjo traukti kuro. Ėmė kurą iš tos pačios vietos kaip ir pirmą kartą. Pirmą kartą neslėpė veido, o antrą kartą slėpė su maike pasidaręs kaukę, abu su V. taip slėpė veidus. Nežino kodėl slėpė veidus. Kurą leido jis vienas. Neatsimena ką darė V.. Kai prisipylė kuro jie ten visur aplink vaikščiojo iš smalsumo ir žiūrėjo ko ten yra. Ant stalo buvo žibintuvėliai, jie juos pasiėmė. Ant stoginės jie paėmė tris prožektorius, kombaino guolius. Kieme buvo automobilių. Ten buvo ir automobilis Nissan X-Trail. Mašinoj buvo visi daiktai kurie išvardinti kaltinamajam akte. Dėl daiktų ir jų verčių pripažįsta kas nurodyta kaltinime. Važiavo pavogti tik kurą, neatsimena kaip kilo sumanymas paimti ir mašiną, bet iškart neplanavo paimti mašinos. Neatsimena kas paėmė mašiną, bet vairuotojo dureles jis atidarė, automobilį užvedė ir jį vairavo V. K., jis sėdėjo keleivio vietoj. Neatsimena ar sakė V. neimti mašinos. Neprisimena, ką jie darė priėję prie to automobilio ir neatsimena, kas pasiūlė automobilį pavogti. Buvo taip kaip kaltinime užfiksuoti jo parodymai. Suprato, kad vykdo vagystę imant tą automobilį. Atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Pasiskambino L. ar K., pasakė, kad jie turi kurą ir pavogė mašiną. Neprisimena, kokia buvo jų reakcija, tiesiog sako atvažiuokit pažiūrėsim. Kai nuvažiavo pas L. ir K., jie buvo prie jų priėję, nusprendė važiuoti į Veiverius, pasidėti kurą. Į Veiverius važiavo su abiem automobiliais. L. ir K. važiavo su Volvo, o jis ir V. važiavo su X-Trailu. Nuvažiavo prie garažo, padėjo kurą ir kitus jame buvusius daiktus ir paskui važiavo pas A.. Žibintus kuriais švietėsi padėjo į mašiną. Visus daiktus, ką paėmė iš tos sodybos, sudėjo į džipą. Paskui jis su V. nuvažiavo pas A., jo garaže paliko mašiną ir paskui visi išsiskirstė. Kas toliau vyko su tuo automobiliu nežino, jo po to jau nebuvo. Jis policijai apie šį automobilį nepranešė. Nežino kaip mašina buvo sugadinta, jis ten nebuvo. Rankenėlę jis nulupo kai nuvažiavo į K. garažą kurą pasidėt. Pripažįsta, kad pagrobė visus daiktus, išvardintus kaltinime. Mano, kad negerai pasielgė, savo elgesį vertina blogai, gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta.

10. Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (4 t., b. l. 31, 33; 5 t., b. l. 137), kad kiti kaltinamieji posėdyje sakė teisybę. Jo paprašė stebėti, kad T. galėtų kurą paimti. Su T. nuėjo į tą sodybą su keturiais bakais ir šlanga, pasidarę kaukes, kad neatpažintų, nes jis kamerą pamatė. Ten buvo „fūra“, T. atsisuko baką, o jis stebėjo, kad niekas neateitų. Kai baigė prileisti tuo bakus, su T. nuėjo apsižvalgyti iš smalsumo. Rado visokių smulkmenų, kas į kišenę telpa įsidėjo pora daiktų. Suprato, kad ten ne jų daiktai, nežino, kodėl ėmė svetimus daiktus, nežinojo, ką darys su tais daiktais. Nepamena kieno iniciatyva buvo pirmo dėl automobilio vagystės. Jie vienas kito nedrausmino vogdami automobilį. Pamatė Nissan X-Trail, ten mirksėjo signalizacijos lemputė, jis nenorėjo ten lyst, bet T. atidarė duris ir niekas nekaukė. Tada jis atidarė vairuotojo dureles, T. iš kitos pusės pamatė, kad rakteliai yra, jis pažiūrėjo, kad yra degimas. T. atėjęs užkūrė, jis sėdo prie vairo ir išvažiavo. Mašinos imti neplanavo. Nežino kam jiems reikėjo to automobilio. Atsinešė iš sodybos tuos kuro bakus, susikrovė viską į mašiną, paskambino ar L. ar K. ir pasakė, kad pavogtas automobilis, o jie pasakė jiems kur atvažiuoti ir jie nuvažiavo. Nepamena ką jiems į tai atsakė draugai. Kai nuvažiavo pas draugus, jie nesakė, kad paliktų automobilį. Iš elgesio suprato, kad draugai pritarė automobilio vagystei. Iš sodybos iki aikštelės automobilį atvairavo jis, vėliau L. persėdo prie vairo, nes jis lėtai važiavo, o jis atsisėdo šalia L., o T. nuėjo pas K. į mašiną. Nuvažiavo pas K. prie garažo, išsikrovė kurą, išmetė „zapaskę“ ir dar kažkokius daiktus. Ten buvo visi daiktai nurodyti kaltinime. Prožektorius paliko pas tą žmogų sodyboje, užmetė už šiltnamio ar kažkur. K. matė, kad automobilyje yra daiktų. Važiavo pas A., nes jis turėjo garažą, tai paliko mašiną garaže. Jiems reikėjo paslėpti automobilį garaže, kad kas nors pamatęs nesuprastų, kad jis pavogtas. Kai jis su T. įvarė automobilį į garažą, po kokios valandos atvažiavo L. su Karoliu ir visi išsiskirstė namo. Nepamena, ar slėpė automobilio numerius. Draugai žinojo, kad paliko automobilį garaže. Vėliau L. paskambino, pasakė, kad reikia susitikti ir, kad atvažiuotų jis su ta mašina. Su automobiliu nuvažiavo į mišką, užklimpo ir tada jie ten ją apdaužė. Daužė jis, L. ir K.,T.ten nebuvo. Paskui automobilį jis parvarė atgal ir pastatė į vietą, kur jie ją laikė. Paskui jam paskambino toks vietinis gyventojas, sako: mačiau, kad turi džipą, gal parduotum man malkom vežti. Jis sutiko ir taip gavosi, kad jį pagavo. Pilnai pripažįsta, kad pavogė visus daiktus nurodytus kaltinime, sutinka su nurodytomis daiktų vertėmis. Savo elgesį vertina blogai, civilinio ieškinio nepripažįsta iš dalies dėl automobilio remonto išlaidų. Automobilis buvo sugadintas, bet remontas galėjo kainuoti daugiausiai 1000 Eur.

11. Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, padaryti nesunkūs ir apysunkis nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras, gynėjai, patys kaltinamieji K. K. ir L. P., neturintys gynėjo, kaltinamųjų K. K., T. P., L. P., V. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

Šalies argumentai

11.1. K. R. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2020-01-22 apie 2.30 val. iš R. šeimai priklausančios sodybos, esančios Birštono sav., Birštono sen, (duomenys neskelbtini), Šilo 12, kiemo pavogtas jo tėvui A. R. priklausantis automobilis NISSAN XTRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų laidos, variklio tūris 2.2, dyzelinas, pilkos spalvos, VIN kodas JN1TENT30U0325045. Padaryta turtinė 3000 Eur žala (1 t., b. l. 21);

11.2. A. R. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio - lapkričio mėn., iki 2020-01-22 (kuomet buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis NISSAN XTRAIL) iš jo sodybos, esančios Birštono sav., Birštono sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusio krovininio automobilio MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako, buvo pagrobta apie 200 l dyzelino (1 l/1.10 Eur). Dėl dyzelio vagystės jam padaryta 220 Eur turtinė žala. 2020-01-22 (duomenys neskelbtini), iš kieme esančios pastoginės, nuo įrankių dėžės pagrobė 3 LED prožektorius/žibintuvėlius 88 Eurų vertės, iš pastoginės antro aukšto nerakinamos patalpos pagrobė 2 vnt kombaino guolių po 50 Eur vertės. Dėl šių daiktų padaryta 188 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 24);

11.3. nukentėjusiojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020-01-07 atsigulė į ligoninę dėl atviro kojos lūžio, namo buvo išleistas 2020-01-29. Kad buvo pavogtas jam priklausantis automobilis sužinojo iš artimųjų. Jie papasakojo, jog 2020-01-22 naktį iš jo sodybos kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis automobilis Nissan Xtrail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 eurų vertės. Taip pat iš jų sužinojo apie jo suradimą. Taip pat pastebėjo, jog iš automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogta 200 l dyzelino ir iš sodybos daiktai: automobilio pakelėjas su rankenėle 20 eurų vertės; automobilio ratas "Dunlop" 50 eurų vertės; vaistinėlė 6 eurų vertės; varžtų atsukimo/užsukimo raktas 5 eurų vertės; virvė - užtempėjas 10 eurų vertės; "Makita" kampinis šlifuoklis 65 eurų vertės; "Boch" rankinis diskinis pjūklas 80 eurų vertės; LED prožektorius/žibintuvėlis 12 eurų vertės. Šie daiktai, kartu su automobiliu jam buvo grąžinti. Automobilis prieš vagystę buvo be išorinių apgadinimų, buvo tvarkingas, važiuojantis. Taip pat papildo, jog kažkur prieš du mėnesius, tikslios datos nepamena, iš to paties krovininio automobilio MAN taip pat buvo pavogta dyzelino. Taip pat šio įvykio metu iš kieme esančios pastoginės, nuo įrankių dėžės buvo pavogti dar 3 vnt LED prožektorių/žibintuvėlių: vienas žibintuvėlis toks pat kaip ir vienas buvo grąžintas 12 eurų vertės (pavadinimų ir markės neatsimena), o kiti du žibintuvėliai pakraunami jų vertė 76 eurai (1 vnt 38 eurai) (jų markės ir pavadinimų taip pat nepamena). Jo pateiktame civiliniame ieškinyje yra padaryta klaida dėl prožektorių, parašė jog 4 vnt. žibintuvėlių pagrobti, tačiau vienas iš jų jam grąžintas. Todėl dėl prožektorių jam padaryta ne 100 eurų žala, bet 88 eurų turtinė žala. Iš po stoginės antro aukšto patalpos, kuri buvo nerakinama, buvo pagrobta du kombaino guoliai, jo vieno vertė yra 50 eurų, viso dėl guolių vagystės jam padaryta 100 eurų turtinė žala. Šie daiktai jam nebuvo grąžinti, todėl dėl jų patyrė turtinę žalą, kurią paminėjo savo civiliniame ieškinyje. Taip pat dar patikslina apie pavogtą dyzeliną, jog krovininis automobilis MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo sodybos kieme su nerakintu kuro baku. Jis išvis nėra rakinamas, nors ir galimybė jį užrakinti yra. Tą 2020-01-22 naktį jis taip pat, kaip ir kiekvieną naktį, buvo nerakintas. Tačiau kada, kuriuo metu, ar tai per vieną kartą, ar tai per kelis kartus, bet iš bako buvo ištraukta apie 200 litrų dyzelino. Ant žemės ryte dar buvo matyti prie mašinos dyzelino bala, kuri buvo susigėrusi į žemę, matyt bepildami dyzeliną išpylė dalį ir ant žemės. Kad pavogtas kuras iš mašinos pastebėjo tik tada, kai pasigedo jo mašinos Nissan X-Trail. Todėl kada konkrečiai kuriuo metu dyzelinas buvo pavogtas jis nežino. Dėl pavogto dyzelino iš mašinos bako 200 l jam padaryta 220 eurų (1l/1.10eur) turtinė žala. Visa kita dėl jo apgadinto automobilio ir kitos žalos prašo vadovautis jo pateiktame civiliniame ieškinyje esančia informacija. Pas save kieme tuščių talpų nerado, bet girdėjo, jog kaimynas A. D. kažkokias talpas rado. Guoliai, kurie jam buvo parodyti yra ne kombaino guoliai. Nežino ar tai jo guoliai, nes tokioje patalpoje iš kur buvo pagrobti kombaino guoliai yra labai daug panašių ir įvairių detalių, guolių ir t.t. Ar tuos du guolius paėmė iš jo pastoginės ar ne, jis nežino. Kombaino guoliai, kuriuos pagrobė buvo 10 cm skersmens ir apie 2 cm aukščio. Jam dėl guolių vagystės padaryta 100 eurų turtinė žala. Dokumentų patvirtinančių apie kuro kiekį buvusį krovininiame automobilyje nėra išsaugojęs, todėl jų pateikti negali (1 t., b. l. 56,57,60,61, 66);

11.4. liudytojo K. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena Birštono sav., Birštono sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jo šeima yra ūkininkai, todėl kieme yra technikos, automobilių ir įvairiausių detalių. 2020-01-22 apie 8 val. ryte jam vienas iš darbuotojų pasakė, kad yra dingę LED žibintuvėliai. Taip pat buvo pastebėjęs, kad yra dingęs akumuliatorius iš autokrautuvo. Apie 10 val. jis pradėjo žiūrėti vaizdo stebėjimo kameras, kas galėjo šiuos daiktus paimti. Bežiūrint vaizdo stebėjimo kameras jis pamatė, kad 2020-01-22 apie 2 val. 30 min. kažkokie vaikinai vaikšto po pastogę ir apžiūrinėja jame ant keltuvo pakeltą automobilį, pasišviesdami jo LED žibintuvėliais, taip pat jie apžiūrinėjo visus daiktus. Tų vaikinų jis neatpažino, nes buvo sunku įžiūrėti, jie buvo jauno amžiaus apie 20 m, lieso kūno sudėjimo, nelabai aukšti apie 170 -180 cm ūgio. Galvas buvo apsigaubę gobtuvais, dėvėjo pirštines. Kažkiek laiko apžiūrėję pastogę jie iš jos išėjo per kitas vaizdo stebėjimo kameras jis jų nematė. Suprato, kad tie vaikinai buvo atėję vogti. Kitų daiktų jis nepasigedo, bet jam paskambino darbuotojai ir pasakė, kad kieme nėra jo tėvui A. R. priklausančio automobilio NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų laidos, variklio tūris 2.2, dyzelinas, pilkos spalvos, VIN kodas JN1TENT30U0325045. Jį galėjo pavogti minėti vaikinai. Minėtas automobilis buvo paliktas ūkio kieme, prie ūkinių pastatų, prie jo buvo prikabinta priekaba, ji atkabinta ir yra likusi. Automobilis buvo neužrakintas, jame buvo užvedimo rakteliai ir visi automobilio dokumentai. Automobilis kažkuo neišsiskyrė iš kitų, tačiau buvo įskilęs priekinis dešinės pusės sparnas, įtrūkęs dešinės pusės priekinių durelių veidrodėlis, buvo kėbulo pabraižymų, nes jis buvo naudojamas ūkyje. Padaryta 3000 Eur žala. Apžiūrint kitus automobilius, stovėjusius šalia, pastebėtos pravertos automobilio WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės durelės ir variklio dangtis. Atidaręs variklio dangtį rastas įdėtas iš autokrautuvo paimtas akumuliatorius. Akumuliatorius, kuris buvo šiame automobilyje buvo rastas numestas už kelių metrų nuo automobilio. Tikėtina, kad ir šį automobilį bandyta pavogti, bet nepavyko. Automobilis neapgadintas. Kas tiksliai galėjo pavogti jo tėvui priklausantį automobilį jis negali pasakyti, bet tai galėjo padaryti tie vaikinai, kuriuos pastebėjo per vaizdo stebėjimo kameras (1 t., b. l. 86-87);

11.5. liudytojo A. G. parodymai, kad V. K., T. P., L. P., K. K. pažįsta seniai, jie yra jo draugai, dažnai su jais bendrauja, tačiau jis su jais nevažinėja ir nedalyvauja, kur jie ką veikia nežino. J. K., K. tėvo, nepažįsta. 2020 metų sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 4 valandą ryto jis miegojo namuose, kai išgirdo beldimą į lango stiklą. Atsikėlė, išėjo į lauką. Lauke buvo T. P. su V. K.. Jie pas jį atvažiavo su pilkos spalvos automobiliu Nissan X-Trail, valstybinių numerių neprisimena. V. jo paklausė, ar gali pas jį garaže palaikyti automobilį, jis pasakė, kad gali. V. papasakojo, kad jis su T. P. iš ūkininko nuvarė šį automobilį. T. pirmiausiai įsėdo į automobilį, rado spynelėje raktelius, patikrino ar automobilis užsiveda, o V. su juo išvažiavo. Pasakė, kad su automobiliu norėjo važiuoti pas V. į kaimą, į Strielčius, bet neturėjo rūkyti, todėl užsuko pas jį. Jie trise parūkė, kieme pasikalbėjo. Kai automobilis buvo garaže, T. nuo jo nuėmė valstybinius numerius, o tada jis su V. ant automobilio uždėjo kitus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), kuriuos rado pas jį garaže. Tie numeriai dar jo tėčio likę nuo seniai, jie buvo nenaudojami, tik buvo palikęs pas jį garaže. Jis jiems leido pasiimti tuos numerius. Tada jie abu išvažiavo, kaip suprato į Strielčius, namo, nepaliko automobilio pas jį. Žino, kad dar kelias dienas su automobiliu visur važinėjosi, visi keturi. Gal po trijų dienų, vogtu automobiliu, pas jį atvažiavo K., L. ir T., V. tada nebuvo. T. jam liepė užkasti automobilio valstybinius numerius. Jie liko garaže, o jis vienas paėmęs abu numerius, nuėjo pas save sodyboje, už garažo juos užkasė. Jie nematė kur užkasė numerius. Tada jie išvažiavo. Dar kelis kartus V. buvo pas jį atvažiavęs su tuo automobiliu, o vėliau sužinojo, kad jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (1 t., b. l. 92-94);

11.6. liudytojo A. D. parodymai, kad jis gyvena Birštono m., Birštono g. 21, tačiau dažnai būna ir prižiūri uošvių sodybą, esančią Birštono sen., (duomenys neskelbtini), Šilo g. 10. Ši sodyba yra šalia ūkininko A. R. sodybos. 2020 m. sausio mėn., tikslios datos nepamena, bet iškart po įvykio, tai yra po A. R. automobilio vagystės iš jo sodybos, gal buvo praėję kelios dienos, jis uošvių sodybos sklype rado 4 vnt plastikines talpas po 25 l. Jis jas prasukęs pajautė, jog jose buvo laikomas dyzelinas. Visos talpos buvo tuščios. Jos buvo gelsvos, viena gal tamsesnė, kita gal šviesesnė, visai vienodos iš išvaizdos jos nebuvo, bet tikrai buvo po 25 l talpos. Jos buvo išmėtytos uošvių sklype, nuo A. R. sklypo ribos gal apie 5 metrų atstumu. Jis jas surinko ir sudėjo visas keturias prie rastų uošvių sklype. Jis dar paklausė pas R.s ar tai jų talpos, kažkas iš jų atsakė jog ne jų, tai jis jas ir paliko ten stovėti. Praėjus kuriam laikui, gal po dviejų savaičių nuo įvykio, pastebėjo jog tų talpų jau uošvių sklype neliko. Kas jas paėmė ir kur padėjo jis nežino, nematė. Kadangi jos buvo ne jo, tai ir nekreipė į tai dėmesio (1 t., b. l. 107);

11.7. liudytojo A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir fotonuotraukos, iš kurių nustatyta, kad liudytojas A. D. parodė vietoje kur rado išmėtytas 4 plastikines talpas, kurias surinko ir paliko toje pačioje vietoje (1 t., b. l. 111-114);

11.8. liudytojo P. K. parodymai, kad 2020 m. sausio mėn., tikslios datos nepamena, bet iš karto po ūkininko A. R. automobilio Nissan Xtrail vagystės, iš paties A. R. išgirdo (nes pas jį jis dirba ūkyje), jog tam kas padės išsiaiškinti, kas pavogė jo automobilį, sumokės 2000 eurų premiją. Tai išgirdęs jis nusprendė pabandyti ieškoti kas galėjo tai padaryti. Jis savo visiems pažįstamiems pasakė, jei pamatytų kur nors važinėjantį Nissan Xtrail, nupasakojo kaip atrodo, kad skambintų jam. Jis jiems paaiškino, jog tas automobilis buvo pavogtas iš ūkininko kiemo, pas kurį jis dirba. Praėjus keletui dienų, datos jau neatsimena, jam paskambino vienas pažįstamas vaikinas vardu T., jį vadina "perkūnu", tačiau ar tai jo pravardė, ar pavardė jis nežino. Jis gyvena Prienų r., už Pociūnų k., jo kaimo pavadinimo nežino. Paskambinęs jis jam pasakė jog jo kaimynas kaime matė vaikus važinėjančius Nissan Xtrail markės automobiliu. Tada jis pasakė, jog jam nupasakojo, kad gali būti tas pats automobilis, kurį jis nupasakojo, kad pavogė. Tada jie su T. sugalvojo patikrinti, ar tai tiesa ir sumanė planą, kad neva jie pirks iš tų vaikų tą mašiną. Jis nežino iš kur, bet T. gavo vieną iš tų vaikų telefono numerį ir susitarė susitikti, kad apžiūrėti tą mašiną. Jie sutarė, kad Prienuose prie IKI parduotuvės susitiks ir važiuos pažiūrėti tos mašinos. Atvažiavę prie Iki parduotuvės pasiėmė tą vaikiną, kurį T. vadino lyg "Murkentinu"(bet tiksliai nežino) ir nuvažiavo į jo nurodytą vietą - prie (duomenys neskeltbini) k. sankryžos, už seno apleisto pastato. Kai jis pamatė tą mašiną, iškart atpažino, jog tai A. R. automobilis. Tą vaikiną sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. To vaikino, kuris pardavinėjo vogtą automobilį jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Kadangi jis padėjo išsiaiškinti, kas pavogė A. R. mašiną, ūkininkas A. R. jam sumokėjo tą žadėtą 2000 eurų premiją, o jis dalį pinigų davė ir T. (1 t., b. l. 118-119);

11.9. liudytojo T. J. parodymai, kad 2020 m. sausio mėn. pabaigoje tikslios datos nepamena, bet iš pažįstamo P. (pavardės nepamena) sužinojo, jog iš jo darbovietės, kur jis dirba, iš ūkininko buvo pavogtas džipas Nissan Xtrail. Jis pasakė jei kur pamatys jį, ar panašų, nes jis nupasakojo kaip atrodė (sidabrinės į pilkumą spalvos, valst. Nr. nepamena), kad duotų jam žinoti. Taip pat jis pasakė, jog ūkininkas sumokės premiją tam kas padės surasti kas pavogė jo džipą. Pamena, jog po pokalbio su P., lyg net tą patį vakarą pas save kaime Pociūnuose, jis pamatė Nissan Xtrail džipą, kurį vairavo V. K.. Ar dar kas mašinoje buvo jis nematė. Jam pasirodė keista iš kur jis gavo tą mašiną. Tada prisiminė apie pavogtą džipą. Jis paskambino P., pasakė jog pas jį kaime važinėja panašus džipas, bet ar tai pavogtas džipas, turėjo pažiūrėti pats P., nes jis pats nebuvo tuo tikras. Tada jie nusprendė, jog jis pakalbės su V. ir pasiūlys parduoti jam tą džipą, susitars apie susitikimą ir kartu su P. tuo metu patikrins ar tai tas pats džipas. Jis iš pažįstamų gavo V. telefono numerį. Jam paskambino ir susitarė, jog jis nupirks iš jo tą džipą, pradžioje V. sakė, jog tai ne jo džipas, paskui, kad turi pasitarti su draugais, bet galų gale sutiko aprodyti jį. Tada jis paskambino P., pasakė, jog "davai" važiuojam, nes jis sutarė dėl džipo. P. sutiko. Jis atvažiavo pasiėmė P. ir su juo nuvažiavę į Prienus, tai buvo jau vėlus vakaras, bet kiek valandų neatsimena. Iš Stadiono g. pasiėmė V.. Jis buvo vienas. V. pasakė, jog džipas yra už (duomenys neskeltbini) k., Prienų r. ir parodė kur važiuoti. Jie atvažiavo prie kažkokio apleisto pastato, ten stovėjo džipas. P. priėjęs prie jo, apžiūrėjo ir pasakė jog tai ūkininko pavogtas automobilis. Jis nieko nelaukęs sulaikė V. ir kažkuris iškvietė, gal P. policiją. Atvažiavę pareigūnai sulaikė V. ir paėmė džipą. Tuo viskas ir baigėsi. Jei gerai pamena, P. kitą dieną atvežė jam 500 eurų, kuriuos kaip jis sakė jam davė ūkininkas už tai, kad surado jo mašiną. V. K. pažįsta ir jį žino, nes jis būdavo atvažiuodavo pas kaimynus į Pociūnų k., Prienų r. Su juo nėra draugai, nebendrauja. Su T. ir L. P. susipažino jau po įvykio, šių metų vasarą. Su jais bendrauja iki šiol, o K. K. nepažįsta (1 t., b. l. 124-125);

11.10. liudytojo J. K. parodymai, kad K. K. yra jo sūnus, jis gyvena kartu su juo. T. ir L. P. tik žino, bet su jais nebendrauja. Jie bendraudavo su jo sūnumi Karoliu. V. K. nepažįsta, nebuvo jo matęs. 2020 m. sausio mėn., tikslios dienos neprisimena, tai galėjo būti 21 dieną, vakare, jis grįžo namo, o prie jo namų jo jau laukė T. P., kieme buvo ir K.. Jis nežinojo, kad T. yra nepilnametis, galvojo, kad jie visi pilnamečiai, neklausė apie jų amžių. T. jo paprašė pavežti į Prienus pas draugą. Jis jam pasakė, kad „klausyk, jo mašina už dyką nevažiuoja“. T. jam atsakė, kad bus atsilyginta. Taip ir sutarė. Jis T. nuvežė į Prienus, prie parduotuvės Stadiono gatvėje, sustojo aikštelėje. Jam tik sustojus, prie jų priėjoT.draugas, kaip vėliau sužinojo tai buvo V.. Jį tada jis pamatė pirmą kartą. Jis buvo atvažiavęs su jam priklausančiu automobiliu Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos. Draugui įlipus į automobilį, T. jo paprašė, kad juos abu pavežtų į Birštoną. Jis jiems dar pasakė "Ar jūs suprantat koks vėlus jau metas ir kiek jis dar čia jus važinėsiu", pasakė dar jiems, kad prašėt, jog iki Prienų pavežtų, o dabar dar ir į Birštoną, bet T. vistiek prašė ir pasakė, jog už vežimą jam sumokės. Jis sutiko. Kur, ko ir pas ką jis juos turėjo nuvežti jis jų neklausė ir jie jam nesakė. Mašinoje tuo metu buvo tik T. ir V.. Jis tik juos du vežė. Visą laiką T. kalbėjo ir jam aiškino kur važiuoti. Jis dar jam pasakė, kad taip nesitarė bet jis jo dar paprašė, pasakė, kad už kurą atsilygins. Jis jo neklausė iš kur gaus kuro ar pinigų, sutiko juos nuvežti. T. jam rodė kelią. Jo draugas V. visai nekalbėjo. Jie telefonu niekam neskambino, tikriausiai visą laiką susirašinėjo. Juos atvežė į Birštono vienkiemį prie mažos parduotuvės, sustojo, T. susirašė su broliu L.. Greitai prie jų atvažiavo jo sūnus K., su juo buvo ir L. P.. Jie atvažiavo su K. automobiliu Volvo, v/n neprisimena, raudonos spalvos. Jie visi išlipo iš automobilio, keturiese lauke kalbėjosi, jis sėdėjo automobilyje. Trumpai jie pasikalbėjo. Tuo metu pro parduotuvę pravažiavo policijos automobilis. Tai galėjo būti apie 23 val., bet tikslaus laiko neprisimena. Tada pas jį į automobilį įsėdo L. P., o T. su V. nuėjo į K. automobilį. Tada L. jam pasakė važiuoti ir rodė kelią pro miškus iki kapinių aikštelės Nemajūnuose. Jis nežino kodėl jie nevažiavo vienu automobiliu, o prašė jo pavežti. Jis važiavo pirmas, o kur važiavo K. nematė. Jam sustojus prie kapinių aikštelės, palaukė apie 5-10 minučių ir atvažiavo į aikštelę K.. Jis išlipo iš automobilio, kurį pasistatė nuo jo mašinos gerokai toliau. Jis supyko, kad turi tampytis su piemenimis, dėl to išvijo L. iš savo mašinos. Jis išlipo ir nuėjo link K. mašinos, o pats K. išlipęs iš jo ateidinėjo link jo. Jis ant K. dar riktelėjo, kad „neketinu čia su jumis kalėdoti“. K. jam pasakė važiuoti namo ir jis išvažiavo. Nematė ar K. buvo atvažiavęs vienas, tačiau iš automobilio niekas daugiau nebuvo išlipęs. Jis išvažiavo, neketino jų laukti, nes jam reikėjo kitą dieną į darbą. Apie atlygį už pavežimą su Karoliu nekalbėjo. T. jam tik sakė jog sumokės už pavežimą, prieš atvežant juos į Prienus ir Prienuose kuomet paprašė pavežti iki Birštono. Tačiau kada jis sumokės, T. nepasakė. Po to kai išvažiavo namoT.daugiau nematė. Apie vogtą automobilį nieko nežinojo iki tol, kol apie tai nesužinojo iš policijos. Apie tai jam niekas nepasipasakojo, to nepasakojo ir pats K.. Jam niekas kuro niekada nedavė, niekas už kurą nesumokėjo ir už atvežimą į Birštono sav., niekas jam nieko nedavė. Dažniausiai K. iš jo pats prašydavo pinigų kurui nusipirkti. Jis yra pats dirbantis, taip pat gauna neįgalumo pašalpą, todėl pinigų kurui jam užtenka. Jis nieko nežinojo, vaikinai jam nieko nepasakojo ko jie ten važiavo. Jis tik pats pagalvojo, jog gal važiuoja pas panas, nes būdavo kartais nugirsdavo kaip jie apie jas kalbėdavo. Tačiau ko jie visi važiavo į Birštoną ir ką veikė prie kapinių aikštelėje, kai jis išvažiavo namo, jis nežino, nesidomėjo ir nei vieno neklausė. Jis ant jų labai pyko, kad jie įkalbėjo juos atvežti, kad vėlu ir kad tikrai su jais nesiruošia tampytis. Dar pamena, kad K. paklausė kur čia jam geriau išvažiuoti namo (nes kai vežė L., jis jam rodė važiuoti per kažkokius miškus), kad nepasiklystų, nes ten buvo pirmą kartą. K. nurodė važiuoti tiesiai pro kapines iki pagrindinio kelio. Jis nieko nelaukęs sėdo į mašiną ir juos palikęs, išvažiavo (1 t., b. l. 130-131);

11.11. kaltinamojo V. K. atstovės pagal įstatymą D. K. parodymai, kad V. K. yra jos sūnus, jis gyvena kartu su ja. Dažniausiai V. būna namuose, jis nesimoko, dirba pavienius darbus pas ūkininkus, prie statybų. Apie automobilio vagystę sužinojo iš policijos pareigūnų, kai naktį paskambino ir pasakė, kad V. yra sulaikytas. Apie tai nieko nežinojo, V. jai pats nieko nepasakojo. Namuose nieko nepastebėjo, tačiau kurs laikas pastebėjo, kad kažkas negerai. Pas jį atsirado kažkokių įtartinų draugų, kuriuos tik iš matymo žino, jų nepažįsta. Pas juos V. draugai neateina į namus (1 t., b. l. 97);

11.12. kaltinamojo T. P. atstovės pagal įstatymą L. B. parodymai, kad ji atsisako duoti parodymus prieš savo vaikus T. ir L. P., kadangi jos sūnūs T. ir L. P. šioje byloje yra įtariamieji, todėl ji pasinaudoja įstatymo suteikta teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narius (1 t., b. l. 101);

11.13. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių nustatyta, kad įvykio vieta yra Birštono sav., Birštono sen., (duomenys neskelbtini), Šilo g.12, ūkininkų R. sodyboje. Į sodybą patenkama nuo kelio Nemajūnai-Siponys. Į sodybą galima patekti dviem keliais, vienas esantis dešiniau yra asfaltuotas ir veda iki pat gyvenamojo namo. Šio kelio kairėje pusėje yra įrengta ūkio technikos stovėjimo aikštelė, joje matoma daug įvairios žemės ūkio technikos. Ši aikštelė aptverta plienine tvora. Į ją galima patekti per dvejus vartus. Vieni vartai yra pietų pusėje o kiti šiaurinėje pusėje. Matosi, kad vartai yra nedarinėjami ir į vidų galima patekti netrukdomai. Patekę per pietinę pusę į kiemą, kairėje pusėje matome pastogę, kurioje yra įvairios žemės ūkio technikos, jo gale yra keltuvas ant kurio pakeltas automobilis VW Golf, prie sienos matosi įvairios dėžės su įrankiais, ant vienos iš dėžių ir buvo padėti pavogti LED žibintuvėliai. Išėję iš šios pastogės pasisukame ir einame link šiaurinių vartų iš kiemo. Paėjus 20 m. kairėje pusėje stovi ūkinis pastatas, patekę į jo vidų taip pat matome įvairių darbo įrankių, taip pat viduje yra autokrautuvas "Toyota" ir kurio buvo išimtas akumuliatorius. išėję iš šio pastato dešinėje pusėje stovi automobilinė priekaba, ši priekaba buvo prikabinta prie pavogto automobilio Nissan X-TRAIL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toje vietoje kur stovėjo pavogtas automobilis jokių žymių nesimato, pašalinių daiktų nerasta. 10 metrų atstumu už aikštelės šiaurinių vartų rastas kastuvas, kuris buvo pavogtame automobilyje. Viso kastuvo ilgis 1.15 m, koto ilgis su rankena 0.80 m, kasamos kastuvo dalies plotis 0.15 m. Nuo kastuvo pirštų antspaudai nepaimti, nes buvo sugadinti oro sąlygų (lietaus). Nuo šiaurinių vartų einant kairiau matome,15 m. atstumu nuo vartų, stovintį automobilį VW Golf valst Nr. (duomenys neskelbtini). Jo kairės pusės durelės buvo pravertos. Taip pat pravertas ir variklio dangtis. Atidarius variklio dangtį matosi prijungtas akumuliatorius. K. R. teigimu jis buvo anksčiau išimtas iš autokrautuvo. 5 m. atstumu nuo automobilio rastas numestas akumuliatorius, kuris buvo išimtas ir išmestas automobilio VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio automobilio buvo paimtas kvapo pėdsakas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas vaizdo įrašas. Įvykio vietos apžiūros metu, Birštono sav., Birštono sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo sodybos kieme stovinčio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės paimtas kvapo pėdsakas. Naudojant kvapo sugėriklį – absorbentą, išimtą iš odorologinio stiklainio, buvo paimtas kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies: absorbentas patiestas ant sėdynės, uždengtas folija ir prispaustas, kvapo pėdsakas imtas vieną valandą, po to įdėtas atgal į odorologinį stiklainį, sandariai užsuktas dangteliu, bei užklijuota etiketė su užrašais. Tokiu pat būdu buvo paimtas ir automobilio salono foninis kvapas, absorbentą pakabinus ant galinio vaizdo veidrodėlio, pritvirtinto salone prie priekinio lango stiklo. Naudojant skaidrią lipnią juostą, nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies buvo paimtos mikrodalelės. Naudojant kitą skaidrią lipnią juostą, nuo vairuotojo sėdynės atlošo buvo paimtos mikrodalelės. Abi lipnios juostos su mikrodalelėmis buvo paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 1. Toliau apžiūrint įvykio vietą kitų pėdsakų ar objektų, reikšmingų tyrimui, neaptikta (1 t., b. l. 28-42);

11.14. įvykio vietos papildomos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių nustatyta, kad po pastogine (iš vietos, kurioje buvo pagrobti LED žibintuvėliai/prožektoriai), ties mūrinio ūkinio pastato siena yra mediniai, raudonos spalvos laiptai į jo antrą auštą. Jais užlipus patenkama į pastato antro aukšto pastoginę, į kurią patenkama per nerakintas medines, raudonos spalvos duris, kurios yra atidarytos. Per duris užėjus į vidų, matoma per visą mūrinį pastatą esanti pastoginė. Jos viduje yra sukaltos medinės lentynos, ant kurių sudėti įvairūs daiktai: detalės, įrankiai, prietaisai ir t.t. Pastogės dešinėje pusėje, gale, yra lentyna, nuo kurios A. R. teigimu buvo pavogti du kombaino guoliai. Apžiūrėjus įvykio vietą, reikšmingų daiktų, pėdsakų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 42-45);

11.15. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių nustatyta, kad įvykio vieta yra Prienų r. sav., (duomenys neskeltbini) k., Kauno pl. 81 esančios sodybos kieme. Sodyboje yra gyvenamasis namas, kuris matosi, kad yra negyvenamas. Nuo namo iš šiaurės pusės 30 m. atstumu stovi automobilis Nisan Xtrail pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu atsuktas link išvažiavimo iš sodybos link Kauno pl. pusę. Apžiūrėjus automobilį matosi išdaužyti priekiniai žibintai, sulankstytas variklio gaubtas, apgadinta priekinio bamperio kairė pusė, nėra kairės pusės galinių durelių rankenėlės, apgadintas galinio bamperio dešinė pusė. Apžiūrėjus kairės pusės priekinių durelių užraktą sugadinimų nesimato. Automobilis visa išorė apdrėbta grunto likučiais. Apžiūrėjus saloną daiktų ar kitokių daiktinių įrodymų nesimato, atidarius automobilio viduje prietaisų skydelio esančią peleninę matosi dvi cigarečių nuorūkos. Šios nuorūkos yra paimamos tolimesniam tyrimui supakuojant jas į popierinį voką Nr.1. Apžiūrėjus automobilio užvedimo spynelę sugadinimų nesimato, taip pat nuo automobilio kairės pusės priekinės sėdynės ant dviejų lipnių plokštelių yra paimami mikro dalelės, kurios supakuojamos į popierinius vokus Nr. 2 ir Nr. 3. Panaudojant sterilę audinio skiautes nuo šios sėdynės ir salono vidaus paimami kvapų pėdsakai, kurie sudedami į sterilius stiklainius. Apdirbus automobilio išorę ir vidų daktiloskopiniais milteliais rankų pėdsakų tinkamų asmeniui identifikuoti neaptikta. Po šios automobilio apžiūros automobilis tolimesniam tyrimui yra paimamas. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau pėdsakų ar kitokių daiktinių įrodymų turinčių įvykio aplinkybėms reikšmėms nėra (1 t., b. l. 46-54);

11.16. daiktų apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių nustatyta, kad atidarius CD laikmenoje esantį vaizdo įrašą pavadinimu "20200122023200 _3290.avi" matoma, jog vaizdo įrašas yra darytas 2020-01-22 laikotarpiu nuo 02:33:04 val. iki 02:34:53 val., tai yra jo trukmė - 1.50 min. Vaizdo įraše matyti ant keltuvo pakeltas automobilis VW Golf. Vaizdo įrašas - juoda/balta. 02:33:19 val. žibintuvėliu pasišviesdami (juo šviečia tik vienas) į patalpą ateina du vaikinai, kurie prisidengę veidą ir ant galvų užsidėję gaubtuvus. Abu prieina prie stalo/spintelės esančios prie pat keltuvo, ant kurio yra pakeltas automobilis ir ten kažko ieško, po to paeina į priekį ir toliau ką daro vaizdo įraše nematyti. Po maždaug vienos minutės abu asmenys, jau pasišviečia dviese, vienas jų kažką dar laiko kitoje rankoje (vienoje žibintas, o kitoje kažkoks daiktas), abu palenda po pakeltu automobiliu, pasižiūri po juo ir išeina iš patalpos. Vaizdo įrašas yra su garsu, girdisi jog vaikinai tarpusavyje kalba, tačiau jų viso pokalbio nesigirdi, girdisi tik keletas žodžių ir frazių "va žiūrėk…, žiek lempa, paimk, paimk…, ...eeeeT. atsimeni mašina…, …… o kurva…, … te laikyk mano ragelį.., ragelį palaikyk asile…, … kas jam kurva negerai (taip pasako lįsdami po automobiliu)...“ (1 t., b. l. 134-138);

11.17. daiktų apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad krovininis automobilis MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ant žolės. Kiemas aptvertas metaline segmentų tvora. Automobilis nuo tvoros stovi apie 8 metrų atstumu, priekiu į Šilo gatvę. Šalia krovininio automobilio MAN stovi kitos įvairios žemės ūkio technikos. Šio automobilio tiek kabina, tiek ir priekaba yra dažytos tamsiai raudona spalva. Kuro bakas yra automobilio dešinėje pusėje, už kabinos, po priekaba. Kuro bakas yra metalinis, juodos spalvos, apie 110x70x70cm dydžio, uždarytas užsukamu dangteliu, kurio skersmuo yra apie 14 cm. Dangtelio viduryje yra metalinė sklendė, kurią pasukus į šoną yra matoma įleidžiama spyna rakinama raktu. Kuro bako rakto spynoje nėra, bakas neužrakintas (1 t., b. l. 139-146);

11.18. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog liudytojas A. G. pateikė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) 2 vnt. (1 t., b. l. 157);

11.19. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad K. K. pateikė automobilio pakėlėją su rankenėle, prožektorių, raktą, užtempėją, automobilio ratą, vaistinėlę, kampinį šlifuoklį, rankinį diskinį pjūklą, automobilio durelių rankenėlę (1 t., b. l. 159-160);

11.20. daiktų apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, kuriuos savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu, pateikė liudytojas A. G. ir įtariamasis K. K.: automobilio pakėlėjas su rankenėle, kuri yra atskira pakėlėjo dalis. Daiktai pilkos spalvos, be identifikacinių numerių. Pakėlėjas yra 40x25 cm, rankenėlė 35 cm ilgio, kurios vienas galas plokščias, kitas gamykliškai sulenktas kablys. Prožektorius 40 cm ilgio, kurio juodos spalvos rankena ir apšvietimo galva, tarp jų yra 19 cm ilgio baltos spalvos šviečiančioji dalis sudaryta iš diodų. Rankenoje yra trijų padėčių jungiklis. Raktas yra 28 cm ilgio, pilkos spalvos, vienas galas palenktas, jame galva skirta varžtų galvos atsukti. Užtempėjas rudos spalvos, purvinas, 4 metrų ilgio viename gale metalinė dalis su raudonos spalvos rankena. Yra mėlynos spalvos etiketė su užrašu "RN". Automobilio ratas su užrašais "DUNLOP ST20", "GRANDTREK". Vaistinėlė juodos spalvos, nauja, supakuota į bespalvį plastmasinį apvalkalą. Kampinis šlifuoklis "Makita", 125 mm, 9558KN, žalios-juodos spalvos, su laidu. Rankinis diskinis pjūklas "BOSCH", (duomenys neskelbtini) 3601 F23000, pilkos-mėlynos spalvos, su laidu. Automobilio durelių rankenėlė 25 cm ilgio, 8 cm pločio, pilkos spalvos. Valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) du vienetai, sulankstyti, purvini, žemėti (1 t., b. l. 162-163, 165-170);

11.21. daiktų apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, kuriais buvo apžiūrėti guoliai. Guolių yra 2 vnt., jie yra vienodi ir nauji. Kiekvienas yra atskirai gamykliškai supakuoti į plastikinius 10x7cm dydžio, permaT.s maišelius. Maišeliai tepaluoti. Guoliai apžiūrimi pakuočių neišardžius. Ant guolių yra gamykliški užrašai, einantys aplink guolius: "JAPAN Z", "NSK", "HR 30206J". Guolio išorinis skersmuo yra 6 cm, vidinis - 3 cm dydžio (1 t., b. l. 176-180);

11.22. Alytaus apskrities VPK Birštono PK vyresniosios tyrėjos L. V. tarnybinis pranešimas dėl telekomunikacinių bokštų fiksuotų įvykių analizės, kuriame nurodyta, kad pagal teismo patvirtintą nutarimą buvo gauti vietos, esančios Šilo g., 12, (duomenys neskelbtini), Birštono sen., Birštono sav.: UAB „Bitė“ - 013EC17, 4541, 06AC, 013EC0D, 0128D0C, 3FF0,05F8, 6943, 012A70E, 05F7.AB „Telia“ - 2C55615, D556, 2C55629, 556D, 2C5562C, 2C5562A, 2C61A0C, A61A, 2C61A0B, 61AA, 64EC, 2C64E22, 64E8, 2C64E1F,2C64E20, C64E.UAB „Tele2“ - 9C50024,2569, 9C50004, 256D, 4958, 495C, 929AF23, 929AF03, 9C50003,256C, 9C50023, 2568, 92B7501, 92B7521, 949A, 9496, veikimo bokštų fiksuoti telekomunikaciniai įvykiai laikotarpiu nuo 2020-01-21, 22 val. iki 2020-01-22, 04 val. Juos išanalizavus nustatyta, kad: L. P. nurodytas telefono numeris 8 658 43296 veikė UAB "Bitė Lietuva" bokšto Punios k., Punios sen. veikimo zonoje 2020-01-22 1.45 val., 02.26-02.32 val. ir Verbyliškio k., Jiezno sen., Prienų r. veikimo zonoje 2020-01-22 d. 03:25 val. K. K. nurodytas telefono numeris 8 648 34563 veikė UAB "Tele2" bokšto Punios k., Alytaus r. veikimo zonoje 2020-01-22 nuo 00.47 val. iki 3.08 val. K. K. 01.56 val., 01.57 val., 2.31 val., 2.33 val. ir 03.02 val. skambino V. K., tačiau su juo susisiekti nepavyko. K. K. 02.51 val. ir 03.08 val. kontaktavo, tai yra skambino J. K., būdamas bokšto Punio k., Alytaus sav. veikimo zonoje. 03.35 val. K. K. telefono numeris veikė bokšto Verbyliškio k., Jiezno sen., Prienų r. veikimo zonoje. 03.34 val. K. K. skambino V. K., bet su juo susisiekti nepavyko. J. K. nurodytas telefono numeris (duomenys neskeltbini) veikė UAB "Tele2" bokšto Verbyliškio k., Jiezno sen., Prienų r. veikimo zonoje 2020-01-22 d. 00.39 val. Taip pat nuo 00.39 val iki 03.00 val. veikė bokšto Punios k., Alytaus r. veikimo zonoje. J. K. 2.37 val. būdamas bokšto Punio k., Alytaus r. veikimo zonoje skambino V. K., tačiau su juo susisiekti nepavyko. V. K. nurodytas telefono numeris 8 683 80956 veikė UAB "Tele2" bokšto Punios k., Alytaus r. veikimo zonoje 2020-01-22 d. 01.07 val. T. P. nurodyto telefono numerio 8 600 75730 veikimo bokštų fiksuotų telekomunikacinių įvykių nenustatyta (2 t., b. l. 12-13).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas ir vertinimas

Dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse

12. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Kvalifikuojantys vagystę požymiai išdėstyti BK 178 straipsnio 2 dalyje, o itin kvalifikuojantys (didesnio pavojingumo) požymiai numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-94-303/2019). Pagal teismų praktiką grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016).

13. Neginčijamai byloje nustatyta, kad kaltinamiesiems T. P. ir V. K. inkriminuotos veikos – kuro vagystė, automobilio ir kitų kaltinime nurodytų daiktų vagystė, padarytos 2020 m. sausio 22 d. apie 2:30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Birštono sav. Dėl pagrobto kuro kiekio, automobilio, kitų kaltinime nurodytų daiktų byloje ginčo nekilo, visi kaltinamieji pripažino, jog pavogė nurodytus daiktus, tokį kiekį kuro, sutiko su kaltinime nurodyto pagrobto turto verte, kurią patvirtina ir bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, rašytiniai duomenys dėl daiktų vidutinės rinkos kainos). Kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, atitiko jų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei atitiko bylos medžiagą. Kaltinamųjų vieningus nuoseklius vieni kitus papildančius parodymus visiškai patvirtino ir papildė aukščiau ištirti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe ir savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo buvo grąžinti pavogtame automobilyje buvę daiktai, minėtų grąžintų daiktų apžiūros protokolas su fotonuotraukomis.

14. Dėl bendrininkavimo teismas pažymi, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustaT. vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2011, 2K-300-699/2015, 2K-89-139/2016 ir kt.).

15. Byloje nustatyta, kad darant svetimo turto – automobilio su jame esančių daiktų grobimą tiesiogiai kartu su V. K. dalyvavo ir T. P., jie bendrais veiksmais įgyvendino automobilio pagrobimą, savo susitarimą, atsiradusį veikos darymo metu, išreiškė konkliudentiniais veiksmais, abu prisidėjo prie minėto turto neteisėto užvaldymo. Taigi, svetimo turto (kuro, automobilio ir kitų kaltinime nurodytų nukentėjusiajam priklausančių daiktų) pagrobimą minėti kaltinamieji įvykdė bendrininkaudami, jie užvaldė nukentėjusiojo daiktus ir pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydami realią galimybę elgtis su svetimu turtu savo nuožiūra. Kaltinamųjų T. P. ir V. K. tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą, tai įrodo jų veiksmų bendrumas ir tų veiksmų pobūdis. Aplinkybė, kad bendrininkas (kaltinamasis T. P.) pagrobtu turtu – automobiliu, po jo užvaldymo, nuvarius automobilį į kito asmens garažą, toliau nedisponavo pagrobtu automobiliu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, vertinant BK 178 straipsnio požiūriu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog, esant nustatytiems bendrininkavimo požymiams, kelių bendrininkų vagystė laikoma baigta tada, kai bent vienam bendrininkui pavyksta pagrobtąjį turtą galutinai užvaldyti, t. y. visiškai realizuoti BK 178 straipsnio dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą. Pažymėtina, kad nebuvo vieningos tyčios grobiant kurą pagrobti ir automobilį, kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog iš anksto buvo suplanavę vogti tik kurą, tyčia pagrobti automobilį kilo spontaniškai, jau po kuro vagystės, taigi kaltinamieji darydami veiką – kuro vagystę, neturėjo susiformavusio (pradinio) sumanymo ir dėl kitos nusikalstamos veikos – automobilio vagystės, todėl šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013, Nr. 2K-436/2014). Abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. aiškiai parodė, kad suprato, kad vykdo vagystę imant automobilį, jis atidarė vairuotojo dureles, automobilį užvedė ir jį vairavo V. K., jis sėdėjo keleivio vietoj, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Minėtus kaltinamojo parodymus atitinka ir papildo kito kaltinamojo V. K. teisme duoti parodymai, kad jie vienas kito nedrausmino vogdami automobilį, pamatė Nissan X-Trail, ten mirksėjo signalizacijos lemputė, jis nenorėjo ten lyst, bet T. atidarė duris ir niekas nekaukė, tada jis atidarė vairuotojo dureles, o T. iš kitos pusės pamatęs, kad rakteliai yra, pažiūrėjo, kad yra degimas, tada T. užkūrė, o jis sėdo prie vairo ir abu išvažiavo. Taigi, minėtų kaltinamųjų veiksmai ėjo vienas po kito, pritariant vienas kito veiksmams, abu atliko tam tikrus veiksmus bendram tikslui pasiekti, abu paėmė turtą, pakeitė jo faktinę vietą ir jį užvaldė, elgėsi su svetimu turtu kaip su savu. Būtent tokie veiksmai rodo kaltinamųjų veikos bei tyčios bendrumą, t. y. jie suvokė, kad nusikalstamą veiką daro bendrai. Atsižvelgiant į tai, jų veiksmai kvalifikuotini kaip bendravykdytojų.

16. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai T. P. ir V. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymo pasitvirtino. Kaip minėta, abu kaltinamieji kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu pačių kaltinamųjų duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad T. P. ir V. K. 2020 m. sausio 22 d. apie 2.30 val. bendrininkaudami tarpusavyje, iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Birštono sav., kieme stovinčio A. R. priklausančio krovinio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nerakinto kuro bako slapta pagrobė 100 litrų dyzelino 110 eurų vertės, taip pat tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini), iš kieme esančios pastoginės, nuo įrankių dėžės pagrobė 3 vnt. LED prožektorius/žibintuvėlius 88 eurų vertės, iš pastoginės antro aukšto nerakintos patalpos pagrobė 2 vnt. kombaino guolių po 50 eurų vertės, tuo A. R. padarė 298 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais V. K. ir T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje. Be to, V. K. ir T. P. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra 2020 m. sausio 22 apie 2.30 val., bendrininkaudami tarpusavyje, iš (duomenys neskelbtini), kiemo, slapta pagrobė A. R. priklausantį automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), 2006 metų laidos, VIN kodas JN1TENT30U0325045, 3000 eurų vertės, su jame buvusiais daiktais: automobilio pakelėju su rankenėle 20 eurų vertės, automobilio ratu „Dunlop“ 50 eurų vertės; vaistinėle 6 eurų vertės; varžtų atsukimo/užsukimo raktu 5 eurų vertės, virve - užtempėju 10 eurų vertės, „Makita“ kampiniu šlifuokliu 65 eurų vertės, „Boch“ rankiniu diskiniu pjūklu 80 eurų vertės, LED prožektoriumi/žibintuvėliu 12 eurų vertės, tuo A. R. padarė 3245 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais T. P. ir V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamųjų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje

17. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Turto įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Turto realizavimas – tai bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu, paskola, nuoma, įkeitimu ir kt.) iš anksto kaltininkui nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–114–489/2016). Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Jeigu kaltininkas gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jis realizuoja BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Nustatant asmens kaltumą, įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudojasi arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K–185/2009, 2K–213/2013, 2K–7–88/2014, 2K-114-489/2016, 2K-23-697/2019). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

18. Kaltinamieji K. K. ir L. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. kad jie bendrininkaudami tarpusavyje įgijo ir disponavo kaltinime nurodytais daiktais (nukentėjusiajam A. R. priklausančiu automobiliu NISSAN X-TRAIL, su jame esančiais daiktais: automobilio pakelėju su rankenėle, automobilio ratu „Dunlop”, vaistinėle, varžtų atsukimo/užsukimo raktu, virve - užtempėju, „Makita“ kampiniu šlifuokliu, „Boch“ rankiniu diskiniu pjūklu, LED prožektoriumi/žibintuvėliu, 100 litrų dyzelino, 2 vnt. kombaino guolių), žinodami, kad jie yra pavogti. Byloje ginčo dėl to, jog automobilis su jame esančiais daiktais, kurias vertinamo įvykio metu įgijo ir disponavo minėti kaltinamieji, buvo įgyti nusikalstamu būdu – juos pagrobiant, nekilo. Tai, kad minėti kaltinamieji įgijo turtą ir juo disponavo žinodami, kad jis yra pavogtas, patvirtino bylos duomenų visuma. Visų pirma, tai pačių kaltinamųjų K. K. ir L. P. teisme duoti parodymai, sutapę su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos atitiko ir juos papildė kitų kaltinamųjų V. K. bei T. P. teisme duoti parodymai, sutapę taip pat su ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais parodymais. K. K. teisme parodė jog telefonu V. pasakius, jog pavogė ir mašiną, jie kelis kartus paklausė pas jį ką padarė, sakė, jog pavogė mašiną, tada jis pasakė, kad atvažiuotų prie jų ir pažiūrės, paskui nusprendė važiuoti į Veiverius palikti kurą, o mašiną tą patį vakarą paliko pas A. G., policijai nepranešė, kad pavogė mašiną. L. P. teisme parodė, kad telefonu jiems pasakė, kad pavogė mašiną, o jie paklausė jų kam ją paėmė, sakė – šiaip, tada jiems pasakė kur atvažiuot ir jie atvažiavo, draugų jis nesudrausmino, nesakė, kad nevogtų tos mašinos, pasakė, kad važiuotų paskui juos, nusprendė automobilį varyti į Veiverius, nuvažiavo pas K. į garažą, padėjo kurą, išėmė iš mašinos daiktus, V. su T. nuvarė mašiną pas A. G. į garažą, suprato ir žinojo, kad daiktai įgyti nusikalstamu būdu. T. P. teisme parodė, kad paskambino L. ar K. ir pasakė, kad jie turi kurą ir pavogė mašiną, jie sakė - atvažiuokit pažiūrėsim, o kai nuvažiavo pas L. ir K., šie buvo prie jų priėję, tada nusprendė važiuoti į Veiverius, pasidėti garaže kurą ir kitus automobilyje buvusius daiktus, o pas A. paliko mašiną. V. K. teisme parodė, kad paskambino ar L. ar K. ir pasakė, kad pavogtas automobilis, o jie pasakė jiems kur atvažiuoti, draugai nesakė, kad paliktų automobilį, iš elgesio suprato, kad draugai pritarė automobilio vagystei, K. matė, kad automobilyje yra daiktų, nuvažiavo pas K. prie garažo, išsikrovė kurą, išmetė jame buvusius daiktus, tada nuvažiavo pas A. į garažą ir ten paliko mašiną, jiems reikėjo paslėpti automobilį garaže, kad kas nors pamatęs nesuprastų, kad jis pavogtas, draugai žinojo, kad paliko automobilį garaže. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamieji K. K. ir L. P. žinojo ir suprato, jog automobilis, kurį jie slėpė garaže, ir automobilyje buvę daiktai, kuriuos jie iškrovė K. K. garaže, yra vogti. Tai patvirtina ir jų pačių veiksmai su įgytu turtu, gautu nusikalstamu būdu, kuomet jie minėtą turtą iškrauna įvairiose vietose, t. y. vienam garaže daiktus, kitam garaže automobilį. Pastebėtinas ir minėtos veikos darymo laikas – nuo 2 iki 4 val. nakties metu, kas leidžia daryti išvadą, jog toks paros laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai, o siekiant išvengti galimų pasekmių dėl daromos nusikalstamos veikos. Be to, kaltinamųjų parodymus patvirtino rašytinė bylos medžiaga: protokolai pareiškimai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai ir kita bylos medžiaga.

19. Minėti kaltinamieji įgijo žinomai vogtą turtą savo konkliudentiniais veiksmais ir disponavo minėtu turtu, nusprendė kur jį laikys, vežė minėtą turtą, mašiną slėpė garaže, daiktus iškrovė vieno iš kaltinamųjų garaže, kurą išvažinėjo patys, kaip nurodė sunaudojo savo reikmėm, miške naudodamiesi nusikalstamu būdu įgytu turtu - automobiliu, tyčia važinėdami miško keliais ir grioviais taip jį gadino, o užklimpus automobiliui, tyčia jį apgadino mėtydami į automobilį medinėmis kulbėmis, tokiu būdu išdaužydami automobilio priekinius žibintus, sulankstydami variklio gaubtą, apgadindami priekinio bamperio kairę pusę ir galinio bamperio dešinę pusę, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir naudojosi 3458 Eur vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu. Kaltinamieji K. K. ir L. P. realizavo BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius, nes įgiję žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, juo disponavę jo negrąžino teisėtam savininkui, neinformavo policijos pareigūnų. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kadangi žinojo, jog įgyja ir naudojasi nusikalstamu būdu gautu turtu ir norėjo taip veikti.

20. Pažymėtina, kad kaltinamieji K. K. ir L. P. veikė tarpusavyje bendrininkaudami, jų veiksmai ėjo vienas po kito, pritariant vienas kito veiksmams, jie atliko tam tikrus veiksmus bendram tikslui pasiekti (L. P. persėdo į vogtą automobilį ir jį vairavo į sutartą vietą, daiktus slėpė pas K. K. garaže, vėliau miške su vogtu automobiliu važinėjo, mėtė medines kulbes), juolab iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju kaltinamasis vienas nesugebėtų įgyvendinti savo nusikalstamo sumanymo. Kaip minėta šio nuosprendžio 14 dalyje, bendrininku laikomas ir asmuo, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius nusikaltimo požymius, o bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales, pakanka nustatyti išorinių veiksmų darną. Nagrinėjamu atveju K. K. ir L. P. bendrais veiksmais įgijo neteisėtu būdu gautą turtą, nustatytas bendras disponavimas šiuo turtu, bendrais veiksmais vykdytas automobilio ir jame esančių daiktų gabenimas į numatytas vietas, bendrais veiksmais buvo gadinamas automobilis. Atsižvelgiant į tai, jų veiksmai kvalifikuotini kaip bendravykdytojų.

21. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai K. K. ir L. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. Kaip minėta, abu kaltinamieji kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu pačių kaltinamųjų duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad K. K. ir L. P. 2020 m. sausio 22 d., laikotarpyje nuo 2 val. iki 4 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrime metu nenustatytas, bendrininkaudami tarpusavyje, žinodami, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, t. y. 2020-01-22 apie 2.30 val. V. K. ir T. P. pavogtas iš nukentėjusiojo A. R. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), iš V. K. ir T. P. įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą - A. R. automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), 3000 Eur vertės su jame esančiais daiktais: automobilio pakelėju su rankenėle 20 eurų vertės, automobilio ratu „Dunlop” 50 eurų vertės, vaistinėle 6 eurų vertės, varžtų atsukimo/užsukimo raktu 5 eurų vertės, virve - užtempėju 10 eurų vertės, „Makita“ kampiniu šlifuokliu 65 eurų vertės, „Boch“ rankiniu diskiniu pjūklu 80 eurų vertės, LED prožektoriumi/žibintuvėliu 12 eurų vertės, 100 litrų dyzelino 110 eurų vertės, 2 vnt. kombaino guolių po 50 eurų vertės, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. laikotarpiu nuo sausio 22 d. iki sausio 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, miške, esančiame (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kartu su V. K., naudodamiesi nusikalstamu būdu įgytu turtu - automobiliu, tyčia važinėdami miško keliais ir grioviais taip jį gadino, o užklimpus automobiliui, tyčia jį apgadino mėtydami į automobilį medinėmis kulbėmis, tokiu būdu išdaužydami automobilio priekinius žibintus, sulankstydami variklio gaubtą, apgadindami priekinio bamperio kairę pusę ir galinio bamperio dešinę pusę, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir naudojosi 3458 Eur vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu.

22. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamieji K. K. ir L. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, jų padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Bausmės skyrimas

23. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

24. Teismas, skirdamas bausmę K. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 3 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis)), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – teistas du kartus, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 82-85), baustas administracine tvarka vienuolika kartų, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 73-81), Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 71), nedirba (2 t., b. l. 72), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba apie mėnesį laiko UAB „Tauruva“, yra jauno darbingo amžiaus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. K. iš esmės savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl nusikaltimo padarymo gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindo skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, nėra, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, būtų beprasmiška, nepasiektų savo tikslų, juolab kaltinamasis K. K. turi nesumokėtų administracinių baudų, pagal bylos duomenis nedirba. Taigi, minėta bausmės rūšis – bauda yra netikslinga ir nepakankama kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnio tikslų, o bausmės, susijusios su laisvės atėmimu yra per griežtos kaltinamojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat vertinant kaltinamojo K. K. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

25. Teismas, skirdamas bausmę L. P., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 3 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis)), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t., b. l. 82-85), baustas administracine tvarka du kartus (2 t., b. l. 130, 131), Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 126), dirba (2 t., b. l. 127, 128), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu vykdo individualią veiklą (4 t., b. l. 26), yra jauno darbingo amžiaus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. P. iš esmės savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl nusikaltimo padarymo gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindo skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, nėra, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, būtų beprasmiška, nepasiektų savo tikslų. Taigi, minėta bausmės rūšis – bauda yra netikslinga ir nepakankama kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnio tikslų, o bausmės, susijusios su laisvės atėmimu yra per griežtos kaltinamojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat vertinant kaltinamojo L. P. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

26. Teismas, skirdamas bausmę T. P., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du nusikaltimai: vienas tyčinis nesunkus, antras - apysunkis nusikaltimas (BK 3 straipsnis, 11 straipsnio 3, 4 dalys)), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę – teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 195-198), baustas administracine tvarka keturis kartus, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 191-194), nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas nepilnametis, jam nustatyti bendrieji mokymosi ir elgesio sutrikimai, mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių, dideli specialieji mokymosi poreikiai, šeimai, kurioje jis gyvena taikoma atvejo vadyba, nustatytas pagalbos vaikui ir šeimai poreikis (2 t., b. l. 180-188), dėl jam nustatytų elgesio ir emocijų sutrikimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo pagal specialisto išvadą nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 176); Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 172), dirba (2 t., b. l. 190), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 189), yra jauno darbingo amžiaus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. P. iš esmės savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl nusikaltimo padarymo gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindo skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, nėra, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, būtų beprasmiška, nepasiektų savo tikslų, kadangi po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo taip pat teistas už tapačios veikos padarymą, bausmės neatlikęs, turi nesumokėtų administracinių baudų, šiuo metu atlikinėja ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės apribojimo bausmę. Taigi, minėta bausmės rūšis – bauda yra netikslinga ir nepakankama kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnio tikslų, o bausmės, susijusios su laisvės atėmimu yra per griežtos kaltinamojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat vertinant kaltinamojo T. P. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, vadovaujantis BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80, 81, 90, 91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48, 54, 59, 60, 61, 80, 81, 90, 91 straipsniai).

27. Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du nusikaltimai: vienas tyčinis nesunkus, antras - apysunkis nusikaltimas (BK 3 straipsnis, 11 straipsnio 3, 4 dalys)), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę – teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (3 t., b. l. 48-50), baustas administracine tvarka du kartus, nuobaudos įvykdytos, baudos sumokėtos (3 t., b. l. 46, 47), nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas nepilnametis, jam nustatyti kalbos ir specifiniai mokymosi sutrikimai, vidutiniai specialieji mokymosi poreikiai, šeimai, kurioje jis gyvena teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba, nustatytas pagalbos vaikui ir šeimai poreikis (3 t., b. l. 35-43), Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 34), dirba (3 t., b. l. 44), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 45), yra jauno darbingo amžiaus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. K. iš esmės savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl nusikaltimo padarymo gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindo skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, nėra, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, būtų beprasmiška, nepasiektų savo tikslų, kadangi ankstesniu nuosprendžiu skirta bausmė ilgalaikių tikslų nepasiekė, neišnykus teistumui kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas. Taigi, minėta bausmės rūšis – bauda yra netikslinga ir nepakankama kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnio tikslų, o bausmės, susijusios su laisvės atėmimu yra per griežtos kaltinamojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat vertinant kaltinamojo V. K. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, vadovaujantis BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80, 81, 90, 91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

28. Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jiems paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl daiktinių įrodymų, kardomųjų priemonių

29. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

30. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

31. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (2 t., b. l. 123, 124, 169, 170; 3 t., b. l. 30, 31, 91-94).

32. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, kaltinamiesiems K. K., L. P., V. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 t., b. l. 119, 121, 165, 167; 3 t., b. l. 88, 89).

Dėl civilinio ieškinio

33. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymima, kad deliktinės atsakomybės taikymo būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 30 punktas). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui lemia tai, kad civilinis ieškinys suformuluojamas netiksliai, neaiškiai nurodant ieškinio pagrindą ir dalyką ir pan., tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo jo nenagrinėti, nes įstatymas nedraudžia pareikšto ieškinio tikslinti ir jau pradėjus įrodymų tyrimą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis civiliniame ieškinyje reiškė neturtinės žalos ir turtinės žalos reikalavimus konkrečioms ieškinyje nurodytoms sumoms, tačiau iš teisminio nagrinėjimo metu pateiktų civilinio ieškovo dokumentų matyti, kad jis galimai patyrė ir kitą ieškinio reikalavimais neprašomą priteisti turtinę žalą, kaip antai jo kasos išlaidų orderiu apmokėtą Pauliui R.i 1142,07 Eur sumą už paslaugas – automobilio remontą, taip pat išlaidas, patirtas VĮ „Regitra“ už automobilio registraciją, valstybinių numerių išdavimą ir pan. Tokiu būdu, pateiktais į bylą dokumentais (sąskaitomis, kvitais, kitais apmokėjimo dokumentais ir pan.) ieškovas ženkliai išplėtė ieškinio dydį turtinės žalos atžvilgiu, nors kaip minėta ieškinio reikalavimų netikslino. Vertinant pareikštą civilinį ieškinį, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam A. R. buvo padaryta tiek neturtinės, tiek turtinės žalos, tačiau materialinei žalai apskaičiuoti teismui pateiktų faktinių duomenų nepakanka. Kartu pažymėtina, kad dėl ieškiniu prašomos kuro, 3 Led prožektorių/žibintuvėlių, 2 kombaino guolių patirtos žalos dydis nustatytas, tačiau spręsti klausimą vien tik dėl šios žalos, padarytos nukentėjusiajam, atlyginimo pagrindo nėra, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra vientisas žalą patyrusio asmens reikalavimas žalą padariusiam asmeniui atlyginti šią žalą. Pažymėtina, kad aptartas teisinis reguliavimas bei bylos duomenų analizė rodo, kad toks reikalavimas dėl turtinės žalos koks yra pareikštas civiliniu ieškiniu yra neaiškus vertinant jį pateiktų į bylą duomenų kontekste, todėl pateiktas ieškinys turėtų būti tikslinamas, nes teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas, priešingu atveju nebūtų užtikrinamos civilinio atsakovo teisės į gynybą, tinkamas proceso principų įgyvendinimas. Bet kokia ginčus sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jei besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą.

35. Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra vienas iš būdų atlyginti dėl nusikaltimo padarytą žalą, o jo įgyvendinimo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo kokybiškai atlikto ikiteisminio nusikaltimo tyrimo, kur visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bylos aplinkybės. Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas priteisti iš kaltinamųjų turtinę žalą, nurodo, jog ją patyrė dėl to, jog buvo pavogtas jo automobilis ir jis kaltinamųjų veiksmais buvo sugadintas, žala dėl automobilio remonto sudaro 4129,73 Eur. Ieškinyje minėtos remonto sumos ieškovas nedetalizuoja, nepaaiškina, kas ją sudaro, o iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad minėta suma galimai susideda iš išlaidų patirtų dėl sąmatų sudarymo, automobilio registracijos, įvairių detalių pirkimo (tepalo filtrų, kuro filtrų, oro filtrų, stabdžių kaladėlių, amortizatorių, skardos apsauginės, vielos, šarvo, alyvos, duslintuvo, žarnos interkulerio, valytuvo, vamzdelių, sujungimo žarnų, kaiščių, tarpinių, akumuliatoriaus, ir t.t.), automobilio remonto darbų, tokių kaip kondicionavimo sistemos taisymo, turbokompresoriaus remonto, elektros sistemos gedimų šalinimo ir kt. Kaip matyti iš kaltinimų, kurie kaip nurodyta aukščiau šiame nuosprendyje, pasitvirtino, buvo pavogtas nukentėjusiajam priklausantis turtas, tame tarpe automobilis, juo buvo važinėjama ir jis buvo tyčia gadinamas, mėtomos į automobilį medinės kulbės, tokiu būdu išdaužiant automobilio priekinius žibintus, sulankstant variklio gaubtą, apgadinant priekinio bamperio kairę pusę ir galinio bamperio dešinę pusę. Dėl šių nusikalstamų veikų pasėkoje atsiradusių automobilio sugadinimų ginčo nekilo. Šiuos pavogto automobilio sugadinimus patvirtino ir bylos medžiaga. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotonuotraukomis nurodyta, kad išdaužti priekiniai žibintai, sulankstytas variklio gaubtas, apgadintos priekinio bamperio kairė ir galinio bamperio dešinė pusės, nėra kairės pusės galinių durelių rankenėlės (1 t., b. l. 46-54). Liudytojo K. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad pavogtas automobilis kažkuo neišsiskyrė iš kitų, bet buvo įskilęs priekinis dešinės pusės sparnas, įtrūkęs dešinės pusės priekinių durelių veidrodėlis, buvo kėbulo pabraižymų, nes jis buvo naudojamas ūkyje (1 t., b. l. 86, 87). Liudytojais apklausti A. L. ir M. G. parodė, kad keitė priekinius žibintus, galinį žibintą, atitampė bagažinės dangtį, keitė reaktyvines traukes, aušinimo radiatorių, naujus sparnus įvirino ir dažė, keitė variklio dangtį, tvarkė abu buferius. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų byloje, patvirtinančių, jog visa ieškovo nurodyta 4129,73 Eur automobilio remonto suma buvo patirta būtent dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, nėra. Taip pat, nėra byloje duomenų, kaip nukentėjusiojo pateiktuose dokumentuose nurodytos įsigytos įvairios detalės ir automobilio taisymo darbai susiję su kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, jų pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į kaltinimo apimtį, į aukščiau minėtą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, svarbią ieškinio sprendimui, į ieškovo pateiktus duomenis, reikalaujančius specialių techninių žinių, į nepatikslintus civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos, teismas konstatuoja, kad nesant papildomų duomenų byloje, paneigiančių arba patvirtinančių ieškinio aplinkybes dėl patirtos 4129,73 Eur turtinės žalos (pvz., specialisto išvados), negalima vienareikšmiška išvada, kad ieškovo pateiktuose į bylą dokumentuose nurodytos automobilio remonto išlaidų sumos yra neatsiejamai susiję su kaltinamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis, kad ieškovo nurodyta minėto dydžio automobilio remonto žala yra nusikalstamų veikų pasekmė, ir tarp nusikalstamų veikų, kurias padarė kaltais pripažinti asmenys, ir atsiradusios šios žalos yra priežastinis ryšys.

36. Įvertinus išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nesant galimybės pagal bylos duomenis nustatyti visas deliktinės atsakomybės taikymo būtinąsias sąlygas, o būtent kaltinamųjų veiksmų ir turtinės žalos už automobilio detales ir remontą priežastinį ryšį, negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, todėl teismas, užtikrindamas kaltinamųjų teisės į gynybą ir tinkamą procesą principų įgyvendinimą, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. skirti galutinę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. P. skirti galutinę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

T. P. pripažinti kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir T. P. paskirti 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. skirti galutinę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. K. pripažinti kaltu:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir V. K. paskirti 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, K. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 27 d. 10:06 val. iki 2020 m. sausio 28 d. 9:35 val. 1 (vieną) parą, L. P. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 27 d. 10:05 val. iki 2020 m. sausio 28 d. 9:35 val. 1 (vieną) parą, V. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 25 d. 22:15 val. iki 2020 m. sausio 27 d. 12:32 val. 2 (dvi) paras, prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo paroms.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Alytaus apskrities VPK (foninį kvapą, kvapo pėdsaką, 2 skaidrias lipnias juosteles su mikrodalelėmis, cigarečių nuorūkas, kvapų pėdsakus, lipnias plokšteles su mikrodalelėmis, vals.nr. (duomenys neskelbtini) ir guolius), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kaltinamajam K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam T. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti civiliniam ieškovui A. R. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaida Baumilė